Vilniaus apygardos teismo nutartis

2014-10-09 · Civilinė byla Nr. 2S-1870-560/2014

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2014-10-09
Bylos Nr.
2S-1870-560/2014
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-16161-2014-1
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Dainius Rinkevičius
Ieškovas
Vilniaus miesto savivaldybės administracijos, Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Socialinių reikalų ir sveikatos departamento Socialinių išmokų skyriaus
Atsakovas
B. R.
Kategorijos
  • 93.4pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 122.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2S-1870-560/2014Teisminio proceso Nr. 2-68-3-16161-2014-1Procesinio sprendimo kategorijos: 93.4; 122.3. (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2014 m. spalio 9 d.Vilnius
Vilniaus apygardos teismo teisėjas Dainius Rinkevičius,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. liepos 8 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Socialinių reikalų ir sveikatos departamento Socialinių išmokų skyriaus ieškinį atsakovei B. R. dėl socialinės pašalpos permokos grąžinimo, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovas Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Socialinių reikalų ir sveikatos departamento Socialinių išmokų skyriaus kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė iš atsakovės B. R. priteisti 1 386 Lt dydžio socialinės pašalpos permoką. Ieškinys priimtas 2014-05-13 teisėjos rezoliucija. Nepavykus atsakovei įteikti procesinių dokumentų registruotu paštu, procesiniai dokumentai 2014-06-13 atsakovei B. R. įteikti viešo paskelbimo būdu.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014 m. liepos 8 d. nutartimi nutarė perduoti šią civilinę bylą nagrinėti Vilniaus apygardos administraciniam teismui.

Teismas nurodė, jog iš ieškinio turinio matyti, kad ieškovo reikalavimas kildinamas iš teisės viešojo administravimo srityje, t. y. reikalavimas dėl socialinės paramos permokos grąžinimo. Pažymėjo, kad ieškovo pareikštas reikalavimas grąžinti permoką, nepriklausomai nuo to, koks jo pagrindimas, yra administracinio teisinio pobūdžio, tad nagrinėtinas administraciniame teisme. Atsižvelgdamas į nustatytą aplinkybę bei Specialiosios teisėjų kolegijos bylos rūšinio teismingumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui klausimams spręsti formuojamą praktiką, teismas konstatavo, kad byla buvo priimta pažeidžiant teismingumo taisykles, todėl civilinę bylą nutarė perduoti nagrinėti Vilniaus apygardos administraciniam teismui

III. Atskirojo skundo argumentai

Ieškovas pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. liepos 8 nutartį. Nurodė, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracija, skirdama ir mokėdama socialines pašalpas, nustatydama jų permokas ir jas išieškodama, vadovaujasi LR Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymu, kurio 26 str. 3 d. įtvirtinta, kad jeigu neteisėtai gauta piniginė socialinė parama negrąžinta arba neišskaičiuota, likusi skola išieškoma LR CPK nustatyta tvarka, jeigu su išieškojimu susijusios administravimo išlaidos neviršija išieškotinos sumos. Atkreipė dėmesį, kad įstatymų leidėjas socialinės pašalpos permoką traktuoja kaip skolą, kuri yra išieškoma CPK tvarka, atitinkamai CK 1.136 str. 2 d. 3 p. yra įtvirtinta, kad civilinės teisės ir pareigos be kita ko atsiranda ir iš administracinių aktų, turinčių civilines teisines pasekmes. Dėl šių priežasčių apeliantas nurodė, kad jo pareikštas reikalavimas grąžinti socialinės pašalpos permoką yra civilinio teisinio pobūdžio, todėl nagrinėtinas bendrosios kompetencijos teisme, o ne administraciniame teisme. Be to, pažymėjo, kad teismas savo poziciją grindė Specialiosios teisėjų kolegijos 2014-01-23 nutartimi teismingumo byloje Nr. T-9, tačiau šioje nutartyje pasisakyta išskirtinai tik dėl išmokos vaikui permokos išieškojimo administracinio teismo tvarka. Pabrėžė, kad išmoka vaikui ir socialinė pašalpa nėra vienas ir tas pats, todėl ir nutartis, nustatanti vienos išmokos, šiuo atveju išmokos vaikui, teisinį reguliavimą, negali būti pagal analogiją taikoma kitai išmokai – socialinei pašalpai. Be to, išmokos vaikui skyrimo ir mokėjimo tvarką, jos permokos nustatymą ir išieškojimą reglamentuoja LR Išmokų vaikams įstatymas, kurio 14 str. 3 d. yra nustatyta, kad išmokos vaikui permokos įsiskolinimas išieškomas teismo tvarka. Atkreipė dėmesį, kad Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo 26 str. 3 d. yra imperatyvi įstatymo nuostata, kuri įtvirtina socialinės pašalpos permokos teismingumą bendrosios kompetencijos teismams, todėl negalimas šios normos aiškinimas, visiškai nepaisant įstatymų leidėjo pozicijos, nes tai prieštarautų valdžių padalijimo, teismingumo, teisės viršenybės bei teisės normų aiškinimo principams.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas tenkintinas.

Apeliacinis procesas yra bylos nagrinėjimas apeliacinės instancijos teisme neišeinant už apeliacinio (atskirojo) skundo ribų, siekiant nustatyti, ar pirmosios instancijos teismas teisingai išsprendė bylą tiek teisine, tiek faktine prasme bei absoliučių procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas absoliučių Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. liepos 8 d. nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 str., nenustatė. Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.).

Nagrinėjamu atveju analizuojamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria nutarta civilinę bylą persiųsti pagal teismingumą Vilniaus apygardos administraciniam teismui, yra pagrįsta ir teisėta.

Išnagrinėjus bylos medžiagą nustatyta, kad 2014-05-12 Vilniaus miesto apylinkės teisme buvo gautas ieškovo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Socialinių reikalų ir sveikatos departamento Socialinių išmokų skyriaus ieškinys, kuriuo prašoma iš atsakovės B. R. priteisti 1 386 Lt dydžio socialinės pašalpos permoką (b. l. 2-5). Ieškinys priimtas 2014-05-13 teisėjos rezoliucija (b. l. 2). Nepavykus atsakovei įteikti procesinių dokumentų registruotu paštu, procesiniai dokumentai 2014-06-13 atsakovei B. R. įteikti viešo paskelbimo būdu. 2014-07-08 teismas priėmė skundžiamą nutartį, kuria perdavė civilinę bylą Nr. 2-23548-141/2014 pagal ieškovo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Socialinių reikalų ir sveikatos departamento Socialinių išmokų skyriaus ieškinį atsakovei B. R. dėl socialinės pašalpos permokos grąžinimo nagrinėti Vilniaus apygardos administraciniam teismui. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, vadovavosi CPK 34 str. 2 d. 4 p. nuostatomis.

Civilinės bylos teismingumas konkrečiam teismui yra tinkamo teisės kreiptis į teismą įgyvendinimo sąlyga. Jeigu civilinė byla tam tikram teismui neteisminga, teisėjas turi atsisakyti priimti ieškinį (CPK 137 str. 2 d. 2 p.) arba nutartimi perduoti bylą nagrinėti kitam teismui, jeigu iškėlus bylą teisme, paaiškėja, kad ji buvo priimta pažeidžiant teismingumo taisykles (CPK 34 str. 2 d. 4 p.). Bylų rūšinio teismingumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui klausimų sprendimą reglamentuoja CPK 36 str., kurio 2 d. numato, jog bylos rūšinį teismingumą bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui lemia teisinio santykio, iš kurio kilo ginčas, pobūdis. CK 1.136 str. 1 d. numato, jog civilinės teisės ir pareigos atsiranda šio kodekso ir kitų įstatymų numatytais pagrindais, taip pat iš fizinių asmenų ir organizacijų veiksmų, kurie nors ir nėra įstatymų numatyti, bet pagal civilinių įstatymų bendruosius pradmenis bei prasmę sukuria civilines teises ir pareigas. Taip pat CK numatyta, kad civilinės teisės ir pareigos atsiranda iš administracinių aktų, turinčių civilines teisines pasekmes (CK 1.136 str. 2 d. 3 p.).

Pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje nurodė, jog ieškovo reikalavimas kildinamas iš teisės viešojo administravimo srityje, t. y. reikalavimas dėl socialinės paramos permokos grąžinimo, todėl toks reikalavimas, nepriklausomai nuo to, koks jo pagrindimas, yra administracinio teisinio pobūdžio ir nagrinėtinas administraciniame teisme. Apeliacinės instancijos teismas neturi teisinio pagrindo sutikti su tokia teismo išvada. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai vadovavosi Specialiosios teisėjų kolegijos bylos rūšinio teismingumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui klausimams spręsti 2014 m. sausio 23 d. nutartimi teismingumo byloje T-9, kadangi minėtoje nutartyje pasisakyta išskirtinai dėl išmokos vaikui permokos išieškojimo administracinio teismo tvarka, o ne dėl piniginės socialinės paramos. Sutiktina su apelianto išdėstytais argumentais, kad išmoka vaikui ir socialinė pašalpa nėra vienas ir tas pats, kadangi skiriasi jų teisinis reguliavimas, o būtent - išmokos vaikui skyrimo ir mokėjimo tvarką, jos permokos nustatymą ir išieškojimą reglamentuoja LR Išmokų vaikams įstatymas, tuo tarpu socialinės pašalpos skyrimo ir mokėjimo tvarką, permokų nustatymą ir jų išieškojimą reglamentuoja LR Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymas. Atkreiptinas dėmesys, kad LR Išmokų vaikams įstatymo 14 str. 3 d. nustato, kad išmokos vaikui permokos įsiskolinimas išieškomas teismo tvarka, tuo tarpu LR Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo 26 str. 3 d. nurodo, kad jeigu neteisėtai gauta piniginė socialinė parama negrąžinta arba neišskaičiuota, likusi skola išieškoma Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka, jeigu su išieškojimu susijusios administravimo išlaidos neviršija išieškotinos sumos.

Byloje nustatyta, kad Socialinių išmokų skyrius 2011-07-26 priėmė Sprendimą dėl permokos nustatymo Nr. 17-38/1480 (b. l. 31), kuriame permokos suma priskaičiuota 1 890 Lt. 2011-08-16 Socialinių išmokų skyrius raštu Nr. A740-628(2.11.4.1-SR7) informavo B. R. apie susidariusią permoką ir nurodė, kad nuo 2011-07-01 permoka bus išskaičiuojama po 20 procentų iš jai mokėtinos socialinės sumos per mėnesį tol, kol bus visiškai padengta išieškoma suma. Kaip matyti Socialinių išmokų skyrius vadovavosi LR Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo 26 str. 2 d., kuriame numatyta, kad negrąžinta neteisėtai gauta piniginė socialinė parama yra išskaičiuojama vadovaujantis savivaldybės administracijos priimtu sprendimu iš piniginę socialinę paramą gaunančiam asmeniui paskirtos piniginės socialinės paramos sumos išskaičiuojant ne daugiau kaip po 20 procentų mokėtinos sumos per mėnesį, jeigu nėra piniginę socialinę paramą gaunančio asmens raštu pateikto sutikimo išskaičiuoti didesnę mokėtinos sumos dalį per mėnesį ar visą mokėtiną sumą. 2012-10-05 Socialinių išmokų skyrius siuntė B. R. raštą Nr. A740-6367-(2.11.4.1-SR7) (b. l. 33), kuriame nurodė, jog pasibaigus socialinės pašalpos mokėjimui liko neišskaičiuota 1 386 Lt permokos suma, kuri turi būti grąžinta per 30 kalendorinių dienų. Apeliantas nurodė, kad B. R. į raštą neatsiliepė ir 1 386 Lt dydžio piniginės socialinės paramos permokos negrąžino, todėl, vadovaujantis LR Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo 26 str. 3 d., su ieškiniu kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą. Remiantis tuo, kas aukščiau išdėstyta, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nutarė perduoti šią civilinę bylą nagrinėti Vilniaus apygardos administraciniam teismui, kadangi šios bylos atveju toks ginčas pagal LR Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo 26 str. 3 d. nagrinėjamas CPK nustatyta tvarka, t. y. bendrosios kompetencijos teisme.

Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, nutardamas perduoti civilinę bylą nagrinėti Vilniaus apygardos administraciniam teismui, neteisingai aiškino ir taikė teisės normas, dėl to apelianto Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Socialinių reikalų ir sveikatos departamento Socialinių išmokų skyriaus atskirasis skundas tenkintinas, o Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. liepos 8 d. nutartis naikintina ir civilinė byla Nr. 2-23548-141/2014 grąžintina Vilniaus miesto apylinkės teismui tolimesniam nagrinėjimui.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 336 str., 337 str. 1 d. 3 p., 338 str.,

nutaria:

Ieškovo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Socialinių reikalų ir sveikatos departamento Socialinių išmokų skyriaus atskirąjį skundą tenkinti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. liepos 8 d. nutartį panaikinti ir civilinę bylą Nr. 2-23548-141/2014 grąžinti Vilniaus miesto apylinkės teismui tolimesniam nagrinėjimui.

Teisėjas Dainius Rinkevičius