Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Remigijaus Armino, Laimutės Jokubauskaitės ir Vidos Stonkuvienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pareiškėjos T. Ž. patikslintą skundą atsakovei Klaipėdos miesto savivaldybės administracijai dėl 2019 m. sausio 30 d. įsakymo Nr. SP1-290, 2019 m. vasario 8 d. rašto (sprendimo) Nr. (23.45.)-SP13-1591, 2019 m. vasario 18 rašto (sprendimo) Nr. (23.45.)-SP13-1979, 2019 m. vasario 26 d. rašto (sprendimo) Nr. (23.53.)SP13-2616, 2019 m. vasario 28 d. rašto (sprendimo) Nr. (23.45.)-SP13-2763 panaikinimo, įpareigojimo iš naujo išnagrinėti prašymus skirti pinigines socialines paramas, palūkanų priteisimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

Nagrinėjamos administracinės bylos dalykas – Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Socialinių reikalų departamento Socialinės paramos skyriaus 2019 m. sausio 30 d. įsakymo Nr. SP1-290 (toliau – Įsakymas), 2019 m. vasario 8 d. rašto (sprendimo) Nr. (23.45.)-SP13-1591, 2019 m. vasario 18 rašto (sprendimo) Nr. (23.45.)-SP13-1979, 2019 m. vasario 26 d. rašto (sprendimo) Nr. (23.53.)SP13-2616, 2019 m. vasario 28 d. rašto (sprendimo) Nr. (23.45.)-SP13-2763, teisėtumo ir pagrįstumo nustatymas, įpareigojimo atsakovę iš naujo išnagrinėti pareiškėjos T. Ž. prašymus skirti pinigines socialines paramas ir priteisti palūkanas pagrįstumas.

Nustatyta, jog pareiškėja 2018 m. lapkričio 8 d. pateikė prašymą-paraišką piniginei socialinei paramai gauti, prašydama skirti socialinę paramą (socialinę pašalpą, būsto šildymo išlaidų, karšto vandens išlaidų ir geriamojo vandens išlaidų kompensacijas) nuo 2018 m. lapkričio 1 d. iki 2019 m. vasario 1 d. Pareiškėjai Socialinės paramos skyriaus 2018 m. lapkričio 13 d. sprendimu ir Socialinės paramos skyriaus vedėjo 2018 m. gruodžio 3 d. įsakymu Nr. SP1-3384 nuo 2018 m. lapkričio 1 d. iki 2019 m. vasario 1 d. paskirta 219,60 Eur per mėnesį socialinė pašalpa. Pareiškėja 2019 m. sausio 23 d. pateikė naują prašymą-paraišką skirti socialinę pašalpą nuo 2019 m. sausio 1 d. iki 2019 m. balandžio 31 d. ir patikslino šeimos duomenis socialinei paramai gauti, nurodė, jog yra vienas gyvenantis asmuo. Nustačius, kad pareiškėjos dukra D. B. mokėsi Klaipėdos technologijų centre iki 2018 m. gruodžio 12 d., tai patvirtino Studento registro informacinės sistemos bei mokinių registro duomenų bazės išrašo duomenys, Socialinės paramos skyrius 2019 m. sausio 30 d. įsakymu, vadovaujantis Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo 21 straipsnio 9 dalimi, pareiškėjai nuo 2019 m. sausio 1 d. socialinės pašalpos mokėjimą nutraukė.

Lietuvos Respublikos piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymas (akto redakcija, galiojusi nuo 2019 m. sausio 1 d. iki 2019 m. gegužės 1 d.) nustato piniginės socialinės paramos teikimo principus, finansavimo šaltinius, piniginę socialinę paramą gaunančių asmenų teises ir pareigas, taip pat piniginės socialinės paramos, teikiamos nepasiturintiems gyventojams, kai suaugę asmenys yra išnaudoję visas kitų pajamų gavimo galimybes, rūšis, jų dydžius ir teikimo sąlygas. Pagal Įstatymo 5 straipsnį piniginės socialinės paramos rūšys yra socialinė pašalpa ir būsto šildymo išlaidų, geriamojo vandens išlaidų ir karšto vandens išlaidų kompensacijos. Įstatymo 7 straipsnio 1 dalį gyvenamąją vietą būste deklaravę arba būstą nuomojantys bendrai gyvenantys asmenys arba vienas gyvenantis asmuo turi teisę į kompensacijas, jeigu kreipimosi dėl kompensacijų metu atitinka visus šiuos reikalavimus: 1) bendrai gyvenančių asmenų arba vieno gyvenančio asmens nuosavybės teise turimo turto, nurodyto šio įstatymo 14 straipsnyje, vertė neviršija turto vertės normatyvo; 2) kiekvienas vyresnis kaip 18 metų bendrai gyvenantis asmuo, vienas gyvenantis asmuo arba vaikas (įvaikis) nuo 16 iki 18 metų atitinka bent vieną iš šio įstatymo 8 straipsnyje nurodytų sąlygų, kurioms esant bendrai gyvenantys asmenys arba vienas gyvenantis asmuo turi teisę į piniginę socialinę paramą; 3) įsiskolinusieji už būsto šildymą ir (ar) karštą vandenį, ir (ar) geriamąjį vandenį su energijos, kuro, vandens tiekėjais yra sudarę sutartį (sutartis) dėl dalies skolos apmokėjimo, kas mėnesį grąžinant ne daugiau kaip 20 procentų bendrai gyvenančių asmenų arba vieno gyvenančio asmens pajamų, arba teismas yra priteisęs apmokėti skolą. Įstatymo 8 straipsnio 1 dalis numato sąlygas, kurioms esant bendrai gyvenantys asmenys arba vienas gyvenantis asmuo turi teisę į piniginę socialinę paramą: <...> 2) asmenys mokosi pagal bendrojo ugdymo programą ar pagal formaliojo profesinio mokymo programą arba studijuoja aukštojoje mokykloje (studentai), įskaitant akademinių atostogų dėl ligos ar nėštumo laikotarpį, kol jiems sukaks 24 metai ir laikotarpiu nuo bendrojo ugdymo programos baigimo dienos iki tų pačių metų rugsėjo 1 dienos, bet ne ilgiau, negu jiems sukaks 24 metai; 3) asmenys, sukakę senatvės pensijos amžių arba gaunantys bet kokios rūšies pensiją, pensijų išmokas ir (ar) šalpos išmokas, išskyrus pensijas, paskirtas asmenims, kuriems nustatytas 45–55 procentų darbingumo lygis (pensijas, paskirtas asmenims, iki 2005 m. liepos 1 d. pripažintiems III grupės invalidais), našlių ar našlaičių pensijas ir už tarnybą paskirtas pareigūnų ir karių valstybines pensijas, arba asmenys, kurie kreipėsi dėl bet kokios rūšies pensijos, pensijų išmokų ir (ar) šalpos išmokų, išskyrus pensijas asmenims, kuriems nustatytas 45–55 procentų darbingumo lygis (pensijas, paskirtas asmenims, iki 2005 m. liepos 1 d. pripažintiems III grupės invalidais), našlių ar našlaičių pensijas ir už tarnybą skiriamas pareigūnų ir karių valstybines pensijas, skyrimo, bet jos dar nėra paskirtos ar paskirtos, bet neišmokėtos; 4) asmenys yra įsiregistravę Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ar kitos valstybės valstybinėje įdarbinimo tarnyboje. Įstatymo 21 straipsnio 9 dalyje nustatyta, jog jei piniginės socialinės paramos teikimo laikotarpiu jos dydis pasikeitė (dėl bendrai gyvenančių asmenų sudėties arba vieno gyvenančio asmens šeiminės padėties, pajamų šaltinio (bet ne jo dydžio) pasikeitimo, bendrai gyvenančiam asmeniui arba vienam gyvenančiam asmeniui pradėjus gauti ilgalaikės socialinės globos paslaugas socialinės globos įstaigoje ir kita), paskirta piniginė socialinė parama skiriama iš naujo nuo kito mėnesio po aplinkybės pasikeitimo.

Nustatyta, jog socialinė pašalpa pareiškėjai ir jos besimokančiai dukrai buvo paskirta (nuo 2018 m. lapkričio 1 d. iki 2019 m. vasario 1 d.) kaip bendrai gyvenantiems asmenims. Iš Klaipėdos technologijų mokymo centro 2019 m. sausio 28 d. pažymos Nr. F8-42 matyti, jog pareiškėjos dukra mokėsi Klaipėdos technologijų mokymo centre nuo 2018 m. rugsėjo 1 d. iki 2018 m. gruodžio 12 d. pagal formaliojo profesinio mokymo programą pirmai profesinei kvalifikacijai įgyti dieniniame skyriuje I kurse. Byloje nėra duomenų, kad pareiškėjos dukra tęsė mokslus. Atsakovė nustačiusi, kad pareiškėjos dukra nebesimoko, teisėtai ir pagrįstai 2019 m. sausio 30 d. Įsakymu nuo 2019 m. sausio 1 d. nutraukė socialinės pašalpos mokėjimą. Pagal pareiškėjos 2019 m. sausio 23 d. prašymą, jai Socialinės paramos skyrius 2019 m. kovo 18 d. sprendimu Nr. SP1-970 nuo 2019 m. sausio 1 d. iki 2019 m. balandžio 1 d. iš naujo paskyrė socialinę pašalpą. Pareiškėjai paskirta 122 Eur socialinė pašalpa (nuo kito mėnesio po paaiškėjimo, kad jos dukra nesimoko). Vertinant šias aplinkybes, spręstina, jog pasikeitus aplinkybėms, atsakovė turėjo teisę, vadovaujanti Įstatymo 21 straipsnio 9 dalimi, pareiškėjai perskaičiuoti ir iš naujo paskirti socialinę pašalpą. Priimtas Įsakymas atitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio administraciniam aktui keliamus bendruosius reikalavimus, nes jame nurodytos faktinės ir teisinės aplinkybės, todėl yra teisėtas ir pagrįstas ir nėra pagrindo jį panaikinti skunde nurodytais motyvais.

Pareiškėja taip pat prašo panaikinti Socialinės paramos skyriaus 2019 m. vasario 8 d. raštą (sprendimą) Nr. (23.45.)-SP13-1591, 2019 m. vasario 18 raštą (sprendimą) Nr. (23.45.)-SP13-1979, 2019 m. vasario 26 d. raštą (sprendimą) Nr. (23.53.)SP13-2616.

Administraciniai aktai, dėl kurių galima pateikti skundą, pagal ABTĮ 5 straipsnio 3 dalies 1 punktą ir 23 straipsnio 1 dalį yra visi viešojo administravimo subjektų priimti teisės aktai, nepaisant tų aktų formos, taip pat veiksmai (neveikimas), sukeliantys asmeniui teisines pasekmes, t. y. darantys įtaką asmenų teisėms ar įstatymų saugomiems interesams. Pagal šias teisės normas administraciniams teismams priskirta nagrinėti administracines bylas dėl viešojo administravimo subjektų priimtų teisės aktų, taip pat veiksmų (neveikimo), darančių įtaką asmenų teisėms ar įstatymų saugomiems interesams, teisėtumo (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. liepos 10 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS146-391/2009; 2017 m. spalio 25 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eAS-904-552/2017 ir kt.). Tuo atveju, kai skundo priėmimo nagrinėti stadijoje akivaizdu, kad skundžiamas aktas ar veiksmas jokių teisinių pasekmių nesukelia, kad jis negali būti ginčo administraciniame teisme objektas, skundą galima atsisakyti priimti nagrinėti, o skundą priėmus nagrinėti, administracinę bylą nutraukti kaip nepriskirtiną administraciniams teismams, kadangi nagrinėdamas skundus dėl teisinių pasekmių negalinčių sukelti ir nesukeliančių aktų ar veiksmų, teismas asmens teisių apginti negalėtų, nes net ir skundo tenkinimo atveju, asmens teisių ir pareigų apimtis nepasikeistų, o pats procesas būtų iš esmės beprasmis (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. balandžio 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS822-172/2010, 2010 m. spalio 22 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS143-560/2010 ir kt.).

Iš Socialinės paramos skyriaus 2019 m. vasario 8 d. rašto turinio matyti, jog pareiškėja informuota, jog Socialinės paramos skyriaus 2019 m. sausio 30 d. Įsakymu jai nutraukė socialinės pašalpos mokėjimą, nes jos dukra nebesimoko, paaiškinta, kokia tvarka iš naujo bus priimtas sprendimas dėl socialinės paramos skyrimo ir nurodyta, kad ji turi pateikti Socialinės paramos skyriaus 2019 m. sausio 30 d. rašte nurodytus dokumentus. Socialinės paramos skyriaus 2019 m. vasario 18 d. rašte pareiškėja taip pat informuojama, kad prašydama skirti materialinę paramą, ji turi pateikti trūkstamus dokumentus. Vertinant aptartų skundžiamų raštų turinį, nurodytina, jog juose nėra išreiškiama viešojo administravimo subjekto valia ar priimami administraciniai sprendimai pareiškėjos atžvilgiu, o tik pateikiama informacija.

Pareiškėja 2019 m. vasario 13 d. buvo pateikusi prašymą materialinei paramai gauti, prašydama jai skirti ligos, nelaimingo atsitikimo ir kitais atvejais iki 50 valstybės remiamos paramos, gyvenantiems skurdžiomis buities sąlygomis. Socialinės paramos skyriaus 2019 m. vasario 26 d. rašte nurodė, kad jos prašymas dėl ligos, nelaimingo atsitikimo ir kitais atvejais iki 50 VRP dydžio, skoloms už komunalines ir telekomunikacines paslaugas apmokėti bei gyvenantiems skurdžiomis buities sąlygomis nenagrinėjamas, nes dėl šios paramos prašymą ji teikė 2019 m. sausio 23 d. Iš į bylą pateiktų raštų matyti, jog pareiškėja tokį prašymą buvo teikusi ir 2019 m. sausio 23 d. Socialinės paramos skyrius 2019 m. vasario 5 d. rašte nurodė kokius dokumentus ji iki 2019 m. kovo 25 d. turi pateikti.

Viešojo administravimo įstatymo 14 straipsnio 5 dalies 4 punkte nustatyta, jog prašymas ar skundas viešojo administravimo subjekto vadovo arba jo įgalioto pareigūno ar valstybės tarnautojo sprendimu gali būti nenagrinėjamas, jei paaiškėja, kad tuo pačiu klausimu atsakymą yra pateikęs arba sprendimą yra priėmęs viešojo administravimo subjektas, į kurį kreiptasi, arba kitas kompetentingas viešojo administravimo subjektas ir asmuo nepateikia naujų faktinių duomenų, leidžiančių abejoti ankstesnio atsakymo pagrįstumu ar ginčyti viešojo administravimo subjekto priimtą sprendimą. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėja 2019 m. vasario 13 d. pakartotinai prašė skirti materialinę paramą ligos, nelaimingo atsitikimo ir kitais atvejais iki 50 valstybės remiamos paramos bei skirti paramą skurdžiai gyvenantiems buities sąlygomis ir nustačius, kad toks pareiškėjos prašymas buvo nagrinėjamas, teisėtai ir pagrįstai Socialinės paramos skyrius 2019 m. vasario 26 d. raštu pareiškėją informavo, kad 2019 m. vasario 13 d. prašymas dėl aptartų reikalavimų nebus nagrinėjamas. Vertinant, kad Socialinės paramos skyrius 2019 m. vasario 26 d. raštu nenutraukė tokio prašymo nagrinėjimą, o tik ją informavo, jog toks prašymas yra pateiktas ir yra nagrinėjamas, nurodant kokius papildomus dokumentus ji turi pateikti, l spręstina, jog toks Socialinės paramos skyriaus 2019 m. vasario 26 d. raštas laikytinas informacinio pobūdžio, pareiškėjai nesukeliantis teisinių pasekmių.

Teisėjų kolegija sprendžia, kad skundžiami viešojo administravimo subjekto 2019 m. vasario 8 d. 2019 m. vasario 18 d. ir 2019 m. vasario 26 d. raštai yra informacinio pobūdžio, pareiškėjai nesukeliantys teisinių pasekmių, todėl byla šioje dalyje nutrauktina kaip nepriskirtina administracinių teismų kompetencijai, remiantis ABTĮ 103 straipsnio 1 punktu.

Pareiškėja 2019 m. vasario 13 d. prašymais taip pat prašė materialinę paramą skoloms už komunalines ir telekomunikacines paslaugas apmokėti, papildomai teikiamą socialinės pašalpos gavėjams, sezoniniams drabužiams ir avalynei įsigyti, vietinei rinkliavai už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą apmokėti.

Skundžiamu Socialinės paramos skyriaus 2019 m. vasario 28 d. sprendimu Nr. (23.45.)-SP13-2763 (toliau – Sprendimas), vadovaujantis Įstatymo 23 straipsnio 1 dalies 6 punktu, 7 straipsnio 1 dalies 3 punktu, pareiškėjai atsisakyta nuo 2019 m. vasario 1 d. iki 2019 m. balandžio 30 d. skirti būsto šildymo išlaidų, geriamojo vandens išlaidų ir karšto vandens išlaidų kompensacijas, nes pareiškėja turi įsiskolinimą už būsto šildymą, karštą ir geriamąjį vandenį ir ji nėra sudariusi sutarties (sutarčių) dėl dalies skolos apmokėjimo arba teismas būtų priteisęs skolą.

Įstatymo 23 straipsnio 1 dalies 6 punkte numatyta, jog savivaldybės administracija, teikdama piniginę socialinę paramą, privalo neskirti kompensacijų, nutraukti jų teikimą įsiskolinusiems už būsto šildymą, geriamąjį ar karštą vandenį bendrai gyvenantiems asmenims arba vienam gyvenančiam asmeniui, kurie nevykdo šio įstatymo 7 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatyto reikalavimo. Įstatymo 7 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatyta, kad gyvenamąją vietą būste deklaravę arba būstą nuomojantys bendrai gyvenantys asmenys arba vienas gyvenantis asmuo turi teisę į kompensacijas, jeigu kreipimosi dėl kompensacijų metu atitinka visus šiuos reikalavimus: <...> 3) įsiskolinusieji už būsto šildymą ir (ar) karštą vandenį, ir (ar) geriamąjį vandenį su energijos, kuro, vandens tiekėjais yra sudarę sutartį (sutartis) dėl dalies skolos apmokėjimo, kas mėnesį grąžinant ne daugiau kaip 20 procentų bendrai gyvenančių asmenų arba vieno gyvenančio asmens pajamų, arba teismas yra priteisęs apmokėti skolą.

Pareiškėja prašyme nurodė, kad ji turi įsiskolinimą už būsto šildymą, karštą ir geriamąjį vandenį, tačiau nenurodė, kad yra sudariusi sutartį (-is) dėl dalies skolos apmokėjimo ar teismas yra priteisęs apmokėti skolą. Byloje taip pat nėra duomenų, jog pareiškėja, prašydama jai skirti materialinę paramą, būtų sudariusi skolų padengimo sutartį(-is) už komunalines paslaugas ar, kad teismas būtų priteisęs apmokėti skolą. Tai vertinant, spręstina, jog teisėtai ir pagrįstai atsakovė pareiškėjai neskyrė materialinės paramos skoloms apmokėti už komunalines paslaugas.

Skundžiame sprendime nurodyta, kad jai neskiriama materialinė parama, papildomai teikiama socialinės pašalpose gavėjams bei materialinė parama sezoniniams drabužiams ir avalynei įsigyti, nes ji neatitinka Materialinės paramos teikimo tvarkos aprašo (akto redakcija, galiojusi nuo 2018 m. spalio 1 d. iki 2019 m. spalio 1 d.), patvirtinto Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2018 m. rugsėjo 13 d. sprendimu Nr. T2-191, 45 ir 50 punktuose nustatytų sąlygų, kurioms esant asmenys turi teisę į materialinę paramą papildomai teikiamą socialinės pašalpose gavėjams bei sezoniniams drabužiams ir avalynei įsigyti. Skundžiamu sprendimu pareiškėjai nurodyta, kad jos 2019 m. vasario 13 d. prašymas vietinei rinkliavai už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą apmokėti (kompensuoti) nenagrinėjamas, nes dėl šios paramos prašymą ji pateikė 2019 m. sausio 23 d. ir apie jo išsprendimą ji bus papildomai informuota.

Tvarkos aprašo 45 punkte numatyta, jog teisę į materialinę paramą sezoniniams drabužiams ir avalynei įsigyti turi socialines pašalpos gavėjai (įskaitant asmenis, kuriems socialinė pašalpa skiriama, bet neišmokama), jeigu: 45.1) asmuo arba bendrai gyvenantys asmenys augina vaiką (vaikus), įskaitant pilnamečius vaikus, kai jie mokosi pagal bendrojo ugdymo programą ir laikotarpiu nuo bendrojo ugdymo programos baigimo dienos iki tų pačių metų rugsėjo 1 dienos; 45.2) vienas gyvenantis asmuo arba vienas iš bendrai gyvenančių asmenų yra neįgalus arba sukakęs senatvės pensijos amžių asmuo; 45.3) vienas gyvenantis asmuo arba vienas iš bendrai gyvenančių asmenų patiria socialinę riziką ir kreipimosi metu yra socialinės priežiūros paslaugų (išskyrus laikinos nakvynės paslaugos suteikimas) gavėjas. Tvarkos aprašo 50 punkte numatyta, kad teisę į materialinę paramą, papildomai teikiamą socialinės pašalpos gavėjams, turi socialines pašalpos gavėjai (įskaitant asmenis, kuriems socialinė pašalpa skiriama, bet neišmokama), šiais atvejais: 50.1) asmuo arba bendrai gyvenantys asmenys augina vaiką (vaikus), įskaitant pilnamečius vaikus, kai jie mokosi pagal bendrojo ugdymo programą ir laikotarpiu nuo bendrojo ugdymo programos baigimo dienos iki tų pačių metų rugsėjo 1 dienos; 50.2) vienas gyvenantis asmuo arba vienas iš bendrai gyvenančių asmenų yra neįgalus arba sukakęs senatvės pensijos amžių asmuo; 50.3) vienas gyvenantis asmuo arba vienas iš bendrai gyvenančių asmenų patiria socialinę riziką ir kreipimosi metu yra socialinės priežiūros paslaugų (išskyrus laikinos nakvynės paslaugos suteikimo) gavėjas.

Byloje nėra duomenų, kad skundžiamo Sprendimo priėmimo metu mokėsi pareiškėjos dukra, pagal 2019 m. sausio 28 d. pažymą dukra mokėsi iki 2018 m. gruodžio 12 d., pareiškėja buvo neįgali ar patyrė socialinę riziką ir yra socialinės priežiūros paslaugų gavėja. Nors iš byloje esančių duomenų matyti, jog pareiškėjai nuo 2019 m. balandžio 17 d. išduotas neįgalumo pažymėjimas, tačiau nėra duomenų, kad skundžiamo priėmimo metu jai buvo nustatyta negalia. Tai vertinant, spręstina, jog teisėtai ir pagrįstai Socialinės paramos skyrius nenustatė materialinės paramos teikimo sąlygų, numatytų Tvarkos aprašo 45 ir 50 punkte.

Pareiškėja skundžiamu sprendimu taip pat informuota, kad dėl prašymo materialinei paramai gauti vietinei rinkliavai už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą apmokėti, ji pateikė 2019 m. sausio 23 d. prašymą, į kurį bus vėliau atsakyta. Nurodyta, kad jos 2019 m. vasario 13 d. prašymas-paraiška socialinei paramai gauti dėl socialinės pašalpos skyrimo nenagrinėjamas, nes šios paramos prašymą-paraišką ji pateikė 2019 m. sausio 23 d, taip pat informuota, kad ji pagal 2019 m. sausio 23 d. prašymą turi pateikti trūkstamus dokumentus ir iki 2019 m. kovo 25 d. atvykti į Socialinės paramos skyrių atsiimti siuntimą visuomenei naudingai veiklai atlikti arba pateikti dokumentus, pateisinančius nedalyvavimą visuomenei naudingoje veikloje.

Nors skundžiame sprendime nėra pasisakyta dėl pareiškėjos 2019 m. vasario 13 d. prašyme nurodytos materialinės paramos skyrimo ligos, nelaimingo atsitikimo ir kitais atvejais ir gyvenantiems skurdžiomis buities sąlygomis, tačiau kaip ir minėta, informacija apie tokios paramos skyrimą pareiškėjai buvo pateikta Socialinės paramos skyriaus 2019 m. vasario 26 d. raštu.

Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės (licencijos ar leidimo galiojimo panaikinimas, laikinas uždraudimas verstis tam tikra veikla ar teikti paslaugas, bauda ir kt.) turi būti motyvuotos. To paties straipsnio 2 dalis numato, kad individualiame administraciniame akte turi būti aiškiai suformuluotos nustatytos arba suteikiamos teisės ir pareigos ir nurodyta akto apskundimo tvarka. Įvertinus Socialinės paramos skyriaus 2019 m. vasario 28 d. skundžiamo sprendimo Nr. (23.45.)-SP13-2763 turinį, spręstina, jog skundžiamas administracinis aktas atitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio bendruosius reikalavimus, yra teisėtas ir pagrįstas ir nėra pagrindo jį panaikinti skunde nurodytais motyvais.

Nepatenkinus pareiškėjos skundo reikalavimų dėl administracinių aktų panaikinimo, nėra pagrindo tenkinti išvestinius skundo reikalavimus dėl įpareigojimo atlikti veiksmus ir dėl palūkanų priteisimo.

Teisėjų kolegija įvertinusi visumą nustatytų teisinių ir faktinių aplinkybių sprendžia, jog pareiškėjos skundas nepagrįstas, todėl atmestinas remiantis ABTĮ 88 straipsnio 1 punktu.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84-88 straipsniais,

nusprendžia:

Atmesti pareiškėjos T. Ž. patikslintą skundą atsakovei Klaipėdos miesto savivaldybės administracijai dėl 2019 m. sausio 30 d. įsakymo Nr. SP1-290 ir 2019 m. vasario 28 d. sprendimo Nr. (23.45.)-SP13-2763 panaikinimo, įpareigojimo iš naujo išnagrinėti prašymus skirti pinigines socialines paramas, palūkanų priteisimo,

administracinę bylą dalyje dėl Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos 2019 m. vasario 8 d. rašto Nr. (23.45.)-SP13-1591, 2019 m. vasario 18 rašto Nr. (23.45.)-SP13-1979, 2019 m. vasario 26 d. rašto Nr. (25.53.)SP13-2616 panaikinimo nutraukti.

Sprendimas gali būti skundžiamas apeliacine tvarka per trisdešimt kalendorinių dienų nuo sprendimo paskelbimo dienos Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmams.