- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-05-26
- Bylos Nr.
- e2S-1369-580/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-05248-2015-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Jūra Marija Strumskienė
- Atsakovas
- D. Z.
- Ieškovas
- M. Z.
- Išvadą teikia
- Vaiko teisių apsaugos skyrius
- Kategorijos
- 3.2.6.5.3pavadinimo nepavyko patikrinti
- 3.3.2.4Apeliacinės instancijos teismo nutartis dėl atskirojo skundo
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jūra Marija Strumskienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi atsakovės D. Z. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. kovo 15 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje pagal ieškovo M. Z. ieškinį atsakovei D. Z. dėl bendravimo tvarkos su nepilnamečiu vaiku nustatymo, išlaikymo dydžio pakeitimo ir išlaikymo skolos priteisimo, institucija teikianti išvadą byloje Vaiko teisių apsaugos skyrius.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovas M. Z. teismui pareiškė ieškinį, kuriuo prašė iš atsakovės D. Z. priteisti išlaikymo įsiskolinimą bei kasmėnesinį išlaikymą, o taip pat nustatyti D. Z. bendravimo su sūnumi tvarką. Ieškovas pateikė prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių, kuriuo prašė nustatyti laikiną atsakovės bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarką, nustatant, kad:
1) D. Z. bendrauja su A. Z. trečią mėnesio šeštadienį, išskyrus laikotarpį, kai M. Z. atostogauja su sūnum. D. Z. šeštadienį 12.00 val. paima vaiką iš gyvenamosios vietos ir 18.00 val. grąžina jį į gyvenamąją vietą. Jeigu A. Z. bendravimo dieną atitinkamu laiku yra užimtas ugdymo ar neformaliojo lavinimo veikloje (pvz. koncerte ar vaikų šventėje), D. Z. privalo užtikrinti A. Z. dalyvavimą renginyje (šventėje);
2) D. Z. turi teisę bendrauti su A. Z. Motinos dieną. Bendravimo dieną D. Z. 12.00 val. paima sūnų iš gyvenamosios vietos ir 18.00 val. grąžina vaiką į gyvenamąją vietą.
3) D. Z. turi teisę bendrauti su A. Z. kitą dieną po jo gimimo dienos (balandžio 7 d.) iš anksto su M. Z. suderinus bendravimo su vaiku laiką. Bendravimo dieną D. Z. paima vaiką 12.00 val. iš gyvenamosios vietos ar ugdymo įstaigos (pasibaigus pamokoms ir neformaliojo lavinimo užsiėmimams) ir 18.00 val. grąžina jį į gyvenamąją vietą.
4) D. Z. informavimo pareiga:
a) dėl planuojamo susitikimo su sūnum ir (ar) atostogas kartu bei jų trukmę D. Z. privalo M. Z. pranešti jo el. pašto adresu tokiais terminu:
b) paimant vaiką savaitgalį – prieš 2 dienas.
c) jeigu D. Z. neturi galimybės bendrauti su vaiku grafike nustatytą savaitgalio šeštadienį, ji privalo apie tai pranešti M. Z. prieš 2 dienas jo el. pašto adresu.
5) Jeigu D. Z. praleidžia pagal grafiką bendrauti su vaiku numatytą mėnesio šeštadienį, šis bendravimo savaitgalis negali būti pakeistas kitu.
6) D. Z. privalo M. Z. pranešti jei vaikas susirgo bendravimo su ja metu. Tokiu atveju D. Z. turi nedelsiant kreiptis medikų pagalbos ir savomis lėšomis užtikrinti vaiko priežiūrą bei slaugą. M. Z. turi teisę vaiko ligos metu lankyti jį buvimo vietoje ir gauti informaciją dėl vaiko sveikatos būklės ir gydymo eigos.
7) D. Z. privalo bendravimo su vaiku metu sudaryti sąlygas A. Z. bendrauti su M. Z. el. ryšio priemonėmis.
Šalies argumentai
Ieškovas nurodė, kad santuoka su D. Z. nutraukta Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-06-16 sprendimu patvirtinus sutartį dėl santuokos nutraukimo bendru sutikimu pasekmių. Šiuo teismo sprendimu nepilnamečio sūnaus gyvenamoji vieta nustatyta su M. Z.. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-06-16 sprendimu detali bendravimo su vaiku tvarka nebuvo aptarta. Pradėjus kilti konfliktams, šalys kreipėsi į Vaikų teisių apsaugos skyrių tarpininkauti nustatant atsakovės bendravimo su sūnumi tvarką. Buvo susitarta, kad atsakovė pirmą mėnesio penktadienį paims sūnų po pamokų ir prailgintos dienos grupės, visą savaitę prižiūrės sūnų, ves į mokyklą, būrelius ir grąžins į vaiko gyvenamąją vietą sekmadienį tarp 17.00 – 18.00 val. Atsakovė susitarimų nesilaikė, nes 2015-11-13 be tėvo žinios paėmė vaiką iš mokyklos, nurodžiusi, kad vedasi pas logopedą, nors sūnus sakė, kad pas gydytoją nebuvo. Savaitgalį vaikui yra skaudėję dantį, bet atsakovė nesikreipė pas gydytojus. Dėl neaiškių priežasčių nenuvedė vaiko paskiepyti. Kai vaikas sirgo, nenuvedė jo į krepšinio treniruotę. Ieškovui kelia nerimą atsakovės sveikatos būklė, nes ji, žinodama, kad ieškovas su sūnumi išvykęs atostogauti į Vokietiją, kreipėsi į policiją dėl vaiko paieškos. Kai ieškovas atsisakė leisti sūnui apie 22.00 val. važiuoti su atsakove į Klaipėdą, atsakovė iškvietė policiją.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016 m. kovo 15 d. nutartimi patenkino ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Teismas nustatė laikiną atsakovės D. Z. bendravimo su nepilnamečiu vaiku A. Z. tvarką:
1. Atsakovė D. Z. turi teisę bendrauti su vaiku A. Z. trečią mėnesio šeštadienį, išskyrus laikotarpį kai M. Z. atostogauja su sūnum. D. Z. šeštadienį 12.00 val. paima vaiką iš gyvenamosios vietos ir 18.00 val. grąžina jį į gyvenamąją vietą. Jeigu A. Z. bendravimo dieną atitinkamu laiku yra užimtas ugdymo ar neformaliojo lavinimo veikloje (pvz. koncerte ar vaikų šventėje), D. Z. privalo užtikrinti A. Z. dalyvavimą renginyje (šventėje);
2. D. Z. turi teisę bendrauti su A. Z. Motinos dieną. Bendravimo dieną D. Z. 12.00 val. paima sūnų iš gyvenamosios vietos ir 18.00 val. grąžina vaiką į gyvenamąją vietą;
3. D. Z. turi teisę bendrauti su A. Z. kitą dieną po jo gimimo dienos (balandžio 7 d.) iš anksto su M. Z. suderinus bendravimo su vaiku laiką. Bendravimo dieną D. Z. paima vaiką 12.00 val. iš gyvenamosios vietos ar ugdymo įstaigos (pasibaigus pamokoms ir neformaliojo lavinimo užsiėmimams) ir 18.00 val. grąžina jį į gyvenamąją vietą;
4. D. Z. dėl planuojamo susitikimo su sūnum ir (ar) atostogas kartu bei jų trukmę privalo M. Z. pranešti jo el. pašto adresu tokiais terminais: paimant vaiką savaitgalį prieš 2 dienas;
5. Jeigu D. Z. neturi galimybės bendrauti su vaiku grafike nustatytą savaitgalio šeštadienį, ji privalo apie tai pranešti M. Z. prieš 2 dienas jo el. pašto adresu;
6. Jeigu D. Z. praleidžia pagal grafiką bendrauti su vaiku numatytą mėnesio šeštadienį, šis bendravimo savaitgalis negali būti pakeistas kitu;
7. D. Z. privalo M. Z. pranešti jei vaikas susirgo bendravimo su ja metu. Tokiu atveju, D. Z. turi nedelsiant kreiptis medikų pagalbos ir savomis lėšomis užtikrinti vaiko priežiūrą bei slaugą. M. Z. turi teisę vaiko ligos metu lankyti jį buvimo vietoje ir gauti informaciją dėl vaiko sveikatos būklės ir gydymo eigos;
8. D. Z. privalo bendravimo su vaiku metu sudaryti sąlygas A. Z. bendrauti su M. Z. el. ryšio priemonėmis.
Teismas iš byloje esančių duomenų nustatė, kad ieškovas ir atsakovė turi nepilnametį sūnų A. Z., gimusį (duomenys neskelbtini). Pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimu patvirtintos sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių 3.1. punktą nepilnamečio sūnaus gyvenamoji vietą nustatyta su ieškovu (tėvu) M. Z.. Konkreti motinos bendravimo tvarka su nepilnamečiu sūnumi nenustatyta. Ieškovas su nepilnamečiu vaiku gyvena Vilniaus mieste, o atsakovė gyvena Klaipėdos mieste. Ieškovo teigimu, geranoriškai susitarti su atsakove dėl bendravimo su nepilnamečiu sūnumi nepavyksta, atsakovė į kompromisus nesileidžia, be to, atsakovė veikia priešingai vaiko interesais, nuteikinėja vaiką prieš ieškovą, pabendravęs su motina sūnus būna neramus ir piktas. Teismas bylos duomenimis nustatė, kad šalių santykiai yra konfliktiški ir pačioms šalims susitarti dėl bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos nepavyksta. Teismo vertinimu, yra pagrindas nustatyti laikiną konkrečią atsakovės ir nepilnamečio vaiko bendravimo tvarką, kuri bylos nagrinėjimo metu suteiktų šalių santykiams stabilumo.
Teismas, įvertinęs ieškovo siūlomą bendravimo su vaiku tvarką sprendžia, kad ji neprieštarauja nepilnamečio vaiko interesams bei nustato iš anksto planuojamą atsakovės bendravimą su vaiku. Teismas pažymėjo, kad neturi duomenų apie atsakovės (motinos) gyvenamosios vietos sąlygas, ar jos vaikui svečiuotis pas motina yra tinkamos ir saugios. Atsižvelgdamas į tai, teismas vertina, kad šioje bylos nagrinėjimo stadijoje ieškovo prašymas yra pagrįstas, todėl tenkinamas ir nustatoma ieškovo prašoma laikina atsakovės bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarka. Teismas padarė išvadą, kad tokia tvarka sudarys laikiną galimybę atsakovei bendrauti su nepilnamečiu sūnumi ir palaikyti su juo ryšius iki byloje bus priimtas galutinis teismo sprendimas. Be to, šalys vadovaudamosi vaiko interesais ir atsižvelgdamos į savo galimybes, gali bendradarbiauti ir tartis dėl papildomos bendravimo tvarkos, atsižvelgiant į vaiko interesus ir norus.
III. Atskirojo skundo argumentai
Atsakovė D. Z. prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. kovo 15 d. nutartį panaikinti ir priteisti atstovavimo išlaidas. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas privalėjo būti aktyvus ir įsigilinti į ieškininio reikalavimo esmę. Pirmosios instancijos teismas pažeidė Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 144 straipsnio nuostatas. Teismo sprendimo vykdymas negali pasunkėti ar pasidaryti neįmanomas, kadangi nepilnametis vaikas gyvena su ieškovu, o ne su atsakove. Vaikas, būdamas nepilnametis, pats negali nuspręsti, kada ir su kuriuo iš tėvų bendrauti, nes visam šiam procesui vadovauja tik ieškovas. Teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, nesivadovavo Civilinio kodekso (toliau – CK) 3.170 straipsnio nuostatomis, bei nepagrįstai apribojo atsakovės bendravimą su vaiku, nušalino atsakovę nuo nepilnamečio sūnaus lankymo, pasimatymo su juo, bei jo auklėjimo. Pagal teismo nustatytą bendravimo tvarką, jeigu ieškovas atostogauja, tai tą mėnesį vaikas motinos jau nebematys, o jeigu tą vienintelį mėnesio šeštadienį motina ir susitiks su vaiku, tai šis susitikimas truks ne daugiau kaip 6 valandas, t. y. pagal nutartį – nuo 12 val. iki 18 val. Ieškovui manipuliuojant nepilnamečio vaiko sveikata, atsakovei neįmanomas atostogavimas kartu su vaiku. Taip pat atsakovės teisė šiurkščiai pažeista įteisinant jos bendravimo su vaiku ne jo gimtadienio dieną, bet kitą po gimtadienio einančią dieną. Tai yra tėvas įteisinamas kaip svarbesnis iš tėvų. Pirmosios instancijos teismas nesivadovavo suformuota Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, kad vaiko interesai laikomi prioritetiniais, nes tėvams nevienodą laiką bendraujant su vaiku, yra iškraipoma bendravimo su vaiku ir jį auklėjant bei darant jam įtaką pusiausvyra. LAT praktika reglamentuoja, kad tas iš tėvų, kuris gyvena su nepilnamečiu vaiku turi didesnę įtaką bei turi jam didesnę įtaką bei nuteikinėja vaiką prieš tą iš tėvų su kuriuo negyvena. Tačiau nutartyje pasisakoma priešingai, kad atsakovė, kuri su vaiku negyvena nuteikinėja prieš ieškovą. Tai yra, teismas nesivadovavo suformuotos LAT praktikos nuostatomis. Nutartyje teismas nurodė, kad neturi duomenų apie atsakovės gyvenamosios vietos sąlygas ir todėl, atsižvelgdamas į tai, nurodė, kad ieškovo prašymas yra pagrįstas. Tačiau teismas visai nepasisakė apie ieškovo gyvenamosios vietos sąlygas, taip pažeisdamas įrodymų vertinimo taisykles. Pagal nutarties turinį teismas neturi duomenų ir apie ieškovo gyvenamosios vietos sąlygas. Pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus 2015-11-25 dienos raštą Dėl A. Z. teisių ir teisėtų interesų užtikrinimo (kopija pridedama priede Nr. 1). Šiame rašte buvo rekomenduota abiem šalims lankyti psichologo konsultacijas poliklinikoje bei mediacijos užsiėmimus. Šiame rašte taip pat nurodyta, kad šalys susitarė, kad su sūnumi atsakovė bendraus tokia tvarka „pirmą mėnesio penktadienį paimsite Aistį po pamokų ir prailgintos dienos grupės, visą savaitę prižiūrėsite sūnų, vesite jį į mokyklą, būrelius ir grąžinsite jo tėčiui į jo gyvenamąją vietą sekmadienį tarp 17-18 val.“. Tai yra, šalys buvo susitarusios, kad mama su sūnumi bendraus bent savaitę per mėnesį – o ne vieną dieną, kaip nustatyta skundžiamąja nutartimi. Šis susitarimas atsakovei buvo priimtinas ir ji norėtų, kad jo būtų laikomasi ir toliau. Skundžiama nutartis yra nekonkreti, nenurodytas nei vienos iš šalių gyvenamosios vietos adresas bei iš kur vaikas paimamas arba kur grąžinamas.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas tenkintinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą, atskirojo skundo argumentus bei motyvus, konstatuoja, kad atskirasis skundas sudaro pagrindą apskųstajai teismo nutarčiai panaikinti.
CPK 144 straipsnio 1 dalis numato galimybę teismui dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu imtis laikinųjų apsaugos priemonių būsimo teismo sprendimo įvykdymui užtikrinti. Civilinio proceso teisės normos, įtvirtindamos laikinųjų apsaugos priemonių taikymo galimybę, kartu nustato šių priemonių taikymo sąlygą ir esminį apribojimą – laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos tik tuo atveju, jei yra pagrindas manyti, kad, nesiėmus šių priemonių, būsimo teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas.
CK 3.65 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas, atsižvelgdamas į sutuoktinių vaikų, taip pat į vieno sutuoktinio interesus, gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones kol bus priimtas teismo sprendimas. Taigi, laikinosiomis apsaugos priemonėmis šeimos bylose, be kitų tikslų, prioritetiškai yra siekiama užtikrinti tinkamą nepilnamečių vaikų asmeninių neturtinių interesų apsaugą, taip pat nepažeisti vaiko tėvų ar vieno iš jų interesų, sprendžiant tokius svarbius klausimus kaip vaiko gyvenamosios vietos, bendravimo su vaiku tvarkos nustatymas, jo išlaikymas ir kt.
Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 24 straipsnis nustato, kad vaikui turi būti užtikrinta galimybė bendrauti su motina, tėvu, negyvenančiu su juo, išskyrus įstatyme numatytus atvejus, kai toks bendravimas gali jam pakenkti. Teismas nustato skyrium gyvenančio tėvo ar motinos bendravimo su vaiku tvarką, atsižvelgdamas į vaiko interesus ir sudarydamas galimybę skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką. Uždrausti ar nustatyti minimalų bendravimą su vaiku galima tik tuomet, jei nuolatinis maksimalus bendravimas kenkia vaiko interesams (CK 3.175 straipsnio 2 dalis).
Byloje sprendžiamas bendravimo tvarkos su nepilnamečiu vaiku nustatymo, išlaikymo dydžio pakeitimo ir išlaikymo skolos priteisimo klausimas. Taip pat sprendžiamas klausimas dėl vaiko nuolatinės gyvenamosios vietos nustatymo su motina, pagal atsakovės priešieškinį. Byloje kilo ginčas tarp tėvų dėl teismo laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindu nustatytos atsakovės ir jos nepilnamečio vaiko bendravimo tvarkos. Skundžiama Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartimi pagal ieškovo prašymą nustatyta laikina atsakovės bendravimo su A. Z. tvarka. Atsakovė atskiruoju skundu nesutinka su nustatyta laikina bendravimo tvarka, teigdama, kad skundžiama nutartimi atsakovė yra praktiškai visiškai nušalinta nuo nepilnamečio sūnaus lankymo, pasimatymo su juo, bei jo auklėjimo. Pažymi, kad šalys dalyvaujant Vilniaus miesto savivaldybės Vaiko teisių apsaugos skyriaus specialistui susitarė dėl bendravimo su vaiku tvarkos, kuri ją tenkina ir norėtų, kad jos būtų laikomasi.
Iš byloje esančio Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus 2015-11-25 rašto Nr. A732-8702/15 (2.13.2.8-AD15) Dėl A. Z. teisių ir teisėtų interesų užtikrinimo turinio matyti, kad šalys, dalyvaujant Vaiko teisių apsaugos skyriaus specialistui susitarė dėl bendravimo su vaiku tvarkos, pagal kurią atsakovė bendrauja su vaiku sekančiai: pirmą mėnesio penktadienį paimdama Aistį po pamokų ir prailgintos dienos grupės, visą savaitę prižiūrėdama sūnų, vesdama jį į mokyklą, būrelius ir grąžins ieškovui į jo gyvenamąją vietą sekmadienį tarp 17-18 val. Taip pat skyrius rekomendavo abiem šalims lankyti psichologo konsultacijas poliklinikoje bei mediacijos užsiėmimus. Iš byloje esančio Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus 2016-04-01 rašto Nr. A732-2478/16 (2.13.2.8-AD15), bei Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus 2016-05-11 išvados turinio matyti, kad Skyriaus Pagalbos vaikui organizavimo poskyrio vyriausioji specialistė bendravo su nepilnamečiu vaiku Šeškinės seniūnijoje. Pokalbio metu vaikas teigė, kad džiaugiasi kai mama atvažiuoja jo aplankyti ir norėtų gyventi su ja, tačiau mama sako neklausyti tėčio.
Bylos medžiaga nustatyta, kad atsakovė gyvena (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, todėl dėl didelio atstumo ji neturi galimybės vaiko auklėjime dalyvauti kas dieną, tačiau tiek vaikui, tiek atsakovei turi būti užtikrinama galimybė bendrauti maksimaliai. Pirmosios instancijos teismo nutartimi nustatyta laikina bendravimo tvarka, kai atsakovė gali su vaiku iš esmės susitikti tik vieną dieną per mėnesį, be to, ieškovo atostogų metu apskritai gali netekti galimybės pasimatyti su vaiku tą mėnesį, taip pat jeigu atsakovė trečią mėnesio šeštadienį negali praleisti su vaiku nėra numatyta galimybė perkelti susitikimą kitam šeštadieniui, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, iš tikrųjų sudaro pagrįstas prielaidas konstatuoti, kad tokiu būdu bus neleistinai pažeidžiami tiek nepilnamečio vaiko interesai, nes tokia tvarka pažeistų nepilnamečio teisę bendrauti su abiem tėvais, tiek ir atsakovės, kaip motinos, interesai maksimaliai dalyvauti vaiko auklėjime. Pažymėtina, kad nepilnamečio vaiko interesai apima galimybę bendrauti su abiem tėvais, todėl nepagrįstas bendravimo galimybių susiaurinimas šių interesų neatitinka. Bylos medžiaga nenustatyta, kad dažni susitikimai ir bendravimas su atsakove traumuoja vaiką psichologiškai, neatitinka vaiko individualių interesų, norų ir pažiūrų, daroma įtaka vaiko brandai ir pasaulėžiūrai. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, kol neįrodytas vieno iš tėvų ir vaiko susitikimų žalingumas, bendravimo vieta, būdas neturi būti apibrėžiama (išskyrus tėvų sutarimą). Apeliacinės instancijos teismas šiuo atveju sutinka su atsakovės argumentu, jog šalių, dalyvaujant Vaiko teisių apsaugos skyriaus specialistui, suderinta bendravimo su vaiku tvarka yra tinkama, atitinkanti tiek vaiko, tiek tėvų teises ir teisėtus interesus.
Ieškinyje nurodytos aplinkybės, su kurių buvimu ieškovas sieja prašymo nustatyti naują bendravimo tvarką, apribojant motinos galimybę bendrauti su sūnumi, kad atsakovė elgiasi priešingai vaiko interesams, t. y. paima iš mokyklos, nenuveža pas gydytojus vertintinos daugiau kaip šalių konflikto išraiška. Tai, kad vaikas nebuvo nuvestas pas logopedą, ieškovui žinoma tik iš mažamečio vaiko žodžių, konkrečios aplinkybės, kodėl vizito nebuvo, jeigu nebuvo, neišaiškintos. Į krepšinio būrelį vaikas nenuėjo, kaip nurodoma ieškinyje, dėl negalavimo. Ne dėl kiekvieno susirgimo reikalinga kreiptis į gydytojus. Nenurodyta, kad toks poreikis iš tiesų buvo iškilęs. Analogiškai dėl dantų skausmo, matyti, jog ieškovas pirmadienį taip pat nevedė vaiko pas stomatologą, nors, kaip teigia jam savaitgalį esant pas motiną skaudėjo dantį. Taigi, ieškovo nurodytų aplinkybių vertinti kaip motinos veikimo prieš vaiko interesus pagal šiuo metu byloje surinktą medžiagą nėra pagrindo. Byloje nėra Vaikų teisių apsaugos tarnybos išvadų, kad bendravimas su motina galėtų būti kenksmingas vaikui.
Šeimos teisinių santykių bylose, teismas CPK 144 straipsnio 1 dalies pagrindu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, numatytas CK 3.65 straipsnyje. Šios priemonės taikomos, kai yra reali grėsmė vaiko turtiniams ir asmeniniams neturtiniams interesams, jų taikymo pagrindas – būtinybė apsaugoti vaiko interesus, t. y. tam tikros aplinkybės, įrodančios, jog, nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, gali nukentėti turtinės ar asmeninės neturtinės vaiko teisės. Pagrindas taikyti tokias laikinąsias apsaugos priemones yra konkretūs faktai, leidžiantys daryti išvadą, kad netaikius šių priemonių, gali būti pažeistos vaikų teisės ir interesai.
Įvertinus byloje esančią medžiagą, konstatuotina, jog šioje byloje nenustatyta konkrečių faktų, kurie leistų daryti išvadą, jog nenustačius laikinos bendravimo su vaiku tvarkos bus pažeisti nepilnamečio A. Z. teisės ir interesai. Šiuo metu tarp šalių yra nustatyta tvarka, kuria bendraujama su vaiku, tokios tvarkos nustatymas yra pakankamas vaikų interesų užtikrinimui ir reikalo taikyti laikinąsias apsaugos priemones nėra. Bylos nagrinėjimo eigoje išaiškėjus naujoms aplinkybėms, prašymas dėl bendravimo su vaiku tvarkos, kaip laikinosios apsaugos priemonės, nustatymo gali būti sprendžiamas iš naujo.
Taigi, atsižvelgiant į prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas nepagrįstai pritaikė laikinąsias apsaugos priemones, ko pasėkoje pažeisdamas nepilnamečio vaiko teises ir interesus apribojo galimybes maksimaliai bendrauti su motina. .
Esant išdėstytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas priėmė nepagrįstą ir neteisėtą nutartį, o tai yra pagrindas skundžiamą nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – ieškovo prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones atmesti. Pažymėtina, kad iš esmės pasikeitus aplinkybėms, šalys turi teisę kreiptis į teismą su prašymu dėl laikinos bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo.
Kadangi apeliacinės instancijos teismas, tenkindamas atsakovės atskirąjį skundą, išsprendžia tik tarpinį proceso klausimą byloje, nesprendžiamas bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimas, kuris turės būti išspręsdamas teismo sprendimu (CPK 270 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
nutarė:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. kovo 15 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – ieškovo M. Z. prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones atmesti.