Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas

2015-05-29 · Civilinė byla Nr. e2-262-647/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus regiono apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2015-05-29
Bylos Nr.
e2-262-647/2015
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Alfredas Juknevičius
Ieškovas
Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos
Atsakovas
V. N.
Trečiasis asmuo
Sodininkų bendrijos „Beržynas“, Nacionalinei žemės tarnybai
Advokatai
Vytautas Valašinas
Civilinė byla Nr. e2-262-647/2015Teisminio proceso Nr. 2-52-3-00491-2014-3
Procesinio dokumento kategorija 116.1.VILNIAUS RAJONO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2015 m. gegužės 29 d.Vilnius

Vilniaus rajono apylinkės teismo teisėjas Alfredas Juknevičius, sekretoriaujant Vaivai Liaubienei, dalyvaujant ieškovo Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos atstovei Aušrai Sugintaitei, atsakovės V. N. atstovui advokatui Vytautui Valašinui, trečiojo asmens Sodininkų bendrijos „Beržynas“ pirmininkui K. V., viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovo Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos ieškinį atsakovei V. N., trečiajam asmeniui Sodininkų bendrijai „Beržynas“, Nacionalinei žemės tarnybai dėl savavališkos statybos padarinių pašalinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovas kreipėsi į teismą, prašydamas įpareigoti atsakovę per 3 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos savo lėšomis pašalinti savavališko statybos padarinius t. y. nugriauti savavališkai žemės sklype, esančiame Vilniaus r., Baronų k., (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), pastatytą 2,85 x 2,85 m išorės matmenų pavėsinę bei 3,15 m ilgio tvoros dalį, kurios aukštis yra 1,8 m ir sutvarkyti statybvietę, teismo sprendime nustatyti, kad atsakovei per nustatytą terminą neįvykdžius teismo sprendimo, įpareigojančio pašalinti savavališkos statybos padarinius, ieškovas turi teisę pats pašalinti savavališkos statybos padarinius, reikiamas išlaidas prisiteisint iš atsakovės. Ieškovas nurodė, kad atsakovė trečiajam asmeniui Sodininkų bendrijai „Beržynas“ priklausančiame žemės sklype, esančiame Vilniaus r., Baronų k., (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. 4107/1502:62, savavališkai pastatė 2,85 x 2,85 m išorės matmenų ir 2,95 m aukščio pavėsinę, taip pat 3,15 m ilgio tvoros dalį, kurios aukštis yra 1,8 m. Atsakovė nėra gavusi statybą leidžiančių dokumentų, kurie šiuo metu yra sklypo, kuriame pastatyta pavėsinė ir tvoros dalis, savininko ar valdytojo, t. y. Sodininkų bendrijos „Beržynas“, rašytinis sutikimas.

Atsiliepimas

Atsakovė prašo ieškinio netenkinti. Paaiškino, kad atsakovė yra žemės sklypo, esančio Vilniaus r., Baronų k., (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), savininkė. Žemės sklypas yra Sodininkų bendrijos „Beržynas“ teritorijoje. Toje vietoje, kur atsakovės žemės sklypas ribojasi su Sodininkų bendrijos „Beržynas“ žeme (ant ribos) atsakovė pastatė akmeninę tvorą, o šalia pavėsinę. Tik atlikus tikslius geodezinius matavimus paaiškėjo, kad pasistatyta akmeninė tvora ir pavėsinė yra ne atsakovės žemėje. Atsakovė yra padavusi prašymą išsipirkti dalį žemės sklypo, kuriame pastatyta pavėsinė ir tvoros dalis. Atsakovė nurodė, kad teisė įteisinti statinius iš atsakovės nėra atimta, teisę išsipirkti dalį žemės sklypo atsakovė turi ir ja šiuo metu naudojasi. Pažymėjo, kad atsakovei įsigijus dalį žemės, ant kurios yra pastatyti pavėsinė ir tvoros dalis, nebeliks būtinybės šiuos statinius nugriauti. Teismo posėdžio metu atsakovės atstovas teigė, kad pavėsinė yra kilnojamasis daiktas, o ne statinys, todėl jos nugriovimas yra negalimas, nes griaunami yra tik statiniai, be to, pavėsinė tenkina visuomenės poreikius, o atsakovės tvoros dalis, esanti Sodininkų bendrijos „Beržynas“ žemėje, tarnauja kaip atraminė siena, atribojanti tvenkinio kraštą ir sauganti, kad žemė nekristų į tvenkinį, todėl įpareigojimas nugriauti inžinerinį įrenginį, kuris skirtas užkirsti kelią tvenkinio kraštų erozijai, pažeistų tiek kitų asmenų, tiek atsakovės teises ir interesus. Kadangi atsakovė naudojosi žemės dalimi, kurioje pastatyta pavėsinė ir tvoros dalis, ją pagerino bei dėjo visas pastangas tam, kad ją įsigytų, atsakovė galėjo pagrįstai tikėtis, kad žemė bus parduota jai, tačiau bylos nagrinėjimo metu šios žemės dalies savininku tapo Sodininkų bendrija „Beržynas“.

Trečiasis asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos dėl pareikšto ieškinio prašo spręsti teismo nuožiūra. Informuoja, kad 0,0615 ha ploto žemės sklypas, esantis Vilniaus r., Baronų k., (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), nuo 2004-12-17 nuosavybės priklauso atsakovei. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus rajono skyriaus vedėjo 2013-03-28 sprendimu Nr. 48SK-(14.48.111.)-1121 buvo patikslinti šio žemės sklypo kadastriniai duomenys. Nurodo, kad atsakovė yra ne kartą kreipusis į Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus rajono skyrių prašydama leisti nusipirkti ar išsinuomoti šalia atsakovės žemės sklypo esančią valstybinę žemę. Pažymi, kad ieškinyje prašomi nugriauti statiniai yra žemės sklype, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), kuris nuo 2014-02-27 nuosavybės teise priklauso trečiajam asmeniui Sodininkų bendrijai „Beržynas“. Taip pat pastebi, kad Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus rajono skyrius neturi duomenų apie tai, kad atsakovei būtų išduotas sutikimas statyti statinius valstybinėje žemėje.

Šalies argumentai

Trečiasis asmuo Sodininkų bendrija „Beržynas“ su pareikštu ieškiniu pilnai sutinka, prašo jį tenkinti bei priteisti trečiojo asmens patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad atsakovė, neturėdama teisės aktuose nustatytų privalomų leidimų, savavališkai, jai nepriklausančiame žemės sklype, esančiame Vilniaus r., Baronų k., (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), pastatė pavėsinę ir tvoros dalį. Pažymi, kad atsakovei nepriklauso ir niekada nepriklausė nuosavybės teisės į minėtą, žemės sklypą. Atsakovė privalėjo gauti trečiųjų asmenų Sodininkų bendrijos „Beržynas“ ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos sutikimus, tačiau Sodininkų bendrija „Beržynas“ niekada nepritarė atsakovės vykdomoms statyboms ir leidimų nesuteikė. Pažymėtina ir tai, kad Sodininkų bendrija „Beržynas“ ne vieną kartą kreipėsi į atsakovę reikalaudama, nugriauti savavališkai pastatytus objektus, o atsakovei nevykdant reikalavimų bendrija kreipėsi į Vilniaus teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyrių su prašymu įpareigoti atsakovę nugriauti savavališkai pastatytus objektus. Atsižvelgiant į sodininkų bendrijos prašymą, ieškovas 2013-02-01 atliko patikrinimą, kurio metu surašė statybos patikrinimo aktą. Statybos patikrinimo akte konstatuota, jog pavėsinė ir tvoros dalis pastatyti savavališkai ir atsakovė buvo įpareigota pašalinti savavališkos statybos padarinius, tačiau savavališkos statybos padariniai pašalinti nebuvo. Paminėtina ir tai, jog atsakovė yra ne kartą kreipusis į Sodininkų bendriją „Beržynas“ su prašymu dėl bendrojo naudojimo teritorijos dalies, kuri ribojasi su atsakovės mėgėjiško sodo žemės sklypu, išpirkimo, tačiau visais atvejais Sodininkų bendrija „Beržynas“ pateikdavo atsakymą, jog bendro naudojimo teritorija bus naudojama tik visuomenės poreikiams, neskaidant į mažesnius sklypus. Paminėtina ir tai, jog informacija apie parengtą (t. y. užbaigtą) projektą bei sprendimą perleisti valstybinę žemę Sodininkų bendrijai „Beržynas“ buvo skelbta spaudoje, todėl atsakovė apie tai puikiai žinojo ir žino. Sodininkų bendrijos „Beržynas“ atstovas teismo posėdžio metu pažymėjo, kad tvoros dalis, pastatyta bendrijai priklausančioje žemėje, neatlieka tvenkinio krantų apsaugojimo funkcijos, nei tvoros dalis, nei pavėsinė netenkina visuomeninių poreikių, pavėsine naudojasi tik atsakovė ir jos šeimos nariai.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas.

Teismas nustatė, kad 2014-02-14 Vilniaus rajono apylinkės teisme buvo gautas ieškovo ieškinys, 2014-05-28 Vilniaus rajono apylinkės teismas nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-1150-723/2014 bylą nutraukė Civilinio proceso kodekso, toliau – CPK, 293 str. 9 p. pagrindu, ši nutartis buvo apskųsta Vilniaus apygardos teismui, kuris 2014-10-31 nutartimi 2014-05-28 Vilniaus rajono apylinkės teismo nutartį panaikino ir bylą gražino nagrinėti pirmosios instancijos teismui. T. Š. paaiškinimais ir byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad atsakovė žemės sklype, esančiame Vilniaus r., Baronų k., (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), savavališkai pastatė 2,85 x 2,85 m išorės matmenų ir 2,95 m aukščio pavėsinę, taip pat 3,15 m ilgio tvoros dalį, kurios aukštis yra 1,8 m. Žemės sklypas, esantis Vilniaus r., Baronų k., (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), nuo 2014-02-27 priklauso Sodininkų bendrijai „Beržynas“, iki tol – valstybei (b. l. 45, 119, 143, 151-153). Atsakovė siekė įgyti nuosavybės teise pastarojo žemės sklypo dalį, kuriame pastatyti pavėsinė ir tvoros dalis, tačiau sklypo dalis atsakovei nebuvo perleista (b l. 120-127, 139-142). 2013‑02‑01 ieškovas atliko patikrinimą, kurio metu surašė statybos patikrinimo, nagrinėjant skundą aktą Nr. SPA(23.6)-173 (b. l. 23-31), o 2013-02-05 – savavališkos statybos aktą Nr. SSA-00-130205-00022 (b. l. 16-17) bei reikalavimą pašalinti savavališkos statybos padarinius Nr. REI-00-130205-00023 (b. l. 18-19), kuriuose buvo nurodyta, jog pavėsinė ir tvoros dalis pastatyti savavališkai bei pareikalauta iš atsakovės pašalinti savavališkos statybos padarinius. Ieškovas 2014-03-17 atliko patikrinimą, kurio pagrindu surašė faktinių duomenų patikrinimo aktą Nr. FAK(23.31)259, kuriame yra nustatyta, jog savavališkai pastatyta pavėsinė ir tvoros dalis yra nenugriauti. Atsakovė iki šiol nėra nei pašalinusi savavališkos statybos padarinių, nei juos įteisinusi teisės aktų nustatyta tvarka, dėl šių faktų ginčo tarp šalių nėra.

Dėl galimybės priskirti pavėsinę nesudėtingiems statiniams. Atsakovės atstovo teigimu, pavėsinė yra kilnojamasis daiktas, o ne statinys, kaip teigia ieškovas, todėl jos nugriovimas yra negalimas, nes griaunami yra tik statiniai. Teismas pažymi, jog Aplinkos ministro 2010-09-27 įsakymu Nr. D1-812 patvirtintame statybos techniniame reglamente STR 1.01.07:2010 „Nesudėtingi statiniai“, toliau – STR 1.01.07:2010, nurodyta, jog STR 1.01.07:2010 vartojamos sąvokos suprantamos taip, kaip jos apibrėžtos Statybos įstatyme ir kituose teisės aktuose. Statybos įstatymo 2 str. 6 d. įtvirtinta, jog nesudėtingas statinys – paprastų konstrukcijų pastatas, kurio didžiausias aukštis 8,5 m, kurio visų aukštų, antstatų, pastogės patalpų ir naudojimo paskirtimi susietų priestatų plotų suma yra ne didesnė kaip 80 kvadratinių metrų ir kurio rūsys (pusrūsis) yra ne didesnis kaip vieno aukšto; paprastų konstrukcijų inžinerinis statinys, 2 str. 7 d. – pastatas – apdengtas stogu statinys, kurio didžiausią dalį sudaro patalpos, 2 str. 2 d. – statinys – pastatas arba inžinerinis statinys, turintis laikančiąsias konstrukcijas, kurios visos (ar jų dalis) sumontuotos statybos vietoje atliekant statybos darbus, ir kuris yra nekilnojamasis daiktas. Nekilnojamojo turto kadastro nuostatų, patvirtintų Vyriausybės 2002 m. balandžio 15 d. nutarimu Nr. 534, 5 p. nustatyta, kad pagrindinės nuostatuose vartojamos sąvokos atitinka Statybos įstatyme ir kituose teisės aktuose vartojamas sąvokas, o 102.2. p – jog statiniui (pastatams ir inžineriniams statiniams, iš jų ir nebaigtiems statyti) suteikiamas unikalus statinio numeris iš dvylikos skaitmeninių simbolių, nekintantis visą statinio egzistavimo laiką. Vadovaujantis išdėstytu bei remiantis tuo, kad Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išraše (b. l. 40), egzistuoja įrašas, iš kurio matyti, jog pavėsinei yra suteiktas unikalus numeris – 4400-0042-0319, darytina išvada, kad pavėsinė, pastatyta Sodininkų bendrijai „Beržynas“ priklausančiame žemės sklype, yra statinys (o statiniu pagal Statybos įstatymo 2 str. 2 d. gali būti tik nekilnojamasis daiktas), kuris atitinka Statybos įstatymo 2 str. 6 d. nurodytus nesudėtingo statinio požymius ir gali būti identifikuotas STR 1.01.07:2010 priedo „Nesudėtingų statinių sąrašas“ 1 lentelės „Nesudėtingų statinių sąrašas“ 5 eilutės pagrindu kaip nesudėtingas statinys – kitas negyvenamasis pastatas.

Dėl galimybės įteisinti savavališką statybą. Statybos įstatymo 3 str. 1 d. nustatyta, kad statytojo teisė realizuojama, kai statytojas žemės sklypą, kuriame statomas statinys, valdo nuosavybės teise arba valdo ir naudoja kitais Lietuvos Respublikos įstatymų nustatytais pagrindais; statytojas turi statybą leidžiantį dokumentą (kai jis privalomas); statytojas statinį (jo dalį) valdo nuosavybės teise arba valdo ir naudoja kitais įstatymų nustatytais pagrindais. Statybos įstatymo 71 str. nustatyta, kad savavališka statyba – statinio ar jo dalies statyba be galiojančio statybą leidžiančio dokumento arba turint galiojantį statybą leidžiantį dokumentą, tačiau pažeidžiant esminius statinio projekto sprendinius. Byloje nėra ginčo, kad pavėsinė ir tvoros dalis yra pastatyti žemės sklype, kuris nuo 2014-02-27 priklauso Sodininkų bendrijai „Beržynas“, o iki tol priklausė valstybei, byloje taip pat nėra įrodymų, kad šia žeme atsakovei yra leista naudotis (pavyzdžiui, pagal nuomos, panaudos ar kitokią sutartį), kad atsakovė turi pavėsinės ir tvoros dalies statybą leidžiančius dokumentus. Tokiu būdu teismas daro išvadą, kad nėra jokio faktinio ir teisinio pagrindo pripažinti, jog ieškovo reikalavimas nugriauti savavališkai atsakovės pastatytus statinius – pavėsinę ir tvoros dalį – yra nepagrįstas ir neturėtų būti tenkintinas, tačiau Statybos įstatymo 28 str. numato, kad savavališkos statybos padariniai šalinami Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo nustatyta tvarka.

Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo 14 str. 7 d. 1 p. įtvirtinta, kad teismas savo sprendimu gali leisti teisės aktų nustatyta tvarka parengti projektinę dokumentaciją, gauti statybą leidžiantį dokumentą, tais atvejais, kai žemės sklype (teritorijoje), kuriame (kurioje) nustatyta savavališka statyba, tokios paskirties naujo statinio statyba yra galima ir tokia statyba neprieštarauja imperatyviems aplinkos apsaugos, paveldosaugos, saugomų teritorijų apsaugos teisės aktų reikalavimams. Taigi, esant byloje Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos kreipimuisi į teismą dėl savavališkos statybos padarinių pašalinimo, teismas turi teisę priimti sprendimą leisti statytojui sutvarkyti reikalingą statybų dokumentaciją, jei statytojas įrodo, kad vykdyta savavališka statyba esmingai nepažeidžia suinteresuotų asmenų teisių ir įstatymų saugomų interesų, kad ji atitinka statybos techninius reikalavimus ir kad dar neišnaudotos galimybės įteisinti savavališką statybą. Teismas pabrėžia, kad įstatymo leidėjo savavališkos statybos statytojui (savininkui) nustatyta teisė įteisinti savavališką statybą negali būti laikoma neribota, sudarančia galimybę įteisinti savavališką statybą, atliktą statytojui nepriklausančiame žemės sklype. Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad savavališka statyba gali būti legalizuota tik esant dviejų būtinų juridinių faktų sutapčiai: pirma, kompetentingos valstybės institucijos turi teisės aktų nustatyta tvarka pripažinti statybos atitiktį normatyvinių statybos techninių dokumentų reikalavimams, antra, turi būti konstatuota, kad savavališkos statybos įteisinimas esmingai nepažeis suinteresuotų asmenų teisių ir įstatymo saugomų interesų. Ir priešingai – nesant vienos iš nurodytų sąlygų savavališkos statybos įteisinimas negalimas (Lietuvos A. T. Civilinių bylų skyriaus teisėjo kolegijos 2008 m. vasario 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Č. Č., P. B., Vilniaus apskrities viršininko administracija v. J. T., bylos Nr. 3K-3-133/2008; 2014 m. rugsėjo 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos v. J. P., J. L., Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, bylos Nr. 3K-3-388/2014).

Nagrinėjamu atveju, pagal statybą reglamentuojančius teisės aktus, atsakovė pastatydama pavėsinę ir tvoros dalį ne savo žemės sklype, privalėjo gauti (turėti) statybą leidžiančius dokumentus: 2013-02-05 – 2014-01-01 – rašytinį įgalioto valstybės tarnautojo pritarimą supaprastintam statinio projektui bei Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos sutikimą (Statybos įstatymo 23 str. 1 d. 4, 5 p.; Aplinkos ministro 2010-09-27 įsakymu Nr. D1-826 patvirtinto statybos techninio reglamento STR 1.07.01:2010 „Statybą leidžiantys dokumentai“, toliau – STR 1.07.01:2010, (redakcija galiojusi iki 2014-01-01) 32 p.; STR 1.07.01:2010 6 priedo „Atvejai, kada yra privalomi rašytiniai pritarimai statinio projektui" 3.3. p.), 2014-01-01 – 2014-02-27 – Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos sutikimą, o nuo 2014-02-27 – Sodininkų bendrijos „Beržynas“ sutikimą (Statybos įstatymo 23 str. 1 d. 5 p.; STR 1.07.01:2010 (redakcija galiojanti nuo 2014-01-01) 33.3. p.), tačiau atsakovė nesilaikė šių imperatyvių teisės aktų nuostatų, t. y. neturėjo ir neturi Statybos įstatymo 23 str. 1 d. 4, 5 p. nurodytų statybą leidžiančių dokumentų. Taigi, nagrinėjamu atveju žemės savininkui Sodininkų bendrijai „Beržynas“, kurios žemėje atlikti statybos darbai, atsisakant duoti sutikimą dėl savavališkai pastatytos pavėsinės ir tvoros dalies, nėra galimybės (teismas neturi teisės) įteisinti savavališką statybą. Pažymėtina, kad tokio pobūdžio bylose (kai vykdyti statybai yra privalomas žemės sklypo savininko sutikimas, o jo nėra), tokia teisminė praktika (įpareigojama nugriauti statinį) yra formuojama ir kasacinio teismo (Lietuvos A. T. Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2010 m. liepos 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-230/2010; 2013 m. spalio 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-499/2013). Nesant galimybės įteisinti savavališką statybą, teismo vertinimu, ieškovo reikalavimai yra pagrįsti ir turi būti tenkintini, todėl, vadovaujantis Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo 14 str. 7 d. 2 p. ir 9 d., atsakovė įpareigotina per 3 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos savo lėšomis pašalinti savavališkos statybos padarinius t. y. nugriauti savavališkai žemės sklype, esančiame Vilniaus r., Baronų k., (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), pastatytą 2,85 x 2,85 m išorės matmenų pavėsinę bei 3,15 m ilgio tvoros dalį, kurios aukštis yra 1,8 m ir sutvarkyti statybvietę, nustatytina, kad atsakovei perp3 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos neįvykdžius teismo sprendimo, įpareigojančio pašalinti savavališkos statybos padarinius, ieškovas turi teisę pats pašalinti savavališkos statybos padarinius, reikiamas išlaidas prisiteisint iš atsakovės. Remiantis išdėstytu, nurodytina, kad ieškinys yra tenkintinas pilna apimtimi.

Dėl bylinėjimosi išlaidų. Pagal CPK 93 str. 1 d. šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Nagrinėjamu atveju ieškovas buvo atleistas nuo žyminio mokesčio mokėjimo, kitų bylinėjimosi išlaidų atlyginti neprašo. CPK 96 str. 1 d. nustatyta, kad bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai. Pateikiant ieškinį turėjo būti sumokėtas 31,00 Eur dydžio žyminis mokestis. Kadangi ieškinys patenkintas visiškai iš atsakovės į valstybės biudžetą priteistina 31,00 Eur žyminio mokesčio.

CPK 47 str. 2 d. nustatyta, jog tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, turi šalies procesines teises (įskaitant teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą). Atsižvelgiant į išdėstytą, iš atsakovės trečiajam asmeniui Sodininkų bendrijai „Beržynas“ priteistinos trečiojo asmens patirtos bylinėjimosi išlaidos, lygios 178,33 Eur.

Kadangi procesinių dokumentų siuntimo (pašto) teisme išlaidos sudaro 5,53 Eur, vadovaujantis CPK 92 str., iš atsakovės į valstybės biudžetą priteistina 5,53 Eur pašto išlaidų.

V. T. planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo 14 str. 7 d. 2 p. ir 9 d., CPK 269-270 str., teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

Ieškinį tenkinti.

Įpareigoti atsakovę V. N. (a. k. (duomenys neskelbtini) per 3 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos savo lėšomis pašalinti savavališkos statybos padarinius – nugriauti savavališkai žemės sklype, esančiame Vilniaus r., Baronų k., (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), pastatytą 2,85 x 2,85 m išorės matmenų pavėsinę bei 3,15 m ilgio tvoros dalį, kurios aukštis yra 1,8 m ir sutvarkyti statybvietę.

Suteikti teisę ieškovui Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos (į. k. (duomenys neskelbtini)) pačiam pašalinti savavališkos statybos padarinius – nugriauti savavališkai žemės sklype, esančiame Vilniaus r., Baronų k., (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), pastatytą 2,85 x 2,85 m išorės matmenų pavėsinę bei 3,15 m ilgio tvoros dalį, kurios aukštis yra 1,8 m ir sutvarkyti statybvietę, reikiamas išlaidas prisiteisint iš atsakovės V. N. (a. k. (duomenys neskelbtini) jeigu atsakovė V. N. (a. k. (duomenys neskelbtini) per 3 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos neįvykdys teismo sprendimo, įpareigojančio pašalinti savavališkos statybos padarinius.

Priteisti iš atsakovės V. N. (a. k. (duomenys neskelbtini) trečiajam asmeniui Sodininkų bendrijai „Beržynas“ (į. k. 191471290) trečiojo asmens patirtas bylinėjimosi išlaidos, lygias 178,33 Eur (vienam šimtui septyniasdešimt aštuoniems eurams, 33 centams).

Priteisti iš atsakovės V. N. (a. k. (duomenys neskelbtini) į valstybės biudžetą (gavėjas Valstybinė mokesčių inspekcija prie Finansų ministerijos, gavėjo bankas Swedbank AB, a. s. (duomenys neskelbtini), įmokos kodas 5660) 31,00 Eur (trisdešimt vieną eurą, 00 centų) žyminio mokesčio bei 5,53 Eur (penkis eurus, 53 centus) pašto išlaidų.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus rajono apylinkės teismą.

Teisėjas Alfredas Juknevičius