Kauno apygardos teismo nutartis

2014-04-25 · Civilinė byla Nr. 2A-752-173/2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2014-04-25
Bylos Nr.
2A-752-173/2014
Teisminio proceso Nr.
2-05-3-07434-2010-1
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Žibutė Budžienė (pirm.), Raimondas Buzelis, Leonas Jachimavičius (pran.)
Ieškovas
R. S.
Atsakovas
V. T.
Civilinė byla Nr. 2A-752-173/2014Teisminio proceso Nr. 2-05-3-07434-2010-1Procesinio sprendimo kategorija (S) 30.1.; 30.9.1.; 30.10.; 121.19.4.; 121.21.
Pirmosios instancijos teismo teisėjasE.InokaitisKAUNO APYGARDOSTEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2014m. balandžio 25d.Kaunas

Kauno apygardos teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Žibutės Budžienės (pirmininkė), Raimondo Buzelio, Leono Jachimavičiaus (pranešėjas), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės R. S. bei atsakovo V. T. apeliacinius skundus dėl Kauno apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 2 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-562-191/2013 pagal ieškovės R. S. ieškinį atsakovui V. T. dėl nuosavybės teisės gynimo, naudojimosi namu ir žemės sklypu tvarkos nustatymo bei V. T. priešieškinį dėl naudojimosi tvarkos nustatymo.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ginčo esmė

Ieškovė R. S. pateikė ieškinį bei patikslintus ieškinius atsakovui V. T. dėl naudojimosi namu ir žemės sklypu tvarkos nustatymo (t.1, b.l. 3-6; b.l. 57-59; b.l. 115-118; t.2, b.l. 53-56, 96-99).

Nurodo, kad su atsakovu yra gyvenamojo namo bei žemės sklypo, esančių (duomenys neskelbtini), bendrasavininkiai. Kyla nesutarimai dėl naudojimosi turtu, todėl prašo nustatyti naudojimosi tvarką šalims priklausančiu turtu. Atsakovas pirmame aukšte prie laiptų, vedančių į namo antrąjį aukštą, įstatė duris, dėl ko ieškovė negali naudotis laiptais, patekti į namo pastogę, durys užstoja įėjimą į kambarį, esantį prie laiptų. Atsakovas naudojasi antruoju namo aukštu, o ieškovė pirmuoju, todėl į tai atsižvelgta nustatant naudojimosi turtu tvarką.

R. S. siūlo nustatyti tokią naudojimosi tvarką gyvenamojo namo patalpomis:

ieškovei paskirti naudotis rūsio patalpas: R-l, 4,39 kv. m., R-2, 5,16 kv .m., R-3, 3,63 kv. m., R- 3a, 4,99 kv. m.. R-4A, 16,31 kv.m. Sienelę (atitvarą) tarp rūsio patalpų R-4A ir R-4B ir angą be durų iš R-3a į rūsio patalpą R-4A įrengti su atsakovu bendromis lėšomis. Taip pat su atsakovu bendromis lėšomis užtaisyti dvejas duris iš patalpos R-l į patalpą R-5 ir užtaisyti duris iš patalpos R-l į R-6. Patalpa R-6A lieka atsakovui, o tos patalpos ploto sąskaita padidinama buvusi rūsio patalpa R-4A, 13,61 kv. m. ir ta patalpa tampa 16,31kv.m. Pagal teikiamą projektą ieškovei rūsyje tektų 34,48 kv. m., o atsakovui - 34,68 kv.m. Ieškovei R. S. paskirti namo pirmajame aukšte patalpas: 1-2A, 2,22 kv. m., 1-3, 0,97 kv. m., 1-4, 10,38 kv. m., 1-5, 25,21 kv. m., 1-6, 13,27 kv. m., 1-7, 13,49 kv.m. Paskirti šalims naudotis bendrai patalpas: 1-1, 2,06 kv. m., 1-2B, 1,97 kv. m., laiptais, einančiais iš patalpos 1-2B ir vedančiais į namo antrąjį aukštą ,bei pastogę ir antrame aukšte patalpą 2-1, 4,50 kv.m. Suteikti ieškovei teisę savo lėšomis įrengti ir pašiltinti sieną (atitvarą) tarp patalpų 1-2B ir 1-2A ir sieną tik pašiltinti tarp patalpų 1-1, 1-3. Atsakovas taip pat įpareigotinas leisti ieškovei jos lėšomis įrengti pandusą prie namo pirmojo aukšto į namo dalies kambarį 1-5, kurio plotas 25,21 kv. m.. Pastogėje ieškovei paskirti naudotis patalpas: 2-9, 8,51 kv. m., 2-10, 8,77 kv. m.. Pastogės patalpas 2-7, 3,55 kv. m. ir 2-8, 3,42 kv.m. paskirti naudotis bendrai. Atsakovui V. T. paskirti naudotis rūsio patalpas: R-4B, 8,30 kv. m., R-5, 22,46 kv. m., R-6, 3.92 kv. m. Atsakovui V. T. paskirti patalpas namo antrame aukšte: 2-1,4,50 kv.m., 2-2, 2,38 kv.m., 2-3, 11,97 kv.m., 2-4, 25,50 kv.m., 2-5, 12,31 kv.m., 2-6, 14,55 kv.m. Pastogėje atsakovui paskirti patalpas 2-11, 11,81 kv. m. Atsakovui paskirti naudotis pastatą-kiemo rūsį 4I1b.

Naudojimosi žemės sklypu tvarka:

- ieškovei R. S. naudotis sklypo dalimis, plane pažymėtos, A+C+D = 159+35+283 = 477 kv. m. (indeksu „A“ pažymėta žemė yra skiriama naudotis bendrai, indeksais „C“ ir „D“ pažymėta tenka ieškovei), ieškovė nurodo, kad sklypo dalyje „C“, pagal nusistovėjusią tvarką laiko automobilius.

- atsakovui V. T. naudotis sklypo dalimis, plane pažymėtos, A+B = 158+319 = 477 kv.m. (indeksu „A“ pažymėta žemė skiriama naudotis bendrai, indeksu „B“ pažymėta tenka atsakovui).

Kiemo statiniais, kiemo aikštele ir tvora šalys naudosis bendrai.

Taip pat prašoma įpareigoti atsakovą per 10 dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo pašalinti namo, esančio (duomenys neskelbtini) pirmame aukšte prie laiptų, vedančių į namo antrąjį aukštą savavališkai įrengtas duris.

Šalies argumentai

Byloje atsakovas pateikė priešieškinį bei patikslintus priešieškinius dėl naudojimosi nekilnojamuoju turtu, esančiu (duomenys neskelbtini) tvarkos nustatymo (t.1, b.l. 47-50; 102-105, 129-131; t.2, b.l. 122-124).

Nurodo, kad gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) unikalus numeris (duomenys neskelbtini), pastogė-palėpė nėra inventorizuota, nėra įregistruotos daiktinės teisės, nepateikti dokumentai, neužfiksuota nekilnojamojo turto registre. Prašo nustatyti nusistovėjusią naudojimosi patalpomis ir žemės sklypu (duomenys neskelbtini) tvarką taip:

- ieškovei R. S. paskirti naudotis patalpas rūsyje: 1/2 dalį patalpos R-l /2.25 kv. m, R-2/5,16 kv.m, R-4/25,11 kv.m, R-6/3,92 kv.m, 11/100 dalių patalpos R-5/22.46 kv.m, patalpas namo pirmame aukšte: 1/2 dalį patalpos 1-1/2,25 kv.m, 1/2 dalį patalpos 1-2/4,37 kv. m, 1-3/0,97 kv. m, 1-4/10,38 kv. m, 1-5/25,21 kv. m, 1-6/13,27 kv. m, 1-7/13,49 kv. m;

- atsakovui V. T., naudotis patalpas rūsyje: 1/2dalį patalpos R-l/2.25 kv.m, R-3/3,63 kv. m, R-3a/4,99 kv. m, 89/100 dalis patalpos R-5/22.46 kv. m, patalpas namo pirmame aukšte: 1/2 dalį patalpos 1-1/2,25 kv.m, 1/2 dalį patalpos 1-2/4,37 kv. m, patalpas namo antrame aukšte: 2-1/4,50 kv. m, 2-2/2,38 kv. m, 2-3/11,97 kv. m, 2-4/25,50 kv. m, 2-5/12,31 kv. m, 2-6/14,55 kv.m. Atsakovas prašo pripažinti jam teisę be atskiro ieškovės R. S. sutikimo, savo lėšomis, įsirengti (duomenys neskelbtini) pirmame aukšte prie laiptų, vedančias į namo antrąjį aukštą, duris. Įpareigoti ieškovę ir atsakovą bendromis lėšomis per 3 (tris) mėnesius nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos įrengti sienelę rūsio patalpoje R-5/22,46 kv.m, dalinančią patalpą į dvi dalis- 19,99 kv.m. (kuria naudosis atsakovas V. T.) ir 2,47 kv.m. (kuria naudosis ieškovė R. S. ) užmūryti įėjimus iš patalpos R-l/4,39 kv. m į patalpą R-5/22,46 kv. m ir iš patalpos R-l/2.25 kv. m į patalpą R-6/3,92 kv. m.

Atsakovas V. T. prašo nustatyti 954 kv. m. žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini),esančio (duomenys neskelbtini) naudojimo tvarką: ieškovei R. S. paskiriant naudotis žemės sklypo dalimi pažymėta plane „C“- 235kv.m, jam atsakovui V. T. žemės sklypo dalimi pažymėta plane „B“- 236 kv.m., bei paliekant šalims naudotis bendrai žemės sklypo plotu pažymėtu plane: „A“- viso 483 kv.m. bendrai.

II. Pirmos instancijos teismo sprendimo esmė

Kauno apylinkės teismas 2013 m. gruodžio 2 d. sprendimu patikslintą ieškinį, patikslintą priešieškinį tenkino dalinai (t.2, b.l. 159-163).

Nustatė gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) patalpų ir žemės sklypo naudojimosi tvarką taip:

Ieškovei R. S. paskyrė naudotis rūsio patalpas: R-l, 4,39 kv.m., R-2, 5,16 kv.m., R-3, 3,63 kv.m., R- 3a, 4,99 kv. m. R-4A, 16,31 kv.m. Sienelę (atitvarą) tarp rūsio patalpų R-4A ir R-4B ir angą be durų iš R-3a į rūsio patalpą R-4A įrengti su atsakovu V. T. bendromis lėšomis. Taip pat su atsakovu bendromis lėšomis užtaisyti dvejas duris iš patalpos R-l į patalpą R-5 ir užtaisyti duris iš patalpos R-l į R-6, patalpa R-6A lieka atsakovui, patalpos ploto sąskaita padidinama buvusi rūsio patalpa R-4A 13,61 kv. m., patalpa tampa 16,31 kv.m. Ieškovei R. S. rūsyje tenka 34,48 kv.m., o atsakovui V. T. - 34,68 kv.m.

Ieškovei R. S. paskyrė namo pirmajame aukšte patalpas: 1-2A, 2,22 kv.m., 1-3, 0,97 kv. m., 1-4, 10,38 kv.m., 1-5, 25,21 kv.m., 1-6, 13,27 kv.m., 1-7, 13,49kv.m. Paskyrė šalims naudotis bendrai patalpas: 1-1, 2,06 kv. m., 1-2B, 1,97 kv. m., laiptais, einančiais iš patalpos 1-2B ir vedančiais į namo antrąjį aukštą ,bei pastogę ir antrame aukšte patalpą 2-1, 4,50 kv.m. Atsakovą V. T. įpareigojo leisti ieškovei R. S. savo lėšomis įrengti ir pašiltinti sieną (atitvarą) tarp patalpų 1-2B ir 1-2A ir sieną tik pašiltinti tarp patalpų 1-1, 1-3. Atsakovas V. T. taip pat įpareigotinas leisti ieškovei R. S. jos lėšomis įrengti lengvos konstrukcijos pandusą prie namo pirmojo aukšto neįgaliojo asmens įvažiavimui. Ieškovei R. S. pripažino bendrosios dalinės nuosavybės teisę į 1/2d. palėpės-pastogės.

Atsakovui V. T. paskyrė naudotis rūsio patalpas: R-4B, 8,30 kv. m., R-5, 22,46 kv.m., R-6, 3.92 kv. m. Sienelę (atitvarą) tarp rūsio patalpų R-4A ir R-4B ir angą be durų į rūsio patalpą iš R-3a į R-4A įrengti šalių bendromis lėšomis, taip pat šalių bendromis lėšomis užtaisyti dvejas duris iš patalpos R-l į patalpą R-5 ir užtaisyti duris iš patalpos R-l į R-6.

Atsakovui V. T. paskirtinos patalpas namo antrame aukšte: 2-1/4,50 kv.m., 2-2/ 2,38 kv.m., 2-3/ 11,97 kv.m., 2-4/ 25,50 kv.m., 2-5/ 12,31 kv.m., 2-6/ 14,55 kv.m. Atsakovui V. T. pripažino bendrosios dalinės nuosavybės teisė į 1/2d. palėpės-pastogės.

Atsakovas V. T. įpareigotas pašalinti pirmame aukšte prie laiptų, vedančių į namo antrąjį aukštą ir palėpę įrengtas duris su vyriais.

Nustatė žemės sklypo (duomenys neskelbtini) naudojimosi tvarką taip:

- ieškovei R. S. naudotis sklypo dalimi pažymėta plane „C“- 235kv.m.,- atsakovui V. T. naudotis žemės sklypo dalimi pažymėta plane „B“- 236 kv.m.,

- sklypo dalimi plane pažymėta „A“- 483 kv.m. ieškovė ir atsakovas naudosis bendrai.

Kiemo statiniais, kiemo aikštele ir tvora šalys naudosis bendrai.

Iš atsakovo V. T. ieškovei R. S. priteisė 3500 bylinėjimosi išlaidų. Iš ieškovės atsakovui priteisė 800 Lt bylinėjimosi išlaidų. Valstybei iš ieškovės ir atsakovo priteisė po 23 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.

Žemesnės instancijos teismas

Teismas nustatė, kad šalys valdo po l/2 dalį gyvenamojo namo, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), ir kitų statinių, unik. numeris (duomenys neskelbtini) ir po 1/2 dalį žemės sklypo, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini). Įvertinęs šalių, liudytojų (D. B., architekto K. S.) parodymus, pateiktus projektus, ieškovės patikslintą paaiškinimą, kitus dokumentus, teismas pripažino labiau tenkintiną ieškovės pateiktą patikslintą ieškinį, kuris leistų geriau atskirti turimas šalių patalpas rūsyje, tiek nusistovėjusią šalių patalpų naudojimosi tvarką pastato pirmame ir antrame aukštuose, tokia naudojimosi tvarka, atlikus tam tikrus atitvarus pagal patikslintą ieškinį leistų šalims išvengti ginčų šiuo metu ir ateityje, tai būtų atlikta mažesnėmis ekonominėmis sąnaudomis, kadangi šalims nepavyksta susitarti rekonstruoti ginčo gyvenamąjį namą , įrengiant visiškai atskirus įėjimus į šalių naudojamas patalpas (atsakovui į antrą aukštą). Nustatė, kad ginčo namo palėpė nėra inventorizuota, nepateikti daiktinių teisių įregistravimui reikalingi dokumentai, todėl ginčo namo pastogė- palėpė gali būti pripažinta kaip bendroji dalinė šalių nuosavybė lygiomis dalimis.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į apeliacinį skundą esmė

Apeliaciniu skundu ieškovė R. S. prašo pakeisti Kauno apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 2 d. sprendimą ir nustatyti naudojimosi žemės sklypu tvarką, pagal ieškovės pateiktą projektą; ieškovei paskirti naudotis patalpomis namo pastogėje –palėpėje pažymėtomis 2-9 98,51 kv.m.), 2-10 (8,77 kv.m.), po ½ dalį patalpų pažymėtų 2-7 (3,55 kv.m.), 2-8 (3,42 kv.m.); priteisti bylinėjimosi išlaidas (12 264 Lt), bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka (t.3, b.l. 4-6).

Nurodė, kad nesutinka su sprendimo dalimi dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo bei dėl naudojimosi namo pastoge.

Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1) Teismas nepagrįstai naudojimosi žemės sklypu tvarką nustatė pagal atsakovo pateiktą projektą. Atsakovas nuslėpė, kad kieme esantis rūsys 411 b, nuosavybės teise priklausantis atsakovui, patenka į šalims naudotis bendrai skirtą sklypo dalį. Taip atsakovas naudosis dalimi bendrojo naudojimo sklypo, padidindamas priskiriamą naudotis sklypo dalį.

2) Prie apeliacinio skundo pridedamas pasiūlymas dėl žemės tvarkos naudojimosi dalių patikslinimo, dėl automobilių statymo vietų atidalinimo. Automobilių statymo vietų paskirstymas tarp bendrasavininkų padėtų išspręsti konfliktus tarp šalių.

3) Nepagrįstai atsakovui sklypo šlaite paskirtas vieno metro pločio praėjimas patvoriu. Praėjimas ieškovei trukdys naudotis jai paskirta žemės sklypo dalimi. Atsakovui naudotis tenkančioje žemės sklypo dalyje yra gelžbetoniniai laiptai su turėklais, todėl nereikalingas antras praėjimas sklypo šlaitu.

4) Naudojimasis žemės sklypu nustatytas neracionaliai. Pagal atsakovų pateiktą planą bendrai naudotis skiriama dvigubai daugiau ploto nei pagal ieškovės pateiktą planą, yra daugiau sąlyčio taškų.

5) Nepagrįstai ginčo namo palėpės patalpos pripažintos bendrąja daline šalių nuosavybe lygiomis dalimis. Pastogė –palėpė yra inventorizuota, patalpos įregistruotos nekilnojamojo turto registre. Daiktinės teisės į pastogės patalpas neįregistruotos, nes nebuvo pateiktas bendraturčių susitarimas dėl nuosavybės dalių perskaičiavimo. Projektiniai pasiūlymai dėl naudojimosi tvarkos nustatymo gyvenamojo namo pastoge-palėpe pateikti tinkama forma. Teismas galėjo išspręsti pastogės naudojimosi tvarką, nes pastogės įregistravimas teismui buvo pateiktas 2013-10-18. Be to, tarp šalių nėra ginčo dėl naudojimosi pastogės patalpomis tvarkos nustatymo.

6) Patenkinus apeliacinį skundą priteistinos 12 264 Lt bylinėjimosi išlaidos.

Apeliaciniu skundu atsakovas V. T. prašo pakeisti Kauno apylinkės teismo 2013-12-02 sprendimą papildant rezoliucinę dalį ir tenkinant dalinai priešieškinį-pripažinti teisę atsakovui V. T. be atskiro ieškovo R. S. sutikimo, savo lėšomis įsirengti (duomenys neskelbtini) pirmame aukšte prie laiptų, vedančias į namo antrąjį aukštą, duris (t.3, b.. 11-14).

Nurodo, kad reikalavimas buvo nurodytas priešieškinyje. Šiuo reikalavimu atsakovas siekiama išvengti galimų kilti konfliktų tarp ieškovės bei jos šeimos narių ir atsakovo. Prašomos įrengti durys taptų atskiru įėjimu į gyvenamojo namo antrąjį aukštą, paliekant šiuo metu esantį įėjimą į namą ieškovės ir jos šeimos narių naudojimui, kuriuo jie patektų į priskirtas patalpas gyvenamajame name. Naujai įrengtu įėjimu naudotųsi atsakovas V. T. ir jo šeimos nariai. Pirmos instancijos teismas, nepasisakydamas dėl priešieškinio reikalavimo pažeidė CPK nuostatas, kad priimant galutinį sprendimą turi būti pasisakome dėl visų ieškinio (priešieškinio) reikalavimų.

Atsiliepimu į atsakovo apeliacinį skundą ieškovė prašo atsakovo apeliacinį skundą atmesti (t.3, b.l. 18-19). Nurodo, kad sprendimu atsakovas V. T. įpareigotas pašalinti pirmame aukšte prie laiptų, vedančių į namo antrąjį aukštą ir palėpę įrengtas duris su vyriais. T.y. teismo sprendimu klausimas dėl durų įrengimo yra išspręstas. Laiptai, kur siekiama įstatyti duris, veda ne tik į namo antrąjį aukštą, bet ir į pastogę, kuria šalys naudosis bendrai. Įstačius duris ieškovė negalėtų naudotis namo pastoge. Nurodo, kad apeliacinis skundas paduotas praleidus įstatyme nustatytą terminą.

Atsiliepimu į ieškovės apeliacinį skundą atsakovas prašo ieškovės apeliacinį skundą atmesti (t.3, b.l. 20-22). Nurodo, kad apeliaciniame skunde pareikštu reikalavimu dėl automobilių parkavimo vietų nustatymo, ieškovė tikslina ieškinio reikalavimus. Įstatymas draudžia kelti naujus reikalavimus apeliaciniame skunde, kurie nebuvo pareikšti nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme. Teismas, nustatydamas naudojimosi žemės sklypu tvarką, pagrįstai vadovavosi atsakovo pateiktu planu, nes jis atitinka per ilgą laiką nusistovėjusią žemės sklypu naudojimosi tvarką. Vieno metro praėjimas palei tvorą reikalingas, nes yra varteliai, pro kuriuos patenkama į (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) gatvėje esančią miesto visuomeninio transporto stotelę. Teismas pagrįstai nenustatė pastogės-palėpės naudojimosi tvarkos konkrečiomis patalpomis, nes pastogė-palėpė nėra suskirstyta patalpomis. Nepagrįstas apeliantės prašymas dėl 12 264 Lt bylinėjimosi išlaidų priteisimo. Išlaidų tokia apimtimi apeliantė nepatyrė, o pirmos instancijos teismas išsprendė bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės ir teisiniai argumentai.

Apeliaciniai skundai tenkintini iš dalies.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą tik apskųstoje dalyje ir tik analizuojant apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 str. 2 d.). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimą apeliacinės instancijos teismas tikrina ex officio, neatsižvelgdamas į apeliaciniame skunde nustatytas bylos nagrinėjimo ribas (CPK 320 straipsnis).

Apeliacine tvarka skundžiama pirmos instancijos teismo sprendimo dalis, kuria nustatyta naudojimosi tvarka žemės sklypu, palėpe bei sprendimo dalis dėl durų, prie laiptų vedančių į antrą namo aukštą, įrengimo.

Apeliaciniu skundu ieškovė prašo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka.

CPK 321 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus CPK 322 straipsnyje nurodytas išimtis, pagal kurias apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jeigu byla nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Dalyvaujantys byloje asmenys apeliaciniame skunde, atsiliepime į apeliacinį skundą gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka. Toks prašymas teismui nėra privalomas. Nagrinėjamu atveju ieškovė prašo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka, nes klausimai yra sudėtingi, tačiau nenurodo daugiau aplinkybių, kodėl byla turi būti nagrinėjama žodinio proceso tvarka. Apeliacinės instancijos teismas įvertinęs bylos aplinkybes, konstatuoja, kad nėra būtinas žodinis apeliacinio skundo nagrinėjimas. Byloje pakanka esančių duomenų tam, kad būtų galima įvertinti pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą bei pagrįstumą. Pažymėtina, kad visas bylos aplinkybes apeliacines instancijos teismas betarpiškai ištiria nepaisant pasirinkto bylos nagrinėjimo būdo. Todėl ieškovės prašymas nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka netenkintinas.

Byloje nustatyta, kad ieškovė R. S. bei atsakovas V. T. yra gyvenamojo namo ir žemės sklypo, esančių (duomenys neskelbtini) bendrasavininkiai (t.2, b.l. 57-60). Byloje sprendžiamas klausimas dėl naudojimosi tvarkos turtu nustatymo.

Apeliaciniu skundu ieškovė R. S. prašo pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą dalyje dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo bei dėl naudojimosi namo pastoge. Prašoma atidalinti automobilių statymo vietas. Atsakovas apeliaciniu skundu prašo pakeisti Kauno apylinkės teismo 2013-12-02 sprendimą papildant rezoliucinę dalį ir tenkinant dalinai priešieškinį-pripažinti teisę atsakovui V. T. be atskiro ieškovo R. S. sutikimo, savo lėšomis įsirengti (duomenys neskelbtini) pirmame aukšte prie laiptų, vedančias į namo antrąjį aukštą, duris (t.3, b.. 11-14).

Teismų praktikoje nustatyta, jog sprendžiant klausimus, susijusius su naudojimosi nekilnojamuoju daiktu tvarkos nustatymu, įstatymas tiek iš nuosavybės teisės dalyvių, tiek iš teismo reikalauja siekti interesų pusiausvyros principo užtikrinimo ir galimų ginčų bei konfliktų pašalinimo ateityje. Teismai privalo vertinti, ar bendraturčio pateiktas projektas atitinka proporcingumo principą, ar nepažeidžia kitų bendraturčių teisių ir teisėtų interesų, ar teikia prielaidų šalių konfliktinei situacijai šalinti. Teismas turi įvertinti aplinkybes apie bendraturčio esminį interesą naudotis tam tikra bendro sklypo dalimi, tarp bendraturčių susiklosčiusius faktinius žemės naudojimo santykius, ar bendraturčiam tenkančios naudotis dalys lygiavertės pagal funkcinę paskirtį.

Nagrinėjamu atveju pirmos instancijos teismas išnagrinėjęs bylą pripažino labiau tenkintiną ieškovės pateiktą patikslintą ieškinį, kuris leistų geriau atskirti turimas šalių patalpas rūsyje, tiek nusistovėjusią šalių patalpų naudojimosi tvarką pastato pirmame ir antrame aukštuose. Rezoliucinėje dalyje teismas nustatė, kad ieškovei R. S. skirtina naudotis sklypo dalimi pažymėta plane „C“- 235kv.m., atsakovui V. T. - žemės sklypo dalimi pažymėta plane „B“- 236 kv.m., sklypo dalimi plane pažymėta „A“- 483 kv.m. ieškovė ir atsakovas naudosis bendrai. T.y. naudojimosi žemės sklypu tvarka nustatyta pagal priešieškinio reikalavimus. Tačiau teismas šioje dalyje sprendimo nemotyvavo, nenurodė argumentų, kodėl atsakovo pateiktas projektas labiau atitinka šalių interesus. Be to, iš bylos medžiagos matyti, kad teismas nesiaiškino ieškovės nurodomų aplinkybių, kad atsakovo pateiktas projektas dėl naudojimosi žemė sklypu tvarkos nustatymo neatitinka tikrosios situacijos, nes pagal ieškovės pateiktą projektą atsakovui naudotis tenkančioje žemės sklypo dalyje „B“ yra dvidešimties pakopų gelžbetoniniai laiptai. T.y. neišsiaiškinta, kiek iš šalims priklausančio žemės sklypo yra praėjimų į (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) gatvėje esančią miesto visuomeninio transporto stotelę, kas yra vienas iš ginčo objektų byloje. Nesiaiškinta kuris iš šalių pateiktas projektas neatima galimybės statyti automobilius, naudotis kitais šalims priklausančiais daiktais.

Taip pat nepagrįstas ir nemotyvuotas teismo sprendimas dalyje, kuria atsakovas V. T. įpareigotas pašalinti pirmame aukšte prie laiptų, vedančių į namo antrąjį aukštą ir palėpę įrengtas duris su vyriais.

Ieškinyje buvo keliamas reikalavimas dėl durų, įrengtų pirmame aukšte prie laiptų, vedančių į namo antrąjį aukštą, pašalinimo. Tuo tarpu priešieškiniu buvo prašoma pripažinti atsakovui teisę be atskiro ieškovės R. S. sutikimo, savo lėšomis, įsirengti (duomenys neskelbtini) pirmame aukšte prie laiptų, vedančias į namo antrąjį aukštą, duris. T.y. tiek ieškiniu tiek priešieškiniu buvo keliamas reikalavimas dėl durų, vedančių į namo antrąjį aukštą klausimas. Teismo sprendimu atsakovas įpareigotas pašalinti pirmame aukšte prie laiptų, vedančių į namo antrąjį aukštą ir palėpę įrengtas duris su vyriais, tačiau nesiaiškinta ar tikrai durų įrengimas trukdo ieškovei naudotis jai priskirtinomis naudotis patalpomis, o durų įrengimas reiškia, kad ieškovė negalės patekti į gyvenamojo namo palėpę, nesiaiškinta tikrųjų aplinkybių, kodėl prašoma leisti duris įrengti, ar reikalavimas pagrįstas. Teismas nenurodė motyvų, kodėl šį ieškinio reikalavimą tenkina, o priešieškinio reikalavimą atmeta.

Byloje ieškiniu buvo prašoma, nustatyti naudojimosi tvarką palėpės patalpomis. Byloje pateiktas 2013-10-14 Valstybės įmonės Registrų centro raštas Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame nurodoma, kad nėra įregistruotos daiktinės teisės į pastogės patalpas (t.2, b.l. 146). Įvertinęs minėtą raštą pirmos instancijos teismas sprendimu nustatė, kad šalims pripažintina bendrosios dalinės nuosavybės teisė į ½ palėpės-pastogės. Nors toks reikalavimas byloje nebuvo pareikštas. Be to, nustačius nuosavybės teisę į palėpės dalį liko neišspręstas klausimas dėl naudojimosi tvarkos nustatymo nuosavybės teisės dalimi.

Įvertinęs nurodytas aplinkybes apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju skundžiamoje pirmos instancijos teismo sprendimo nebuvo visapusiškai ištirtos ir įvertintos ginčo išsprendimui turinčios reikšmės aplinkybės, neatskleista bylos esmė, o pagal esamus įrodymus bylos negalima išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme.

Apibendrindama teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliaciniai skundai tenkintini iš dalies. Naikintina pirmos instancijos teismo sprendimo dalis dalyje dėl naudojimosi tvarkos žemės sklypu nustatymo, pripažinimo šalims bendrosios dalinės nuosavybės teisę į 1/2d. palėpės-pastogės bei sprendimo dalis kuria atsakovas V. T. įpareigotas pašalinti pirmame aukšte prie laiptų, vedančių į namo antrąjį aukštą ir palėpę įrengtas duris su vyriais ir bylą šioje dalyje perduoti pirmosios instancijos teismu nagrinėti iš naujo (CPK 327 str. 1 d. 2 p. ).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu,

nutaria:

šalių apeliacinius skundus tenkinti iš dalies.

Panaikinti Kauno apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 2 d. sprendimą dalyje dėl naudojimosi tvarkos žemės sklypu nustatymo, pripažinimo šalims bendrosios dalinės nuosavybės teisę į 1/2d. palėpės-pastogės bei sprendimo dalį kuria atsakovas V. T. įpareigotas pašalinti pirmame aukšte prie laiptų, vedančių į namo antrąjį aukštą ir palėpę įrengtas duris su vyriais ir bylą šioje dalyje perduoti pirmosios instancijos teismu nagrinėti iš naujo.

Kolegijos pirmininkas Žibutė BudžienėKolegijos teisėjai Raimondas BuzelisLeonas Jachimavičius