Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Sigita Fomičiova rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės akcinės bendrovės „Vilniaus šilumos tinklai“ ieškinį atsakovei V. G. dėl skolos už šilumą priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Ieškinys buvo priimtas 2019 m. sausio 9 d. Ši diena laikoma bylos iškėlimo teisme diena (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 137 straipsnio 1 dalis). Atsakovei adresuotos ieškinio su priedais kopijos ir teismo pranešimas 2019 m. sausio 12 d. įteikti atsakovei CPK 123 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka, t. y. asmeniškai. Per teismo nustatytą ir pranešime nurodytą 14 dienų laikotarpį atsakovė nepateikė atsiliepimo į ieškinį. Ieškovė prašė priimti sprendimą už akių, jei per teismo nustatytą terminą nebus pateiktas atsiliepimas į ieškinį. Esant šioms aplinkybėms, priimtinas sprendimas už akių, bylą nagrinėjant rašytinio proceso tvarka, neinformavus šalių apie rašytinį procesą (CPK 142 straipsnio 4 dalis, 153 straipsnio 2 dalis, 285 straipsnis ir 286 straipsnis).

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

Vadovaujantis CPK 286 straipsnio 1 dalimi, teismas, priimdamas sprendimą už akių, atlieka formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą ir įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas priimti tokį sprendimą.

Dėl skolos priteisimo

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad 2002 m. vasario 1 d. ieškovė AB „Vilniaus šilumos tinklai“, uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Vilniaus energija“, Vilniaus miesto savivaldybė ir bendrovė „Dalkia“ sudarė Vilniaus miesto šilumos ūkio nuomos sutartį, pagal kurią laikotarpiu nuo 2002 m. kovo 29 d. iki 2017 m. kovo 29 d. licencijuotą šilumos tiekimo veiklą Vilniaus mieste vykdė šilumos tiekimo licenciją turėjusi UAB „Vilniaus energija“. 2017 m. kovo 29 d. nuomos sutartis baigė galioti, nuo 2017 m. kovo 30 d. šilumos energijos tiekimo Vilniuje funkcijas vykdo ieškovė AB „Vilniaus šilumos tinklai“ (e. b. l. 1-5). UAB „Vilniaus energija“ 2017 m. birželio 16 d. patvirtino apie reikalavimo teisių į turimas vartotojų skolas perleidimą ieškovei (e. b. l. 25). UAB „Vilniaus energija“ 2017 m. birželio 22 d. perdavimo-priėmimo aktu perdavė ieškovei dokumentus, patvirtinančius šių skolų buvimą ir administravimą, taip pat patvirtinančius reikalavimo teisę bei papildomas teises į atsakovus (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.104 straipsnis, e. b. l. 11, 41-43). Apie reikalavimo perleidimą buvo pranešta viešai.

Taigi ieškovė nuo 2017 m. kovo 30 d., o iki to laiko UAB „Vilniaus energija“ tiekia centralizuotą šilumos energiją butui (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), kuris, Nekilnojamo turto registro duomenimis, nuosavybės teise priklauso atsakovei (e. b. l. 8-9). Ieškovės pateiktose mokesčių apskaičiavimo pažymose nurodyta, kad atsakovės skola už nuo 2015 m. lapkričio 1 d. iki 2018 m. lapkričio 30 d. tiektą šilumos energiją yra 1989,53 Eur (e. b. l. 26-41).

Nors tarp ieškovės ir atsakovės nebuvo sudaryta rašytinė šilumos energijos pirkimo-pardavimo sutartis, tačiau atsižvelgiant į tai, kad atsakovė yra fizinis asmuo, naudojantis energiją savo buitinėms reikmėms, laikoma, kad šilumos energijos pirkimo-pardavimo sutartis su ja buvo sudaryta konkliudentiniais veiksmais nuo vartotojo įrenginių prijungimo prie energijos tiekimo tinklų (CK 1.71 straipsnis, CK 6.384 straipsnio 1 dalis), o tarp šalių susiklostę teisiniai santykiai kvalifikuotini kaip sutartiniai teisiniai santykiai dėl energijos pirkimo-pardavimo (CK 6.2 straipsnis, 6.154 straipsnio 1 dalis, 6.383 straipsnis). Tokiu atveju atsakovė privalėjo savo sutartinę prievolę vykdyti tinkamai ir laiku apmokėti už patiektą šilumos energiją (CK 6.38 straipsnio 1 dalis). Byloje nesant duomenų, kad atsakovė būtų atsiskaičiusi su ieškove už suvartotą šilumos energija (CPK 178 straipsnis, 185 straipsnis), ieškovės reikalavimas laikytinas pagrįstu, todėl tenkintinas priteisiant ieškovei iš atsakovės 1989,53 Eur skolos už nuo 2015 m. lapkričio 1 d. iki 2018 m. lapkričio 30 d. suvartotą šilumos energiją bute, adresu (duomenys neskelbtini).

Dėl palūkanų priteisimo

Pagal CK 6.261 straipsnį, praleidęs piniginės prievolės įvykdymo terminą skolininkas privalo mokėti už termino praleidimą sutarčių ar įstatymų nustatytas palūkanas, kurios laikomos minimaliais nuostoliais. CK 6.210 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio.

Atsižvelgiant į išdėstytą teisinį reglamentavimą ir pirmiau nurodytas aplinkybes, ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovės 148,26 Eur palūkanų, kurių apskaičiavimas nurodytas ieškovės pateiktoje mokesčių apskaičiavimo pažymoje, už laikotarpį nuo 2017 m. gegužės 1 d. iki 2018 m. gruodžio 21 d. laikytinas pagrįstu, todėl tenkintinas (e. b. l. 40).

Vadovaujantis CK 6.37 straipsnio 2 dalimi, kurioje nustatyta, kad skolininkas, neįvykdęs savo piniginės prievolės, turi mokėti įstatymų nustatyto dydžio ar šalių susitartas palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, ieškovei iš atsakovės priteistinos 5 proc. dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą (2137,79 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2019 m. sausio 9 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 1 dalis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį, ieškinį tenkinus visiškai, ieškovei priteistinas bylinėjimosi išlaidų atlyginimas, kurį sudaro 48 Eur žyminis mokestis, 0,87 Eur išlaidos už paiešką Nekilnojamojo turto registro centrinėje duomenų bazėje ir 0,84 Eur išlaidos už paiešką Gyventojų registro tarnybos duomenų bazėje. Iš viso ieškovei iš atsakovės priteistinas 49,71 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimas (CPK 88 straipsnio 1 dalies 10 punktas, 93 straipsnio 1 dalis).

Valstybė šioje byloje patyrė 1,86 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu (e. b. priedas). Atsižvelgiant į tai, kad šios išlaidos neviršija 3 Eur dydžio, teismas jas iš atsakovės valstybės naudai nepriteisia (LR teisingumo ministro ir finansų ministro 2014 m. rugsėjo 23 d. įsakymas Nr. 1R-298/1K-290 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“, CPK 96 straipsnio 6 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 285-286 straipsniais,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti.

Priteisti iš atsakovės V. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 1989,53 Eur (vieną tūkstantį devynis šimtus aštuoniasdešimt devynis Eur 94 ct) skolos už nuo 2015 m. lapkričio 1 d. iki 2018 m. lapkričio 30 d. tiektą šilumos energiją į butą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), 148,26 Eur (vieną šimtą keturiasdešimt aštuonis Eur 26 ct) palūkanų, 5 proc. dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą (2137,79 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2019 m. sausio 9 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 49,71 (keturiasdešimt devynių Eur 71 ct) bylinėjimosi išlaidų atlyginimą ieškovės akcinės bendrovės „Vilniaus šilumos tinklai“, juridinio asmens kodas 124135580, naudai.

Atsakovė negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka.

Atsakovė turi teisę per dvidešimt dienų nuo sprendimo priėmimo paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui pareiškimą, atitinkantį CPK 111 straipsnio, 287 straipsnio 2 dalies reikalavimus, dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.

Ieškovė per dvidešimt dienų nuo sprendimo už akių priėmimo dienos turi teisę apskųsti sprendimą už akių apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.