Kauno apylinkės teismo nuosprendis

2019-01-18 · Baudžiamoji byla Nr. 1-211-814/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2019-01-18
Bylos Nr.
1-211-814/2019
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-32811-2018-9
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Lina Šafronienė
Kaltinamasis
A. L.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-211-814/2019Teisminio proceso Nr. 1-01-1-32811-2018-9Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.3; 1.2.4.6.2.1; 2.3.6.4.2 (S)
KAUNO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. sausio 18 d.Jonava
Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų teisėja Lina Šafronienė,sekretoriaujant Rasai Šaltienei,dalyvaujant prokurorei Ramunei Brazdeikytei,kaltinamajam A. L.,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, profesinio išsilavinimo, nesusituokęs, vykdantis individualią veiklą, gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta ten pat, teistas 2018 m. balandžio 10 d. Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - ir BK) 138 straipsnio 1 dalį, 140 straipsnio 1 dalį, BK 63 straipsnio 1, 4 dalis - 1 metų laisvės apribojimo bausme. Taikytos BK 64¹ straipsnio nuostatos ir bausmė sumažinta 1/3 - 8 mėnesių laisvės apribojimo, įpareigojant per šį laikotarpį neišvykti už gyvenamosios vietos ilgiau kaip 7 paroms be bausmės priežiūrą vykdančios institucijos leidimo ir būti namuose nuo 23 val. iki 6 val. ryto, išskyrus atvejus, kai reikia būti darbe, bausmę atlikęs, teistumas neišnykęs ir nepanaikintas,

kaltinamas pagal BK 140 straipsnio 2 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

A. L., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, 2018 m. liepos 10 dienos naktį, tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, namuose adresu (duomenys neskelbtini), panaudojo fizinį smurtą prieš savo sugyventinę V. B., t. y. sudavė vieną smūgį rankos kumščiu jai į veidą, padarydamas V. B. sužalojimą lūpoje. Tokiais savo veiksmais V. B. sukėlė fizinį skausmą ir padarė nežymų sveikatos sutrikdymą.

Apklaustas įrodymų tyrimo metu dėl kaltinimo, A. L. prisipažino įvykdęs nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje ir paaiškino, kad V. B. yra jo sugyventinė. Viskas įvyko 2018 m. liepos 10 d. naktį jo namuose, adresu (duomenys neskelbtini). Jis nupirko jai bilietą, kad ši grįžtų iš Anglijos į Lietuvą. Grįžusi parsivežė lauktuvių, jie abu išgėrė alkoholio. V. pasakė, kad po poros savaičių išvyksta atgal į Angliją. Dėl to jis labai susinervavo ir supykęs sudavė V. B. į veidą ranka vieną smūgį, ir prakirto lūpą. Suprato, kad naudodamas smurtą sukėlė nukentėjusiajai fizinį skausmą. Po valandos jie susitaikė ir daugiau nesipyko. Jis vienas augina 6 vaikus, į namus atvyksta socialinės darbuotojos. Apsilankymo metu socialinės darbuotojos pamatę, kad V. B. prakirsta lūpa, iškvietė greitąją. Po to atvyko policijos pareigūnai, jį išvežė į Kauną ir sulaikė ir 2 paroms. Pažada, kad taip daugiau nebus. Anksčiau buvo teistas dėl smurto. Jis yra karšto būdo. Problemų dėl priklausomybių neturi. Jo vaikų mamai apribota motinos valdžia, nuo 2014 m. nelanko vaikų, nors gyvena nedideliu atstumu, priteisto išlaikymo neteikia, išlaikymą moka fondas. Jis pats dirba - dengia stogus.

Kadangi kaltinamasis kaltu prisipažino visiškai, nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės nekelia abejonių, todėl byloje įrodymų tyrimas buvo nutrauktas ir buvo išvardinti kiti byloje esantys įrodymai bei dokumentai (vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsnio 1 dalimi, 291 straipsnio 2 dalimi).

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo parodymų jo kaltė, padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, pilnai įrodyta byloje esančiais duomenimis:

Nukentėjusioji V. B. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2018 m. liepos 9 d. apie 22:00 val. ji mikroautobusu grįžo iš Anglijos namo. Pabuvusi namuose apie valandą, nusprendė pėsčiomis nueiti pas sugyventinį A. L., gyvenantį (duomenys neskelbtini). Ji su A. L. jau iki išvykimo į Angliją metus laiko gyveno kartu, vedė bendrą ūkį. Pas A. nuėjo po 23:00 val. Tuo metu A. vaikai jau miegojo. Tą vakarą abu išgėrė naminio vyno. Jiems begeriant ir besikalbant, įvyko žodinis konfliktas, kadangi ji A. pasakė, kad po mėnesio vėl išvažiuos dirbti į Angliją. A. L. dėl to susinervino, trenkė jai vieną kartą kumščiu į veidą ir jai prakirto lūpą. Tarp jų įvykusio konflikto niekas nematė. Po keleto minučių A. supratęs, kad pasielgė su ja negerai, jos atsiprašė, todėl ji apie suduotą smūgį niekam nepranešė. Sekančią dieną apie pietus pas A. į namus atvyko socialinė darbuotoja P. ir kita darbuotoja R. P., kurios iškvietė policiją, nors ji joms sakė, kad policijos nereikia kviesti. Vėliau atvyko ir greitoji med. Pagalba, darbuotoja ją apžiūrėjo, užklijavo pleistrą ant lūpos ir išvažiavo. Dėl patirto sužalojimo papildomai pas medikus nesikreipė. A. L. dėl jai suduoto smūgio pretenzijų neturi, civilinio ieškinio ikiteisminiame tyrime nereikš (b. l. 15-16).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvada Nr. G2198/2018(02) V. B., gim. (duomenys neskelbtini), nustatyta lūpos žaizda. Remiantis Sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių 9 punktu, sužalojimas laikomas nežymiu sveikatos sutrikdymu (b. l. 39).

Liudytoja D. P. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2018 m. liepos 10 d. apie 13:00 val. ji nuvyko pas šeimą, kuri jai priskirta dirbti, t. y. pas A. L., adresu (duomenys neskelbtini). Būstas, kuriame gyvena A. L. su savo vaikais, yra socialinis būstas ir skirtas jam su vaikais. Kiek ji žino, V. B. turėtų gyventi (duomenys neskelbtini). Jai nuvykus į minėtą šeimą ir užėjus į namą, pirmiausia užėjo į didįjį kambarį, kur būna vaikai. Ten buvo trys nepilnamečiai A. vaikai: A., D. ir D. Ji D. paprašė, kad pakviestų iš kito kambario tėtį A., nes ji girdėjo kaip kitame kambaryje A. barėsi su sugyventine V.. Atėjusio A. ji klausė, kodėl jis geria, nes akivaizdžiai buvo matyti, kad jis yra neblaivus. A. elgėsi ramiai, atsiprašinėjo už tai, kad buvo neblaivus. Tuo metu į tą kambarį, kuriame ji kalbėjosi su A., atėjo V.. Matėsi, kad ant lūpos buvo sukrešėjęs kraujas, ant rūbų taip pat matėsi kraujo dėmių. V. buvo labai pikta, keikėsi, buvo agresyvi. Kokiomis aplinkybėmis V. lūpa buvo praskelta, ji negali pasakyti, nes nežino, V. jai apie jos sužalojimą nieko neminėjo. Siekiant nustatyti A. L. ir V. B. girtumą, buvo iškviesti policijos pareigūnai. Pareigūnai, patikrinę A. ir V. blaivumą, iškvietė vaikų teisių atstovus, greitosios med. pagalbos atstovus. Kiek ji žino, vaikai buvo atiduoti kaimynės Š. priežiūrai A. L. namuose. V. apžiūrėjo medikai, o A. buvo išvežtas policijos pareigūnų (b. l. 23-25).

Liudytoja R. P. ikiteisminio tyrimo metu davė parodymus, analogiškus liudytojos D. P. parodymams (b. l. 27-29).

Liudytoja A. Š. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad tikslios datos nepamena, tačiau buvo vasaros laikotarpis, popietę pas ją į namus adresu (duomenys neskelbtini), atėjo R. - A. L. vaikų mama – ir jos paprašė prižiūrėti jų vaikus, kad vaikų teisių specialistai vaikų nepaimtų. Ji su R. kartu nuėjo pas A. L. į namus adresu (duomenys neskelbtini). Ji žino, kad R. su A. kartu negyvena ir žino, kad jų vaikai yra palikti A. auginti. Nuėjus pas A. į namus, ji stovėjo kieme. Tuo metu kieme buvo atvykęs policijos pareigūnų ekipažas, buvo dvi socialinės darbuotojos. Tuo metu lauke prie namo durų stovėjo A. ir V., kurie bendravo su pareigūnais ir socialinėmis darbuotojomis. Ji matė, kad lyg buvo kažkoks įdrėskimas ant V. veido, tačiau šiuo metu negali tiksliai apibūdinti, nes tiesiog tuo metu nesigilino, kas ten įvyko, stovėjo nuošaliai ir laukė. Po kiek laiko atvyko greitoji med. pagalba ir kitas policijos pareigūnų ekipažas, kuris išsivežė A. L.. Ji vaikų teisių specialistėms pasakė, kad sutinka prižiūrėti A. L. vaikus, iki kol bus A. paleistas iš policijos (b. l. 31-32).

Liudytoja R. C. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad ji tikslios datos negali pasakyti, tačiau tai buvo vasaros laikotarpis, darbo diena, maždaug apie pietus ji sulaukė skambučio iš socialinės darbuotojos D. P., kuri jos paklausė, ar ji namuose ir ar ji gali išeiti į lauką pasikalbėti. Susitikus D. jai paaiškino, kokia yra situacija ir jai pasakė, kad yra iškviesti policijos pareigūnai. D. ją pakvietė į A. L. namų kiemą, sakydama, kad reikia pažiūrėti vaikus, kad neišsilakstytų. Sulaukus policijos pareigūnų, ji kartu su D. ir policijos pareigūnais užėjo į A. L. namo vidų. Matė, kad V. lūpa buvo prakirsta, ant V. marškinėlių buvo matyti kraujo dėmės. Pareigūnai jai liepė užsidaryti su vaikais kitame kambaryje, kol bus pildomi dokumentai. Buvo atvykusi greitoji med. Pagalba, kuri apžiūrėjo V. Dėl ko tarp A. ir V. buvo įvykęs konfliktas, nežino (b. l. 34-35).

Įvykio vietos apžiūros protokolu nustatyta, kad įvykio vieta yra gyvenamojo namo kambarys adresu (duomenys neskelbtini). Jokių įvykiui reikšmingų pėdsakų ar objektų nepastebėta ir neišimta (b. l. 7-8).

Byloje surinkti bei teisiamojo posėdžio metu ištirti duomenys, gauti įstatymo nustatyta tvarka, yra įrodymai, jie įtikinami, jų visuma patvirtina teismo nustatytas faktines aplinkybes, kaltinamojo kaltę, jų pakanka nustatyti visas į įrodinėjimo dalyką įeinančias aplinkybes, abejoti jais teismas neturi pagrindo.

Pagal BK 140 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė savo artimam giminaičiui ar šeimos nariui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Ši nusikalstama veika gali būti padaroma tik tyčia – tiek tiesiogine, tiek netiesiogine, kas reiškia, jog kaltininkas, atlikdamas straipsnio dispozicijoje nurodytus veiksmus – mušdamas ar kitaip smurtaudamas, asmeniui, prieš kurį atliekami nurodyti veiksmai, sukėlė pasekmes – fizinį skausmą arba nežymų sužalojimą, ar trumpam jį susargdino ir atlikdamas tokius veiksmus tokių pasekmių norėjo (tiesioginė tyčia), ar, suvokdamas pavojingą daromos nusikalstamos veikos pobūdį, numatė, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti straipsnio dispozicijoje numatyti padariniai, ir nors jų nenorėjo, bet sąmoningai leido jiems atsirasti (netiesioginė tyčia) (BK 15 straipsnis). Teismo vertinimu, A. L. kaltė, padarius BK 140 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikalstamą veiką, visiškai įrodyta. Tokią išvadą leidžia daryti nuosekli baudžiamojoje byloje surinktų ir teisme ištirtų įrodymų visumos analizė. Kaltinamasis apklausiamas teisme savo kaltę pripažino visiškai. Kaltinamajam pareikštame kaltinime nurodytas aplinkybes patvirtina ne tik kaltinamojo prisipažinimas ir duoti paaiškinimai, tačiau ir kiti ikiteisminio tyrimo metu surinkti ir teisiamojo posėdžio metu ištirti įrodymai – nukentėjusiosios ir liudytojų apklausose nurodytos aplinkybės, specialisto išvada, kuria V. B. nustatyta lūpos žaizda. Teismas, įvertinęs minėtus įrodymus, konstatuoja, kad A. L., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, 2018 m. liepos 10 dienos naktį, tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, namuose adresu (duomenys neskelbtini), panaudojo fizinį smurtą prieš savo sugyventinę V. B., t. y. sudavė vieną smūgį rankos kumščiu jai į veidą, padarydamas V. B. sužalojimą lūpoje ir tokiais veiksmais sukėlė jai fizinį skausmą bei nežymiai sutrikdė sveikatą.

Faktiniai kaltinamojo veiksmai neabejotinai įrodo, kad jis fizinį skausmą sukėlė ir sveikatą sutrikdė šeimos nariui tyčia, suprato savo pavojingų veiksmų pobūdį, numatė pavojingas visuomenei pasekmes ir jų norėjo. Atsižvelgiant į nurodytą, kaltinamojo veika kvalifikuotina pagal BK 140 straipsnio 2 dalį.

Kaltinamojo A. L. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kaltinamojo atsakomybę sunkinančios aplinkybės yra tai, kad veiką padarė apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas) bei, kad veiką padarė recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).

Skiriant bausmę kaltinamajam, atsižvelgiama į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus, tikslus, kaltinamojo asmenybę, kaltinamojo atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, kitas reikšmingas bylai aplinkybes.

Kaltinamasis teistas (b. l. 68–71), administracine tvarka baustas (b. l. 72-75), dirba (b. l. 76), VšĮ Kaišiadorių Psichikos sveikatos centro duomenimis, nepriklauso asmenų, stebimų dėl psichikos emocijų ir priklausomybių, grupei (b. l. 80). Nusikalstama veika baigta, priskiriama nesunkių nusikaltimų kategorijai. Veika padaryta tiesiogine tyčia. Nustatyta viena kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė – kaltinamasis pripažino kaltę ir gailisi, dvi atsakomybę sunkinančios aplinkybės – nusikalstamą veiką padarė apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo reikšmės nusikalstamos veikos padarymui, bei būdamas recidyvistu. Atsižvelgiant į nurodytų aplinkybių visumą, į tai, kad kaltinamasis vienas augina šešis vaikus, siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį, įvertinant tai, kad bausmės tikslai yra ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ir apriboti galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, bet ir paveikti jį, kad atlikęs bausmę asmuo laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinant teisingumo principo įgyvendinimą, kaltinamajam A. L. skirtina sankcijoje numatyta bausmė – laisvės apribojimas, nustatant terminą, artimą šios bausmės vidurkiui, bei nustatant įpareigojimus.

Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis visiškai pripažino kaltę, byla išnagrinėta sutrumpinta įrodymų tyrimo tvarka, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Teismas, atsižvelgęs į tą aplinkybę, jog kaltinamasis šią smurtinę nusikalstamą veiką padarė šeimos nariui (sugyventinei), kartu su bausme taiko baudžiamojo poveikio priemonę, susijusią su dalyvavimu smurtinį elgesį keičiančiose programose, kuri turi būti įvykdyta per 4 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos (BK 72² straipsnis). Manytina, kad ši baudžiamojo poveikio priemonė turės teigiamos įtakos kaltinamojo elgesiui ir pasieks bausmės tikslus, kad ateityje A. L. nebevartotų fizinio smurto ar nedarytų kitų nusikalstamų veiksmų, siekdamas išspręsti tarpusavio nesutarimus su artimaisiais šeimos nariais, kitais asmenimis.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaitytinas A. L. laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2018 m. liepos 10 d. 14:30 val. iki 2018 m. liepos 11 d. 14:29 val., vieną sulaikymo parą prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms.

Paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – pradėjus vykdyti bausmę, panaikintina.

Civilinio ieškinio, proceso išlaidų nėra.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 298 straipsniu, 301-305 straipsniais, 307 straipsniu,

nusprendžia:

A. L. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir paskirti jam 1 (vienerių) metų laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant jį nuo 23 val. iki 6 val. būti namuose, jei tai nesusiję su darbu ar sveikatos priežiūra, be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, sumažinti bausmę trečdaliu ir paskirti A. L. 8 (aštuonių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant jį nuo 23 val. iki 6 val. būti namuose, jei tai nesusiję su darbu ar sveikatos priežiūra, be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72² straipsniu, įpareigoti A. L. dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose per 4 (keturis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į bausmę įskaityti A. L. laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2018 m. liepos 10 d. 14:30 val. iki 2018 m. liepos 11 d. 14:29 val. (vieną parą), vieną sulaikymo parą prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms.

A. L. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki bausmės vykdymo pradžios, pradėjus vykdyti bausmę, panaikinti.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio nuosprendžio nuorašo gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

Asmenys, nuteisti laisvės apribojimo bausme, privalo:

1) be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos;

2) vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus ir laikytis teismo nustatytų draudimų;

3) nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip vykdo draudimus ir įpareigojimus.

Vengiantiems atlikti laisvės apribojimo bausmę nuteistiesiems apylinkės teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali pakeisti šią bausmę areštu.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmus.

Teisėja (parašas) Lina Šafronienė