- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-10-30
- Bylos Nr.
- II-378-270/2014
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Olegas Zaicevas
- Suinteresuotas asmuo
- A. T.
- Kategorijos
- 48.5pavadinimo nepavyko patikrinti
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą pagal R. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančios (duomenys neskelbtini), skundą dėl Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto pirmojo policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Prevencijos poskyrio 2014-05-21 nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini) „Nepradėti administracinio teisės pažeidimo bylos teisenos“-,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto pirmojo policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Prevencijos poskyrio (toliau – Institucijos) pareigūnas 2014-05-21 priėmė nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) „Nepradėti administracinio teisės pažeidimo bylos teisenos“ (toliau – Nutarimas), pagal komisariate gautą R. K. pareiškimą dėl A. T. administracinio teisės pažeidimo, numatyto LR ATPK 181³ str. 1 d.
Šalies argumentai
R. K. pateikė teismui skundą, kuriuo prašo panaikinti Nutarimą ir grąžinti medžiagą organui, įgaliotam nagrinėti skundą ir surašyti administracinį teisės pažeidimo protokolą, atlikti papildomą aplinkybių tyrimą. Skunde nurodo, kad Viešosios policijos skyriaus Prevencijos poskyrio specialistė V. Š. 2014-05- 21 priimant Nutarimą sutiko su melagingais A. T. parodymais, t.y. kad sūnų Ą. T. jis grąžino motinai 2014-01-17 apie 20 val. vakaro. Nurodo, jog iš tiesų, tokiu laiku pagal teismo nutartį (civilinė byla Nr. (duomenys neskelbtini)) A. T. turėjo grąžinti vaiką, tačiau to nepadarė, tą įrodo ir anstolio G. P. faktinių aplinkybių konstatavimo medžiaga, kur akivaizdžiai matosi susirašinėjimai, tarp jos (R. K.) ir A. T.. Be to, nurodo, kad 2014 sausio 22 dienos patikslinime specialistės D. P. aiškiai surašyta, jog 2014 sausio 17 dieną apie 19:30 val., A. T. parašė SMS žinutę, kad vaiką grąžins rytoj. Taigi sūnus Ą. T. jai buvo gražintas 2014 sausio 18 diena 12:05 val., o tuo atveju, kuomet jai vaikas būtų buvęs grąžintas laiku, nebūtų reikėję rašyti skundo. Taip pat nurodo, kad Viešosios policijos skyriaus Prevencijos poskyrio specialistė V. Š. negalėjo adekvačiai išnagrinėti visos informacijos ar tinkamai įvertinti aplinkybes, kadangi tyrimą vykdė ir į apklausą ją (R. K.) bei R. B. kvietė specialistė D. P., kuri dėl neaiškių priežasčių buvo nušalinta nuo tolimesnio tyrimo. Mano, jog priimtame Nutarime ne visa surašyta informacija atspindi realybę, o buvo pateikti duomenys tik vienos pusės naudai. Paaiškindama situaciją, nurodo, kad 2014 sausio 17 d. apie 20.40 val. ji surašė skundą dėl bendravimo tvarkos pagal teismo nustatytą nutartį pažeidimo. Paminėtasis skundas buvo surašytas dėl to, kad R. K. buvęs sutuoktinis sūnų turėjo paimti 2014 sausio 15 d. 08:00 val, grąžinti sausio 17 d. 20:00 val. vakaro iš jos gyvenamosios vietos ((duomenys neskelbtini), Vilnius) ir grąžinti į jos gyvenamąją vietą.Tačiau 2014 sausio 14 d. ji gavo sms žinutę (22:56 val. nakties) „Vesk vaiką i darželi as ji paimsiu is darželio", kurią perskaitė tik ryte ir atsakė „Jis serga, vaikui reikia taikyti gydymą, jis bus namie“, ką patvirtina pažyma, kad nuo 2013 gruodžio 16 dienos iki 2014 sausio 17 dienos vaikas sirgo, nėjo į darželį. Vėliau A. T. parašė dar dvi žinutes: 11:07 val.: „Kur vaikas yra dabar? Kas su vaiku būna kokia ligos diagnose kas ir kada ją nustatė ir kokį gydymą paskyrė nuo kada prasau nedelsiant mane informuoti noriu matyti vaiką kitaip kviečiu policiją!"; 11:21 val. „Perspėju paskutinį kartą jei neteiksi informacijos apie vaiko būklę jo buvimo vietą už valandos laiko, kviečiu policiją!". ji 11:32 val. atrašė: „Mes poliklinikoje darome tyrimus“. Tuo metu ji su sūnumi buvo VšĮ (duomenys neskelbtini) klinikoje, nes sūnus Ą., bežaisdamas, smarkiai užsigavo lūpą. Pati būdama šoko būsenoje, kol vaikas verkė ir jam darė tyrimus bei siuvo lūpą, jai nerūpėjo žiūrėti į telefoną, rūpinosi tiktai vaiko gerove ir bandė kaip įmanoma labiau jį paguosti. Atsiradus galimybei atsiliepė į A. T. skambutį bei pasakė, kur konkrečiai jiedu yra. Baimindamasi dėl vaiko gerovės bandė gražiuoju įkalbėti A. T. neimti vaiko, o leisti pratęsti gydymą jai, pergyveno jog kaip ir anksčiau , kad A. T. ne tik vaiko negydys, o dar labiau pablogins situaciją, tuo labiau, jog vaikui dar reikėjo ir prižiūrėti susiūtą žaizdą, skalauti, maitinti specialiu maisteliu. A. T. iš jos išsišaipė ir pasiėmė vaiką palikdamas visas dienas, t.y. 2014-01-15; 2014-01-16; 2014-01-17 visiškoje nežinioje, į jos skambučius buvo neatsiliepiama, taigi nieko negalėjo žinoti kaip sūnus jaučiasi, kur jis yra. Negana to, ji 2014-01-17 19:44 val. iš A. T. gavo žinutę: „kadangi trečiadienį (2014-01-15) savo laiku dėl Tavo kaltės negalėjau būti su vaiku, todėl vaiką grąžinsiu rytoj". Ji 19:46 val. atsakė: „Net negalvok, 20:10 val. skambinsiu policijai, paskaityk nutartį“. A. T. parašė 19:48 val. : „pagalvok ir praeis“, „sėkmės“. Taip pat nurodo, kad iki šiol A. T. sėkmingai vengia mokėti alimentus, įžeidinėja jos garbę ir orumą šalia vaiko ar viešosiose vietose. Taip pat pažymi, kad tiriant skundą A. T. apklausai buvo kviestas kelis kartus, bet atvyko tik vieną kartą, o tuo metu apklausa nebuvo baigta apklausiamajam savavališkai pasišalinus, nebuvo išaiškinta, kaip buvo rūpintasi vaiku tuo laikotarpiu, kada jis buvo pas tėvą. t.y. 2014-01-15 iki 2014-01-18. Vaikas, kuriam buvo reikalinga speciali priežiūra po traumos, jai (R. K. ,vaiko motinai) grąžintas pavėluotai, tai yra ne 2014-01-17 dieną, kaip turėjo, o 2014-01-18, motyvuojant tuo, kad vaikas buvo paimtas vėliau. Mano, kad tėvas, galimai, nelinkęs atsižvelgti į vaiko interesus, nes nesirūpino tinkama vaiko sveikatos priežiūra po traumos, taip pat pažymėdama, kad ir po šio įvykio sūnus Ą. T. buvo daug sykių grąžintas pavėluotai, dėl ko ji surašė dar vieną skundą 2014-06-06 20:58 val. Vilniaus apskrities VPK Vilniaus miesto 1-ojo PK Viešosios policijos skyriui dėl pagal teismo nutartį (civilinė byla Nr. (duomenys neskelbtini)) laiku negražinto vaiko.
Atsiliepimas
Institucijos, priėmusios nutarimą atstovas atsiliepimu į R. K. skundą prašo priimto Nutarimo nekeisti. Nurodo, kad R. K. 2014-01-17 skunde ROIK Nr. (duomenys neskelbtini) nurodytos aplinkybės, įvykdžius Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-04-04 nutarties (bylos Nr. (duomenys neskelbtini)) nuostatas ir atlikus papildomą tyrimą, visapusiškai ištirtos bei 2014-05-21 nutarimas Nr. (duomenys neskelbtini) nepradėti administracinio teisės pažeidimo, numatyto LR ATPK 181 (3) str. 1 d., teisenos, priimtas griežtai laikantis LR ATPK 250 straipsnio reikalavimų. Taip pat nurodo, kad remiantis komisariate surinkta R. K. skundo tyrimo medžiaga, nenustatyta faktinių duomenų, kuriais remiantis būtų galima konstatuoti, kad A. T. įvykdė administracinį teisės pažeidimą, numatytą LR ATPK 181 (3) str. 1 d. Iš A. T. 2014-05-19 patikslinimo galima spręsti, kad tėvas nori aktyviai dalyvauti vaiko auklėjime, stengtis dorai auklėti ir prižiūrėti sūnų, rūpintis jo sveikata, sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis. Vien faktas, kad A. T. nesilaikė (ne laiku gražino vaiką motinai) teismo nustatytos bendravimo tvarkos, nesant jokių kitų aplinkybių, patvirtinančių, jog jis neteisėtai trukdė vaikui naudotis savo teisėmis ir laisvėmis ar kitaip pažeidė vaiko teises, nėra pakankamas pagrindas pripažinti, jog jo veiksmuose yra LR ATPK 181 (3) str. 1 d. numatyto administracinio teisės pažeidimo sudėties. Nesant pakankamai neabejotinų asmens kaltės įrodymų bei remiantis in dubio pro reo principu, visos tyrimu nepašalintos abejonės turi būti traktuojamos atsakomybėn traukiamo asmens naudai, todėl 2014-05-21 nutarimas nepradėti administracinio teisės pažeidimo bylos teisenos priimtas, remiantis LR ATPK 250 str. 1 d. 1 p. nuostatomis (Administracinio teisės pažeidimo bylos teisena negali būti pradėta, o pradėtoji turi būti nutraukta šiomis aplinkybėmis, kai nėra administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties). Pažymėjo, jog 2014-01-23 komisariate buvo užregistruotas kitas, tačiau su skundžiamu sprendimu susijęs R. K. skundas (medžiaga ROIK (duomenys neskelbtini)) dėl A. T. veiksmų (duomenys neskelbtini) klinikoje, kur buvo gydomas lūpą susižalojęs jų sūnus Ą. T.. Medžiagoje nustatyta, kad abi pusės ne visada tinkamai laikosi teismo nustatytos bendravimo su vaiku tvarkos, taip pat pridėti garso įrašai, kurie įrodo, kad R. K. ir A. T. tarpusavyje nesutaria, nesugeba ramiai ir taikiai spręsti vaiko auklėjimo bei priežiūros klausimų. Medžiagoje ROIK (duomenys neskelbtini) 2014-01-23 priimtas nutarimas atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą, kurį 2014-02-21 R. K. apskundė. Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 2014-03-03 nutarimu skundas atmestas, kaip nepagrįstas.
Teisme apklausta R. K. savo skundą palaikė jame nurodytais motyviais, prašė jį tenkinti. Nurodė, jog jos rašyti skundai yra dėl nuolatinio vėlavimo grąžinant vaiką, piktybiškai vengiant atvežti vaiką nustatytu laiku pagal teismo patvirtintą bendravimo tvarką, laiku nemokėjimo alimentų. A. T. neatsižvelgia į jos, kaip motinos jausmus, nėra punktualus, nereaguoja į skambučius, žinutes. Taip pat paaiškino, kad paskutiniu metu A. T. praleidžia bendravimus su vaiku. Skundų tikslas yra, kad A. T. paimdamas vaiką grąžintų jį nustatytu laiku, kad šis susivoktų ir laikytųsi nustatytos bendravimo tvarkos, nes kaip motina ji pergyvena. Paskutinis jos skundas yra pateiktas š.m. birželio mėnesį dėl pavėluotai grąžinto vaiko. Prašo naikinti nutarimą ir skundą patenkinti.
Teisme apklaustas A. T. mano, kad R. K. reikalavimuose, skundo turinyje yra išreikštos emocijos, kurios jos neapleidžia, nors jiedu yra išsiskyrę 4 metai, negebėjimo komunikuoti, neadekvataus vertinimo tų pačių suvokimų, tos pačios tvarkos nustatymo. Paaiškino, jog bendravimo su vaiku tvarka ir atsirado dėl judviejų nesusikalbėjimo, o benravimo su vaiku tvarka buvo nustatyta jo iniciatyva. Problema susidarė dėl to, kad jis gyvena (duomenys neskelbtini), kiekvieną savaitę jam tenka važiuoti pasiimti nustatyta tvarka vaiką ir jį grąžinti. Aplinkybė, jog jis gyvena (duomenys neskelbtini), R. K. yra ir buvo žinoma. Kuomet vaikas būna pas jį, jis, kaip vaiko tėvas, teikia vaikui viską, o alimentų dabar neturi galimybės teikti, nors jie ir yra priteisti, yra didelės skolos. Vėlavimai atiduoti vaiką yra įtakojami objektyvių gyvenimiškų situacijų ir priežasčių, t.y. dėl spusčių mieste, vaiko savijautos ar jo miego ir kt., o vėluojant ir 3 minutes, yra rašomos žinutės. Mano, jog vėlavimas perduoti vaiką nėra vertintinas piktybine priežastimi neperduoti vaiko. R. K. rašomi pareiškimai neatitinka tikrovės rašomi emocijų pagrindu, kurie jo nuomone nieko bendro neturi su bendravimo tvarkos pažeidimu. Esant vaikui pas jį, R. K. informacija apie vaiką yra teikiama, tačiau į tai nėra reaguojama. Paskutinis R. K. skundas pateiktas kuomet jis pasiėmė vaiką atostogoms, motyvuojant, jog ji nebuvo perspėta laiku dėl vaiko paėmimo, mano, jog einama iki formalumų skundžiant policijai. Mano, jog viso to priežastis yra emocijų nevaldymas.
Motyvuojamoji dalis
R. K. skundas netenkintinas.
Pagal ATPK 284 str. nuostatas, pareigūnas, nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, privalo išsiaiškinti ar buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar asmuo kaltas jo padarymu, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, taip pat išaiškinti kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. ATPK 301 str. nustatyta, jog teismas, nagrinėdamas skundą dėl nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą.
Administracinis teisės pažeidimas yra priešingas teisei, kaltas (tyčinis arba neatsargus) veikimas arba neveikimas, kuriuo kėsinamasi į valstybinę arba viešąją tvarką, nuosavybę, piliečių teises ir laisves, į nustatytą valdymo tvarką, už kurį įstatymai numato administracinę atsakomybę (ATPK 9 straipsnio 1 dalis).
Pagal ATPK 181³ straipsnio 1 dalį atsako tas, kad neteisėtai trukdė vaikui naudotis savo teisėmis ir laisvėmis ar atliko kitokią vaiko teises pažeidžiančią veiklą. Ši norma yra blanketinė, t. y. pagal ATPK 181³ straipsnio 1 dalį administracinėn atsakomybėn gali būti traukiama už kituose teisės aktuose nustatytų vaiko teisių ir laisvių pažeidimą. Vaiko teisių apsaugos įstatymo 10 straipsnyje įtvirtinta vaiko teisė į asmeninį gyvenimą, asmens neliečiamybę ir laisvę. Antroje straipsnio dalyje įtvirtinti draudimai vaiką kankinti, žaloti, žeminti jo garbę ir orumą, žiauriai su juo elgtis.
Tiek nacionaliniuose, tiek tarptautiniuose teisės aktuose įtvirtintas ypatingos vaiko apsaugos principas, t. y. visur ir visada pirmiausia turi būti atsižvelgiama į teisėtus vaiko interesus. Draudžiamas bet koks valdžios panaudojimas priešingai vaiko interesams, taip pat ir fizinio ar psichologinio smurto demonstravimas vaiko akivaizdoje. Kita vertus, negalima bet kokius konfliktus ir neigiamų emocijų reiškimą vaiko akivaizdoje vertinti kaip administracinį teisės pažeidimą. Pažeidimas turi pasižymėti tam tikro pavojingumo lygiu, be to, turi būti aiškiai nustatytas subjektyvusis kaltės požymis asmens veiksmuose. Tokiais atvejais siekiant padaryti išvadas dėl pažeidimo buvimo, itin svarbu vertinti susidariusios situacijos aplinkybių visumą, kurią sudaro ne tik atlikti veiksmai, bet ir konflikto tarp pažeidėjo ir kito suaugusiojo asmens priežastys, tikslas, pažeidėjo veiksmų kryptingumas vaiko atžvilgiu ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. AT-38-2014).
Tiek iš teismui pateikto skundo, tiek iš R. K. paaiškinimų duotų teisme seka, kad ginčas tarp šalių (buvusių sutuoktinių) kyla dėl nustatytos bendravimo tvarkos su vaiku pagal Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012-09-05 nutartimi patvirtintą A. T. ir R. K. taikos sutartį (b.l. 11,12). Palaikydama skunde nurodytas aplinkybes, R. K. teisme patvirtino ir paaiškino, jog jos rašyti skundai yra dėl nuolatinio vėlavimo grąžinant vaiką, piktybiškai vengiant atvežti vaiką nustatytu laiku pagal teismo patvirtintą bendravimo tvarką, laiku nemokamų alimentų. Pateiktame skunde R. K. pateikė įvykių seką dėl A. T. veiksmų Vilniaus Universiteto ligoninės Žalgirio skyriuje, kuomet nepilnametis vaikas R. T. buvo paimtas iš ligoninės ir laiku negrąžintas pagal nustatytą bendravimo su vaiku tvarką. Kaip matyti iš teismui pateikto Institucijos atsiliepimo, A. T. veiksmai (duomenys neskelbtini) skyriuje, buvo sprendžiami ir įvertinti atskiroje medžiagoje (ROIK (duomenys neskelbtini)), dėl kurio 2014-01-23 buvo priimtas nutarimas atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą, kurį 2014-02-21 R. K. apskundė, o Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apyloinkės prokuratūros 2014-03-03 nutarimu skundas buvo atmestas kaip nepagrįstas (b.l. 1,2). Šios aplinkybės teisme R. K. nepaneigė dėl to teismas šio įvykio aplinkybių vertinti pakartotinai neturi teisinio pagrindo.
Šioje byloje keliamas klausimas dėl R. T. veiskmų vengiant atvežti vaiką nustatytu laiku, kuomet jai sūnus Ą. T. turėjo būti grąžintas 2014-01-17, kai tuo tarpu nepilnametis vaikas, pažeidus nustatytą bendravimo tvarką, motinai (R. K.) buvo grąžintas 2014-01-18 12.05 val. Kaip ir minėta ankščiau ATPK 181³ straipsnio 1 dalies dispozicija numato atsakomybę už vaiko teisių pažeidimą, t.y. neteisėtas trukdymas vaikui naudotis savo teisėmis ir laisvėmis ar kitokia vaiko teises pažeidžianti veika. Teismo nuomone, esant pareiškėjos nurodytoms faktinėms aplinklybėms, R. T. neįvykdė veikos, numatytos ATPK 181³ straipsnio 1 dalyje.
Byloje duomenų apie tai, jog A. T. savavališkai paėmė vaiką, t.y. atskyrė vaiką nuo motinos, nėra, pareiškėja nei pateiktu skundu teisme, nei ją apklausiant teisme taip pat nepateikė įrodymų, kad tėvo bendravimas su vaiku keltų vaikui neigiamas pasekmes, ar aplinkybių, jog tėvas (A. T.) veikė prieš vaiko interesus. Aplinkybė, jog vaiko buvimo laikotarpiu pas tėvą, buvusių sutuoktinių vaikas sūnus Ą. T. sirgo, ši aplinkybė teismo vertinimu administracinės atsakomybės A. T. neužtraukia, nes kaip matyti iš Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012-09-05 nutarties dėl bendravimo tvarkos nustatymo su nepilnamečiu sūnumi, draudimas tėvui bendrauti su vaiku šiam sergant – nenustatytas, duomenų apie tai, jog nepilnamečio vaiko sveikatos būklė, jo buvimo pas tėvą laikotarpiu, pablogėjo, byloje taip pat nėra, šių duomenų nepateikė pareiškėja R. K. ir skundą nagrinėjant teisme. Taigi įvertinus byloje surinktus duomenis, pateikto skundo argumentus bei proceso dalyvių paaiškinus duotus teisme, nenustatyta aplinkybių, jog A. T. sukėlė nepilnamečiui vaikui neigiamas pasekmes, neteisėtai trukdė vaikui naudotis savo teisėmis ir laisvėmis ar padarė kitokią vaiko teises pažeidžiančią veiką, pažymint tai, jog tiek tėvas, tiek motina, negyvenantys kartu su vaiku, turi teisę ir pareigą bendrauti auklėjant jų nepilnametį vaiką (LR CK 3.165 str. 1 d.), o A. T. veiksmų turinys – vėlavimas grąžinant motinai nepilnametį vaiką, negrąžinimas vaiko nustatytu laiku, motinos rūpinimasis vaiku ir jos baimė dėl vaiko gerovės, išlaikymo nepilnamečiui nemokėjimas – nesudaro administracinio teisės pažeidimo sudėties pagal ATPK 181³ straipsnio 1 dalį, o Lietuvos Respublikos ATPK nenumato tokios administracinės atsakomybės bei nuobaudos kaip įpareigojimo mokėti išlaikymą ir laikytis nustatytos bendravimo tvarkos su nepilnamečiu vaiku. Pažymėtina tai, jog teismo sprendimas, kuria nustatyta bendravimo su tėvais tvarka, yra vykdomasis dokumentas, kuomet yra pažeidžiami šios tvarkos nuostatai, antstolis yra įgaliotas surašyti faktinių aplinkybių konstatavimo aktą apie teismo sprendimo neįvykdymą ir kreiptis į teismą prašydamas už vykdomojo dokumento nevykdymą vienam iš tėvų skirti baudą kito tėvo naudai. Atsižvelgiant į tai, jog bendravimo tvarka su nepilnamečiu yra civilinės teisės dalykas (kadangi pažeidžiamos ne vaiko, o vieno iš tėvų teisės) teismas konstatuoja, kad bylos teisena A. T. atžvilgiu nepradėta teisėtai ir pagrįstai.
Nesant objektyvių duomenų dėl būtinojo vaiko teisių pažeidimo sudėties elementų požymių, teismas daro išvadą, jog Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto pirmojo policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Prevencijos poskyrio pareigūnas išsamiai ištyrė, išsiaiškino visas reikšmingas aplinkybes ir motyvuotai, 2014-05-21 priėmė nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) „Nepradėti administracinio teisės pažeidimo bylos teisenos“, todėl jį naikinti pareiškėjos skundo motyvais nėra teisinio pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 300 str., 302 str. 1 d. 1 p., teismas, -
nutaria:
Palikti Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto pirmojo policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Prevencijos poskyrio pareigūno 2014-05-21 nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) „Nepradėti administracinio teisės pažeidimo bylos teisenos“ nepakeistą ir R. K. skundo netenkinti.
Nutartis per 20 dienų nuo jos paskelbimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.