- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-06-22
- Bylos Nr.
- ATP-452-255/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 4-24-3-00231-2015-7
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Kategorijos
- 39.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja R. B. teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą pagal E. M. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2015 m. gegužės 15 d. nutarimo, kuriuo E. M. nubaustas pagal ATPK 126 str. 4 d. 580 Eur dydžio bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu dvejiems metams.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Žemesnės instancijos teismas
Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015 m. gegužės 15 d. nutarimu E. M. nubaustas pagal ATPK 126 str. 4 d. 580 Eur dydžio bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu dvejiems metams už tai, kad 2015-04-07, 23.15 val., kelyje Klaipėda – Liepoja, 18 km, vairavo automobilį būdamas neblaivus, jam nustatytas vidutinis girtumo laipsnis, tai yra 1,56 promilės. Tokiais savo veiksmais E. M. pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus ir padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 126 straipsnio 4 dalyje.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu E. M. prašo Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2015 m. gegužės 15 d. nutarimą pakeisti ir paskirtą nuobaudą sušvelninti, netaikant papildomos bausmės teisės vairuoti transporto priemones atėmimo. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai neatsižvelgė ir neįvertino aplinkybės, jog per visą teisės vairuoti transporto priemones turėjimo laikotarpį - net keturiasdešimt dvejus metus už Kelių eismo taisyklių pažeidimus E. M. buvo baustas tik vieną kartą – prieš penkerius metus viršijo leistiną greitį 15 km/h. Mano, jog duomenys apie jo baustumą patvirtina, kad šioje administracinio teisės pažeidimo byloje nagrinėtas E. M. padarytas pažeidimas yra nukrypimas nuo jam įprasto elgesio. Apeliantas pažymi, kad teisė vairuoti transporto priemones jam yra būtina dėl jo paties, jo žmonos V. M. ir jo mamos S. M. sveikatos būklės: apelianto judėjimo galimybės yra smarkiai apribotos dėl stuburo išvaržų ir sąnarių artrozės, jo žmona yra neįgali – jai nustatytas 40 proc. darbingumas, ji nuolat gydoma stacionariai ir jai reikalinga visokeriopa priežiūra ir rūpestis, apelianto neįgali aštuoniasdešimt aštuonerių metų mama, kuriai reikalinga priežiūra ir pagalba įsigyjant kasdieninio vartojimo prekes bei maisto produktus gyvena Šilutėje, o apeliantas kartu su žmona gyvena Nemirsetoje, iki artimiausios maisto prekių parduotuvės yra net penkių kilometrų atstumas. Be teisės vairuoti transporto priemones apeliantas negalės pasirūpinti nei savo šeima, nei savo garbingo amžiaus mama, negalės užtikrinti jos gerbūvio. Pažymi, kad šis teisės pažeidimas buvo padarytas netikėtai ir ūmiai pablogėjus jo žmonos sveikatai – jai neatidėliotinai buvo reikalingi medikamentai, kuriuos apeliantas turėjo jai atvežti. Apeliantas taip pat pažymi, kad yra išklausęs privalomojo mokymo programą apie alkoholio ir narkotikų žalą žmogaus sveikatai, taip pat nėra įrašytas į psichikos sveikatos centro įskaitą. Mano, jog pirmosios instancijos teismas, skirdamas galutinę nuobaudą nepagrįstai neatsižvelgė ir neįvertino viso komplekso aplinkybių, leidžiančių daryti pagrįstą išvadą, kad minimalios straipsnio sankcijoje numatytos nuobaudos paskyrimas prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams. Nurodo, kad administracine nuobauda yra siekiama ir nubaudimo, ir prevencinių tikslų - įstatymas aukščiau iškelia visuomenės interesą, taikant prevencines priemones ir pažeidėjo nubaudimą, užtikrinti nepriekaištingą teisės aktų laikymąsi, o ne asmens, įvykdžiusio teisės pažeidimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su įvykdytu pažeidimu. Tačiau tai nereiškia, kad visiems pažeidėjams turi būti skiriamos vienodos nuobaudos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinėje byloje Nr. 2AT-3-2011), todėl egzistuojančios aplinkybės leidžia E. M. atžvilgiu taikyti ATPK 30¹ str. nuostatas.
Atsiliepimas
Atsiliepimu Institucija prašo netenkinti apeliacinio skundo ir Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2015 m. gegužės 15 d. nutarimą palikti galioti nepakeistą.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas netenkintinas.
Apeliantas sutinka su jo padaryto administracinio teisės pažeidimo kvalifikavimu pagal 126 str. 4 d., dėl to labai gailisi, tačiau kelia paskirtos administracinės nuobaudos individualizavimo klausimą. Apeliantas yra įsitikinęs, kad teismas turi atsižvelgti į tai, kad jis per keturiasdešimt dvejus metus už Kelių eismo taisyklių pažeidimus buvo baustas tik vieną kartą, jis pats turi sveikatos problemų, jo žmona ir motina yra neįgalios – jis jomis rūpinasi, nurodo, kad pažeidimą padarė važiuodamas vaistų žmonai, dėl padaryto pažeidimo labai gailisi, ir prašo neskirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimo. Tokiu būdu apeliantas kelia klausimą dėl galimybės jam taikyti ATPK 30¹ str. nuostatas.
ATPK 126 str. 4 d. nustatyta, jog transporto priemonių vairavimas, esant vairuotojams neblaiviems, kai nustatomas vidutinis (nuo 1,51 iki 2,5 promilės) neblaivumo laipsnis, užtraukia baudą vairuotojams nuo penkių šimtų septyniasdešimt devynių iki aštuonių šimtų šešiasdešimt aštuonių eurų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo dvejų iki trejų metų arba administracinį areštą nuo dešimties iki trisdešimties parų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo dvejų iki trejų metų. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutarimą ir skirdamas E. M. nuobaudą, nenustatė išimtinių aplinkybių, dėl kurių būtų galima pritaikyti ATPK 30¹ str. Teismas pažymėjo, kad E. M. padarytas pažeidimas yra tyčinis pavojingas administracinis teisės pažeidimas, už kurį įstatymas numato griežtą atsakomybę. Teismas, skirdamas nuobaudą, atsižvelgė į pažeidėjo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, sunkinančių aplinkybių nebuvimą ir padarė išvadą, jog administracinės nuobaudos tikslai, numatyti ATPK 20 str., bus pasiekti E. M. paskyrus ATPK 126 str. 4 d. sankcijoje numatytą nuobaudą – minimalaus dydžio baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu minimaliam dvejų metų terminui. Su tokiu apylinkės teismo sprendimu apeliacinės instancijos teismas visiškai sutinka.
ATPK 30¹ str. 1 d. nustatyta, kad, atsižvelgiant į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę bei atsakomybę lengvinančias aplinkybes, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais, gali būti skiriama mažesnė nuobauda nei sankcijoje numatyta minimali arba švelnesnė nuobauda nei numatyta sankcijoje arba administracinė nuobauda gali būti visai neskiriama. Pagal formuojamą teismų praktiką, administracinė nuobauda, vadovaujantis ATPK 30¹ str. nustatytomis taisyklėmis, gali būti švelninama tik esant išskirtinėms aplinkybėms, kurios gali būti vertinamos pažeidėjo naudai, pavyzdžiui, nedidelis veikos pavojingumas, išskirtinai teigiamas pažeidėjo asmenybės charakterizavimas, kelių lengvinančių atsakomybę aplinkybių buvimas ir pan. Tuo tarpu nesant tokių ypatingų aplinkybių, mažesnė nei įstatymo numatyta už konkretaus administracinio teisės pažeidimo padarymą nuobauda negali būti skiriama. Apygardos teismas, įvertinęs bylos medžiagą, sutinka su apylinkės teismo išvada, kad tokių aplinkybių šioje byloje nenustatyta.
Apylinkės teismas E. M. prisipažinimą ir nuoširdų gailėjimąsi dėl padaryto pažeidimo pripažino jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe. Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. E. M. teismui pateikė duomenis apie tai, kad turi išvaržą, serga klubo sąnario ir kelio artroze (b. l. 18-19), jo sveikatos žinios yra atestuotos (b. l. 20), psichiatrijos – narkologijos dispanserinėje įskaitoje neįrašytas (b. l. 21), taip pat ir duomenis apie tai, kad turi neįgalią žmoną, jai nustatytas 40% darbingumo lygis (b. l. 22). Nekyla abejonių, jog šioms aplinkybėms, kaip ir tam, jog apeliantas per ilgą vairavimo stažą buvo baustas tik vieną kartą (2010 m. leistiną greitį viršijo 33 km/h) buvo suteikta pakankamai didelė reikšmė, kadangi teismas jam paskyrė minimalią sankcijoje numatytą nuobaudą. Kita vertus, vien sirgimas judėjimo laisvę ribojančia liga, žmonos neįgalumas ar poreikis rūpintis neįgalia mama negali būti laikomas pakankamu, kad būtų galima taikyti ATPK 30¹ str. nuostatas dėl švelnesnės nuobaudos skyrimo. Pažeidėjo ar jo artimųjų sveikata negali būti iškeliama aukščiau padaryto administracinio teisės pažeidimo pavojingumo. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog skiriama nuobauda turėtų nubausti teisės pažeidėją, sukelti teisės pažeidėjui atitinkamas neigiamas pasekmes, o tokių pasekmių atsiradimas – sunkesnis susisiekimas su gydymo įstaigomis – pats savaime neturėtų būti laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą, nes neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto, įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas.
Pažymėtina, kad E. M. padarė vieną pavojingiausių administracinių teisės pažeidimų, vairavo būdamas vidutinio girtumo laipsnio, dėl jo veiksmų kilo realus pavojus ne tik jo, tačiau ir aplinkinių sveikatai ir gyvybei, ir tik laimingo atsitiktinumo dėka buvo išvengta skaudžių neatsakingo ir lengvabūdiško elgesio pasekmių. Iš byloje esančio E. M. pasiaiškinimo matyti, kad už vairo jis sėdo praėjus tik valandai po alkoholio vartojimo, kas neleidžia abejoti tuo, kad jis suprato, jog yra neblaivus, tačiau nepaisant sau ir aplinkiniams asmenims keliamo pavojaus vairavo automobilį. Nors apeliantas skunde nurodo, kad būdamas neblaivus vairavo esant būtinybei – ūmiai pablogėjus jo žmonos sveikatai jis važiavo vaistų, tačiau sustabdytas policijos pareigūnų šios aplinkybės savo paaiškinime nenurodė, nepateikė jokių tokią jo versiją patvirtinančių duomenų: reikalingų medikamentų pavadinimo, recepto, vaistų įsigijimo čekių, nenurodė vaistinės kurioje jis tokiu vėlyvu metu pirko vaistus ir t. t., todėl toks apelianto savo veiksmų teisinimas laikytinas jo gynybine versija. Taip pat pastebėtina, kad jei ir susiklostė tokia situacija, kai E. M. žmonai ūmiai pablogėjo sveikata, apeliantas galėjo kreiptis į greitąją medicininę pagalbą, taip pagalba būtų suteikta greičiau, be to, nebūtų kilęs pavojus kitiems eismo dalyviams, tačiau jis nusprendė rizikuoti ir būdamas apsvaigęs nuo alkoholio sėdo už vairo.
Apygardos teismas konstatuoja, kad nėra pagrindo E. M. netaikyti specialiosios teisės atėmimo, kad, be kita ko, būtų pasiektas vienas pagrindinių ATPK 20 str. numatytų nuobaudos tikslų – kad ateityje jis nebedarytų naujų administracinių teisės pažeidimų. Apygardos teismo vertinimu, jei papildomos nuobaudos – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas nebus taikomas, šis tikslas nebus pasiektas, nes E. M., ateityje ir vėl tikėdamasis pakankamai švelnių nuobaudų (šiuo atveju jam minimaliam laikui uždrausta valdyti transporto priemones), gali daryti naujus analogiškus pažeidimus. Taigi dėl nurodytų aplinkybių mažesnės administracinės nuobaudos nei sankcijoje numatyta paskyrimas neatitiktų ATPK 20 str. įtvirtintų administracinės atsakomybės taikymo tikslų. Kartu nagrinėjamoje situacijoje atkreiptinas dėmesys į tai, kad asmuo, kuriam teisė vairuoti transporto priemones yra labai reikalinga, turi būti pats suinteresuotas nedaryti tokių pažeidimų, kurie galėtų lemti šios specialiosios teisės netekimą. Todėl apelianto argumentai, susiję su jo ligomis, jo žmonos ir motinos neįgalumu, važiavimu pas gydytojus ir aprūpinimu kasdienio vartojimo prekėmis, nėra ir negali būti vertinami kaip absoliutūs visas kitas aplinkybes nurungiantys duomenys, dėl kurių būtų galima švelninti jam skirtą nuobaudą. Taigi tai, kad E. M. pablogino savo ir savo šeimos padėtį, yra tik netinkamo jo elgesio rezultatas. Apeliantas jau sėsdamas prie vairo neblaivus žinojo, kad teisė vairuoti jam yra labai reikalinga dėl jo ligos, žmonos ir jo motinos neįgalumo, suprato, kad toks jo elgesys gali nulemti specialiosios teisės praradimą, tačiau vis tiek elgėsi priešingai teisei, taip sukeldamas pavojų ne tik sau bet ir aplinkiniams.
Atsižvelgiant į išdėstytą, darytina išvada, kad E. M. skirta minimali ATPK 126 str. 4 d. sankcijoje numatyta administracinė nuobauda atitinka E. M. padaryto administracinio teisės pažeidimo pobūdį, pavojingumo laipsnį, jo asmenybę, teisingumo ir protingumo kriterijus. Keisti Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2015 m. gegužės 15 d. nutarimą apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
E. M. apeliacinio skundo netenkinti ir Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2015 m. gegužės 15 d. nutarimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.