Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų sprendimas

2020-02-07 · Civilinė byla Nr. e2YT-388-429/2020

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismo Kauno rūmai
Dokumentas
Sprendimas
Data
2020-02-07
Bylos Nr.
e2YT-388-429/2020
Teisminio proceso Nr.
2-69-3-15530-2019-6
Bylos rūšis
civilinė byla
Instancija
I-a instancija
Rezultatas
Patenkintas.
Teisėjas
Vida Jegorovienė (pirm.)
Pareiškėjas
I. V.
Suinteresuotas asmuo
L. G., K. G., R. G., R. G.-B, Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos
Advokatai
Daiva Jurevičienė
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2YT-388-429/2020Proceso Nr. 2-69-3-15530-2019-6Procesinio sprendimo kategorijos: 2.5.1; (S) 3.2.6.1; 3.4.5.2
KAUNO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. vasario 7 d.Kaunas
Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėja Vida Jegorovienė,sekretoriaujant K. M.,dalyvaujant pareiškėjai I. V., jos atstovei advokatei Daivai Jurevičienei,suinteresuotam asmeniui L. G.,

nedalyvaujant suinteresuotiems asmenims K. G., R. G., R. G.-B, Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos atstovui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos I. V. pareiškimą suinteresuotiems asmenims K. G., R. G., R. G., L. G., Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Šalių reikalavimai ir argumentai, atsikirtimai

1. Pareiškėja kreipėsi į teismą su pareiškimu, kuriuo prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad S. G. po tėvo P. G. mirties priėmė jo palikimą, faktiškai pradėjęs turtą valdyti (b. l. 1–2).

Pareiškėja, jos atstovė bylos nagrinėjimo metu nurodė, kad P. G. 1987 m. spalio 28 d. testamentu paliko sūnui S. G. visą savo turtą. Nurodė, kad P. G. (duomenys neskelbtini) mirė. Paaiškino, kad S. G. į notarą dėl palikimo priėmimo nesikreipė, tačiau visą turtą po tėvo mirties priėmė kaip palikimą faktiškai pradėdamas jį valdyti. Nurodė, kad S. G. (duomenys neskelbtini) mirė. Paaiškino, kad S. G. paveldėjimo neįregistravus įstatymo nustatyta tvarka, nėra galimybės priimti palikimo po S. G. mirties.

Atsiliepimas

2. Suinteresuotas asmuo L. G. pateikė atsiliepimą (b. l. 43), nurodė, kad su pareiškimu sutinka. Bylos nagrinėjimo metu paaiškino, jog yra S. G. sutuoktinė. Nurodė, kad jos sutuoktinis į notarą po tėvo P. G. nesikreipė, nes galvojo, kad jis tapo testamentu palikto turto savininkas.

3. Suinteresuotas asmuo K. G. pateikė atsiliepimą (b. l. 43), nurodė, kad su pareiškimu sutinka.

4. Suinteresuotas asmuo R. G. pateikė atsiliepimą (b. l. 44), nurodė, kad su pareiškimu sutinka.

5. Suinteresuoti asmenys R. G.-B ir Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos atsiliepimų į pareiškimą nepateikė.

6. Suinteresuoti asmenys K. G., R. G., R. G.-B, Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos atstovas į 2020 m. vasario 5 d. teismo posėdį neatvyko, apie posėdžio vietą ir laiką jiems pranešta tinkamai, todėl nutarta byla nagrinėti suinteresuotiems asmenims K. G., R. G., R. G.-B, Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos atstovui nedalyvaujat.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

pareiškimas tenkinamas.

II. Teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

7. Nustatyta, kad S. G. ir K. G. yra P. G. ir A. G. sūnūs (b. l. 14. 17). P. G. sutuoktinė A. G. (duomenys neskelbtini) mirė (b. l. 10). Suinteresuoti asmenys K. G. ir R. G. yra sutuoktinių K. G. ir V. G. sūnūs (b. l. 15–16, 18). S. G. ir L. G. santuoką sudarė 1981 m. vasario 7 d. (b. l. 11). Pareiškėja I. V. yra S. G. ir L. G. dukra (b. l. 5). Pareiškėjos I. V. sutuoktinis yra V. V. (b. l. 7). K. G. (duomenys neskelbtini) mirė (b. l. 19). P. G. 1987 m. spalio 28 d. surašė testamentą, visą savo turtą paliko sūnui S. G. (b. l. 13). P. G. (duomenys neskelbtini). mirė (b. l. 9). S. G. (duomenys neskelbtini) mirė (b. l. 6). Po S. G. mirties jo palikimą priėmė pareiškėja (b. l. 8, 34). P. G. vardu yra registruotas namas su statiniais adresu (duomenys neskelbtini) (b. l. 22–23). P. G. savo vardu registruotų transporto priemonių neturėjo (b. l. 24). Suinteresuotas asmuo R. G.-B. yra deklaravusi išvykimą į Jungtinę Karalystę (b. l. 85). Byloje buvo apklausta liudytoja M. B..

8. Mirus palikėjui, įvyksta universalus jo turtinių teisių ir pareigų bei kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams. Palikimo atsiradimo faktas savaime nuosavybės teisės į palikimą įpėdiniui nesukuria, įpėdinis palikimą turi priimti. Palikimo priėmimas – tai vienašalis sandoris, nes tai yra asmens (įpėdinio) veiksmai, kuriais siekiama sukurti, pakeisti civilines teises ir pareigas, t. y. įgyti nuosavybės teises į palikėjui priklausiusį turtą (turtines teises, pareigas ir kai kurias asmenines neturtines teises) (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 1.63 straipsnio 1 dalis). Įpėdinio valia priimti palikimą turi būti išreiškiama įstatymo nustatytais būdais ir terminais. Įstatymo įtvirtinta keletas alternatyvių palikimo priėmimo būdų: įpėdinis paduoda palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo arba pradeda faktiškai valdyti paveldėtą turtą (CK 5.50 straipsnio 2 dalis). Šie veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 straipsnio 3 dalis). Pažymima, kad nors asmens, pradėjusio faktiškai valdyti paveldėtą turtą, valia nėra išreiškiama oficialia forma (pateikiant įgaliotai institucijai pareiškimą, prašymą ir pan.), tačiau toks palikimo priėmimo būdo įgyvendinimas sukuria tokius pat teisinius padarinius, kaip ir pasinaudojus kitais palikimo priėmimo būdais – asmuo laikomas priėmusiu palikimą. Faktą, kad asmuo priėmė palikimą, pradėjęs faktiškai jį valdyti, nustato teismas, atsižvelgdamas į CK nustatytus ir teismų praktikoje suformuotus kriterijus. Pagal CK 5.51 straipsnio 1 dalį, įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo turtą valdyti, juo rūpintis kaip savo turtu (daiktą valdo, jį naudoja, prižiūri, juo disponuoja, moka atitinkamus mokesčius, kreipiasi į teismą, išreikšdamas valią priimti palikimą, prašydamas paskirti palikimo administratorių ir pan.). Esminės šios normos aiškinimo ir taikymo taisyklės suformuluotos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyse – priimti palikimą, pradedant faktiškai jį valdyti, galima tik aktyviais veiksmais, tokie veiksmai atliekami siekiant išreikšti valią įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą, įpėdinis valdo turtą kaip savo ir laiko save turto savininku (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010; 2010 m. gruodžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-487/2010; kt.). Teismas, spręsdamas, ar įpėdinis priėmė palikimą, pradėdamas faktiškai jį valdyti, turi nustatyti, ar įpėdinis atliko aktyvius veiksmus, ar tokie veiksmai išreiškia įpėdinio valią įgyti nuosavybės teisę į palikimą, valdyti jį (disponuoti, naudotis juo) kaip savo, ar jie atlikti nustatytais terminais ir pan. Pažymima, kad reikšmingų bylos teisiniam rezultatui faktinių aplinkybių nustatymas ir vertinimas atliekamas, atsižvelgiant į konkrečią bylos situaciją.

9. Byloje esantys rašytiniai įrodymai, pareiškėjos, jos atstovės bei liudytojos M. B. posėdyje nurodytos aplinkybės patvirtina, kad P. G. 1987 m. spalio 28 d. surašė testamentą, kuriuo visą savo turtą paliko sūnui S. G., tačiau šis nesikreipė į notarą, mirus tėvui P. G. (b. l. 13). Pareiškėja patvirtino, jog po tėvo mirties S. G. perėmė ir pradėjo valdyti jam testamentu paliktą turtą – liko gyventi name, toliau išlaikė turimą turtą, jį valdė, prižiūrėjo, mokėjo mokesčius, tai yra faktiškai priėmė P. G. palikimą. Šią aplinkybę posėdžio metu patvirtino ir liudytoja M. B.. Suinteresuoti asmenys su pareiškimu sutiko. Duomenų apie kitus asmenis, kurie pretenduotų į P. G. turtą, nėra pateikta.

10. Teismas, įvertinęs pareiškėjos, jos atstovė posėdyje nurodytas aplinkybes, liudytojos paaiškinimus bei byloje esančius įrodymus ir tai, jog kitų asmenų, pretenduojančių į P. G. turtą, nėra, konstatuoja, kad yra pagrindas paveldėjimo tikslu nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, jog S. G. po P. G. mirties 1992 m. balandžio 26 d. priėmė jo palikimą faktiškai pradėdamas jį valdyti (CK 5.51 straipsnis, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 444 straipsnio 8 punktas).

11. Valstybė šioje byloje patyrė 17,95 Eur išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų siuntimu, kurios priteisiamos iš pareiškėjos (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 96 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 265 straipsniu, 268 straipsniu, 270 straipsniu, 448 straipsniu,

nusprendžia:

pareiškimą tenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad S. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) po P. G., gimusio (duomenys neskelbtini)., mirties (duomenys neskelbtini)., priėmė jo palikimą, pradėjęs faktiškai turtą valdyti.

Juridinis faktas nustatytas paveldėjimo tikslu.

Priteisti valstybei iš pareiškėjos I. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 17,95 Eur (septyniolikos eurus 95 ct) išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu. Ši suma turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660.

Sprendimas per 30 dienų apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.

Teisėja Vida Jegorovienė