Klaipėdos apylinkės teismo nutartis

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo B. T. (B. T.) skundą suinteresuotiems asmenims daugiabučių namų savininkų bendrijai „Nida“, antstolei Brigitai Tamkevičienei dėl antstolio veiksmų, ir

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Antstolė Brigita Tamkevičienė išnagrinėjusi pareiškėjo skundą, 2017-10-23 patvarkymu atsisakė tenkinti pareiškėjo skundą ir pareiškėjo skundą su vykdomosios bylos medžiaga, remdamasi CPK 510 straipsniu, persiuntė Klaipėdos miesto apylinkės teismui. Patvarkyme nurodė, kad vykdo išieškojimą iš pareiškėjo vadovaudamasi CPK 611, 733-743 straipsniais, todėl, antstolės teigimu, iš pareiškėjo nėra išieškoma 100 procentų lėšų. Antstolė taip pat teigia, kad nėra pagrindo nutraukti vykdomosios bylos vykdymą, kadangi jokia galiojanti teisės norma nenumato vykdomosios bylos nutraukimo suėjus senaties terminui pagal Klaipėdos miesto apylinkės teismo vykdomąjį raštą Nr. 2-3488²²/2002, todėl skolininko prašymas nutraukti vykdomąją bylą dėl senaties yra nepagrįstas.

Suinteresuotas asmuo daugiabučių namų savininkų bendrija „Nida“ atsiliepimo į pareiškėjo skundą nepateikė, apie bylos nagrinėjimo laiką ir vietą informuotas tinkamai (CPK 133 straipsnio 3 dalis, 153 straipsnio 2 dalis).

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Teismas, nagrinėdamas skundus dėl antstolio veiksmų, turi patikrinti antstolio veiksmų teisėtumą ir įvertinti kiekvieno iš jų įtaką vykdymo proceso dalyvių teisėms ir teisėtiems interesams. Antstolio veiksmai vertinami tuo aspektu, ar yra pagrindas antstolio atliktus veiksmus pripažinti neteisėtais.

Nustatyta, kad antstolės Brigitos Tamkevičienės kontoroje yra vykdoma vykdomoji byla Nr. 0005/02/02690 pagal Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2002-05-02 vykdomąjį raštą Nr. 2-3488²²/2002 dėl 829,16 Eur (2862,93 Lt) skolos su delspinigiais išieškojimo iš B. T., I. C. išieškotojos daugiabučių namų savininkų bendrijos „Nida“ naudai. Šioje vykdomojoje byloje antstolė 2017-09-21 priėmė patvarkymą Nr. S-17-5-17367 vykdyti išieškojimą iš skolininkui priklausančių piniginių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje. Šiame patvarkyme antstolė nurodė, kad vadovaudamasi CPK 611, 733-743 straipsniais, reikalauja iš skolininko darbo užmokesčio ar kitų jam prilygintų išmokų sumos kiekvieną mėnesį išskaičiuoti 70 procentų nuo skolininko darbo užmokesčio dalies, viršijančios MMA, ir 20 procentų nuo darbo užmokesčio dalies, neviršijančios vieno MMA (v.b.l. 60). Šį patvarkymą išsiuntė pareiškėjui ir skolininko laisvės atėmimo vietos įstaigai – (duomenys neskelbtini).

Pareiškėjas teigia, kad pagal Civilinio proceso kodekso 668 straipsnio 1 dalį išieškojimas negali būti nukreipiamas į buities, ūkio, darbo, mokymosi reikmenimis ir kitą turtą būtiną skolininko ar jo šeimos pragyvenimui pagal jo profesiją, be to išieškojimas negali būti nukreipiamas į pinigų sumą, neviršijančią Vyriausybės nustatytos vieno minimalaus mėnesinio darbo užmokesčio dydžio.

Nagrinėjamu atveju antstolei nustačius, kad pareiškėjas atlieka bausmę įkalinimo įstaigoje, vadovaujantis CPK 688 straipsniu, buvo areštuotos pareiškėjui priklausančios/mokėtinos lėšos, esančios Alytaus pataisos namų sąskaitoje. CPK 739 straipsnis numato, jog negalima išieškoti iš sumų, kurios skolininkui priklauso kaip kompensacinės išmokos už darbuotojui priklausančių įrankių nusidėvėjimą, kitos kompensacijos, kai dirbama nukrypstant nuo darbo sąlygų, sumos, mokamos darbuotojui, vykstančiam į tarnybinę komandiruotę, perkeliamam, priimamam į darbą ir pasiųstam dirbti į kitas vietoves, valstybinio socialinio draudimo motinystės, tėvystės pašalpos, išmokos vaikams, mokamos pagal Išmokų vaikams įstatymą, laidojimo pašalpa, išmokos, mokamos pagal Valstybinių šalpos išmokų įstatymą, ir kitos tikslinės socialinės išmokos, pašalpos ir kompensacijos iš valstybės ir savivaldybių biudžetų nepasiturinčioms šeimoms ar asmenų socialinei paramai, išeitinės išmokos. Pažymėtina, kad lėšos, patenkančios į pareiškėjo sąskaitą, kurią administruoja įkalinimo įstaiga, nepatenka į CPK 739 straipsnyje nurodytus atvejus, kai išieškoti iš pareiškėjui priklausančios pinigų sumos negalima, lėšos pareiškėjui priklauso nuosavybės teise ir įstatymas leidžia nukreipti skolos išieškojimą į tokias lėšas, todėl antstolio veiksmai šiuo atveju yra visiškai teisėti.

Sprendimų vykdymo instrukcijos 93.6 punkte nurodoma, jog išieškojimas pagal vykdomuosius dokumentus iš fizinių asmenų negali būti nukreiptas į grynųjų pinigų sumą, neviršijančią Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytos vienos minimalios mėnesinės algos, kuri priklauso skolininkui nuosavybės teise arba yra jo dalis bendrojoje nuosavybėje ir reikalinga skolininkui ar jo išlaikomiems asmenims. Piniginės lėšos nuo trečiųjų asmenų pavedimo momento atlikimo pareiškėjui, tampa pareiškėjo asmeninėmis lėšomis, į kurias, vadovaujantis CPK normomis, antstolis turi teisę nukreipti išieškojimą.

Papildomai pažymėtina, kad atlikdamas bausmę pataisos namuose, pareiškėjas yra visiškai išlaikomas valstybės. Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 173 straipsnis, reglamentuojantis bausmes atliekančių nuteistųjų materialinį buitinį aprūpinimą, nustato, jog arešto, terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmes atliekantiems nuteistiesiems užtikrinamos reikiamos gyvenamųjų patalpų ir buities sąlygos, atitinkančios Lietuvos Respublikos higienos normas, nemokamai suteikiama atskira miegamoji vieta ir patalynė, nuteistieji, kurie neturi savo drabužių ir avalynės, nemokamai aprūpinami drabužiais ir avalyne pagal sezoną, nuteistieji gauna maistą pagal fiziologines mitybos normas, o ligoniai, gydomi pataisos įstaigų gydymo įstaigose, pagal dietinio maitinimo normas. Maistu šie nuteistieji aprūpinami nemokamai. Byloje esantis dokumentai patvirtina, kad pareiškėjas atlieka bausmę (duomenys neskelbtini). Darytina išvada, kad pareiškėju rūpinamasi ir jis yra išlaikomas valstybės.

Teismo vertinimu, antstolis, vadovaudamasi nurodytomis įstatymo nuostatomis, turi teisę areštuoti bei nukreipti išieškojimą į pareiškėjo, atliekančio bausmę pataisos namuose, asmeninėje sąskaitoje esančias pinigines lėšas. Byloje nėra jokių įrodymų, kad jo asmeninėje sąskaitoje esančios piniginės lėšos yra CPK 739 straipsnyje nurodytos pinigų sumos, iš kurių išieškojimas yra negalimas.

Taigi Civilinio proceso kodeksas nedraudžia nukreipti išieškojimo į nuteistojo sąskaitą pervedamas pinigines lėšas, todėl siekiant užtikrinti išieškotojų teisėtus interesus yra reikalinga areštuoti skolininko gautinas lėšas iš trečiųjų asmenų, nes priešingu atveju, galimas pareiškėjo piktnaudžiavimas jam suteiktomis teisėmis, taip siekiant išvengti įsiskolinimo padengimo bei pažeidžiant išieškotojų interesus.

Pareiškėjo teigimu, vykdomoji byla turi būti nutraukta, kadangi yra suėjęs trijų metų senaties terminas, o vykdomoji byla pradėta vykdyti 2002 metais. Vykdomąją bylą prašo nutraukti remdamasis CPK 15 straipsniu ir CPK 668 straipsnio 1 dalimi.

CPK 629 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad vykdomoji byla nutraukiama: 1) jeigu išieškotojas atsisakė išieškojimo; 2) jeigu išieškotojas ir skolininkas sudarė taikos sutartį ir teismas ją patvirtino šio Kodekso 595 straipsnyje nustatyta tvarka; 3) jeigu mirus asmeniui, kuris buvo išieškotojas arba skolininkas, reikalavimas arba pareiga negali pereiti mirusiojo asmens teisių perėmėjui; 4) jeigu šiam išieškojimui pasibaigė įstatymų nustatytas išieškojimo senaties terminas; 5) jeigu panaikinti vykdomieji dokumentai, kurie buvo vykdymo pagrindas; 6) reorganizavus ar likvidavus juridinį asmenį, jeigu negalimas teisių ir pareigų perėmimas; 7) jeigu skolininkas ir išieškotojas yra tas pats asmuo; 8) jeigu išieškotojas ir skolininkas sudarė skolos padengimo sutartį (Civilinio kodekso 6.436 straipsnis); 9) jeigu vykdomasis dokumentas neteisėtai priimtas vykdyti; 10) jeigu išieškotojas atsisakė priimti paimtus iš skolininko tam tikrus daiktus, nurodytus teismo sprendime.

Nustatyta, kad antstolė Brigita Tamkevičienė vykdo vykdomąją bylą pagal Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2002-05-02 vykdomąjį raštą Nr. 2-3488²²/2002 dėl 829,16 Eur (2862,93 Lt) skolos su delspinigiais išieškojimo. Kaip minėta, vykdomosios bylos nutraukimo pagrindai reglamentuoti CPK 629 straipsnyje. Nurodyto straipsnio 1 dalies 4 punkte numatyta, kad vykdomoji byla nutraukiama, jeigu šiam išieškojimui pasibaigė įstatymų nustatytas išieškojimo senaties terminas. CPK nenustato senaties termino vykdomojo dokumento dėl skolos išieškojimo vykdymui, tai yra vykdomosios bylos vykdymo trukmės. Dėl to sprendžiama, kad pareiškėjo nurodyti pagrindai nutraukti vykdomąją bylą yra nepagrįsti, be to pareiškėjas neteikė ir nenurodė jokių įrodymų, siekdamas pagrįsti skunde nurodytas aplinkybes (CPK 178 straipsnis).

Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, kad antstolė Brigita Tamkevičienė pagrįstai priėmė 2017-10-23 patvarkymą dėl pareiškėjo skundo, antstolės veiksmai laikytini teisėtais. Teismas visiškai sutinka su antstolės 2017-10-23 patvarkyme išdėstytais motyvais. Teismas sprendžia, kad pareiškėjo skundas dėl antstolio veiksmų yra nepagrįstas, todėl atmetamas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodeksas 290-29, 510, 513 straipsniais, teismas

nutaria:

Atmesti pareiškėjo B. T. (B. T.) skundą dėl antstolės Brigitos Tamkevičienės veiksmų vykdomojoje byloje Nr. 0005/02/02690.

Nutarčiai įsiteisėjus, vykdomąją bylą Nr. 0005/02/02690 grąžinti antstolei Brigitai Tamkevičienei.

Nutartis per septynias dienas nuo jos patvirtintos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Klaipėdos apygardos teismui, atskirąjį skundą paduodant Klaipėdos miesto apylinkės teisme.