Tauragės apylinkės teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

J. Ž., gim. (duomenys neskelbtini) Šilutės r., asmens kodas (duomenys neskelbtini) lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, vidurinio išsilavinimo, vedęs, dirbantis uždarojoje akcinėje bendrovėje „(duomenys neskelbtini)“ vairuotoju - mechaniku, neteistas, baustas administracine tvarka, gyv. (duomenys neskelbtini), el. paštas: (duomenys neskelbtini)

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 149 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. J. Ž. panaudodamas fizinį smurtą išžagino savo žmoną S. Ž.:

Jis, (duomenys neskelbtini), apie (duomenys neskelbtini) val., (duomenys neskelbtini), savo namuose, turėdamas tikslą lytiškai santykiauti su sutuoktine S. Ž. prieš jos valią, išlaužęs pastarosios kambario duris ir taip patekęs į kambarį, parvertė S. Ž. ant lovos, numovė pastarajai pižaminius šortus ir naudodamas fizinę jėgą, stipriai suėmęs jai už rankų ir laikydamas lovoje gulinčią nukentėjusiąja S. Ž., kad ši nesipriešintų, įvedė savo varpą jai į makštį ir lytiškai santykiavo su nukentėjusiąja prieš jos valią.

2. Kaltinamasis J. Ž. teisiamojo posėdžio metu kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad įvykio dieną jis grįžo vėlai iš darbo ir apsižodžiavo su nukentėjusiąja dėl buitinių dalykų. Vėliau išėjo į garažą remontuoti automobilio ir grįžo apie vidurnaktį susinervinęs dėl technikos. Tuo metu jo sutuoktinė buvo užsirakinusi kambaryje. Nukentėjusioji užsirakina kambaryje tam, kad jis (kaltinamasis) anksti išeidamas į darbą jos nepažadintų. Kaltinamasis girdėjo, kaip jo sutuoktinė su kažkuo šnekučiuojasi kambaryje. Suprato, kad ji kalba telefonu. Tuomet jis pabeldė į duris. Sakė „atidaryk duris, pasikalbėkime, išspręskime tuos klausimus, tas nesantarves, nes reikia eiti miegoti, į darbą keltis“. Nukentėjusioji atsakė, kad šis neitų, kadangi ji nenori. Tuomet jis išlaužė duris, įėjo į vidų, prisėdo. Tuo metu jam kilo noras lytiškai santykiauti. Apkabino sutuoktinę. Ji priešinosi, sakė „nenoriu“, „nelįsk, dabar aš nenoriu“. Nukentėjusioji aiškiai išreiškė nenorą lytiškai santykiauti. Jis nukentėjusiajai užlaužė rankas, stipriai suėmė už rankų ir laikė ją lovoje, kad ji nesipriešintų ir, norėdamas lytiškai santykiauti, atliko lytinį aktą. Po įvykio nukentėjusioji neverkė, pakeltu tonu pasakė „sutvarkyk duris arba iškviesiu policiją“. Nukentėjusioji iškvietė policijos pareigūnus. Kol nukentėjusioji kvietė policijos pareigūnus, jis išėjo pas kaimyną. Dėl įvykio labai gailisi. Papildomai parodė, kad šiuo metu santykiai su nukentėjusiąja geri. Nukentėjusiosios atsiprašė, ji jam atleido ir jie susitaikė. Praeityje nėra buvę panašaus pobūdžio nusikalstamų veiksmų prieš nukentėjusiąją, kad jis naudotų fizinį smurtą. Jo bei jo sutuoktinės sveikata yra prasta. Jam kemšasi kraujagyslės, yra širdies nepakankamumas, (duomenys neskelbtini) buvo atlikta širdies stentavimo procedūra. Yra dirbantis.

3. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau tekste – BPK) 273 straipsnio 1 dalimi byla išnagrinėta sutrumpinta įrodymų tyrimo tvarka, bylos įrodymai paskelbti BPK 291 straipsnyje nustatyta tvarka.

4. J. Ž. pareiškus įtarimą dėl nusikaltimo, numatyto BK 149 straipsnio 1 dalyje, padarymo, kaltinamasis ikiteisminio tyrimo metu kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad (duomenys neskelbtini), po vidurnakčio, norėjo su sutuoktine S. pasimylėti, todėl ir ėjo į jos kambarį. Kambaryje ji buvo užsirakinusi, jo neįleido. Tada jis duris stumtelėjo rankomis ir durys išlūžo. Įėjęs į kambarį, S., kuri buvo netoli lovos, pastūmė ir suėmė jai už rankų, kad ji nesipriešintų. Tuo metu S. priešinosi. Laikydamas sutuoktinės rankas, jis užsigulė pastarąją ir įvedė savo lytinį organą jai į makštį. S. sakė, kad nenori su juo mylėtis. Besimylint, kai savo lytinį organą buvo įvedęs į makštį, kažkuriuo momentu S. Ž. jam nebesipriešino. Kur išsiliejo sperma, neprisimena. Mano, kad tuo metu labai pasikarščiavo. Dar prieš tai jie žodžiu konfliktavo, todėl jis pagalvojo, kad lytinio akto metu nuims sau ir sutuoktinei pyktį. Supranta, kad negerai pasielgė. Pirmosios apklausos metu buvo stresinėje būsenoje, todėl ne visas įvykio aplinkybes teisingai nurodė. Po įvykio, kai žmona pasakė kad iškvies policiją, jis nuėjo pas kaimyną B., kuriam tepasakė, kad susipyko su S. ir nori ramiai pabūti. Kas įvyko tarp jo ir žmonos, B. nepasakojo. Apsiraminęs, paryčiais grįžo namo, kur buvo sulaikytas pareigūnų. Dėl durų sugadinimo jis žmonai atlygino. S. atsiprašė, ji jam atleido ir jokių pretenzijų jam nebeturi. Supranta, kad labai negerai pasielgė ir dėl to labai gailisi. Po to įvykio, jam pačiam dėl išgyvenimo, dėl to ką padarė, pablogėjo sveikata. Įvykio metu buvo blaivus (1 t., b. l. 147-150, 153-156, 162-165).

5. Nukentėjusioji S. Ž. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad (duomenys neskelbtini), apie (duomenys neskelbtini) val., ji su savo vyru J. Ž. buvo savo namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini). Prieš nueinant atsigulti į lovą, ji tvarkė virtuvę, o vyras buvo garaže. Ką J. Ž. veikė garaže ji nežino. Apie (duomenys neskelbtini) val. ji nuėjo atsigulti į lovą. Nuėjusi į savo kambarį, užsidarė duris ir jas užrakino. Ji kambario duris rakina apie metus laiko, nes su vyru gyvena tam pačiame name tik skirtinguose kambariuose, kartu nemiega. J. Ž. prieš ją yra smurtavęs ir anksčiau, taip pat prieš jos valią yra lytiškai santykiavęs, tačiau ji to nesureikšmindavo, bijojo kreiptis pagalbos, vis jo pagailėdavo. Gulėdama lovoje, ji žiūrėjo televizorių. Girdėjo, kai vyras parėjo namo, tačiau į tai nekreipė dėmesio. Apie (duomenys neskelbtini) val. išgirdo kaip J. Ž., būdamas priėjęs prie užrakintų durų, pakeltu balso tonu jos paklausė „Su kuo tu čia kurva bazarini?“. Ji tuomet savo vyrui pasakė, kad šis dingtų nuo durų ir pasigarsino televizorių. Gulėdama lovoje, ji išgirdo kaip J. Ž. keliskart spyrė į jos kambario duris. Tada ji išlipo iš lovos ir priėjusi prie durų delnais įsirėmė į duris. Bijojo, kad vyras neišlaužtų durų. Laikydama kambario duris, ji J. Ž. sakė palikti ją ramybėje, eiti nuo durų, tačiau pastarasis jos neklausė ir kelis kartus spirdamas į duris jas išlaužė. Įsibrovęs į kambarį, J. Ž. ją pargriovė į lovą. Kaip buvo pargriauta, negali pasakyti, nes viskas įvyko labai greitai, be to, buvo apimta emocijų. Kai ją vyras pargriovė į lovą, ji priešinosi, griebė jam už veido, stūmė nuo savęs, tačiau nustumti vyro nepavyko. Ji sakė, kad Jonas paliktų ją ramybėje, kad jos neliestų, nes jai šlykštu. Tačiau į tai J. Ž. atsakė, kad „kol kas esi mano žmona!“ ir ėmė tampyti jos rūbus. Visiškai nutempęs šortus, su kuriais nukentėjusioji miegojo, jai nuo kojų, J. Ž. pradėjo lytiškai santykiauti prieš jos valią, tai yra prievartauti. Ji sakė J. Ž. atstoti ir palikti ją ramybėje. Kol vyras ją prievartavo, ji visą laiką verkė ir prašė jo nedaryti to. Jai atrodo, kad viskas tęsėsi labai ilgai, gal apie pusę valandos. Vyras lytinį aktą užbaigė į ją, o tuomet nulipęs nuo jos nuėjo į savo kambarį. Ji išlipusi iš lovos nuėjo į vonios kambarį nusiprausti. Nusipraususi nuėjo iki vyro kambario ir jam, gulinčiam lovoje, pasakė kad šis sutaisytų duris, nes paskambins policijai. Vyras atsakė „Skambink!“. Tada ji nuėjo į savo kambarį ir paskambinusi bendruoju pagalbos telefonu pranešė, kad ją išprievartavo. Kai vyras ją prievartavo, pastarasis naudojo prieš ją fizinę jėgą, savo rankomis laikė ją ir spaudė. Atvykstančių pareigūnų ji laukė savo kambaryje, o J. Ž. išėjo iš namų. Ji su J. Ž. gyvena 42 metus, nėra išsituokę, gyvena kartu viename name, tačiau skirtingi jų gyvenamieji kambariai. Skyrybų proceso dar nėra pradėjusi, tik apie tai domisi. Šiuo metu ji su J. Ž. susitaikė, ji atleido Jonui ir pastarajam jokių pretenzijų nebeturi. J. Ž. jos atsiprašė, dėl durų išlaužimo žalą atlygino. Civilinio ieškinio ji nereiškia. Įvykio dieną ji buvo išgėrusi alkoholio. Taip atsitiko, nes tą dieną sesei gimė pirma anūkė ir jos bendravo per pokalbių programą „messenger“. Bendraudamos ir išgėrė po taurę vyno, o netrukus, po to, atvyko policijos pareigūnai. Nuo išgerto alkoholio kiekio ji nesijautė apgirtusi, visas aplinkybes prisimena (1 t., b. l. 2, 53-56).

6. Nukentėjusioji S. Ž. savo parodymus patvirtino akistatos metu su įtariamuoju J. Ž. (1 t., b. l. 61-64).

7. Liudytojas V. B. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad J. Ž. yra jo draugas, su juo kartu užaugo ir iki šiol bendrauja. Paskutinį kartą J. Ž. pas jį į namus buvo atėjęs galbūt (duomenys neskelbtini) mėnesį, nakties metu. Kai J. atėjo, jis jau miegojo. Tada atsibudo ir su J. Ž. abu trumpai pakalbėjo apie bendrus reikalus, apie automobilius ir pan. Tuo metu jis (liudytojas) sirgo ir vartojo vaistus, todėl bekalbant užmigo. Atėjęs J. tik pasakė, kad susipyko su žmona ir daugiau nieko nepasakojo, o jis nieko ir neklausinėjo. Žinojo, kad pastarieji dažnai barasi, todėl ir nesigilino kas nutiko. Nepastebėjo, kad J. būtų buvęs neblaivus. Ar J. liko pas jį miegoti nežino. Ryte atsikėlęs J. Ž. savo namuose neberado. Po to jam paskambino J. Ž. ir pasakė, kad pas jį buvo kažkoks incidentas, tačiau kas tiksliai ten nutiko nežino. Kas nutiko tarp J. Ž. ir pastarojo žmonos jis nežino (1 t., b. l. 88-91).

8. (duomenys neskelbtini) Tauragės apskrities VPK Šilutės rajono PK Reagavimo skyriuje pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-29170-23 pagal požymius nusikalstamos veikos, numatytos BK 149 straipsnio 1 dalyje (išžaginimas).

9. Įvykio vietos apžiūros protokolu (1 t., b. l. 20-22) ir jo priedu - fotolentele (1 t., b. l. 23-29) nustatyta, kad nusikalstamos veikos padarymo vieta yra name, esančiame (duomenys neskelbtini). Protokolu nustatyta, kad vieno kambario durys yra apgadintos.

10. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Klaipėdos skyriaus specialisto išvada Nr. G 781/2023(03) nustatyta, kad S. Ž. konstatuota: poodinės kraujosruvos pilvo dešinėje, abejose rankose, kairėje kojoje. Sužalojimai padaryti kietų bukų, turinčių ribotą paviršių daiktų trauminių smūginių poveikių pasekoje sudavimo ar atsitrenkimo metu, išskyrus poodines kraujosruvas dešinio žasto nugariniame paviršiuje, kairės šlaunies išoriniame paviršiuje, kurios padarytos apie 5-7 paros iki objektyvios apžiūros. Likusieji sužalojimai yra padaryti 1 paros laikotarpyje iki objektyvios apžiūros, galimai užduotyje nurodytu, nustatytu laiku. Sužalojimai padaryti ne mažiau 8 trauminių kontaktinių poveikių pasekoje (imant kartu ir senas poodines kraujosruvas). Ginekologinės apžiūros metu išorinių sužalojimų - išorinių lytinių organų srityje, makšties prieangyje ir išangės projekcijoje - nekonstatuota. Visi S. Ž. sužalojimai, imant kiekvieną atskirai ir visus kartu, yra nežymaus sveikatos sutrikdymo masto atitikties.

11. Tyrimo metu paimtas makšties turinys ant objektinių stiklelių ir tamponų su koteliu, išsiųsti į Serologijos ir DNR laboratoriją ištyrimui. Gauta specialisto išvada Nr. S-SP 84/2023(01), nustatyta, kad paimtuose dviejuose tepinėliuose su makšties turiniu spermijų nerasta; dviejuose tamponėliuose su makšties turiniu rasta sperma (1 t., b. l. 84-85).

12. Gyventojų registro išrašu apie asmenį nustatyta, kad J. Ž. (gim. (duomenys neskelbtini)) ir S. Ž. (gim. (duomenys neskelbtini)) yra sutuoktiniai (1 t., b. l. 131).

13. (duomenys neskelbtini) Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų ikiteisminio tyrimo teisėjo Vaclovo Jurjono nutartimi J. Ž. paskirta kardomoji priemonė - įpareigojimas gyventi skyrium nuo nukentėjusiosios ir nesiartinti prie nukentėjusiosios arčiau nei nustatytu atstumu (2 t., b. l. 4-6).

14. Tauragės apskrities VPK KP NTS vyriausiosios tyrėjos L. K. (duomenys neskelbtini) nutarimu J. Ž. paskirta kardomoji priemonė - dokumentų paėmimas. Paimtas J. Ž. vardu išduotas Lietuvos Respublikos piliečio pasas Nr. 23895437 (2 t., b. l. 17-20).

15. Tauragės apskrities VPK KP NTS vyriausiosios tyrėjos L. K. (duomenys neskelbtini) nutarimu J. Ž. paskirta kardomoji priemonė - rašytinis pasižadėjimas neišvykti (2 t., b. l. 13-16).

16. J. Ž. vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 140 straipsniu laikinai sulaikytas (duomenys neskelbtini), 6.06 val. (1 t., b. l. 185-186), paleistas (duomenys neskelbtini), 15.19 val. (2 t., b. l. 10-12).

17. UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius M. P., šioje bendrovėje dirbantį J. Ž., charakterizuoja teigiamai (1 t., b. l. 130).

18. Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti:

- Įvykio vietos apžiūros metu (1 t., b. l. 20-22, 23-29) paimti daiktai: apatiniai rūbai (pakuotės Nr. 006435), paklodė (pakuotės Nr. 006436), biologinės kilmės (DNR) nuoplova (pakuotės Nr. 006437) ir paklodė (pakuotės Nr. 006438), saugojimui perduoti PD prie LR VRM turto valdymo valdybos paimtų daiktų valdymo ir sandėlių skyriui (Šilutė, Lietuvininkų g. 31) (1 t., b. l. 38-39, 40-41).

- J. Ž. pateiktos apatinės kelnaitės (1 t., b. l. 92-95) saugojimui perduotos PD prie LR VRM turto valdymo valdybos paimtų daiktų valdymo ir sandėlių skyriui (Šilutė, Lietuvininkų g. 31) (1 t., b. l. 38-39, 40-41).

- Iš J. Ž. paimtas DNR pavyzdys (1 t., b. l. 173-175), saugojimui perduotas Tauragės apskrities VPK kriminalistinių tyrimų poskyriui (Šilutė, Lietuvininkų g. 31) (1 t., b. l. 176-177).

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

19. BK 149 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad tas, kas lytiškai santykiavo su žmogumi prieš šio valią panaudodamas fizinį smurtą ar grasindamas tuoj pat jį panaudoti, ar kitaip atimdamas galimybę priešintis, ar pasinaudodamas bejėgiška nukentėjusio asmens būkle, baudžiamas laisvės atėmimu iki septynerių metų.

20. Lytinis santykiavimas aptariamo straipsnio prasme yra skirtingų lyčių asmenų, tai yra vyro ir moters lytinis aktas, įvedant vyro varpą į moters makštį. Esminis išžaginimo požymis, skiriantis jį nuo nenusikalstamų veikų, yra tas, kad lytiškai santykiaujama prieš nukentėjusio asmens valią, tai yra nesutinkant vienam iš asmenų, dalyvaujančių lytiškai santykiaujant (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-160-495/2021). Tokios nusikalstamos veikos objektyvieji požymiai reiškiasi lytiniu santykiavimu prieš nukentėjusio asmens valią, esant bent vienam alternatyviam veikos padarymo būdui: 1) panaudojant fizinį smurtą, 2) grasinant tuoj pat panaudoti fizinį smurtą, 3) kitaip atimant galimybę priešintis, 4) pasinaudojant bejėgiška nukentėjusio asmens būkle. Vieno iš asmenų nesutikimas turi būti aiškiai išreikštas ir kaltininkas turi suvokti kito asmens nesutikimą. Asmens nesutikimas gali būti išreikštas žodžiais – pasakant apie lytinių santykių nenorą, šaukiant pagalbos, arba kitokio pobūdžio veiksmais – verkiant, atstumiant kaltininką, stengiantis nuo jo pabėgti arba kitais būdais. Teismų praktikoje taip pat laikomasi nuostatos, kad tais atvejais, kai kaltininkas nukentėjusiojo valiai palaužti naudoja fizinį smurtą, grasinimus arba pasinaudoja bejėgiška nukentėjusiojo būkle, nukentėjusysis gali išoriškai neišreikšti savo nesutikimo dėl panaudoto prieš jį smurto, sukelto skausmo poveikio ar baimės patirti fizinį smurtą, ar bejėgiškos būklės, tačiau kaltininkas turi suvokti, kad lytiniai santykiai vyksta ar tenkinama lytinė aistra prieš nukentėjusiojo valią (pavyzdžiui, kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-127/2013, 2K-218/2013, 2K-128/2014, 2K-16-895/2016).

21. Teismas, ištyręs ir įvertinęs baudžiamojo byloje surinktus įrodymus ir teisminio nagrinėjimo metu nustatytas aplinkybes, daro išvadą, kad byloje nustatyta, kad šioje baudžiamojoje byloje J. Ž. padarė jam inkriminuotą nusikalstamą veiką. Pirmiausia J. Ž. kaltė įrodyta paties kaltinamojo duotais parodymais tiek ikiteisminio tyrimo, tiek teisminio nagrinėjimo metu, bei nukentėjusiosios duotais parodymais ikiteisminio tyrimo metu. Tiek nukentėjusioji, tiek kaltinamasis parodė, kad J. Ž. naudojo fizinę jėgą, t. y. stipriai suėmęs nukentėjusiajai už rankų ir laikydamas lovoje, kad nukentėjusioji nesipriešintų įvedė savo varpą jai į makštį ir lytiškai santykiavo su nukentėjusiąja prieš jos valią (1 t., b. l. 2, 53-56, 147-150, 153-156, 162-165, 2 t. b. l. 72-79). Antra, tiek kaltinamasis, tiek nukentėjusioji parodė, kad ji (nukentėjusioji) aiškiai išreiškė nesutikimą lytiškai santykiauti su juo nurodydama, kad jis paliktų ją ramybėje, kad jos neliestų, sakė „nenoriu“, „nelįsk, dabar aš nenoriu“ (1 t., b. l. 2, 53-56, 147-150, 153-156, 162-165, 2 t. b. l. 72-79). Taigi, kaltinamasis aiškiai suprato, kad nukentėjusioji nenori su juo lytiškai santykiauti, tačiau panaudodamas fizinį smurtą palaužė jos pasipriešinimą. Taigi, kaltinamojo prisipažinimu, nukentėjusiosios parodymais, akistatos protokolu, įvykio vietos apžiūros protokolu, Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvada, Valstybinės teismo medicinos tarnybos Serologijos ir DNR laboratorijos specialisto išvada ir kita bylos medžiaga, neginčytinai įrodyta, kad panaudodamas fizinį smurtą J. Ž. išžagino S. Ž.. J. Ž. veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 149 straipsnio 1 dalį.

22. Skiriant bausmę kaltinamajam, atsižvelgiama į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus, tikslą, kaltinamojo asmenybę, kaltinamojo atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, kitas reikšmingas bylai aplinkybes (BK 54 straipsnis).

23. Kaltinamasis J. Ž. padarė tyčinį nusikaltimą, kuris priskiriamas sunkų nusikaltimų kategorijai, būdamas neteistas (1 t., b. l. 137-138), turimais duomenimis baustas administracine tvarka paskutinį kartą 2021 m. (1 t., b. l. 132-135), J. Ž. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), o jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Teismas taip pat atsižvelgia ir į kitus J. Ž. charakterizuojančius duomenis: kaltinamasis nepriklauso asmenų, stebimų dėl psichikos emocijų ir priklausomybės grupei (1 t., b. l. 136), yra dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“ vairuotoju - mechaniku, darbdavio charakterizuojamas teigiamai (1 t, b. l. 130), turi sveikatos problemų, (duomenys neskelbtini) jam buvo atlikta 4-oji širdies stentavimo procedūra, nustatytas 35 proc. darbingumo lygis (2 t., b. l. 52-58, 70, 71), teisiamojo posėdžio metu davė išsamius parodymus, savo elgesį vertina kritiškai, susitaikė su nukentėjusiąja, kartu su ja gyvena.

24. BK 149 straipsnio 1 dalies sankcijoje yra numatyta tik terminuoto laisvės atėmimo bausmė iki septynerių metų. Bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo apkaltinamuoju nuosprendžiu asmeniui, padariusiam nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, apribojant nuteistojo teises ir laisves. Bausmės paskirtis – galutinis rezultatas, kurio nustatydama ir taikydama bausmes siekia valstybė. Bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį; atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, bei užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Teismų praktikoje ne kartą pasisakyta, kad baudžiamosios atsakomybės individualizavimas reikalauja nustatyti baudžiamajame įstatyme optimalias kaltininko resocializacijai būtinas bausmių rūšis ir jų dydžius bei sudaryti teisines prielaidas teismui parinkti ir paskirti proporcingą ir teisingą bausmę. Dėl to tais atvejais, kai straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui, teismas gali motyvuotai paskirti švelnesnę, negu įstatymo sankcijoje numatyta, bausmę (BK 54 straipsnio 3 dalis). Teismų praktikoje taip pat suformuluota nuostata, kad pagal BK 54 straipsnio 3 dalį kitokia bausmė, nei numatyta straipsnio, pagal kurį kvalifikuota veika, sankcijoje, paprastai gali būti paskiriama, kai yra išimtinių aplinkybių ir jei nėra pagrindo paskirti švelnesnę negu įstatymo numatytą bausmę pagal BK 62 straipsnį, o įstatymo numatytos bausmės paskyrimas būtų aiškiai neproporcingas (neadekvatus) konkrečiam baudžiamojo įstatymo pažeidimui, kaltininko asmenybei bei kitoms bylos aplinkybėms. Šis bausmės švelninimo pagrindas sietinas su aplinkybių, apibūdinančių nusikalstamos veikos pavojingumą ir šią veiką padariusį asmenį, visumos vertinimu bei išvada, kad bendros bausmės skyrimo taisyklės nėra pakankamos teisingumo principui įgyvendinti ir teisingai bausmei paskirti (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-311/2011, 2K-365/2011, 2K-432/2014, 2K-186-942/2015). Iš esmės turi būti nustatyta tokia visuma aplinkybių, dėl kurių bausmė, nors formaliai ir atitinka visas bausmės skyrimo nuostatas (tai gali būti ir sankcijos minimumas), tačiau nepasiekia visų savo tikslų, nurodytų BK 41 straipsnio 2 dalyje, arba atvirkščiai – pasiekia iš esmės tik vieną – nubaudimą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-204-942/2015, 2K-340-648/2017, 2K-64-303/2018).

25. Byloje aplinkybių, sudarančių pagrindą kaltinamajam skirti švelnesnę bausmę BK 62 straipsnio pagrindu, nenustatyta, tačiau įvertinus tiek veikos pavojingumą, veikos padarymo aplinkybes, tiek ir kaltinamojo asmenybę, teismo vertinimu, susidaro visuma aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos laisvės atėmimo bausmės paskyrimas pažeis teisingumo ir proporcingumo reikalavimus, bus akivaizdžiai neteisingas.

26. Atsižvelgiant į aukščiau, t. y. 23 nuosprendžio punkte, aptartas aplinkybes, teismo vertinimu, byloje, vadovaujantis BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatomis, yra pagrindas kaltinamajam skirti švelnesnę nei sankcijoje numatyta bausmės rūšį – minimalią baudą. Teismo vertinimu, arešto bausmę netikslinga skirti, nes savo pobūdžiu ji iš dalies atitiks laisvės atėmimo bausmę, kuri, teismo konstatuota, pažeis teisingumo ir proporcingumo reikalavimus, bus akivaizdžiai neteisinga. Laisvės apribojimo bausmę skirti netikslinga, nes kaltinamasis dirba, be to, veika padaryta namuose, kas reiškia, kad kaltinamojo įpareigojimas būti namuose, apribojant jam laisvę, nėra logiškas, nes tokia bausmė neatgrasys nuo naujų galimų nusikalstamų veikų darymo.

27. Kadangi bauda skaičiuojama minimalaus gyvenimo lygio (toliau – MGL) dydžiais (BK 47 straipsnio 2 dalis), o pagal Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos išmokų atskaitos rodiklių ir bazinio bausmių ir nuobaudų dydžio nustatymo įstatymo 5 straipsnio 2 dalį (2017-12-05 įstatymo Nr. XIII-820 redakcija, įsigaliojusi 2018-01-01), nurodančią, kad teisės aktuose, reglamentuojančiuose nusikalstamų veikų ir administracinių nusižengimų kvalifikavimą bei bausmių ir nuobaudų dydžių apibrėžimą ir apskaičiavimą, vartojamas rodiklis „minimalusis gyvenimo lygis“, arba „MGL“, yra tapatus ir lygus baziniam bausmių ir nuobaudų dydžiui, todėl J. Ž. taikytinas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2017-08-30 nutarimu Nr. 707 „Dėl bazinio bausmių ir nuobaudų dydžio patvirtinimo“ (įsigaliojęs 2018-01-01) patvirtintas bazinis bausmių ir nuobaudų dydis – 50 Eur.

28. Atsižvelgiant į tai, kad byla išnagrinėta sutrumpinta įrodymų tyrimo tvarka, vadovaujantis BK 64¹ straipsnio nuostatomis, kaltinamajam skiriama bausmė mažintina vienu trečdaliu.

29. Į bausmės laiką įskaitytinas laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) val. iki (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) val. t. y. 1 para, kuri vadovaujantis BK 65 straipsnyje įtvirtintomis bausmių sudėjimo ir keitimo taisyklėmis atitinka 2 MGL, t. y. 100 Eur.

30. Padariusiam nusikalstamą veiką asmeniui kartu su bausme, remiantis šio kodekso 67, 68, 68¹, 68², 71, 72, 72¹, 72², 72³ ir 72⁴ straipsniais, gali būti skiriamos viena arba daugiau šių baudžiamojo poveikio priemonių – uždraudimas naudotis specialia teise, viešųjų teisių atėmimas, teisės dirbti tam tikrą darbą arba užsiimti tam tikra veikla atėmimas, įmoka į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, turto konfiskavimas, įpareigojimas gyventi skyrium nuo nukentėjusio asmens ir (ar) nesiartinti prie nukentėjusio asmens arčiau nei nustatytu atstumu, dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose, išplėstinis turto konfiskavimas, įpareigojimas pranešti apie gyvenamosios vietos pakeitimą ar išvykimą iš jos. Kartu su baudos bausme įmoka į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą neskiriama (BK 42 straipsnio 6 dalis).

31. Atsižvelgiant į tai, kad J. Ž. nusikalstamą veiką įvykdė šeimos nariui, jam skirtina baudžiamojo poveikio priemonė dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose per šešis mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos (BK 72² straipsnis).

32. Kaltinamajam paskirtos kardomosios priemonės - rašytinis pasižadėjimas neišvykti (2 t., b. l. 13-16), dokumentų paėmimas (2 t., b. l. 17-20) ir įpareigojimas gyventi skyrium nuo nukentėjusiosios ir nesiartinti prie nukentėjusiosios arčiau nei nustatytu atstumu (2 t., b. l. 4-6) paliktinos galioti iki nuosprendžio vykdymo pradžios, pradėjus nuosprendį vykdyti panaikintinos.

33. Daiktai turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti - įvykio vietos apžiūros metu (1 t., b. l. 20-22, 23-29) paimti daiktai: apatiniai rūbai (pakuotės Nr. 006435), paklodė (pakuotės Nr. 006436), biologinės kilmės (DNR) nuoplova (pakuotės Nr. 006437) ir paklodė (pakuotės Nr. 006438), saugojimui perduoti PD prie LR VRM turto valdymo valdybos paimtų daiktų valdymo ir sandėlių skyriui (Šilutė, Lietuvininkų g. 31), J. Ž. pateiktos apatinės kelnaitės (1 t., b. l. 92-95) saugojimui perduotos PD prie LR VRM turto valdymo valdybos paimtų daiktų valdymo ir sandėlių skyriui (Šilutė, Lietuvininkų g. 31) ir iš J. Ž. paimtas DNR pavyzdys (1 t., b. l. 173-175), saugojimui perduotas Tauragės apskrities VPK kriminalistinių tyrimų poskyriui (Šilutė, Lietuvininkų g. 31) - teismo nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikintini įstatymų nustatyta tvarka.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 - 305, 307 - 308 straipsniais, teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

J. Ž. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 149 straipsnio 1 dalį ir vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 54 straipsnio 3 dalimi paskirti bausmę - 150 MGL (7500 Eur) dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą 150 MGL (7500 Eur) baudą sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti J. Ž. galutinę bausmę - 100 MGL (5000 Eur) dydžio baudą.

Į bausmės laiką įskaityti laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) val. iki (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) val. t. y. 1 parą, kuri vadovaujantis BK 65 straipsnyje įtvirtintomis bausmių sudėjimo ir keitimo taisyklėmis atitinka 2 MGL (100 Eur) ir nustatyti J. Ž. galutinę bausmę - 98 MGL (4900 Eur) dydžio baudą.

J. Ž. skirti baudžiamojo poveikio priemonę - įpareigoti per šešis mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos sudalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose.

Kardomąsias priemones rašytinį pasižadėjimą neišvykti, dokumentų paėmimą ir įpareigojimą gyventi skyrium nuo nukentėjusiosios ir nesiartinti prie nukentėjusiosios arčiau nei nustatytu atstumu palikti galioti iki nuosprendžio vykdymo pradžios, pradėjus nuosprendį vykdyti panaikinti.

J. Ž. paskirtą baudą turi sumokėti per šešis mėnesius nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos į Valstybinės mokesčių inspekcijos teritorinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos sąskaitą (įmonės kodas 188659752; įmokos kodas 6801), o dokumentą, patvirtinantį baudos sumokėjimą pristatyti Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų raštinei. Išaiškintina, kad nuteistajam nesumokėjus baudos per nurodytą terminą ir nepateikus Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų raštinei tai patvirtinančių banko kvitų, bauda bus išieškota priverstinai.

Daiktus turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti - įvykio vietos apžiūros metu paimtus daiktus: apatinius rūbus (pakuotės Nr. 006435), paklodę (pakuotės Nr. 006436), biologinės kilmės (DNR) nuoplovą (pakuotės Nr. 006437), paklodę (pakuotės Nr. 006438), saugojimui perduotus Policijos Departamentui prie LR VRM turto valdymo valdybos paimtų daiktų valdymo ir sandėlių skyriui (Šilutė, Lietuvininkų g. 31), J. Ž. pateiktas apatines kelnaites, kurios saugojimui perduotos Policijos Departamentui prie LR VRM turto valdymo valdybos paimtų daiktų valdymo ir sandėlių skyriui (Šilutė, Lietuvininkų g. 31) ir iš J. Ž. paimtą DNR pavyzdį, saugojimui perduotą Tauragės apskrities VPK kriminalistinių tyrimų poskyriui (Šilutė, Lietuvininkų g. 31), teismo nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikinti įstatymų nustatyta tvarka.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo nuosprendžio paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui skundą paduodant Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmams.