- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2006-10-19
- Bylos Nr.
- A-403-1386-06
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Romanas Klišauskas (pirm.), Sigita Rudėnaitė, Algirdas Taminskas (pran.)
- Pareiškėjas
- UAB “Gregaris”
- Atsakovas
- Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos
- Trečiasis asmuo
- Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai
- Advokatai
- Darius Ališauskas
- Kategorijos
- 9.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 9.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Romano Klišausko (kolegijos pirmininkas), Sigitos Rudėnaitės ir Algirdo Taminsko (pranešėjas),
atsakovo Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atstovui Šarūnui Jazukevičiui,
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo UAB “Gregaris” apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2006 m. vasario 15 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo UAB ”Gregaris” skundą atsakovui Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, trečiajam suinteresuotam asmeniui Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai dėl sprendimų panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Vilniaus apskrities valstybinė mokesčių inspekcija (toliau – ir Vilniaus AVMI) atliko pareiškėjo pakartotinį patikrinimą. Buvo tikrinti pridėtinės vertės mokestis (toliau – ir PVM), juridinių asmenų pelno mokestis bei pelno mokestis už laikotarpį nuo 2001 m. liepos 9 d. iki 2004 m. kovo 31 d. 2004 m. gruodžio 7 d. patikrinimo aktu Nr. 05-04-31-579 pareiškėjui buvo apskaičiuota 6995 Lt PVM, 57 Lt PVM delspinigių, 2285 Lt pelno mokesčio, 469,74 Lt pelno mokesčio delspinigių.
Vilniaus AVMI, išnagrinėjusi pareiškėjo pastabas dėl patikrinimo akto, 2005 m. vasario 17 d. sprendimu Nr. 17-2-32 patvirtino minėtas mokesčių ir delspinigių sumas bei skyrė 2099 Lt PVM baudą ir 686 Lt juridinių asmenų pelno mokesčio baudą.
Žemesnės instancijos teismas
Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir VMI) 2005 m. birželio 16 d. sprendimu Nr. 69-172 patvirtino Vilniaus AVMI 2005 m. vasario 17 d. sprendimo Nr. 17-2-32 nurodymus.
Mokestinių ginčų komisija prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau – ir MGK) 2005 m. rugsėjo 2 d. sprendimu Nr. S-403-(7-389/2005) patvirtino 2005 m. birželio 16 d. sprendimą Nr. 69-172.
MGK pažymėjo, kad pagal 1993 m. gruodžio 22 d. Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo Nr. I-345 16 straipsnį atskaitoma PVM suma yra įtraukta į apskaitą PVM suma už tiekėjų pateiktas prekes, suteiktas paslaugas, importuotas prekes, skirtas apmokestinamoms prekėms gaminti, parduoti ir apmokestinamoms paslaugoms teikti. Juridinių asmenų pelno mokesčio įstatymo 5 straipsnyje numatyta, jog nustatant bendrąjį apmokestinamąjį pelną, iš bendrųjų juridinio asmens pajamų atimamos faktiškai patirtos juridinio asmens sąnaudos toms pajamoms uždirbti. Taigi MGK konstatavo, kad mokesčių administratorius pagrįstai aiškinosi bylai reikšmingą aplinkybę, ar pareiškėjas jam pagal panaudos sutartį perduotas patalpas naudojo savo veikloje. Iš byloje surinktų įrodymų matyti, jog pareiškėjas veiklos adresu (duomenys neskelbtini) nevykdė. Pareiškėjas nepateikė įrodymų, leidžiančių teigti, jog jis patalpose (duomenys neskelbtini) 2001 ir 2002 m. vykdė veiklą, iš kurios uždirbo apmokestinamas pajamas. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, MGK pažymėjo, kad mokesčių administratorius pagrįstai konstatavo, jog pareiškėjo už statybines medžiagas bei komunalines paslaugas tais metais atskaitytas pirkimo PVM nebuvo skirtas PVM apmokestinamoms prekėms gaminti, parduoti bei apmokestinamoms paslaugoms teikti, o patirtos išlaidos nebuvo skirtos apmokestinamoms pajamoms uždirbti.
Šalies argumentai
Pareiškėjas kreipėsi į teismą ir skundu prašė panaikinti Vilniaus AVMI 2005 m. vasario 17 d. sprendimą Nr. 17-02-32, VMI 2005 m. birželio 16 d. sprendimą Nr. 69‑172, MGK 2005 m. rugsėjo 2 d. sprendimą Nr. S-403-(7-389/2005).
Skunde pareiškėjas nurodė, kad mokesčių administratorius nepagrįstai nusprendė, jog pareiškėjas nevykdė veiklos (duomenys neskelbtini), ir kad pareiškėjas nepateikė įrodymų, jog įsigytos medžiagos buvo panaudotos patalpų (duomenys neskelbtini), remontui. Paaiškino, kad bendrovė turi dvi patalpas: biurą, esantį (duomenys neskelbtini), ir sandėlį, esantį (duomenys neskelbtini). Šios patalpos turi skirtingas funkcijas ir paskirtį. Abejos patalpos buvo naudojamos pareiškėjo veikloje. Teisės aktai nedraudžia veiklos vykdyti keliose viena nuo kitos nutolusiose vietose. Pareiškėjas pabrėžė, kad sandėlis (duomenys neskelbtini) išsinuomotas tik 2002 m. spalio 1 d., todėl beveik visu tikrinamu laikotarpiu pareiškėjas savo veiklą vykdė tik (duomenys neskelbtini). Šios aplinkybės mokesčių administratoriai nevertino, nors dar iki patalpų (duomenys neskelbtini) nuomos pareiškėjas vykdė aktyvią prekybinę veiklą. Nurodė, kad (duomenys neskelbtini) buvo vykdoma administracinė veikla, pasirašomos sutartys su verslo partneriais. Tai patvirtina sutartys sudarytos su komunalines ir kitas paslaugas teikiančiomis bendrovėmis, įmonių (pareiškėjo klientų) apklausos duomenys. Tačiau mokesčių administratoriai nepagrįstai pripažino, kad patalpos (duomenys neskelbtini), bendrovės veikloje nebuvo naudojamos. Nepagrįstai atmetė ir neteisingai vertino tai patvirtinančius įrodymus.
Pareiškėjas pažymėjo, kad darbus (duomenys neskelbtini) atliko bendrovės savininkas bei jam talkinę giminaičiai ir draugai dirbdami vakarais ir savaitgaliais. Nurodė, kad remontuojamose patalpose tiesioginės veiklos vykdyti įmonė negali, tačiau remonto sąnaudos yra skiriamos vėlesnėms pajamoms uždirbti. Todėl manė, kad mokesčių administratorius netinkamai aiškino remonto prasmę ir jo sąnaudų ryšį su uždirbamomis pajamomis, vykdoma veikla.
Atsakovas VMI su skundu nesutiko ir prašė jį atmesti. Nurodė iš esmės tokius pat argumentus, kuriais savo sprendimą grindė MGK.
Atsiliepimas
Vilniaus AVMI atsiliepime į skundą nurodė, kad sutinka su VMI atsiliepime išdėstytais argumentais ir prašė netenkinti pareiškėjo skundo.
II.
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2006 m. vasario 15 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė.
Teismas nurodė, kad pagal ginčo teisiniams santykiams taikytinas Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo (1993 m. gruodžio 22 d. įstatymo Nr. I-345 redakcija) 16 straipsnio nuostatas atskaitoma PVM suma yra įtraukta į atskaitą PVM suma už tiekėjų pateiktas prekes, suteiktas paslaugas bei importuotas prekes skirtas apmokestinamoms prekėms gaminti, parduoti ir apmokestinamoms paslaugoms teikti. Juridinių asmenų pelno mokesčio įstatymo 5 straipsnis numato, jog nustatant bendrąjį apmokestinamąjį pelną iš bendrųjų juridinio asmens pajamų atimamos faktiškai patirtos juridinio asmens sąnaudos toms pajamoms uždirbti. Ginčo esmė patvirtina, kad jis yra kilęs dėl pagrindo pripažinti pareiškėjo sąnaudomis lėšas, panaudotas (duomenys neskelbtini), esančių patalpų remontui. Pareiškėjas skunde nurodo prieštaringas aplinkybes. Nurodo, kad ginčo patalpos yra naudojamos bendrovės veikloje ir kartu teigia, kad remonto metu patalpos negalėjo būti naudojamos Bendrovės veikloje. Teismas įvertinęs įrodymus, kuriuos išnagrinėjo mokesčių administratoriai ir MGK, padarė išvadą, jog remiantis surinktais įrodymais buvo padarytos teisingos išvados, jog pareiškėjo sąnaudos neatitiko teisinio reglamentavimo, suteikiančio teisę į PVM atskaitą. Teisminio nagrinėjimo metu pareiškėjas pateikė papildomus įrodymus, tačiau jie nepaneigia Bendrovės tikrinimo metu nustatytų aplinkybių. Pagal Mokesčių administravimo įstatymo 40 straipsnio 8 punktą mokesčių mokėtojas privalo tikrinimo metu pateikti tikrintojui visus būtinus dokumentus. Teisminio nagrinėjimo metu buvo pateiktas 2001 m. gruodžio 31 d. atliktų statybos darbų aktas, avanso apyskaitos dokumentai, 2001 m. spalio 2 d. sutartis tarp UAB „Gregaris” ir UAB „Sareme” sistemos, 2002 m. lapkričio 15 d. rangos darbų sutartis ir sąmata, kurie nebuvo pateikti mokesčių administratoriui ir pareiškėjos skunduose dėl mokesčių administratorių veiksmų nebuvo nurodoma jų buvimo vieta. Tačiau teismas nusprendė, kad pareiškėjas savo teise teikti įrodymus naudojosi nesąžiningai. Todėl teismas pateiktus įrodymus vertindamas visumoje su patikrinimo metu surinktais įrodymais įvertino juos kaip neobjektyvius ir nepaneigiančius mokesčių administratorių surinktų įrodymų. Teismas pažymėjo, kad patikrinimo aktas patvirtina, kad patalpos buvo tikrinamos vietoje ir nebuvo nustatyta jokių duomenų apie patalpų naudojimą Bendrovės veikloje, nebuvo jokių iškabų, informacijos, kad Bendrovė laikinai yra kitose patalpose ar panašaus informacinio pobūdžio skelbimų.
III.
Apeliaciniu skundu pareiškėjas prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2006 m. vasario 15 d. sprendimą ir panaikinti Vilniaus AVMI 2005 m. vasario 17 d. sprendimą Nr. 17-02-32, VMI 2005 m. birželio 16 d. sprendimą Nr. 69-172, MGK 2005 m. rugsėjo 2 d. sprendimą Nr. S-403-(7-389/2005).
Pareiškėjas apeliacinį skundą grindžia iš esmės tais pačiais argumentais, kuriuos nurodė pirmosios instancijos teismui pateiktame skunde. Be to, pareiškėjas pažymi, kad teismas neįsigilino į bylos esmę, bylą išnagrinėjo paviršutiniškai ir neišsamiai, sprendime nenurodė nei vieno konkretaus įrodymo, patvirtinančio mokesčių administratoriaus teiginius. Teigia, kad sandorius su klientais (duomenys neskelbtini) sudarinėjo jau po 2002 m. spalio mėnesio, o ne anksčiau. Mano, kad būtų tikslinga apklausti L. T. , kuri atliko bendrovės patikrinimą 2002 m. rugsėjo mėnesį. Nurodo, kad ir namo gyventojai patvirtino, kad pareiškėjas vykdė veiklą (duomenys neskelbtini). Pabrėžia, kad pirmosios instancijos teismui pateikė dokumentus (sutartis, sąmatas, atliktų darbų aktus, sąskaitas-faktūras ir pan.), patvirtinančius, jog dalis remonto darbų (duomenys neskelbtini) buvo atlikta samdytų rangovų. Mano, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos vertinti, nes pagal ABTĮ 53 ir 57 straipsnius šalys turi teisę pirmosios instancijos teisme teikti įrodymus. Teigia, kad papildomus dokumentus pateikė tik pirmosios instancijos teismui, nes mokesčių administratoriai netiksliai nurodė pareiškėjo padaryto pažeidimo esmę, todėl teikti šiuos dokumentus nebuvo būtinybės. Pažymi, kad remontas vyko atskiruose kambariuose ir jis netrukdė vykdyti tam tikros apimties veiklos (duomenys neskelbtini).
Atsiliepimas
VMI atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo pareiškėjo skundą atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.
Atsiliepime VMI pažymi, kad tiek PVM, tiek juridinių asmenų pelno mokesčio taikymo tikslais turi būti pakankami įrodymai, patvirtinantys paslaugų ir prekių, kurių įsigijimo vertė buvo įtraukta į sąnaudas ar už kurias atskaityta pirkimo PVM suma buvo įtraukta į PVM atskaitą, ryšį su mokesčių mokėtojo apmokestinamųjų pajamų uždirbimu (PVM apmokestinamosios veiklos vykdymu), priešingu atveju mokestinėje apskaitoje patirtos išlaidos negali būti traukiamos į sąnaudas, o atskaityta pirkimo PVM suma – į PVM atskaitą. Nurodė, kad įvertinus norminių aktų nuostatas, darytina išvada, jog tam, kad remonto darbų vertė būtų priskiriama prie sąnaudų turi būti dvi esminės sąlygos: tai gali būti padaryta tuo mokestiniu laikotarpiu, kai darbai yra atlikti (pasirašytas darbų priėmimo-perdavimo aktas) ir patalpos turi būti naudojamos ūkio subjekto pajamoms uždirbti. Tačiau įvertinus mokestinio ginčo metu surinktą medžiagą, darytina išvada, kad tokios sąlygos pareiškėjo atžvilgiu nėra nustatytos.
Atsakovo manymu, nėra privalu kiekviename mokestinio ginčo nagrinėjimo etape iš naujo aptarinėti kiekvieną ankstesniame etape ištirtą įrodymą bei dėl jo vertinimo iš naujo atskirai pasisakyti. Atsakovo manymu, tai, kad pareiškėjui pagal panaudos sutartį perduotos naudotis patalpos nebuvo naudojamos jo veikloje pirmiausia patvirtina paties pareiškėjo direktorius R. D. 2004 m. gegužės 21 d. paaiškinime Vilniaus AVMI nurodęs, jog nuo 2001 metų minėtose patalpose vyko remontas, kuris baigėsi 2002 m. gruodžio mėnesį. Byloje taip pat yra pateiktas kitas 2001 m. rugsėjo 6 d. R. D. paaiškinimas, kuriame minėtasis asmuo nurodo „kad pareiškėjas yra registruotas adresu (duomenys neskelbtini), šiuo metu kai kurios įmonės prekės yra saugomos (duomenys neskelbtini) – UAB „Nadema” nuomojamuose plotuose žodiniu susitarimu, patalpos, esančios (duomenys neskelbtini), yra remontuojamos keletą mėnesių”. Išvadą, kad pareiškėjas nuo 2001 m. rugsėjo 3 d. iki 2002 m. gruodžio 31 d. patalpose (duomenys neskelbtini)veiklos nevykdė, patvirtina ir informacija, susijusi su kitais inspekcijos atliktais patikrinimais: 2001 metais atlikto operatyvaus patikrinimo metu (2001 m. rugsėjo 14 d. pažyma Nr. 15‑09‑0779) buvo nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) negyvenamosiose patalpose (rūsyje) pareiškėjas veiklos nevykdė: pareiškėjo atstovai nerasti, iškabos su Pareiškėjo pavadinimu nebuvo, lange kabėjo skelbimas, kad šios patalpos parduodamos arba išnuomojamos; Inspekcijos pareigūnė L. T. paaiškino (2005 m. vasario 14 d. paaiškinimas), kad 2002 m. rugsėjo mėn. pareiškėjos PVM apskaičiavimo ir sumokėjimo patikrinimą norėjo atlikti pareiškėjo patalpose, todėl telefonu susitarė, kad atvyks jos registracijos adresu – (duomenys neskelbtini). Nors nuvykus minėtu adresu pareiškėjo iškabos nerasta, tačiau pareigūnės laukė direktorius R. D. ir įmonės vadybininkas V. N. , dokumentus patikrinimui pateikę didelėje patalpoje, kurioje tebuvo pastatytas vienas virtuvinis stalas ir viena kėdė. Kitų baldų, kompiuterių ar telefonų minėtoje patalpoje nebuvo. Taigi pareiškėjas nepateikė įrodymų, leidžiančių teigti, jog jis patalpose (duomenys neskelbtini) 2001 ir 2002 m. vykdė veiklą, iš kurios uždirbo apmokestinamas pajamas. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, pagrįstai konstatuota, jog Pareiškėjo už statybines medžiagas bei komunalines paslaugas šiais metais atskaitytas pirkimo PVM nebuvo skirtas PVM apmokestinamoms prekėms gaminti, parduoti bei apmokestinamoms paslaugoms teikti, o patirtos išlaidos nebuvo skirtos apmokestinamoms pajamoms uždirbti.
VMI pabrėžia, kad Mokesčių administravimo įstatymo (toliau – ir MAĮ) 40 straipsnio l dalies 8 punktas įpareigoja mokesčių mokėtoją mokesčių administratoriui pateikti visus patikrinimui atlikti reikalingus dokumentus. Dokumentai, grindžiantys pareiškėjo įrodinėjamus dalykus, patikrinimo metu pateikti nebuvo. Ginčijamu atveju pareiškėjas naudojosi ikiteismine mokestinio ginčo nagrinėjimo tvarka, ši ginčo nagrinėjimo tvarka nustato atitinkamus reikalavimus mokesčių mokėtojo skundui, kurių paskirtis – užtikrinti sąžiningą mokesčių mokėtojo naudojimąsi jam suteiktomis teisėmis. MAĮ 153 straipsnio 3 dalis įpareigoja mokesčių mokėtoją mokestinio ginčo metu centriniam mokesčių administratoriui pateikti visus dokumentus ir įrodymus, kuriais jis grindžia savo nesutikimą su mokesčių administratoriaus sprendimu, priešingu atveju nurodytų dokumentų ir įrodymų nepateikęs mokesčių mokėtojas praranda teisę jais remtis tolesnio ginčo nagrinėjimo ikiteisminėje mokestinį ginčą nagrinėjančioje institucijoje metu, išskyrus tuos atvejus, kai apie negalimumą pateikti tokius dokumentus buvo nurodyta mokesčių mokėtojo skunde ar mokesčių administratorius atsisakė tokius įrodymus priimti. Administracinių bylų teisenos įstatymo 53 straipsnio 3 dalyje yra numatyta, kad proceso šalys privalo savo procesinėmis teisėmis (įskaitant teisę teikti įrodymus) naudotis sąžiningai. Įvertinęs tai ir anksčiau minėtąsias MAĮ nuostatas, atsakovas teigia, kad pateikus įrodymus teisminėje mokestinio ginčo stadijoje ir nesant pagrįstų bei svarbių priežasčių, kodėl tai nebuvo padaryta anksčiau, teismui visiškai pagrįstai kilo abejonių dėl tokių dokumentų (įrodymų) patikimumo, jų atsiradimo momento.
Vilniaus AVMI atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo jo netenkinti, sutinka su VMI atsiliepime nurodytais argumentais.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Šioje byloje mokestinis ginčas kilęs dėl pagrindo pripažinti pareiškėjo sąnaudomis lėšas, panaudotas (duomenys neskelbtini), esančių patalpų remontui.
Pagal šioje byloje aktualiu laikotarpiu (2001 – 2002 metai) galiojusį ir taikytiną Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 16 straipsnį, atskaitoma PVM suma yra įtraukta į apskaitą PVM suma už tiekėjų pateiktas prekes, suteiktas paslaugas, importuotas prekes, skirtas apmokestinamoms prekėms gaminti, parduoti ir apmokestinamoms paslaugoms teikti. Pagal Juridinių asmenų pelno mokesčio įstatymo 5 straipsnio 1 ir 2 dalis, nustatant bendrąjį apmokestinamąjį pelną, iš bendrųjų juridinio asmens pajamų atimamos juridinę galią turinčiais dokumentais patvirtintos faktiškai patirtos juridinio asmens sąnaudos toms pajamoms uždirbti.
Įvertinus visa, kas išdėstyta, darytina išvada, jog pareiškėjo skundas galėtų būti patenkintas tik tuo atveju, jeigu būtų įrodyta, kad pareiškėjas 2001 ir 2002 metais patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), remontui išleido sumas, nuo kurių 2004 m. gruodžio 7 d. patikrinimo aktu Nr. 05-04-31-579 pareiškėjui buvo apskaičiuotos ginčijamos mokesčių, delspinigių bei baudų sumos, ir kad šias jam pagal panaudos sutartį perduotas patalpas naudojo savo veikloje. Neįrodžius nors vieno iš šių faktų, pareiškėjo skundas negalėtų būti tenkinamas. Todėl mokesčių administratorius pagrįstai aiškinosi bylai reikšmingą aplinkybę, ar pareiškėjas jam pagal panaudos sutartį perduotas patalpas naudojo savo veikloje.
ABTĮ 57 straipsnio 6 dalyje nustatyta, jog jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, o teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Tai reiškia, kad įstatymo nustatytas įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu.
Tai, kad pagal panaudos sutartį perduotų patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), pareiškėjas nenaudojo savo veikloje, patvirtina byloje esantys šie įrodymai:
AB "Balnetos komunikacijos" projektų vadovo 2004-11-17 paaiškinimas Nr. 5-18-82 (MGK byla l. 136-137), kuriame nurodyta, kad 2003-03-24 sutartis Nr. 030324/164-AV su Bendrove buvo pasirašyta pastate, esančiame (duomenys neskelbtini), derybos vyko telefonu, sutartyje nurodyta (telekomunikacijų) paslauga įdiegta (duomenys neskelbtini);UAB "Asvilė" direktoriaus 2004-11-17 paaiškinimas Nr. 5-18-86 (MGK byla l. 159-160), kuriame nurodyta, kad 2002 m. spalio 16 d. pirko vištų šlauneles Paneriuose esančioje bazėje, gatvės pavadinimo nežino, ten dirbo trys merginos, kurios ir įformino PVM sąskaitą faktūrą, apie kitas Bendrovės patalpas jis nieko nežino;UAB "Šaltora" direktorės 2004-11-16 paaiškinimas Nr. 5-18-85 (MGK byla l. 161-162), kuriame nurodyta, kad 2002 m. spalio - lapkričio mėn. pirko šaldytą paukštieną Bendrovės biuro patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini) (žuvies šaldytuvų teritorijoje), ten pat buvo išrašytos ir PVM sąskaitos faktūros. Biuro patalpos buvo tvarkingos, jose buvo ir šaldymo įrengimai su produkcijos pavyzdžiais, kitų Bendrovės biuro patalpų ji nežino;UAB "Damsa" direktorės 2004-10-15 paaiškinimas Nr. 1 (MGK byla l. 164), kuriame nurodyta, kad 2002 m. spalio mėn. tiekimo sutartis dėl vištų ketvirčių pirkimo -pardavimo buvo pasirašyta (duomenys neskelbtini) patalpose, ten pat vyko ir derybos dėl prekių tiekimo;T. B. firmos "Lainuva" savininko 2004-10-27 paaiškinimas (MGK byla l. 167-169), kuriame nurodyta, kad 2001 metais derybos su Bendrove vykdė telefonu, prekes pristatė (prekės pristatytos pagal 2001 08 31 išrašytą sąskaitą-faktūrą) pati Bendrovė;2001 metais atlikto operatyvaus patikrinimo 2001-09-14 pažyma Nr. 15-09- 0779 (MGK byla l. 175-178), kurioje nurodyta, jog operatyvaus patikrinimo buvo nustatyta, kad (duomenys neskelbtini)negyvenamosiose patalpose (rūsyje) Bendrovė veiklos nevykdė: Bendrovės atstovai nerasti, iškabos su Bendrovės pavadinimu nebuvo, lange kabėjo skelbimas, kad šios patalpos parduodamos arba išnuomojamos;Inspekcijos pareigūnės L. T. 2005-02-14 paaiškinimas paaiškinimas (MGK byla l. 135), kad 2002 m. rugsėjo mėn. Bendrovės PVM apskaičiavimo ir sumokėjimo patikrinimą norėjo atlikti Bendrovės patalpose, todėl telefonu susitarė, kad atvyks jos registracijos adresu - (duomenys neskelbtini). Nors nuvykus minėtu adresu Bendrovės iškabos nerasta, tačiau pareigūnės laukė direktorius R. D. ir įmonės vadybininkas V. N. , dokumentus patikrinimui pateikę didelėje patalpoje, kurioje buvo pastatytas vienas virtuvinis stalas ir viena taburetė. Kitų baldų, kompiuterių, telefonų minėtoje patalpoje nebuvo;paties pareiškėjo direktoriaus R. D. 2001 m. rugsėjo 6 d. R. D. paaiškinimas (MGK byla l. 172), kuriame jis nurodė Vilniaus AVMI, kad pareiškėjas yra registruotas adresu (duomenys neskelbtini), šiuo metu kai kurios įmonės prekės yra saugomos (duomenys neskelbtini)– UAB „Nadema” nuomojamuose plotuose žodiniu susitarimu, patalpos, esančios (duomenys neskelbtini), yra remontuojamos keletą mėnesių”;paties pareiškėjo direktoriaus R. D. 2004 m. gegužės 21 d. paaiškinimas (MGK byla l. 228-229), kuriame jis nurodė Vilniaus AVMI, jog nuo 2001 metų minėtose patalpose vyko remontas, kuris baigėsi 2002 m. gruodžio mėnesį.
Pareiškėjo teigimu, tai, kad pagal panaudos sutartį perduotas patalpas, esančias (duomenys neskelbtini), pareiškėjas naudojo savo veikloje, patvirtina su komunalines ir kitas paslaugas teikiančiomis bendrovėmis sudarytos sutartys, įmonių (pareiškėjo klientų) apklausos duomenys, namo gyventojų patvirtinimai.
Kolegijos nuomone, su komunalines ir kitas paslaugas teikiančiomis bendrovėmis pareiškėjo sudarytos sutartys dėl patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), nepatvirtina fakto, jog šias patalpas pareiškėjas naudojo savo veikloje, kadangi šios sutartys nėra tiesiogiai susiję su pareiškėjo vykdyta ūkine veikla.
Kaip matyti iš bylos medžiagos (MGK byla l. 171), vienintelės įmonės (pareiškėjo klientės) - UAB "Sasnelė" direktorius 2004-11-13 paaiškinime Nr. 1 nurodė, kad 2001 m. spalio 23 d. sutartis su pareiškėjo direktoriumi buvo pasirašyta biure, esančiame (duomenys neskelbtini), kuriame jis lankėsi kelis kartus. Taip pat byloje esančiuose (b.l. 26-27) dviejų namo, esančio (duomenys neskelbtini), gyventojų paaiškinimuose teigiama, jog (duomenys neskelbtini) esančio namo pusrūsyje (cokoliniame aukšte) nuo 2001 m. (antros pusės) veikia (pastoviai naudojasi patalpomis) įmonė UAB „Gregaris“, į kurią yra du įėjimai – iš gatvės ir iš kiemo. Kolegija pažymi, kad šį UAB "Sasnelė" direktoriaus ir dviejų namo, esančio (duomenys neskelbtini), gyventojų paaiškinimuose nurodomą faktą paneigia jau minėtas paties pareiškėjo direktoriaus R. D. 2004 m. gegužės 21 d. paaiškinimas (MGK byla l. 228-229), kuriame jis nurodė Vilniaus AVMI, jog nuo 2001 metų minėtose patalpose vyko remontas, kuris baigėsi 2002 m. gruodžio mėnesį.
Įvertinus visa, kas išdėstyta, darytina išvada, kad pareiškėjas nepateikė įrodymų, leidžiančių teigti, jog jis patalpose (duomenys neskelbtini) 2001 ir 2002 m. vykdė veiklą, iš kurios uždirbo apmokestinamas pajamas. Todėl pagrįstai konstatuota, jog pareiškėjo už statybines medžiagas bei komunalines paslaugas šiais metais atskaitytas pirkimo PVM nebuvo skirtas PVM apmokestinamoms prekėms gaminti, parduoti bei apmokestinamoms paslaugoms teikti, o patirtos išlaidos nebuvo skirtos apmokestinamoms pajamoms uždirbti.
Pareiškėjo paaiškinimas pirmosios instancijos teismui, kad darbus (duomenys neskelbtini) atliko bendrovės savininkas bei jam talkinę giminaičiai ir draugai dirbdami vakarais ir savaitgaliais, t.y., kad darbus atliko neatlygintinai pats turto savininkas bei jam artimi asmenys (byloje nėra duomenų, kad su tokiais asmenimis buvo sudarytos darbo ar rangos sutartys ar kad, nesant darbo ar rangos sutarčių, už remonto darbus UAB „Gregaris” būtų tokiems asmenims sumokėjusi, t.y., kad buvo dirbamas nelegalus darbas), kolegijos nuomone, taip pat įrodo, nors ir netiesiogiai, jog patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), UAB „Gregaris” 2001 09 03 – 2002 12 31 veiklos nevykdė ir netgi jų neremontavo tam, kad galėtų vykdyti veiklą.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi aukščiau išdėstytu ir Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2006 m. vasario 15 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Pareiškėjo UAB “Gregaris” apeliacinį skundą atmesti.
Nutartis neskundžiama.