Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

2024-04-11 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. II-39-1123/2024

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2024-04-11
Bylos Nr.
II-39-1123/2024
Teisminio proceso Nr.
4-68-3-01274-2023-2
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Aušra Ragelienė
Advokatai
Ieva Vidugirė
Kategorijos
Skundo byla Nr. II-39-1123/2024
Teisminio proceso Nr. 4-68-3-01274-2023-2Procesinio sprendimo kategorijos: 1.5.3; 16.9.6; 21.10.1 (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2024 m. balandžio 11 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Aušra Ragelienė,sekretoriaujant Simonai Zdanevičienei,dalyvaujant skundą padavusiam asmeniui L. R. ir jos atstovei advokatei Ievai Vidugirei,

teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo L. R. (toliau – ir pareiškėja, apeliantė) skundą dėl 2023 m. spalio 5 d. nutarimo Nr.10-ANR_N-23933-2023 pakeitimo administracinio nusižengimo byloje ROIK: 2219674472 ( toliau – ir skundžiamas nutarimas).

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Bylos esmė

1. 2023 m. spalio 5 d. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyriausiasis tyrėjas J. V. išnagrinėjęs administracinio nusižengimo bylą ROIK 23219674472, žodinio proceso tvarka, nedalyvaujant pareiškėjai priėmė skundžiamą nutarimą Nr. 10- ANR_N-23933-2023, kuriuo pareiškėjai už tai, kad ji 2023 m. rugsėjo 3 d. apie 13 val. 37 min., (duomenys neskelbtini) vairavo automobilį būdama neblaivi kai po paklaidos buvo nustatytas (0,68 prom.) girtumas, taip pažeisdama Kelių eismo taisyklių 14 punktą, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau - ANK) 422 straipsnio 5 dalimi paskyrė minimalią 800 eurų baudą ir minimalų specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimą 12 mėnesių,

II. Pareiškėjo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai, proceso dalyvių paaiškinimai

2. Pareiškėja L. R. skundu prašo pakeisti pakeisti Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyriausiojo tyrėjo J. V. 2023 m. spalio 5 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. 10-ANR_N-23933-2023 (ROIK: 23219674472) bei šiuo nutarimu L. R. paskirtą administracinio poveikio priemonę ir, pritaikius ANK 34 straipsnio 6 dalį, paskirti L. R. švelnesnę (trumpesnės trukmės) negu numatyta ANK 422 straipsnio 6 dalyje administracinio poveikio priemonę, t. y. skirti mažesnį nei vienų metų teisės vairuoti transporto priemonės atėmimo terminą, arba L. R. paskirti ANK 422 straipsnio 6 dalyje numatytą alternatyvią administracinio poveikio priemonę – teisės vairuoti transporto priemones atėmimą su draudimu vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, minimaliam ANK 422 straipsnio 6 dalyje numatytam terminui.

3. Skunde nurodyta, kad L. R. nevengia atsakomybės, sutinka su jai paskirta 800 EUR bauda ir paskirtą baudą jau yra sumokėjusi. Skunde nurodyta, kad skundžiamą nutarimą priėmęs tyrėjas neatsižvelgė į formuojamą teismų praktiką ir paskirdamas L. R. už ANK 422 straipsnio 5 dalyje numatytą administracinį nusižengimą teisės vairuoti transporto priemones atėmimą 12 mėnesių, tinkamai šios administracinio poveikio priemonės neindividualizavo, neatsižvelgė ir visapusiškai bei išsamiai neįvertino visumos L. R. į bylą pateiktų duomenų ir išdėstytų aplinkybių, sudarančių aiškų pagrindą taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalį ir paskirti trumpesnį nei ANK 422 straipsnio 6 dalyje numatytas minimalus teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą. Skundžiamame nutarime, skiriant L. R. administracinio poveikio priemonę, nebuvo atsižvelgta į ženkliai mažesnį L. R. padaryto administracinio nusižengimo pavojingumą nei rūšinis tokių nusižengimų pavojingumas. Formuojama teismų praktika rodo, jog teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 12 mėnesių laikotarpiui paprastai skiriamas, kai asmenims transporto priemonių vairavimo metu nustatomas daug didesnis neblaivumo laipsnis, nei šiuo atveju buvo nustatytas L. R.. Aptariamu atveju L. R. buvo nustatytas lengvas, 0,68 promilių neblaivumas, t. y. nedaug viršijantis leistiną normą.

4. Skunde teigiama, kad priimant skundžiamą nutarimą nebuvo atsižvelgta ir į administracinio nusižengimo padarymo aplinkybes. Kaip savo rašytiniuose paaiškinimuose paaiškino L. R., 2023 m. rugsėjo 3 d. jausdamasi gerai, neturėdama abejonių dėl savo blaivumo, susiruošė važiuoti į miestą papietauti. Nežinodama tikslios susitikimo vietos, adresą susivedė į „Waze“ navigacijos programėlę, kurioje matė, kad yra vykdomas policijos reidas ir net neturėdama minties, kad organizme gali būti užsilaikęs alkoholis, vairavo automobilį ir nevengdama reido važiavo tuo keliu, kur buvo reidas, nes neturėjo abejonių dėl savo būklės ir buvo įsitikinusi savo gera savijauta ir blaivumu. Priešingu atveju būtų nesėdusi už automobilio vairo. Turėjo galimybę pasirinkti kitą maršrutą, tačiau to nepadarė.

5. Policijos pareigūnai informavo L. R. apie galimybę pasidaryti kraujo tyrimus ligoninėje per 1 val. nuo protokolo surašymo, ką ji ir padarė. Kraujo tyrimai parodė ženkliai mažesnes ribas, t. y. 0,33 promilės ((duomenys neskelbtini), būklės įvertinimas yra byloje) / 0,38 promilės (Teismo medicinos laboratorija, Specialisto išvada Nr. T-A 4577/2023(01). Priimant Skundžiamą nutarimą nepagrįstai nevertintos, aplinkybės patvirtina, kad L. R. aptariamą administracinį nusižengimą padarė ne tiesiogine tyčia, kai išgėrus sąmoningai sėdama prie vairo ir važiuojama, o dėl neatsargumo, t. y. nepakankamai objektyviai įvertinusi tai, kad iš vakaro vartotas alkoholis išlaikys neblaivumo būseną.

6. Skunde nurodoma, kad skiriant administracinio poveikio priemonę nebuvo atsižvelgta ir įvertinta tai, kad L. R. automobilį vairavo tvarkingai, atsakingai, važiavo leistinu greičiu, nedidelį atstumą, esant šviesiam paros metui, važiavo žinomu keliu, žinomoje vietovėje, laikydamasis Kelių eismo taisyklių (toliau - ir KET) reikalavimų, jokių kitų KET pažeidimų nepadarė, savo veiksmais niekam žalos nesukėlė. Neįvertinta ir tai, kad L. R., sustabdyta policijos pareigūnų, nevengė blaivumo patikros, su pareigūnais nesiginčijo, nuo pat pradžių pripažino padariusi administracinį nusižengimą, pareigūnams davė sąžiningus paaiškinimus, sutiko su patikrinimo rezultatais, dėl tokių savo veiksmų nuoširdžiai gailisi ir išgyvena. Visa tai vertintina kaip jos atsakomybę lengvinančios aplinkybės (ANK 35 straipsnis). L. R. atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra.

Atsiliepimas

7. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus atstovas atsiliepimu prašo palikti nutarimą nepakeistą ir skundo netenkinti. Nurodo, kad Institucijos vertinimu, L. R. administracinė nuobauda paskirta už vieną iš pavojingiausių ir šiurkščiausių Kelių eismo taisyklių pažeidimų, t. y. vairavimą esant neblaiviam. Esant tokioms aplinkybėms švelnesnės nei straipsnio sankcijoje numatyto nuobaudos skyrimas būtų nesuderinamas nei su teismų praktika analogiškose bylose, nei su valstybės politika griežtinti atsakomybę už vairavimą esant vairuotojams neblaiviems, nei su visuomenės interesu, kad asmuo sukėlęs realią grėsmę jos nariams neišvengtų jo teises ir kartu galimybės padaryti analogišką pažeidimą ribojančios nuobaudos.

8. Atsiliepime nurodyta, kad L. R., žinodama, kad dėl administracinės nuobaudos taikymo kiltų papildomų nepatogumų, turėjo būti ypač suinteresuota neblaivi automobilio nevairuoti ir nedaryti pažeidimo, kuris galėtų lemti teisės vairuoti transportą atėmimą nuobaudos taikymą, tačiau taip nesielgė. Neigiamų pasekmių atsiradimas pats savaime neturėtų būti laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą, nes neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas. Įstatymas aukščiau iškelia visuomenės interesą, taikant prevencines priemones ir pažeidėjo nubaudimą, užtikrinti nepriekaištingą teisės aktų laikymąsi, o ne asmens, įvykdžiusio teisės pažeidimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su įvykdytu nusižengimu. Aptartų teisinių ir faktinių aplinkybių pagrindu konstatuojame, jog šioje byloje ANK 34 straipsnio 6 dalis apeliantės atžvilgiu netaikytinas.

9. Atsiliepime teigiama, kad Institucijos pareigūnas objektyviai, visapusiškai išnagrinėjęs surinktą medžiagą ir kitus surinktus įrodymus, išsamiai ištyręs visas bylos aplinkybes, tinkamai įvertinęs byloje esančius įrodymus ir nustatęs būtinus administracinio nusižengimo, numatyto ANK 422 straipsnio 5 dalyje, požymius, atsižvelgęs į administracinėn atsakomybėn traukiamo asmenybę, nusižengimo pobūdį, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, bei remiantis ANK 34 straipsnio 1 ir 2 dalimis, priėmė teisėtą ir pagrįstą procesinį sprendimą, skiriant sankcijoje numatytą minimalią nuobaudą - 800 eurų bauda ir minimalų specialiosios teisės atėmimą (teisės vairuoti transporto priemones) 12 mėnesių.

10. Atsiliepime nurodyta, kad Institucija neprieštarauja, jei Vilniaus miesto apylinkės teismas administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui skirs alternatyvią administracinio poveikio priemonę, numatytą ANK 422 straipsnio 6 dalyje, sankcijos ribose.

Šalies argumentai

11. Pareiškėja teismo posėdžio metu paaiškino, jog išvakarėse išgėrė apie 5 taures putojančio vyno „Prosecco“, grįžusi namo miegojo maždaug nuo antros valandos, o kitą dieną, išmiegojusi beveik 12 valandų savo automobiliu išvažiavo į miestą, jautėsi visiškai blaivi, kelionės tikslą įvedė į navigacijos programėlę, kuri rodė, kad vyksta policijos reidas, tačiau ji nepasirinko kito maršruto, nes buvo įsitikinusi, kad yra visiškai blaivi. Sustabdžius automobilį ji į alkotesterį pripūtė 0,7 promilės, o antru pūtimu – 0,68 promilės, policijos pareigūnai, matydami, kad ji yra visiškai blaivi, paaiškino, kad yra galimybė pasitikrinti blaivumą savarankiškai nuvykus per valandą nuo antrojo pūtimo į gydymo įstaigą priduoti kraujo, ką ji ir padarė. Nuvykus į (duomenys neskelbtini) paėmus jos kraujo mėginį buvo nustatyta 0,33 promilės, o atlikus tyrimą – 0,38 promilės. Pareiškėja nurodė, kad pripažįsta, kad netinkamai įvertino savo būklę, su alkotesterio rodmenimis jis nesutinka, todėl ir važiavo į ligoninę, jos nuomone, tuo metu, kai ji vairavo ir buvo sustabdyta, jos kraujyje buvo leistina alkoholio koncentracija.

Motyvuojamoji dalis

III. Teismo argumentai ir išvados

Pareiškėjos L. R. skundas tenkinamas.

12. ANK 641 straipsnis nustato, kad teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Vadovaujantis ANK 563 ir 567 straipsnių nuostatomis, byloje priimtas procesinis sprendimas (Nutarimas) laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta pilnai ir sprendimas priimtas remiantis byloje ištirtais įrodymais. Be to, nutarimas laikomas pagrįstu, kai išaiškintos visos faktinės aplinkybės, kurių buvimas įstatymo siejamas su administracine atsakomybe. Administracinio nusižengimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu.

Žemesnės instancijos teismas

13. Teismas, patikrinęs bylą įrodymų vertinimo aspektu konstatuoja, kad L. R. veiksmuose pagrįstai konstatuota nusižengimo, numatyto ANK 422 straipsnio 5 dalyje sudėtis, o nuobauda paskirta nepažeidžiant jos skyrimo taisyklių. Pareiškėjai už įvykdytą administracinį nusižengimą skirta sankcijoje nustatyta minimali 800 eurų bauda ir teisės vairuoti transporto priemones atėmimas minimaliam 12 mėnesių terminui.

14. ANK 422 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad transporto priemonių vairavimas, kai tai daro neblaivūs (nustatytas lengvas neblaivumas (daugiau negu 0,4 promilės, bet ne daugiau negu 1,5 promilės) vairuotojai, užtraukia baudą vairuotojams nuo aštuonių šimtų iki vieno tūkstančio vieno šimto eurų. Už ANK 422 straipsnio 5 dalyje numatytą administracinį nusižengimą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo vienų metų iki vienų metų šešių mėnesių arba teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo šešių mėnesių iki vienų metų ir draudimą vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, nuo vienų metų iki vienų metų šešių mėnesių (ANK 422 straipsnio 6 dalis).

15. Pareiškėja viso proceso metu teigė, kad ji tuo metu, kai buvo sustabdyta policijos pareigūnų, buvo įsitikinusi, kad jos kraujuje nėra alkoholio koncentracijos, kuri yra draudžiama, todėl ji su alkotesterio parodymais nesutiko. Teisme pareiškėja paaiškino, jog ji jautėsi blaivi ir atsižvelgdama į jos teisę kreiptis į ligoninę, apie ką jai išaiškino patys policijos pareigūnai, ir į ligoninėje nustatytą jos neblaivumą paėmus kraujo mėginį, ji mano, jog turi būti laikoma, kad ji vairavo blaivi, tai yra tuo metu, jai galėjo būti nustatytas neblaivumas ne didesnis nei 0,4 promilės.

16. Pažymėtina, kad pagal Transporto priemones vairuojančių ir kitų asmenų neblaivumo ar apsvaigimo nustatymo taisykles, jeigu asmuo nesutinka su tikrinimo ar medicininės apžiūros, atliktos policijos, rezultatais, jis ne vėliau kaip per valandą po to, kai buvo atliktas jo tikrinimas ar medicininė apžiūra, gali kreiptis į asmens sveikatos priežiūros įstaigą, kad jo lėšomis būtų atlikta medicininė apžiūra. Pareiškėja pasinaudojo savo teise ir pati nuvyko į (duomenys neskelbtini), kur jai buvo atlikta medicininė apžiūra. 2023 m. rugsėjo 3 d. 15.12 val. Būklės įvertinimo pažymoje užfiksuotas L. R. konsultacijos laikas 2023 m. rugsėjo 3 d. 15.12 val., nurodyta, jog iš burnos sklindančio alkoholio kvapo, neadekvataus elgesio, nerišlios kalbos, nekoordinuotų judesių ar svyruojančios eisenos nėra. Nurodyta, kad tiriamoji gali eiti tiesia linija – pėda po pėdos bei gali pirštu pataikyti į nosies galą (atsimerkusi ir užsimerkusi). Išvadoje nurodyta, jog nėra klinikinių neblaivumo požymių, biocheminis etanolio tyrimas – 0,33 g/l ( b.l. 14). Specialisto išvadoje nurodyta, kad L. R. kraujyje nustatyta mažiausia koncentracija 0,38 promilės etilo alkoholio.( b.l. 15). Taigi, neblaivumas pareiškėjai buvo nustatytas ir ligoninėje.

17. Policijos pareigūnams 2023 m. rugsėjo 3 d. sustabdžius L. R. jos neblaivumas buvo patikrintas alkotesteriu „Alcotest 7510“ Nr. ARKB-0284. Pirmuoju tikrinimu 13.36 val. buvo nustatytas 0,78 prom. neblaivumas, antruoju 13.59 val. - 0,70 prom. neblaivumas ( b.l. 27-29). Alkotesterio patikros sertifikate Nr. 1937288 nurodoma, kad prietaiso paklaida yra 0,017 prom. (b. l. 26). Taigi, L. R., įvertinus paklaidą, alkotesteriu buvo nustatytas mažiausias neblaivumas 0,68 prom. (0,70-0,017=0,683), kas akivaizdžiai viršija įstatyme leidžiamą normą.

18. Teismų praktikoje yra nustatyta atvejų, kuomet tikrinimo alkotesteriu metu yra nustatomi skirtingi alkoholio koncentracijos iškvėptame ore rodmenys. Yra atvejų, kuomet alkoholio koncentracija didėja, pvz. Vilniaus apygardos teismo nutartis Nr. AN2-154-988/2023, nutarties 11 punktas, tokiu atveju laikoma, kad didėjantis promilių skaičius rodo, jog organizmas dar nebuvo įsisavinęs alkoholio, todėl jis galimai buvo vartotas neilgai trukus iki tikrinimo. Taip pat yra atvejų, kuomet alkoholio koncentracija mažėja, pvz. Vilniaus apygardos teismo nutartis Nr. AN2-255-988/2023, nutarties 10 punktas. Šios aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad bėgant laikui nuo alkoholio suvartojimo alkoholio koncentracija iškvėptame ore kinta – iš pradžių didėja, o vėliau mažėja. Taigi tam tikru metu alkoholio koncentracija iškvėptame ore ją 2 kartus matuojant alkotesteriu gali būti ne vienoda, pvz. pirmo tikrinimo metu – prieš pat piką, antrojo tikrinimo metu – jau po piko. Teismas, atsižvelgęs į tai, kas aptarta, sprendžia, kad nėra pagrindo abejoti alkotesterio duomenimis, todėl yra pagrindas daryti išvadą, kad L. R. vairavo automobilį būdama neblaivi, kuomet neblaivumas užtraukia teisinę atsakomybę.

19. Teismas pažymi, kad pagal moksliškai patvirtiną ir teismų praktikoje pripažįstamą Vidmarko formulę, suaugusio žmogaus fermentinės sistemos alkoholį metabolizuoja vidutiniškai 100–125 mg/kg/val. greičiu, jo koncentracija kraujyje sumažėja vidutiniškai 0,15–0,2 promilės/val., o moters organizme ramybės būsenoje per l valandą vidutiniškai oksiduojasi nuo 0,17 iki 0,22 promilių etilo alkoholio (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-51-746/2016, 2AT-42-507/2016). Atsižvelgiant į minėtus išaiškinimus, nagrinėjamu atveju medicininės apžiūros metu gautus duomenis vertinant retrospektyviai pagal Vidmarko formulę, taip pat nėra pagrindo abejoti alkotesterio duomenimis. Akivaizdu, jog šiuo atveju praėjus daugiau nei valandai laiko nuo tikrinimo, iš L. R. organizmo pasišalino dalis alkoholio ir jo kraujo tyrimo rezultatai tai parodė. Be to, pagal teismų praktiką tokio pobūdžio bylose vertinant, ar asmuo vairavo neblaivus, asmens neblaivumo laipsnis svarbus tik toks, koks jis buvo vairavimo metu, todėl administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens iniciatyva atlikto kraujo tyrimo rezultatai patys savaime nepaneigia testavimo techninėmis priemonėmis duomenų, jie teismui yra neprivalomi ir turi būti vertinami pagal tas pačias taisykles, kaip ir kiti įrodymai (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys bylose Nr. N444-344/2008, N444-1452/2009, N261-3165/2009, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. rugsėjo 30 d. nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-39-2014). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad įvykio vietoje atlikto vairuotojo blaivumo patikrinimo alkotesteriu rezultatai paprastai geriausiai atspindi asmens būseną vairavimo metu, o medicininės apžiūros metu, kuri atliekama praėjus tam tikram laikui po reikšmingo įvykio, nustatytas neblaivumo laipsnis neparodo to laipsnio, kuris buvo prieš tam tikrą laiko tarpą (pvz., kasacinė nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-12-2013). Paprastai pareigūnai vairuotojų patikrinimą atlieka tik alkotesteriu ir tokio patikrinimo rezultatai laikomi objektyviais bei patikimais, jei neįrodoma priešingai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2AT-39-2014).

20. Šiuo konkrečiu atveju įvertinus ir individualias L. R. organizmo savybes, matyti kad pagal byloje esančius duomenis jos organizme per 15 minučių (nuo 13.36 val. iki 13.59 val.) alkoholio koncentracija sumažėjo 0,08 prom. (0,078-0,78), tokiu būdu nuo jos patikrinimo alkotesteriu iki jos kraujo paėmimo sveikatos priežiūros įstaigoje praėjo daugiau nei 1 valanda, todėl iš jos kraujo galėjo pasišalinti ne mažiau nei 0,32 promilės (0,018x4), kas leidžia teigti, jog specialisto nustatyti duomenys visiškai patvirtina alkotesteriu gautų duomenų tikrumą, tai yra alkotesteriu 13.59 val. buvo nustatyta 0,70 prom., o ištyrus gydymo įstaigoje 15.12 val. paimtą kraujo mėginį – 0,38 prom. (0,70 -0,32 = 0,38). Taigi, remiantis aukščiau aptartais duomenimis bei specialisto išvados duomenimis, vadovaujantis aukščiau pateiktais skaičiavimais, darytina išvada, kad L. R. 2023 m. rugsėjo 3 d. apie 13 val. 37 min., (duomenys neskelbtini) vairavo automobilį būdama neblaivi kai po paklaidos buvo nustatytas (0,68 prom.) girtumas.

21. Aptartų duomenų pagrindu daroma išvada, kad L. R. nustatytas neblaivumo laipsnis atitinka ANK 422 straipsnio 5 dalies dispoziciją, todėl ji pagrįstai buvo patraukta administracinėn atsakomybėn ir jai paskirta nuobauda. Tai, kad policijos pareigūnų nustatytas neblaivumo laipsnis, viršijęs įstatyme numatytą ribą, nuo kurios taikoma administracinė atsakomybė, buvo nedidelis, nesuteikia pagrindo bylą nutraukti.

Dėl ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatų taikymo

22. Administracinės nuobaudos skiriamos, vadovaujantis ANK 34 straipsnio nuostatomis. ANK 34 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, jog baudos dydis nustatomas pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatytų minimalios ir maksimalios baudų vidurkį, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Kai yra vien atsakomybę lengvinančių aplinkybių, numatytų šio kodekso 35 straipsnyje, ir kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį gerinančių aplinkybių, skiriama ne didesnė negu vidurkis, o kai yra vien atsakomybę sunkinančių aplinkybių, numatytų šio kodekso 36 straipsnyje, ir kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį bloginančių aplinkybių, skiriama ne mažesnė negu vidurkis bauda.

23. ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyta aplinkybė pripažįstama atsakomybę lengvinančia tada, jei kaltininkas pripažįsta esmines padarytos veikos aplinkybes, o nuoširdus gailėjimasis dėl nusikalstamos veikos paprastai pasireiškia tuo, kad kaltininkas neigiamai vertina savo poelgius, išgyvena dėl padarytų veiksmų ir stengiasi sušvelninti nusikalstamos veikos padarinius, atlyginti žalą ir pan. Ši aplinkybė parodo asmens kritišką požiūrį į padarytą veiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-43-719/2020). Iš skundžiamo nutarimo turinio matyti, kad jį priėmusi institucija, skirdama administracinę nuobaudą L. R. atsižvelgė į atsakomybę lengvinančią aplinkybę (kaltininkas pripažino padaręs administracinį nusižengimą ir nuoširdžiai gailisi arba padėjo jį išaiškinti, ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punktas), į atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą. Tačiau įvertinus L. R. paduoto skundo turinį ir jos teisme duotus paaiškinimus abejotina, kad jos poziciją dėl nagrinėjamo nusižengimo padarymo galima laikyti prisipažinimu, nuoširdžiu gailėjimusi ir padėjimu išsiaiškinti nusižengimą. Tai reiškia, kad priimant skundžiamą nutarimą nepagrįstai L. R. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažinta tai, kad kaltininkas pripažino padaręs administracinį nusižengimą ir nuoširdžiai gailisi arba padėjo jį išaiškinti (ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Kita vertus, atsižvelgiant į asmens padėties dėl jo paties paduoto skundo pabloginimo negalimumo (non reformatio in peius) principą (ANK 566 straipsnio 1 dalį), teismas nešalina šios skundžiamame nutarime nustatytos L. R. atsakomybę lengvinančios aplinkybės. Taigi, sprendžiant klausimą, ar institucija teisingai parinko nuobaudą, atsižvelgiama į tai, kad byloje nustatyta viena atsakomybę lengvinanti aplinkybė (kaltininkas pripažino padaręs administracinį nusižengimą ir nuoširdžiai gailisi arba padėjo jį išaiškinti, ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punktas) ir nenustatyta atsakomybę sunkinančių aplinkybių.

24. ANK 34 straipsnio 6 dalis numato, kad teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija, atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, pažeidėjo asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes bei vadovaudamasis teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. Ši teisės norma yra dispozityvaus pobūdžio ir numato tik galimybę, bet ne pareigą taikyti švelnesnę nuobaudą. Teismas neprivalo pažeidėjui skirti švelnesnės nuobaudos net ir tuo atveju, jei yra įstatyme numatyti formalieji kriterijai. Šis reguliavimas yra išimtis iš taisyklės, o ne standartinė praktika, kurios laikomasi kiekvienu atveju. Priešingu atveju, visada taikant specialiąją taisyklę, bendroji taisyklė netektų prasmės. Taigi, ANK 34 straipsnio 6 dalies taikymas gali būti pagrįstas tik išskirtiniais ir išimtiniais atvejais, nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant. Tokiu būdu, teismas ar įstatymo nustatyta institucija (pareigūnas) turi teisę paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę negu įstatymo numatyta, iš viso neskirti administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės, kai, teismo ar įstatymo nustatytos institucijos (pareigūno) vertinimu, ANK numatytos normos sankcijoje įtvirtinta administracinė nuobauda ar administracinio poveikio priemonė yra akivaizdžiai per didelė nusižengimą padariusiam asmeniui, neproporcinga padarytam nusižengimui ir dėl to yra neteisinga.

25. Iš bylos duomenų matyti, kad pareiškėja L. R. iki nagrinėjamo nusižengimo padarymo per penkerius metus yra dešimt kartų bausta už nešiurkščius KET pažeidimus, paskirtos baudos sumokėtos. L. R. turi didelį, jos pačios teigimu, apie 15 metų vairavimo stažą, kaip nurodyta kartu su skundu pateiktame UAB (duomenys neskelbtini) rašte ( b.l. 11) L. R. dirba įmonėje (duomenys neskelbtini) nuo (duomenys neskelbtini) ir yra atsakinga už (duomenys neskelbtini), savarankiškai turi vykti į keliones (duomenys neskelbtini). L. R. niekada nebuvo atimta teisė vairuoti transporto priemones, kas rodo, kad ji atsakingai naudojosi jai suteikta vairavimo teise. Įvertinus taip pat jos skunde pateiktus argumentus bei teismo posėdžio metu duotus paaiškinimus, yra pagrindas teigti, jog šis nusižengimas buvo atsitiktinis įvykis pareiškėjos gyvenime, padarytas susiklosčius atsitiktinėms aplinkybėms ir nerodo jos neigiamo požiūrio į visuomenėje priimtas moralės bei elgesio normas, eismo saugumo reikalavimus, juo labiau atsižvelgus į jos ilgametį vairavimo stažą (daugiau nei 15 m.), iki tol pareiškėja teise vairuoti transporto priemones naudojosi atsakingai, todėl šiuo aspektu jos asmenybė charakterizuojama teigiamai. Taip pat darbovietėje pareiškėja charakterizuojama išskirtinai teigiamai.

26. Teismas, spręsdamas ANK 34 straipsnio 6 dalies taikymo klausimą, atsižvelgia į tai, kad L. R. nustatytas lengvas 0,68 promilės apsvaigimas nuo alkoholio, todėl toks nusižengimas, kai alkoholio koncentracijos riba ne itin daug viršija leistiną ribą, yra mažiau pavojingas nei vairuojant su didesne alkoholio koncentracija. Be to, iš byloje esančio 2023 m. rugsėjo 3 d. Neblaivumo nustatymo akto matyti, jog nėra pažymėtas nei vienas neblaivumo požymis, todėl, yra pagrindo tikėti, kad įvykio metu L. R. galėjo sąžiningai klysti, įvertindama savo organizmo būklę prieš nusižengimą ir jo padarymo metu, kadangi alkoholis buvo vartojamas iš vakaro, transporto priemonę vairavo kitą dieną, pareiškėjos teigimu, ji jautėsi gerai ir visiškai neįtarė, jog dar gali būti neblaivi, todėl pareiškėja iš tiesų galėjo klaidingai įvertinti savo blaivumą ir galimybes vairuoti automobilį. Be to, L. R. gailisi dėl savo veiksmų, ji sumokėjo skundžiamu nutarimu paskirtą baudą ( b.l. 10). Jos atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra.

27. Teismas pažymi, kad vairavimas neblaiviam įstatymų leidėjo vertinamas kaip itin šiurkštus KET pažeidimas. Kaip minėta, pareiškėjai buvo nustatytas lengvas girtumas, ir jis nežymiai viršijo vairuojančiam asmeniui leistiną neblaivumo normą, tačiau šiuo konkrečiu atveju pareiškėja vairavo transporto priemonę, kuri, kaip ir kitos transporto priemonės bei asmenys, dalyvavo eisme, todėl pareiškėja turėjo būti itin kritiška sau, žinodama, jog išvakarėse vartojo alkoholį. Kiekvienos teisinės sankcijos pritaikymas, pirmiausia, reiškia tam tikrų suvaržymų paskyrimą, negatyvių pasekmių atsiradimą asmeniui, kuriam ta sankcija taikoma. Negatyvių nubaustajam padarinių buvimas yra būtina sąlyga, nes priešingu atveju nuobaudos būtų beprasmiškos ir nepasiektų joms keliamų tikslų. Išimtinai pažeidėjo interesus atitinkanti nuobauda nepasiektų jai keliamų tikslų – nebūtų sukeltos tos pasekmės, kurių siekiama nuobaudos paskyrimu, taip pat nebūtų pasiekti ANK 22 straipsnyje numatyti ir nuobaudos paskyrimu siekiami tikslai – atgrasymas nuo pažeidimų darymo; bausmės neišvengiamumas. Tokios teismo išvados nepaneigia ir L. R. skunde nurodytos aplinkybės – būtinybė vairuoti transporto priemones darbinėje veikloje; nes šios aplinkybės nėra išskirtinės, nelaikytinos atsakomybę švelninančiomis, o ir pažeidėjai jos buvo žinomos nusižengimo darymo metu. Teismo vertinimu, buitiniai, gyvenimiški nepatogumai ir yra tos pasekmės, kurių siekiama nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės paskyrimu. Be to, kaip minėta, ANK 422 straipsnio 6 dalis numato privalomą teisės vairuoti transporto priemones atėmimą asmeniui, padariusiam ANK 422 straipsnio 5 dalyje numatytą administracinį nusižengimą.

28. Remdamasis tuo, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, kad šiuo konkrečiu atveju visuma aukščiau išdėstytų aplinkybių yra vertinamos pareiškėjos naudai, t. y. kaip jo atsakomybę ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatų prasme švelninančios, tačiau visa apimtimi neeliminuojančios jos atsakomybės už šiurkštų ir pavojingą KET pažeidimą. Teismo manymu, vadovaujantis teisingumo ir protingumo principais, L. R. sutrumpinus specialiosios teisės atėmimo terminą iki 8 mėnesių, šį terminą skaičiuojant nuo 2023 m. rugsėjo 3 d. (teisės vairuoti transporto priemones sustabdymo dienos), ANK 22 straipsnyje numatyti administracinės nuobaudos tikslai bus pasiekti, nes ji suprato savo netinkamą elgesį bei padarė išvadas, be to kaip pati teigia po nusižengimo padarymo automobilio nebevairuoja, kas tik patvirtina, kad per šį laikotarpį suprato bei įvertino dėl savo netinkamo elgesio patiriamus nepatogumus.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 417 straipsnio 2 dalimi, 641 straipsniu, 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 646 straipsniu,

nutaria:

L. R. skundą tenkinti.

2023 m. spalio 5 d. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus nutarimo Nr.10-ANR_N-23933-2023 dalį dėl administracinio poveikio priemonės pakeisti ir L. R. už administracinio nusižengimo, numatyto ANK 422 straipsnio 5 dalyje, padarymą skirti specialiosios teisės – teisės vairuoti transporto priemones – atėmimą 8 (aštuoniems) mėnesiams. Likusią nutarimo dalį palikti nepakeistą.

Išaiškinti L. R., kad specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminas skaičiuotinas nuo 2023 m. rugsėjo 3 d.

Nutartis per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jos nuorašo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėjas Aušra Ragelienė