Alytaus apylinkės teismo sprendimas

nedalyvaujant suinteresuotiems asmenims Ž. B., R. K., VĮ Turto banko atstovui, Birštono miesto savivaldybės atstovui,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjų I. B. ir T. B. pareiškimą suinteresuotiems asmenims Ž. B., R. K., VĮ turto bankui, Birštono miesto savivaldybei dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Nors nei (duomenys neskelbtini) pirkimo - pardavimo sutartyje, nei (duomenys neskelbtini) dovanojimo sutartyje Nr. (duomenys neskelbtini), pasirašytoje tarp B. V. ir Ž. B., dovanojant ir perkant žemės sklypą nebuvo nurodyta jokių duomenų apie statinius, tačiau minėtame žemės sklype nuo 1910 m. stovi gyvenamas pastatas ir ūkinis pastatas, kuriuos valdė B. V.. Šią aplinkybę patvirtina Birštono savivaldybės administracijos (duomenys neskelbtini)(duomenys neskelbtini) pažyma, kurioje nurodyta, jog (duomenys neskelbtini) namų ūkių knygoje Nr. (duomenys neskelbtini), psl. (duomenys neskelbtini), namų ūkio Nr. (duomenys neskelbtini), adresu: (duomenys neskelbtini), įrašyta, jog minėti pastatai (gyvenamasis namas ir ūkiniai pastatai) priklauso B. V..

Šie statiniai 2004 m. buvo perduoti Ž. B. kartu su žemės sklypu ir ji juos valdė kaip savo, o 2019 m. Ž. B. kartu su žemės sklypu perdavė tiek gyvenamąjį namą, tiek ūkinį pastatą, dėl ko nuo 2019 m. statinius valdo jie - pareiškėjai. Taigi šie statiniai vien Ž. B. ir jų valdomi daugiau nei 17 metų. Pažymėjo, kad B. V. nebuvo įregistruotos nuosavybės teisės į gyvenamąjį namą, dėl ko nebuvo galimybės perleisti šį turtą sandoriu. (duomenys neskelbtini) UAB „Paulimatas“ atliko žemės sklype esančių statinių kadastrinius matavimus, kurie patvirtina, kad žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini), yra 85,88 kv. m. gyvenamosios paskirties namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir 37 kv. m. ūkio pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini).

Kadangi statinius bendrai valdo daugiau nei 17 metų, bei atsižvelgiant į LR CK 4.71 str.2 d., kuri numato, kad jeigu per įgyjamosios senaties laiką daikto valdymas vienam iš kito perėjo keliems asmenims ir kiekvieno iš jų valdymas atitiko šio kodekso 4.68 straipsnyje nustatytus reikalavimus, tai tų asmenų valdymo laikas skaičiuojamas kartu, prašo nustatyti įgyjamosios senaties faktą, pagal kurį įgijo nuosavybės teises į 85,88 kv. m. gyvenamąjį namą lAlm su priestatu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bei ūkio pastatą 2I1 m, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius žemės sklype, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), pagal įgyjamąją senatį. Pridedami dokumentai patvirtina, kad jie su Ž. B. daugiau nei 17 metų valdo minėtus statinius, niekas kitas be jų šios namų valdos neeksploatavo, neprižiūrėjo, nesirūpino, neremontavo. Jie yra sąžiningi ir teisėti minėto nekilnojamojo turto valdytojai, valdymas visą laikotarpį buvo atviras ir nepertraukiamas, LR Civiliniame kodekse nėra nurodytų apribojimų nustatyti nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį fakto.

Taigi tikslu pripažinti nuosavybės teisę, bei atlikti pastatų teisinę registraciją kreipiasi į teismą dėl įgyjamosios senaties fakto nustatymo, nes tam yra visos LR CK 4.68 - 4.71 str. numatytos sąlygos, o kitokia tvarka gauti faktą patvirtinančių reikiamų dokumentų neturi galimybės.

Pažymėjo, jog jokių pretenzijų laikotarpiu nuo 2004 m. per 17 metų iki šios dienos dėl minėtų statinių valdymo, naudojimo ir disponavimo iš trečiųjų asmenų nebuvo nei jiems nei Ž. B.. Kadangi minėtus pastatus valdo ženkliai daugiau negu 10 metų kartu su Ž. B., todėl nėra jokių apribojimų nustatyti nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį faktą. Nagrinėjamu atveju, žemės, sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), priklausė O. V., ji buvo gyvenamojo namo ir ūkinio pastato teisėta savininkė ir šie duomenys buvo įrašyti kaimo ūkinėse knygose. Kadangi nebuvo atlikta statinių teisinė registracija (duomenys neskelbtini) m. į dovanojimo sutartį nebuvo įtraukti statiniai, tačiau pagal LR Civilinį kodeksą statiniai yra žemės priklausiniai ir jų likimą ištinka pagrindinio daikto likimas. Tai reiškia, jog dovanodama žemės sklypą Ž. B., B. V. perleido ir jame esančius pastatus, todėl jie, I. B. ir T. B., (duomenys neskelbtini) sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini) iš Ž. B. įsigydami žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), taip pat faktiškai perėmė ir jame esančius pastatus.

Pažymėjo, kad pareiškime nurodomų statinių statyba yra labai sena t. y. 1910 m., dėl ko nėra ir negali būti išlikę jokių statybos leidimų ar projekto. Pažymi, jog pagal teisinį reglamentavimą, seniems statiniams, kurie įsigyti ar pastatyti iki 1991 m. liepos 25 d. taikomos kitokios nuostatos tiek statinių teisėtumui nustatyti, tiek statinių registracijai.

Teismo posėdyje I. B. nurodė, kad 2019 metais pirkimo pardavimo sutarties pagrindu iš Ž. B. įsigijo žemės sklypą, kuriame buvo labai seni pastatai. Šį žemės sklypą Ž. B. buvo įgijusi pagal dovanojimo sutartį. Šį žemės sklypą ir statinius prižiūri nuo 2019 metų. Norėtų šiuos pastatus įteisinti, sutvarkyti ir pritaikyti naudojimui. Šiame žemės sklype yra atvesta elektra, sudaryta elektros sutartis, mokami mokesčiais. Ž. B. šiuos pastatus valdė nuo 2004 metų, o dabar valdo jie. Anksčiau jie priklausė V., kuri nebuvo susitvarkiusi ir įteisinusi dokumentų, dėl teisinių procedūrų. Jie valdo kaip savo, niekas jokių pretenzijų jiems dėl valdymo neturi.

Pareiškėjas T. B. patvirtino tas pačias aplinkybes.

Suinteresuotas asmuo Ž. B. atsiliepimo nepateikė.

Suinteresuotų asmenų Prienų rajono savivaldybės administracijos, Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, valstybės įmonės Turto bankas atstovai, būdami tinkamai informuoti apie paskirtą teismo posėdį jame nedalyvavo, prašė bylą nagrinėti atstovams nedalyvaujant. Suinteresuotas asmuo R. R. posėdyje teismo posėdyje taip pat nedalyvavo, prašymo atidėti bylos nagrinėjimą neteikė, todėl civilinė byla nagrinėta nurodytiems suinteresuotiems asmenims nedalyvaujant (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 443 straipsnio 5 dalis).

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Pareiškimas tenkintinas.

Įstatyme nustatyta, kad fizinis ar juridinis asmuo, kuris nėra daikto savininkas, bet yra sąžiningai įgijęs daiktą bei sąžiningai, teisėtai, atvirai, nepertraukiamai ir kaip savą valdęs nekilnojamąjį daiktą daugiau kaip dešimt metų, kaip per visą valdymo laikotarpį daikto savininkas turėjo teisinę galimybę įgyvendinti savo teisę į daiktą, bet nė karto ja nepasinaudojo, įgyja nuosavybės teisę į daiktą (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.68 straipsnio 1 dalis). Nuosavybės teisės įgijimas įgyjamąja senatimi konstatuojamas esant sąlygų visetui: 1) asmuo nėra daikto savininkas, bet valdo jį kaip savą, t. y. sąžiningai įgijęs (užvaldęs) daiktą, valdo jį kaip nuosavą, nemanydamas, kad daikto savininkas yra kažkas kitas (CK 4.22 straipsnis, 4.68 straipsnis). Daikto valdymas kitu pagrindu, pvz., pagal nuomos sutartį, neatitinka nurodytos įstatymo sąlygos; 2) asmuo, sąžiningai įgijęs daiktą, jį sąžiningai valdo. Tai reiškia, kad užvaldydamas daiktą asmuo turėjo būti pagrįstai įsitikinęs, jog niekas neturi daugiau už jį teisių į užvaldomą daiktą, ir per visą daikto valdymo laiką asmuo neturi žinoti apie kliūtis, trukdančias įgyti jam tą daiktą nuosavybėn, jeigu tokių kliūčių būtų (CK 4.68 straipsnis, 4.70 straipsnis); 3) asmuo valdo daiktą teisėtai (CK 4.23 straipsnis, 4.68 straipsnis). Teisėtu laikomas daikto valdymas, įgytas tais pačiais pagrindais kaip ir nuosavybės teisė. Daikto valdymas laikomas teisėtu, kol neįrodyta priešingai. Neteisėtu daikto valdymu laikomas per prievartą, slaptai ar kitaip pažeidžiant teisės aktus įgyto daikto valdymas. Pagal CK 4.69 straipsnio 3 dalį, įgyjamąja senatimi negali būti įgyjama nuosavybės teisė į valstybei ar savivaldybei priklausančius daiktus, todėl asmuo negali tokį daiktą teisėtai valdyti kaip savą; 4) daikto atviro valdymo sąlyga (CK 4.68 straipsnis). Ši sąlyga reiškia, kad asmuo valdo daiktą kaip savą nesislapstydamas; 5) nepertraukiamas daikto valdymas ne mažiau kaip dešimt metų (CK 4.68 straipsnis, 4.71 straipsnis) reiškia, kad fizinis ar juridinis asmuo, kuris nėra daikto savininkas, bet sąžiningai įgijęs daiktą bei sąžiningai, teisėtai, atvirai, nepertraukiamai ir kaip savą valdęs nekilnojamąjį daiktą ne mažiau kaip dešimt metų, kai per visą valdymo laikotarpį daikto savininkas turėjo teisinę galimybę įgyvendinti savo teisę į daiktą, bet nė karto nepasinaudojo ja, įgyja nuosavybės teisę į tą daiktą. Tik nustačius aukščiau minėtų sąlygų visumą, asmuo įgyja nuosavybės teisę į daiktą įgyjamąja senatimi. Be to, Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 32 straipsnis numato, kad civilinio kodekso ketvirtosios knygos V skyriaus trečiojo skirsnio normos dėl įgyjamosios senaties taikomos ir tais atvejais, kai daikto valdymas prasidėjo iki šio civilinio kodekso įsigaliojimo, t. y. 2001 m. liepos 1 d., ir tęsiasi jam įsigaliojus.

Iš byloje esančio nekilnojamojo registro centrinio duomenų banko išrašo, matyti, kad nuosavybės teisė į žemės sklypą esantį kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)(duomenys neskelbtini), buvo atkurtas (duomenys neskelbtini) Apskrities viršininko įsakymu B. V. ( el. b. l. 7 lapas). Pateikta į bylą (duomenys neskelbtini) dovanojimo sutartis patvirtina, kad šį žemės sklypą ji padovanojo suinteresuotam asmeniui Ž. B. (el. b. l. 11-13), kuri jį valdė iki (duomenys neskelbtini) pirkimo pardavimo sutarties sudarymo (duomenys neskelbtini) ( el. b.l. 135-141). Iš Birštono savivaldybės administracijos (duomenys neskelbtini) rašto nustatyta, kad namų ūkio knygoje Nr. (duomenys neskelbtini) psl. (duomenys neskelbtini), namų ūkio Nr. (duomenys neskelbtini), adresu : (duomenys neskelbtini) B. V. vardu įrašytas gyvenamasis namas ir ūkiniai pastatai ( el. b. l. 15)

Iš nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų bylos matyti, jog žemės sklype (duomenys neskelbtini) yra du pastatai 85,88 kv. m. gyvenamasis namas lAlm su priestatu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bei ūkio pastatas 2I1 m, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurių statybos metai yra nurodyti 1910.

Pareiškėjai nuosavybės teisės į minėtus statinius, iki kreipimosi į teismą su pareiškimu momento, kitu būdu nėra ir nebuvo įgiję. Byloje nenustatyta, kad statiniai yra savavališka statyba, nes statinių egzistavimą patvirtina ūkio knygose esantys įrašai. Per visą nekilnojamojo daikto valdymo laikotarpį, pareiškėjams niekas nereiškė dėl to pretenzijų ar reikalavimų, susijusių su valdymu, todėl pareiškėjai, valdydami šiuos statinius buvo pagrįstai įsitikinę, kad niekas neturi daugiau už juos teisių į valdomą daiktą. Be to, pareiškėjai buvo sąžiningi daikto valdytojai visą įgyjamosios senaties laiką, t. y. daugiau nei dešimt metų, nes šiuos pastatus iš pradžių kaip savo valdė Ž. B., kuri žemės sklypą įgijo (duomenys neskelbtini) dovanojimo sutarties pagrindu ir valdė iki pirkimo -pardavimo sutarties su pareiškėjais sudarymo. Byloje pateiktas Alytaus miesto 1-ojo notarų biuro raštas dėl informacijos patvirtina, kad po B. V. mirties, kuri ūkinėse knygose yra įrašyta kaip statinių turėtoja, jos turtą paveldėjo vienintelė paveldėtoja, šioje byloje suinteresuotu asmeniu įtraukta, R. K. ir jai (duomenys neskelbtini) buvo išduotas paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimas ( el. b. l. 45). Teismas išnagrinėjęs nurodytas faktines aplinkybes daro išvadą, kad valdymas prasidėjo sąžiningai, visą valdymo laikotarpį daiktas buvo valdomas teisėtai, atvirai ir nepertraukiamai, pareiškėjai daiktą visą laikotarpį valdė kaip savą, juo rūpinasi siekdami išsaugoti ir naudoti (CPK 177 straipsnio 1 ir 2 dalys). Atsižvelgiant į šią aplinkybę, konstatuotina, kad pareiškėjai kitais rašytiniais įrodymais įrodė nekilnojamo turto objektų valdymo pradžios momentą, todėl įvertinus aukščiau išdėstytas aplinkybes jų pareiškimas tenkintinas.

Be to, vadovaujantis CPK 532 straipsnio nuostatomis, teismas civilinės bylos dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo nagrinėjimą paskelbė viešai 2022 m. sausio 11 d. specialiame interneto tinklalapyje www.teismai.lt. Pranešime nurodyta teismo posėdžio data, laikas ir vieta, informacija suinteresuotiems asmenims ne vėliau kaip per 14 dienų kreiptis teismą dėl įtraukimo dalyvauti procese. Iki teismo posėdžio pradžios, teisme negauta nei prašymų dėl suinteresuotų asmenų įtraukimo dalyvauti procese, nei prieštaravimų dėl pareiškimo.

Atsižvelgiant į byloje aukščiau nustatytas faktines aplinkybes ir nurodytas teisės normas, surinktus įrodymus, darytina išvada, kad yra visos CK 4.68-4.71 straipsniuose nurodytos sąlygos. Teismas bylos nagrinėjimo metu nenustatė, kad pareiškimo tenkinimas pažeistų ar varžytų kitų asmenų teises. Byloje nėra duomenų apie tai, kad kas nors ginčytų pareiškėjų nurodytų nekilnojamų daiktų valdymo sąžiningumą, teisėtumą, atvirumą ir nepertraukiamumą. Pareiškimas pareikštas nuosavybės įgijimo ir teisinės registracijos atlikimo tikslu, atitinkantis įstatymo reikalavimus, pagrįstas, įrodytas, todėl tenkintinas (CPK 533 straipsnis, CK 4.68 straipsni, 4.71 straipsnio 2 dalis, CPK 177 straipsnis, 178 straipsnis, 183 straipsnis, 185 straipsnis).

Valstybė šioje byloje patyrė 25,29 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Atsižvelgiant į tai, kad šios išlaidos yra didesnės už nustatytą minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą, todėl iš pareiškėjų priteistina 25,29 Eur išlaidų valstybei, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis, 96 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 177-178 straipsniais, 307 straipsniu, 533 straipsniu,

nusprendžia:

Pareiškimą tenkinti.

Nustatyti faktą, kad pareiškėjai I. B. ir T. B. nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį, pagrindu lygiomis dalimis įgijo nuosavybės teises į 85,88 kv. m. gyvenamąjį namą 1A1m su priestatu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bei ūkio pastatą 2I1m, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius žemės sklype, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)(duomenys neskelbtini).

Priteisti iš pareiškėjų I. B. ir T. B. 25,29 (dvidešimt penkis eurus 29 ct) procesinių dokumentų įteikimo išlaidų. Ši suma turi būti įmokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (kodas 188659752) į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą pareiškėjos pasirinktame banke, įmokos kodas 5660.

Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmus.