Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2013-02-28 · Administracinė byla Nr. A-442-247-13

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. ApeliacijaNutartis · 2012-04-06Klaipėdos apygardos teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2013-02-28Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2013-02-28
Bylos Nr.
A-442-247-13
Teisminio proceso Nr.
2-06-3-05192-2011-2
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Virginija Volskienė (pirm.), Laimutis Alechnavičius, Dainius Raižys (pran.)
Pareiškėjas
uždarosios akcinės bendrovės „Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centro“
Atsakovas
sodininkų bendrijai „Tauras“
Trečiasis asmuo
Klaipėdos miesto savivaldybės administracijai
Kategorijos
  • 8.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. A442-247/2013Teisminio proceso Nr. 2-06-3-05192-2011-2Procesinio sprendimo kategorija 8.2. (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2013 m. vasario 28 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus, Dainiaus Raižio (pranešėjas) ir Virginijos Volskienės (kolegijos pirmininkė), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centro“ apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2012 m. liepos 23 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centro“ skundą atsakovui sodininkų bendrijai „Tauras“, trečiajam suinteresuotam asmeniui Klaipėdos miesto savivaldybės administracijai dėl nesumokėtos vietinės rinkliavos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė „Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras“ (toliau – ir UAB „Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras“) kreipėsi į Klaipėdos apygardos administracinį teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo sodininkų bendrijos „Tauras“ (toliau – ir SB „Tauras“) 65 553,66 Lt nesumokėtos vietinės rinkliavos, 5 proc. dydžio procesines palūkanas bei bylinėjimosi išlaidas.

Nurodė, jog Klaipėdos savivaldybės taryba, vadovaudamasi Vietos savivaldos įstatymo ir Rinkliavų įstatymo jai suteikta teise, 2007 m. kovo 29 d. sprendimu Nr. T2-80 patvirtino Klaipėdos miesto savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą nuostatus (toliau – ir Nuostatai), kuriais Klaipėdos mieste įvesta vietinė rinkliava už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą, nustatytas rinkliavos dydis ir mokėjimo tvarka. Paaiškino, jog vietinė rinkliava už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą yra atliekų turėtojo privaloma įmoka už atliekas, kurios tvarkomos savivaldybės komunalinių atliekų tvarkymo sistemoje ir ji nėra siejama su konkrečios paslaugos suteikimu. Pareiškėjas nurodė, jog atsakovo buveinė yra Klaipėdos miesto savivaldybės teritorijoje, todėl pagal Nuostatus jis yra vietinės rinkliavos mokėtojas. Kadangi atsakovas nevykdė pareigos mokėti vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą laikotarpiu nuo 2008 m. liepos 1 d. iki 2011 m. vasario 14 d., susidarė 65 553,66 Lt įsiskolinimas, kurį pareiškėjas prašė priteisti. Remdamasis Civilinio kodekso 6.210 straipsnio, 6.37 straipsnio nuostatomis, pareiškėjas taip pat prašė priteisti iš atsakovo 5 proc. dydžio metines procesines palūkanas.

Atsiliepimas

Atsakovas su pareiškėjo skundu nesutiko.

Pažymėjo, jog pagal Nuostatų 2 punktą vietinės rinkliavos mokėtojas yra atliekų turėtojas, t. y. fizinis arba juridinis asmuo, kuris turi komunalinių atliekų, arba asmuo, kurio veiklos metu susidaro komunalinių atliekų. Nurodė, jog SB „Tauras“ nėra atliekų turėtoja, nes valdo tik bendrojo naudojimo turtą. Paaiškino, jog sodo sklypus ir namelius nuosavybės teise valdo fiziniai ir juridiniai asmenys, esantys bendrijos nariais ir jais nesantys, kurie remiantis Nuostatų 12 punktu, įtvirtinančiu, jog vietinės rinkliavos mokėtojai yra nekilnojamojo turto savininkai ir naudotojai, yra rinkliavos mokėtojai. SB „Tauras“ neturi nekilnojamojo turto, jokios veiklos, kurios metu susidaro komunalinės atliekos nevykdo, todėl negali būti rinkliavos mokėtoja. Tvirtino, jog pareiškėjas Nuostatų yra įpareigotas administruoti vietinės rinkliavos mokėtojų duomenų bazę ir šiuo tikslu naudotis viešųjų registrų duomenų baze, todėl turėtų žinoti, kad atsakovas neturi registruoto nekilnojamojo turto ir nėra vietinės rinkliavos mokėtojas. Atsakovas teigė neturintis įgaliojimų tarpininkauti tarp vietinės rinkliavos administratoriaus ir rinkliavos mokėtojų. Pažymėjo, kad pagal bendrijos narių protokolą kiekvienas sodo sklypo savininkas pats privalo sudaryti sutartis su atliekų tvarkytojais.

II.

Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2012 m. liepos 23 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą.

Teismas nurodė, jog pagal Nuostatų (2007 m. kovo 29 d. sprendimo Nr. T2-80 redakcija) 12 punktą vietinės rinkliavos mokėtojais yra laikomi nekilnojamojo turto savininkai ar naudotojai - juridiniai ir fiziniai asmenys. Vietinės rinkliavos mokėtojų registro duomenų bazėje registruojami nekilnojamojo turto savininkai ar naudotojai, jų valdomas turtas, jo plotas, veiklos pobūdis. Pažymėjo, jog nekilnojamojo turto savininkai ar naudotojai registruojami ir remiantis vėlesnės, 2008 m. gruodžio 23 d. sprendimu Nr. T2-426 patvirtintų Nuostatų, redakcijos 9-10 straipsniais. Teismas nustatė, jog 2004 m. liepos 28 d. įregistruota SB „Tauras“, kurios buveinė – Akmenų g. Klaipėdos m., nuosavybės teise įregistruotų nekilnojamųjų daiktų, esančių Lietuvos Respublikos teritorijoje, neturi. Pabrėžė, jog bendrijos ir ne bendrijos nariams priklausančių sklypų skaičius – 363. Žemės nuomos sutartis dėl valstybinės žemės su SB „Tauras“ nėra sudaryta, valstybinė žemė nėra išpirkta. Šių įrodymų pagrindu teismas konstatavo, jog neįrodyta, kad atsakovas SB „Tauras“ yra nekilnojamojo turto savininkas ar naudotojas, o tuo pačiu ir vietinės rinkliavos mokėtojas kaip jis apibūdintas Nuostatų 12 punkte. Sprendė, jog remiantis Sodininkų bendrijų įstatymo nuostatomis, privalomos vietinės rinkliavos sumokėjimas laikytinas kaip viena iš bendrųjų sodininkų (o ne sodininkų bendrijos) pareigų. Teismas taip pat nustatė, jog SB „Tauras“ vidaus tvarkos taisyklių 7.3 punktas numato, kad nuolat gyvenantys sodininkai (ištisus metus) privalo sudaryti atliekų šalinimo sutartis su atliekų tvarkytojais dėl atliekų išvežimo, o atliekų konteineriai statomi savo sklype. 30 SB „Tauras“ sodininkų yra sudarę sutartis su pareiškėju dėl buitinių atliekų išvežimo ir rinkliavos mokėjimo, todėl teismas sprendė, jog tokiu atveju yra akivaizdu, kad apmokestinus žemės sklypą ir vietinę rinkliavą mokant sodininkų bendrijai ir asmeniškai pačiam sodininkui gaunamas dvigubas apmokėjimas. Teismas taip pat pažymėjo, jog Nuostatuose numatyti du vietinės rinkliavos administravimo būdai: 1) pagal pagrindinę tikslinę nekilnojamojo turto naudojimo paskirtį ir plotą; 2) pagal deklaruojamų komunalinių atliekų kiekį. Nurodė, jog Klaipėdos miesto savivaldybės vietinės rinkliavos mokėtojų komunalinių atliekų deklaravimo procedūros tvarka reglamentuota Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2008 m. lapkričio 27 d. sprendimu Nr. T2-390 (pakeistu 2010 m. lapkričio 25 d. sprendimu Nr. T2-331) patvirtintu Klaipėdos miesto savivaldybės vietinės rinkliavos mokėtojų komunalinių atliekų deklaravimo tvarkos aprašu (toliau – Tvarkos aprašas), kuris taikomas tik tiems atliekų turėtojams, kurie savo valią išreiškė raštu ir turi galimybę kaupti komunalines atliekas atskirai, tai yra ne viešojo naudojimo erdvėse (2 punktas). Teismas nurodė, jog byloje nėra duomenų, kad atsakovas būtų pateikęs pareiškėjui deklaraciją dėl atliekų kiekio.

III.

Apeliaciniu skundu pareiškėjas prašė panaikinti Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2012 m. liepos 23 d. sprendimą ir priteisti skolą iš atsakovo.

Nurodė, kad 2008-2010 metais vietinės rinkliavos mokėjimo pranešimai bendrijoms buvo formuojami dėl to, kad Klaipėdos savivaldybės tarybos 2007 m. kovo 29 d. sprendimu Nr. T2-80 patvirtintų Nuostatų su vėlesniais pakeitimais, galiojusiais 2008 metais, priede „Vietinės rinkliavos dydžiai“ numatyta, jog sodininkų bendrijos privalo mokėti 75 metinį vietinės rinkliavos mokestį vienam sodo sklypui. Paaiškino, jog Klaipėdos savivaldybės tarybos 2008 m. gruodžio 23 d. sprendimu Nr. T2-426 patvirtintų Nuostatų, galiojusių 2009-2010 metais, 1 priede buvo numatyta, kad bendrija yra vietinės rinkliavos mokėtoja kai garažas ar sodas priklauso bendrijai. Pažymėjo, jog sutartys su bendrijos nariais dėl atliekų tvarkymo nėra sudarytos ir negali būti sudarinėjamos, kadangi rinkliava nėra sutartinio pobūdžio mokėjimas. Pabrėžė, jog pareiškėjo reikalavimas atsakovui grindžiamas administraciniu aktu, priimtu vadovaujantis Vietos savivaldos įstatymo, Rinkliavų įstatymo, Atliekų tvarkymo įstatymo nuostatomis. Pareiškėjo manymu sistemiškai analizuojant Sodininkų bendrijų įstatymo nuostatas (3 straipsnio 1 dalis, 7 straipsnio 1 dalis, 8 straipsnio 3 dalis, 11 straipsnio 1 dalies 10 punktas, 22 straipsnio 4 dalies 4 punktas) yra pagrindas daryti išvadą, jog įgyvendinant sodininkų bendrąsias teises ir pareigas, privalomos vietinės rinkliavos sumokėjimas galėtų būti laikomas kaip viena iš bendrųjų sodininkų bendrijos pareigų. Paaiškino, jog Klaipėdos miesto savivaldybės pasirinktas vietinės rinkliavos apskaičiavimo būdas sudaro galimybę administruoti šią rinkliavą nedideliais kaštais ir dėl šio siekio bei atitinkamos infrastruktūros nėra įmanoma skaičiuoti rinkliavą atskiriems sodininkų bendrijos nariams, kadangi nėra galimybės pastatyti individualius konteinerius. Pažymėjo, jog sodininkų bendrija yra viešasis juridinis asmuo, todėl vietinės rinkliavos už atliekų tvarkymą mokėjimas galėtų būti laikoma viena iš bendrijos kaip viešojo juridinio asmens „atliekų turėtojo“ pareigų. Tvirtino, jog SB „Tauras“ reiškiami ieškiniai teismams dėl skolų išieškojimo iš bendrijos narių paneigia atsakovo siekį atsiriboti nuo bendrijos narių skolų išieškojimo kontekste.

Atsiliepimas

Atsakovas su pareiškėjo apeliaciniu skundu nesutiko.

Pažymėjo, jog ne visi sodininkai yra bendrijos nariai, todėl jų teisių ir pareigų apimtis skiriasi. Remiantis Sodininkų bendrijų įstatymo (2 straipsnio, 3 straipsnio, 7 straipsnio, 12 straipsnio) nuostatomis sodininkų bendrija gali valdyti tik bendro naudojimo turtą, bet negali valdyti fiziniams ir juridiniams asmenims, kurie bendrijos teritorijoje turi privačios nuosavybės teise priklausančius sklypus su pastatais ar be jų, turto. Nurodė, jog jokie teisės aktai, taip pat sodininkų bendrijos narių sprendimai nenumato bendrijos pareigos rinkti iš sodininkų (bendrijos narių ir ne bendrijos narių) rinkliavų už jiems privačios nuosavybės teise priklausantį turtą. Pagal Nuostatų, patvirtintų Klaipėdos savivaldybės tarybos 2007 m. kovo 29 d. sprendimu Nr. T2-80, 12 punktą vietinės rinkliavos mokėtojai yra nekilnojamojo turto savininkai ar naudotojai. Paaiškino, jog viešajame registre atsakovo nuosavybės teisės į jokį nekilnojamąjį turtą nėra registruotos, todėl atsakovas nėra rinkliavos mokėtojas. Tvirtino, jog pareiškėjas netinkami vykdo savo prievolę sudaryti rinkliavos mokėtojų registrą, tvarkyti jų apskaitą. Iš jo pateiktų dokumentų nėra aišku už ką mokama ir kas atliko mokėjimus, todėl nepagrįsti pareiškėjo teiginiai, jog rinkliavos reikalaujant iš bendrijos ir iš sodininkų nesusidaro dvigubas apmokėjimas. Nurodė, jog byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad atsakovui būtų siųsti pranešimai apie skolą, nėra tinkamų įrodymų, patvirtinančių atliktus mokėjimus, išskyrus paties pareiškėjo sudarytas lenteles, kurios yra neinformatyvios, neišsamios. Atsakovo reiškiami ieškiniai bendrijos nariams nesusiję su nagrinėjama byla. Reikalavimai jiems yra kilę sutarčių, sudarytų su bendrija, pagrindu, tuo tarpu jokios sutartys dėl atliekų tvarkymo ir vietinių rinkliavų išieškojimo su bendrijos nariais nėra sudarytos. Pažymėjo, jog pareiškėjo reikalavimas priteisti 5 proc. procesines palūkanas, grindžiamas civilinės teisės normomis, kurios šioje byloje netaikytinos, tuo tarpu reikalavimas priteisti bylinėjimosi išlaidas, susijusias su viešųjų registrų duomenų gavimu, yra nepagrįstas, kadangi tokių duomenų surinkimas yra susijęs su viena iš pareiškėjo funkcijų – rinkliavos administravimu, kuriai atlikti pareiškėjas turi teisę naudotis viešųjų registrų duomenimis, ir tai yra administravimo kaštų dalis. Be to, pasak atsakovo, minėtos pareiškėjo patirtos išlaidos nėra pagrįstos rašytiniais įrodymais.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Pareiškėjas UAB Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo sodininkų bendrijos „Tauras“ 65 553,66 Lt vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą per laikotarpį nuo 2008 m. liepos 1 d. iki 2011 m. vasario 14 d, taip pat 5 proc. dydžio metines procesines palūkanas.

Rinkliavų įstatymas vietinę rinkliavą apibrėžia kaip savivaldybės tarybos sprendimu nustatytą privalomą įmoką, galiojančią tos savivaldybės teritorijoje (Rinkliavų įstatymo 2 straipsnio 3 dalis). Pagal minėto įstatymo nuostatas savivaldybės taryba nustato vietinę rinkliavą, tvirtina jos nuostatus, nustato lengvatas bei vietinių rinkliavų grąžinimo atvejus. (Rinkliavų įstatymo 12 straipsnis). Vienas iš įstatymo įtvirtintų vietinės rinkliavos objektų yra komunalinių atliekų surinkimas iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymas (Rinkliavų įstatymo 11 straipsnio 1 d. 8 p.). Vietos savivaldos įstatymas komunalinių atliekų tvarkymo sistemų diegimą, antrinių žaliavų surinkimo ir perdirbimo organizavimą, sąvartynų įrengimą ir eksploatavimą priskiria prie savarankiškų savivaldybių funkcijų, kurią savivaldybė įgyvendina laikydamasi įstatymų nustatytų reikalavimų ir tvarkos (Vietos savivaldos įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 6 straipsnio 31 punktas). Komunalinių atliekų tvarkymo įstatymo 25 straipsnis numato, kad savivaldybės organizuoja komunalinių atliekų tvarkymo sistemas, būtinas jų teritorijose susidarančioms komunalinėms atliekoms tvarkyti, užtikrina tų sistemų funkcionavimą, organizuoja atliekų, kurių turėtojo nustatyti neįmanoma arba kuris neegzistuoja, tvarkymą ir administruoja komunalinių atliekų tvarkymo paslaugos teikimą.

Kaip matyti, vykdydama įstatymų jai priskirtas funkcijas, susijusias su komunalinių atliekų tvarkymu, ir naudodamasi Rinkliavų įstatymo suteiktą teise, Klaipėdos miesto savivaldybės taryba 2007 m. kovo 29 d. sprendimu Nr. T2-80, kuris įsigaliojo 2008 m. sausio 1 d., patvirtino Klaipėdos miesto savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą nuostatus. Minėtų Nuostatų 12 punkte buvo nustatyta, kad vietinės rinkliavos mokėtojais yra laikomi nekilnojamojo turto savininkai ar naudotojai – juridiniai ir fiziniai asmenys. Nuostatų priedo, kuriuo patvirtinti vietinės rinkliavos dydžiai, 14 punkte buvo nustatyta, kad vietinę rinkliavą turi mokėti sodininkų bendrijos, o rinkliavos dydis joms nustatomas pagal vieną sodo sklypą. Atkreiptinas dėmesys, jog Nuostatai per laikotarpį nuo 2008 m. liepos 1 d. iki 2011 m. vasario 14 d., už kurį pareiškėjas prašo priteisti iš atsakovo vietinę rinkliavą, buvo ne kartą keisti, išdėstyti naujomis redakcijomis. Šiai bylai aktualūs Nuostatų pakeitimai buvo patvirtinti 2008 m. birželio 26 d. sprendimu Nr. T2-233, kuriuo pakeista vietinės rinkliavos mokėtojo sąvoka. Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2008 m. gruodžio 23 d. sprendimu Nr. T2-426, kuris įsigaliojo 2009 m. sausio 1 d., buvo panaikintas 2007 m. kovo 29 d. sprendimas Nr. T2-80 ir patvirtinti nauji Nuostatai, kurie vietinės rinkliavos mokėtoją apibrėžė kaip komunalinių atliekų turėtoją Klaipėdos miesto savivaldybės teritorijoje, išskyrus Lietuvos banką bei įmones, turinčias TIPK, o nuostatų I priedo 12 punkte buvo nustatyta, kad vietinė rinkliava apskaičiuojama sodų paskirties žemės sklypui bei paaiškinta, kad tuo atveju, kai sodas priklauso bendrijai – vietinės rinkliavos mokėtoja yra bendrija. Dar kartą naujus Nuostatus Klaipėdos miesto savivaldybės taryba patvirtino 2010 m. lapkričio 25 d. sprendimu Nr. T2-330, įsigaliojusiu 2011 m. sausio 1 d., kuriuo buvo panaikintas 2008 m. birželio 26 d. sprendimas Nr. T2-233. Pagal šiuos Nuostatus vietinės rinkliavos mokėtojai – komunalinių atliekų turėtojai Klaipėdos miesto savivaldybės teritorijoje, išskyrus Lietuvos banką bei įmones, turinčias Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos nustatyta tvarka išduotus Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimus, kuriuose nustatyti atliekų tvarkymo reikalavimai negali būti įvykdyti savivaldybės organizuojamoje komunalinių atliekų tvarkymo sistemoje. Nuostatų I priedo, kuriuo patvirtinti vietinės rinkliavos dydžiai, 11 punkte nurodyta, kad vietinė rinkliava apskaičiuojama žemės sklypui su pastatu.

Administracinių bylų teisenos įstatymo 86 straipsnis įtvirtina teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo reikalavimus. Šio straipsnio 2 dalies nuostatos įpareigoja teismą įvertinti ištirtus teismo posėdyje įrodymus, konstatuoti, kurios aplinkybės, turinčios esminės reikšmės bylai, yra nustatytos, kurios nenustatytos ir kuris įstatymas turi būti taikomas.

Teisėjų kolegijos nuomone, tam, kad galima būtų atsakyti į vieną iš svarbiausių byloje keliamų klausimų – ar atsakovas yra vietinės rinkliavos mokėtojas, būtina įvertinti per laikotarpį nuo 2008 m. liepos 1 d. iki 2011 m. vasario 14 d. priimtų teisės aktų, reglamentuojančių vietinės rinkliavos nustatymą, jos mokėjimą, pakeitimus. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas, kad atsakovas nėra vietinės rinkliavos mokėtojas, rėmėsi tik Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2007 m. kovo 29 d. sprendimu Nr. T2-80 patvirtintais Nuostatais. Tačiau, kaip minėta, vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą teisinis reglamentavimas iš esmės keitėsi, todėl teismas turėjo įvertinti šiuos pakeitimus nagrinėjamo ginčo kontekste.

Teisėjų kolegija pažymi, jog apeliacinės instancijos teismas tikrina priimto pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą bei pagrįstumą, tuo tarpu pirmosios instancijos teismas privalo ištirti visas faktines bylos aplinkybes ir jas teisiškai įvertinti. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas laikosi pozicijos, jog vien apeliacinės instancijos teismui teisiškai įvertinus reikšmingas faktines aplinkybes, kurios nebuvo tirtos ir vertintos pirmosios instancijos teisme, būtų pažeista proceso šalies teisė į apeliaciją, t. y. tai lemtų teisės bent kartą apskųsti nepalankų teismo sprendimą instancine teismų sprendimų kontrolės tvarka pažeidimą (pvz. žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. sausio 7 d. nutartį, priimtą administracinėje byloje Nr. A585-2032/2012). Atsižvelgiant į šiuos argumentus pirmos instancijos teismo sprendimas naikinamas ir byla perduodama šiam teismui nagrinėti iš naujo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 4 punktu,

nutaria:

pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centro apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2012 m. liepos 23 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą pirmos instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis neskundžiama.

TeisėjaiLaimutis AlechnavičiusDainius RaižysVirginija Volskienė