Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

2015-08-13 · Civilinė byla Nr. 2-35388-129/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2015-08-13
Bylos Nr.
2-35388-129/2015
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-27899-2015-2
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Bronislava Todesienė
Pareiškėjas
AB „Bobutės paskola“, J. A.
Civilinė byla Nr. 2-35388-129/2015Teisminio proceso Nr. 2-68-3-27899-2015-2Procesinio sprendimo kategorija 72; 113.2; 128.20 (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2015 m. rugpjūčio 13 d.Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Bronislava Todesienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi pareiškėjų AB „Bobutės paskola“ ir J. A. prašymą dėl taikos sutarties patvirtinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

pareiškėjai kreipėsi į teismą, prašydami supaprastinto proceso tvarka patvirtinti AB „Bobutės paskola“ ir J. A. 2015 m. liepos 23 d. sudarytą taikos sutartį.

Motyvuojamoji dalis

Prašymas netenkintinas.

Dėl taikos sutarties, kuria šalys tarpusavio nuolaidomis siekia užkirsti kelią kilti teisminiam ginčui ateityje, išsprendžia tam tikrus ginčytinus klausimus, patvirtinimo šalys su prašymu gali kreiptis į teismą Civilinio proceso kodekso V dalies XXXIX skyriuje nustatyta supaprastinto proceso tvarka.

Procesinė šalių teisė sudaryti taikos sutartį ir tokiu būdu baigti teisminį ginčą – viena iš civiliniame procese galiojančio šalių dispozityvumo principo, kuris šalims suteikia teisę disponuoti tiek ginčo objektu, t. y. pareikštais materialinio teisinio pobūdžio reikalavimais, tiek procesinėmis priemonėmis, išraiškų. Taikos sutarčiai, kaip ir bet kuriai kitai civilinei sutarčiai, galioja sutarties laisvės principas (CK 6.156 straipsnis), šalys gali pasirinkti, kokias tarpusavio nuolaidas taikys, kokiu būdu ir apimtimi išspręs kilusį teisminį ginčą, taip pat kurioje proceso stadijoje tai padarys (CPK 140 straipsnio 3 dalis). Vis dėlto, dispozityvumo principas ir iš jo kylanti šalių laisvė susitarti dėl taikos sutarties sąlygų nėra absoliuti. Šalių veiksmus kontroliuojantis teismas netvirtina taikos sutarties, jei byloje nustatomi CPK 42 straipsnio 2 dalyje įtvirtinti pagrindai, t. y. bylą nagrinėjantis teismas visais atvejais turi įvertinti šalių pasiektos taikos sutarties sąlygų atitiktį imperatyviosioms įstatymų nuostatoms ir viešajam interesui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. vasario 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-72/2009; 2010 m. birželio 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-247/2010; kt.).

Šiuo atveju prie pareiškėjų pateiktos taikos sutarties nėra pridėti įrodymai, patvirtinantys įsiskolinimo susidarymą, nėra duomenų, kokio dydžio kreditai, kokiam laikotarpiui ir kokiomis sąlygomis buvo suteikti skolininkui J. A., todėl negalima įvertinti, ar taikos sutarties nuostatos nepažeis šalių lygiateisiškumo ir interesų pusiausvyros principų bei nebus pažeisti skolininko kaip vartotojo interesai. Be kita ko, pirmoji 102,28 Eur įmoka įsiskolinimui padengti turėjo būti įmokėta iki 2015 m. rugpjūčio 5 d., kai tuo trapu taikos sutartis teismui tvirtinti pateikta tik 2015 m. rugpjūčio 12 d., t. y. pasibaigus pirmos įmokos mokėjimo terminui ir skolininkui jau pažeidus prievolę dengti įsiskolinimą.

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes teismas sprendžia, kad ši taikos sutartis negali būti patvirtinta, todėl prašymas netenkintinas. Teismas pažymi, kad pasikeitus aplinkybėms ar pašalinus trūkumus, pareiškėjai turi teisę pakartotinai kreiptis į teismą.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 290-291, 579-582 straipsniais, teismas

nutaria:

pareiškėjų prašymo netenkinti.

Nutartis neskundžiama.

Teisėja Bronislava Todesienė