Šiaulių apylinkės teismo nuosprendis

2010-04-23 · Baudžiamoji byla Nr. 1-127-645/2009

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2010-04-23
Bylos Nr.
1-127-645/2009
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Saulius Remeika
Kaltinamasis
D. C.
Nukentėjusysis
S. B.
Advokatai
Anatolij Šichovcov
Baudžiamoji byla Nr. 1-127-645/2009 m.Procesinio sprendimo kategorija: (S) 1.2.14.2.1.; 2.3.7.1.; 2.3.7.4.
JONIŠKIO RAJONO APYLINKES TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2009 m. lapkricio 30 d.Joniškis

Joniškio rajono apylinkes teismo teisejas Saulius Remeika, sekretoriaujant Jovitai Mikalajunienei, dalyvaujant prokurorui Helvijui Keturakiui, kaltinamajam D. C., kaltinamojo gynejui advokatui Anatolijui Šichovcov, nukentejusiajam S. B., nukentejusiojo atstovui advokatui N. U., ekspertui H. D., viešo teismo posedžio metu išnagrinejes baudžiamaja byla, kurioje D. C., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimes (duomenys neskelbtini), aukštojo išsilavinimo, vedes, dirbantis, gyv. (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnio 1 dali,

Aprašomoji dalis

nustate:

2008-12-23, apie 19,20, viešoje vietoje – Šiauliu miesto apylinkes teismo, esancio Šiauliu m., Vilniaus g. 247, 206 kabinete, ižuliu elgesiu – suduodamas nukentejusiajam S. B. ne mažiau kaip viena smugi ranka i kaire krutines lastos puse, padare nukentejusiajam S. B. poodine kraujosruva kaireje krutines lastos puseje, t. y. nežymu sveikatos sutrikdyma, taip demonstravo nepagarba aplinkiniams ir aplinkai, bei sutrikde visuomenes rimti.

Kaltinamasis D. C. del ivykdytos nusikalstamos veikos savo kaltes nepripažino ir teismui paaiškino, kad 2008-12-23, 9.20 val. Šiauliu miesto apylinkes teismo patalpose, posedžiu sekretores 206 kabinete, lauke, kol posedžiu sekretore išrašys teismo šaukimus sekanciam teismo posedžiui. Kabinete buvo jis, M. C., S. B., Vaiko teisiu apsaugos skyriaus atstove J. Š. ir posedžiu sekretore J. M.. Išejus J. Š. iš posedžiu sekretores kabineto, jiems likusiems pasirašinejant teismo šaukimus, S. B. atsisukes i M. C. ir artedamas link jo tare jam grasinancio pobudžio žodžius, kad M. C. perduotu savo mamai, kad ji paskambintu jam. Noredamas sustabdyti S. B., jis dešine ranka paeme už S. B. palto apykakles ir bande ji atstumti nuo saves. Tada S. B. atsisuko i D. C. ir paklause jo, ka jis darantis ir apspjove ji. Tada S. B. atsireme i kabinete esancia metaline spinta. Jis bande ji atitraukti nuo spintos ta pacia ranka. Tada nuo spintos viršaus pradejo kristi automagnetola, jis pasidejes savo lagamina prie stalo stovejusios kedes, kaire ranka gaude daiktus, kad jie nekristu. S. B. jam taip pat padejo. Tuo metu jis S. B. niekur nepastume, o laike dešine ranka. Tada S. B. pasiremdamas ranka dare šuoli i dešine link duru puses, krito ant alkunes kairiuoju šonu, pasiremdamas kairiaja ranka ir atsigule ant nugaros. Jis jokiu smugiu nukentejusiajam S. B. i krutines lasta nesudave. Po to jis su M. C. išejo iš kabineto.

Nukentejusysis S. B. teismui paaiškino, kad 2008-12-23, apie 9.20 val. Šiauliu miesto apylinkes teismo patalpose, posedžiu sekretores 206 kabinete, lauke, kol posedžiu sekretore išrašys teismo šaukimus sekanciam teismo posedžiui. Kabinete buvo jis, M. C., D. C. ir posedžiu sekretore J. M.. Jis kreipesi i M. C. ir papraše jo, kad jis pasakytu savo mamai, jog ji jam paskambintu. Tuo metu jis stovejo šonu iš kaires i D. C. ir pajutes smugi i krutine trenkesi i metaline spinta. Tada pamate, kad nuo spintos krenta magnetola. Jis suprato, kad nuo tu žodžiu, ka jis pasake M. C., D. C. itužo. D. C. jam pasake, kad jis neturintis teises lysti prie M. C.. Jis jam pasake, ka jis darantis, ir D. C., šaukdamas, kad jis neturi teises listi prie M. C., spjove jam ir pasistates nukentejusiji šiek tiek i šona, smugiavo jam antra karta i kaire krutines puse ir jis nukrito ant žemes. Kai jis nugriuvo, D. C. pasišauke M. C. ir jie išejo. Jis tuoj pat atsikele. Samones prarades nebuvo. Reiškia 15000 Lt civilini ieškini neturinei žalai atlyginti, kadangi buvo sumuštas.

Liudytoja J. M. teismui paaiškino, kad ji dirba Šiauliu miesto apylinkes teisme posedžiu sekretore. 2008-12-23, apie 9.20 val. Šiauliu miesto apylinkes teismo patalpose, i 206 kabineta po posedžio atejo išrašyti šaukima kitam teismo posedžiui. Kabinete buvo ji, M. C., D. C., S. B. ir Vaiko teisiu apsaugos skyriaus atstove, taciau ji kas ivyko kabinete nemate, kadangi jau buvo išejusi. Kabinete M. C. stovejo priešais ja, S. B. dešiniau, prie stalo stovejo kede, o už kedes stovejo D. C.. Jai spausdinant teismo šaukimus S. B. M. C. pasake, kad jam paskambintu jo mama. S. B. šiuos žodžius pasake ramia intonacija, jokio grasinimo ji neižvelge. Po šiu S. B. žodžiu D. C. jam pasake, kad jis neturintis jokios teises prie M. C. liestis nei žodžiu, nei veiksmais ir po šiu žodžiu buvo stumimas, po kurio S. B. atsitrenke nugara i metaline spinta. Smugio ji nemate, kadangi spausdino šaukimus, taciau išgirdo spintos bildesi, atsisuko pasižiureti kas darosi. Nusisukusi vel spausdino šaukimus ir girdejo S. B. sakant „ka cia dabar darai“, vel išgirdusi triukšma, atsisukusi pamate, kad S. B. guli ant žemes. Nukentejusysis gulejo skersai galva i duris. Jie dar apsižodžiavo, pasiraše šaukimus ir išejo.

Liudytojas M. C. teismui paaiškino, 2008 m. gruodžio menesi, datos tiksliai neatsimena, nuejo jis, D. C. ir S. B. i Šiauliu miesto apylinkes teismo patalpas, posedžiu sekretores 206 kabineta pasiimti šaukimu. Kabinete buvo ir posedžiu sekretore. Jam rašantis ant teismo šaukimo link jo ejo S. B. ir storu, galbut pakeltu tonu jam pasake, kad paskambintu jo mama. S. B. sakydamas šiuos žodžius ejo link jo, o D. C. sustabde ji rankos delnu ir atitrauke ji. Tada S. B. atsisuko i D. C. ir paklause jo, ka jis darantis. Kaltinamasis buvo nukentejusiajam isikibes i striuke, patrauke ji nuo saves, jo nepaleisdamas ir S. B. atsitrenke i spinta. Nuo spintos pradejo kristi daiktai, kaltinamasis juos gaude, kad jie nenukristu ir paleido nukentejusiji. S. B. ejo link duru ir nukrito ant žemes, kokiu tikslu nukrito jis nežinantis, gal susipyne kojos. Paties griuvimo momento jis nemate, kadangi buvo pasilenkes pasirašyti teismo šaukimo.

Liudytojas K. U. teismui paaiškino, kad apie ši ivyki jis nieko nežinantis, kadangi jo ta diena nebuvo. Jis tik apie ši ivyki kalbejo su savo pussesere L. D.. Kiek jis žino, kad po teismo posedžio S. B. stovejo prie duru, o D. C. prie spintos. D. C. negalejo praeiti ir stumtelejo nukentejusiji ir nukentejusysis nugriuvo. Pats nukentejusysis buvo sakes L. D., kad ji stumtelejo, jis paslydo ir nugriuvo susipynus kojoms.

Ekspertas H. D. teismui parode, kad jis suraše specialisto išvada, kurioje buvo užfiksuoti nukentejusiojo kuno sužalojimai: poodine kraujosruva kaireje krutines puseje, kuri buvo padaryta kietu buku daiktu, galimai aplinkybese nurodytu laiku. Nurode, kad ši kraujosruva nera budinga griuviminei traumai, nukentejusysis neturi tokiu sveikatos sutrikdymu, ko pasekmeje jam butu padidejes pavojus atsirasti tokio pobudžio kraujosruvoms. Taigi, ekspertas iš esmes patvirtino jo surašytos specialisto išvados tikruma ir jos teisinguma.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo D. C. dalyvavimas ivykdant šia nusikalstama veika ir jo kalte yra pilnai irodyta nukentejusiojo ir liudytoju duotais parodymais, ir kita byloje surinkta ikiteisminio tyrimo medžiaga.

2008-12-24 specialisto išvadoje Nr. G2064/08(04) nurodyta, kad S. B. padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas (b. 1. 5).

2009-04-02 specialisto išvadoje Nr. KG 51-2064/08(04) nurodyta, kad S. B. padarytas sužalojimas - poodine kraujosruva kaireje krutines lastos puseje. Sužalojimas galejo buti padarytas nurodyto ivykio aplinkybemis ir laiku. Sužalojimas galejo buti padarytas vieno trauminio poveikio pasekoje kietu buku daiktu paveikus kaire krutines lastos puse. Sužalojimas, padarytas S. B., nera budingas griuviminei traumai. S. B. padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas (b. l. 12).

2009-05-21 surašytas specialisto paaiškinimas, kuriame nurodoma, kad atsižvelgiant i poodines kraujosruvos spalva, ji S. B. padaryta dvieju paru laikotarpyje iki apžiuros, t.y. iki 2008-12-24, 13.15 val. Ar S. B. kaireje krutines lastos puseje poodine kraujosruva galejo atsirasti suduodant smugi nukentejusiajam esant apsirengusiam žieminiais rubais - tai priklauso nuo smugio stiprumo bei nuo rubu padeties (b. l. 95-96).

2009-04-14 nukentejusiojo S. B. parodymu patikrinimo vietoje protokole užfiksuoti S. B. duotu parodymu apklausos metu patikrinimas vietoje (b. l. 18-21).

D. C. neteistas (b. 1. 35-36); administracine tvarka baustas (b. l. 43); apylinkes grupes inspektoriu charakterizuojamas patenkinamai (b. 1. 42); psichiatriniu gydymo istaigu pacientu registruose neirašytas (b. l. 38,40); nekilnojamojo turto turi (b. l. 45-48).

Irodymu analize ir kaltinamojo veikos juridines kvalifikacijos pagrindimas

Taikytina teise.

Veikos kvalifikavima pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 284 straipsni apsprendžia šie objektyvieji nusikalstamos veikos sudeties požymiai: padarytos veikos (veiksmu) pobudis, kile padariniai ir nusikaltimo padarymo vieta. Nusikaltimo padarymo vieta – yra viešoji vieta. Viešoji vieta – tai viešoji erdve, i kuria turi teise patekti kiti asmenys be kaltininko leidimo ir kurioje bunant asmeniui keliami tam tikri elgesio reikalavimai, o butent gerbti ir nepažeisti kitu žmoniu teisiu, rimties, netrukdyti jiems. Veika laikoma padaryta viešoje vietoje nepriklausomai nuo to, ar jos darymo metu toje šioje vietoje kas nors buvo, ar ne. Svarbu tai, kad del laisvo priejimo prie tokios vietos joje bet kuriuo momentu gali atsirasti kiti asmenys, kurie del nusikalstamu veiksmu patirs nepatogumu. Del šios ivykdytos nusikalstamos veikos, D. C. nusikalstama veika yra tinkamai kvalifikuota pagal BK 284 straipsnio 1 dali, nes D. C. viešoje vietoje – Šiauliu miesto apylinkes teismo, esancio Šiauliu m., Vilniaus g. 247, 206 kabinete, ižuliu elgesiu – suduodamas nukentejusiajam S. B. ne mažiau kaip viena smugi ranka i kaire krutines lastos puse, padare nukentejusiajam S. B. nežymu sveikatos sutrikdyma, taip demonstravo nepagarba aplinkiniams ir aplinkai, bei sutrikde visuomenes rimti. Taigi, šis nusikaltimas, pagal savo padarymo pobudi yra pakankamai pavojingas visuomenei, nes jis buvo ivykdytas teisinguma vykdancios institucijos – teismo patalpose, matant pašaliniams asmenims, be to, ir nepilnamecio vaiko akivaizdoje.

Kad kaltinamasis ivykde šia nusikalstama veika, teismui abejoniu nekyla, atsižvelgiant i ikiteisminio tyrimo metu surinkta medžiaga, teisminio nagrinejimo metu proceso dalyviu teismui duotus parodymus ir kitas ištirtas faktines aplinkybes. Nors kaltinamasis ir teismui parode, jog jis nesutrenke nukentejusiajam smugio i krutines sriti, del ko nukentejusysis patyte nežymu sveikatos sutrikdyma, nuneigta ištirta baudžiamosios bylos medžiaga ir kitu proceso dalyviu teismui duotais parodymais, ikiteisminio tyrimo metu atliktu akistatu protokolais.

Negincytina, kad šis konfliktas tarp kaltinamojo ir nukentejusiojo turi ir savo priešistore, ka parode patys proceso dalyviai. Kaltinamasis su nukentejusiuoju, budami giminaiciai, tarpusavyje konfliktuoja pakankamai ilga laiko tarpa. Šio konflikto kontekste yra itrauktas ir nepilnametis liudytojas M. C.. Taigi, pretekstas tiriamojo nusikalstamo konflikto ivykiui, buvo – proceso dalyviu tarpusavio nesantaika.

Kaltinamasis negincija, kad jis nukentejusiji sueme už rubu, kad kaltinamasis ji stume, taciau ne taip stipriai, kaip nurodo nukentejusysis, ir to stumtelejimo pasekmeje, nukentejusysis atsireme i kabinete stovejusia spinta ir ši spinta subildejo, nuo jos eme kristi daiktai. Taigi, buvus tiesioginiam fiziniam kontaktui tarp nukentejusiojo ir kaltinamojo byloje duomenu pakanka. Tai, kad nukentejusysis, samoningai ir tycia „dare šuoli duru link ir nukrito ant grindu“ kaltinamojo teiginiai vertintini kritiškai, kaip pasirinkta jo gynybos forma. Tai, kad nukentejusysis spjove kaltinamajam i veida, nepagrindžia jokie bylos duomenys.

Kaltinamojo versijos nepatvirtina objektyviosios kilmes bylos duomenys. Nors liudytojas M. C. ir bande teismo posedyje patvirtinti kaltinamojo iškelta versija, jog kaltinamasis tik šiek tiek stumtelejo nukentejusiji nuo saves, ir nukentejusysis atsireme i spinta, o veliau nukentejusiajam susipyne kojos ir šis be niekieno pagalbos nugriuvo. Taigi, kaltinamojo ir nepilnamecio liudytojo M. C. duodami parodymai del nukentejusiojo nuvirtimo ant žemes yra prieštaringi. Kaltinamasis nurode, kad nukentejusysis dare staigu šuoli ir nuvirto ant žemes, nepilnametis liudytojas nurode, kad nukentejusiajam „susipyne“ kojos ir šis nuvirto. Atkreiptinas demesys ir i tai, jog nepilnametis liudytojas M. C., tam tikra prasme, yra priklausomas nuo kaltinamojo, nes, anot paties kaltinamojo, ir šio nepilnamecio liudytojo, D. C. atstovauja šio nepilnamecio asmens interesus teisme civilinese bylose, kitaip šiuo vaiku rupinasi, todel teismas turi rimta pagrinda abejoti, ar šis nepilnametis liudytojas nera itakojamas kaltinamojo ir tai daro itaka del jo duodamu parodymu teisingumo ir objektyvumo. Be to, šis liudytojas yra jauno amžiaus, todel jis gali netinkamai vertinti ir suvoki jo matomas tam tikras aplinkybes. Liudytojo K. U. teismui duoti parodymai neinformatyvus, todel nesuteikia pagrindo ju išsamiai analizei.

Kad kaltinamasis nežymiai sutrikde kito asmens (nukentejusiojo) sveikta teismui abejones taip pat nekelia. Kaltinamasis tycia ranka smoge nukentejusiajam i krutines lastos sriti, del ko ir buvo padarytas nukentejusiajam kuno sužalojimas. Tai patvirtina specialisto išvada, nukentejusiojo teismui duoti parodymai, iš dalies patvirtina kaltinamojo, liudytoju J. M. ir M. C. teismui duoti parodymai.

Nukentejusiojo duoti parodymai ikiteisminio tyrimo metu bei teisminio baudžiamosios bylos nagrinejimo metu buvo nuoseklus ir atitiko baudžiamosios bylos medžiaga, todel jais netiketi teismas pagrindo neturi.

D. C. kaltinamas ivykdytas nusikaltimas pagal BK 284 straipsnio 1 dali – prie tyciniu nesunkiu nusikaltimu kategorijos, sutinkamai su BK 11 straipsnio nuostatomis.

Kaltinamojo baudžiamaja atsakomybe lengvinanciu ir sunkinanciu aplinkybiu nenustatyta.

Del bausmes skyrimo.

Kaltinamais anksciau neteistas asmuo. BK 55 straipsnis numato, kad asmeniui, pirma karta teisiamam už nesunku ar apysunki tycini nusikaltima, teismas paprastai skiria su laisves atemimu nesusijusias bausmes, o, skirdamas laisves atemimo bausme, privalo motyvuoti savo sprendima. Akivaizdu, kad šis nusikaltimas pagal pavojinguma visuomenei laipsni bei pagal jo padarymo forma ir buda yra pakankamai pavojingas, t. y. jo pavojingumo laipsnis yra pakankamai didelis. Nes šis nusikaltimas buvo ivykdytas teismo patalpose, darbo metu, teismo posedžiu sekretores kabinete. Laikytina, kad kaltinamasis, darydamas šia nusikalstama veika, turejo ivertinti ir ivertino, vieta, kurioje šis nusikaltimas yra daromas. Taigi, teismo patalpose, kur vykdomas teisingumas, buvo ivykdytas nusikaltimas. Po šio nusikalstamo ivykio nukentejo net tik nukentejusysis, buvo neigiamai paveikti liudytojai. Nepagristai ir nepelnytai buvo sugriautas pasitikejimas teisme esanciu asmenu saugumo jausmas (nukentejo teismo, kaip institucijos prestižas). Nukentejusysis nurode, kad tokioje vietoje, kaip teismo patalpose, jis tikrai nesitikejo, kad kaltinamasis ji gali užsipulti, tuo labiau - tokioje vietoje jis nesitikejo, kad galejo buti sutrikdyta jo sveikata. Šie nukentejusiojo teiginiai yra pagristi ir atitinka susiklosciusia faktine situacija. Taigi, teismas, parinkdamas kaltinamajam bausmes ruši atsižvelgia i aukšciau nurodytas istatymo nuostatas, bei atsižvelgia i nurodytas bei apžvelgtas nusikalstamo ivykio aplinkybes, jo pavojingumo visuomenei laipsni. Teismas daro išvada, kad kaltinamajam parinktina arešto bausme. Teismas daro išvada, kad jog tai geriausiai atitiks bausmes paskirciai keliamus tikslus: 1) sulaikyti asmeni nuo nusikalstamu veiku darymo; 2) nubausti nusikalstama veika padariusi asmeni; 3) atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybe daryti naujas nusikalstamas veikas; 4) paveikti bausme atlikusius asmenis, kad laikytusi istatymu ir vel nenusikalstu; 5) užtikrinti teisingumo principo igyvendinima (BK 41 straipsnio 2 dalis), bei nebus nukrypta nuo BK 56 straipsnyje suformuluotu nuostatu.

Arešto bausmes dydis nustatytinas vadovaujantis BK 49 straipsnio nuostatomis, taip pat atsižvelgiant i tai, jog nera nustatyta kaltinamojo baudžiamaja atsakomybe lengvinanciu ir sunkinanciu aplinkybiu. Apžvelgiant šias teisiškai reikšmingas bylai aplinkybes, arešto bausmes dydis nustatytinas iš esmes nenukrypstant BK 49 straipsnyje nurodyto vidurkio.

Del neturtines žalos priteisimo.

Neturtine žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukretimas, emocine depresija, pažeminimas, reputacijos pablogejimas, bendravimo galimybiu sumažejimas ir kita, teismo ivertinti pinigais. Ši neturtines žalos apibrežima aiškiai ivardija istatymo leidejas Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 straipsnio 1 dalyje. Šio straipsnio 2-oje dalyje nurodyta, kad neturtine žala atlyginama visais atvejais, kai padaryta del nusikaltimo asmens sveikatai. Šiuo atveju civilinio ieškinio pareiškimas del neturtines žalos atlyginimo neprieštarauja istatymui, taciau nustatydamas neturtines žalos dydi, teismas privalo atsižvelgti i jos pasekmes, šia žala padariusio asmens kalte, padarytos turtines žalos dydi bei kitas turincias reikšmes bylai aplinkybes, taip pat i sažiningumo, protingumo ir teisingumo kriterijus.

Taikant civiline atsakomybe laikomasi principo, kad kuo aiškesne ir svarbesne yra vertybe, tuo stipriau ji ginama. Asmens sveikata yra viena iš svarbiausiu, nesunkiai pažeidžiamu, ne visada atkuriamu ar neimanomu atkurti vertybiu, todel turi buti itin saugoma. Jeigu neturtine žala padaryta del asmens sveikatos, kaip vienos iš labiausiai teises ginamos vertybes, sužalojimo, o kalte del sveikatos sužalojimo išreikšta tyciniais smurtiniais brutaliais veiksmais, tai šie neturtines žalos dydžio nustatymo kriterijai yra esminiai ir nelaikytini lygiaverciais su kitais, tokiais kaip kartu padarytos turtines žalos dydis ar žala padariusio asmens turtine padetis. Nagrinejamu atveju nukentejusysis neturtine žala patyre visu pirma del sveikatos sužalojimo, o tai, kad sveikata buvo sužalota tycinio nusikaltimo išdavoje, padidina šio nukentejusiojo patirta neturine žala ir daro patirtos turtines žalos dydi mažai reikšminga (civilinio ieškinio del turtines žalos atlyginimo nera pareikšta). Nustatant atlygintinos neturtines žalos dydi ivertintinas kaltininko veiksmu brutalumas, sukeles aukšciau aprašytus sužalojimus, kurie, nera smulkus ir mažareikšmiai, nes nepraejo be pasekmiu, o leme nežymu sveikatos sutrikdyma.

Nukentejusysis (civilinis ieškovas) S. B. pareiške kaltintajam civilini ieškini – 15000,00 Lt (penkiolikos tukstanciu litu) del neturtines žalos priteisimo iš kaltinamojo. S. B. teismui parode, kad jis po šio nusikaltimo jaucia nerima, jam nepatogu prieš Šiauliu miesto apylinkes teismo darbuotojus, nes šiame teisme yra nagrinejama nemažai bylu, kuriose jis dalyvauja, mano, kad šis nusikalstamas ivykis neigiamai paveike jo reputacija. t. y. jo gyvenimas nebera toks kokybiškas ir pilnavertis, kaip buvo iki šio nusikalstamo ivykio. Akivaizdu, kad S. B. nusikaltimu buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas. Teismas neturi pagrindo abejoti, jog nukentejusysis patyre ir neturtine žala. Žalos dydis, yra nukentejusiojo nurodytas per didelis, atsižvelgiant i tai, kad buvo ivykdytas nesunkus tycinis nusikaltimas, nukentejusiajam buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas, be to, nukentejusysis, kaip viena iš neturtines žalos atsiradimo pagrindu nurode, kad jam yra nepatogu jaustis prieš Šiauliu miesto apylinkes teismo kolektyva, neparemtas faktine byloje surinkta medžiaga, todel vertintinas kritiškai.

Kaltinamojo turtine padetis yra paknakamai gera, turi nekilnojamojo turto (45-48), nurode, kad yra dirbantis, nukentejusysis nepateike irodymu del jo turtines padeties, kas taip pat itakotu prašomo priteisti neturtines žalos dydi. Žalos dydis mažintinas iki tokios ribos, kad atitiktu nukentejusiojo patirtus išgyvenimus, iš dalies atkurtu buvusia faktine situacija, kokia ji buvo iki nusikalstamos veikos ivykdymo, t. y. 3000,00 Lt.

Teismas atkreipia demesi ir i tai, jog mažindamas neturtines žalos dydi, atsižvelgia ir i tai, jog nukentejusysis (civilinis ieškovas) nepateike teismui rašytiniu irodymu, kaip antai, mediku pažymu del galiamai jam suteiktos psichologines pagalbos po ivykdyto nusikalstamo ivykio, del patirto šoko ir išgyvenimu vartojamu medikamentu ir kt. preparatu.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-307 straipsniais,

nusprendžia:

D. C., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu pagal:

- Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnio 1 dali ir paskirti bausme – 40 (keturiasdešimt) paru arešto.

Arešto bausme paskirti atlikti areštineje.

Arešto bausme vykdyti teismo nuosprendžiui isiteisejus.

Arešto bausme pradžia skaiciuoti nuo asmens patalpinimo i areštine momento.

Nukentejusiojo (civilinio ieškovo) S. B. civilini ieškini del neturtines žalos priteisimo iš D. C. tenkinti iš dalies ir priteisti S. B. iš D. C. 3000,00 Lt (triju tukstanciu litu 00 ct) nusikaltimu padarytos neturtines (moralines) atlyginimo.

Nuosprendis per dvidešimt dienu (nuteistajam ši termina skaiciuojant nuo jo nuorašo iteikimo dienos) gali buti skundžiamas Šiauliu apygardos teismui.

Teisejas Saulius Remeika