Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Gytis Večerskas, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs S. K. atstovo advokato Lino Mažono skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 17 d. nutarties S. K. administracinių teisės pažeidimų byloje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

S. K. 2015 m. gruodžio 17 d. Kauno apylinkės teismo nutarimu buvo pripažintas padaręs administracinius teisės pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos ATPK 130² str., 124¹ str. 8 d., 187 str. 2 d. ir nubaustas pagal ATPK 130² str. – 1448 eurų bauda su transporto priemonės – automobilio „Audi A4, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini), priklausančio S. K. konfiskavimu, pagal ATPK 124 ¹ str. 8 d. – 10 eurų bauda, pagal ATPK 187 str. 2 d. – 86 eurų bauda. Vadovaujantis ATPK 33 str. 2 d., paskirtos nuobaudos subendrintos ir S. K. paskirta galutinė nuobauda 1448 eurų bauda su transporto priemonės – automobilio „Audi A4, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini), priklausančio S. K., konfiskavimu.

S. K. nubaustas už tai, kad 2015-09-05, apie 15.22 val., (duomenys neskelbtini), Kaune, vairavo automobilį „Audi A4“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kai teisė vairuoti jam atimta ir būdamas neblaivus, jam nustatytas 2.32 promilių girtumas, važiuodamas nepasirinko saugaus greičio ir atsitrenkė į tvoros stulpą, o taip pat nepateikė transporto priemonės registracijos liudijimo, civilinės atsakomybės draudimo, transporto priemonės techninės apžiūros lapo, t. y. pažeidė Kelių eismo taisyklių 14,16,127 p. reikalavimus, o taip pat plūdo policijos pareigūnus necenzūriniais žodžiais, sulaikomas aktyviais veiksmais priešinosi, dedant antrankius stumdė, tampė policijos pareigūnus už tarnybinės uniformos, sodinamas į automobilį kojomis ir rankomis daužė automobilio sulaikymo kamerą, nepakluso pareigūnų teisėtiems reikalavimams nutraukti tokius neteisėtus veiksmus ir aktyviais veiksmais vengė sulaikymo. Tokiu būdu pažeidė viešąją tvarką ir rimtį, įžeidė policijos pareigūnų garbę ir orumą, nevykdė jų teisėtų reikalavimų.

Atstovo nuomone, buvo pažeisti ATPK reikalavimai, susiję su įrodymų vertinimu, kad visi neaiškumai traktuojami administracinėn atsakomybėn patraukto asmens naudai. Savo apeliaciniame skunde atstovas analizavo atskirų įrodymų, palankių S. K. versijai, momentus, kurie, jo manymu, pakankami spręsti dėl administracinės bylos nutraukimo. Tai nurodydamas atstovas, rėmėsi paties S. K. parodymais, S. K. mamos parodymais, dalimi policijos pareigūnų parodymų, paimtų iš bendro jų parodymų konteksto ir tai vertina, kaip pakankamus duomenis paneigiančius S. K. kaltę.

Motyvuojamoji dalis

S. K. atstovo apeliacinis skundas atmestinas.

Apeliacinės instancijos teismas, išanalizavęs administracinio teisės pažeidimo bylos medžiagą, sutinka su Kauno apylinkės teismo išvada, jog S. K. kaltė dėl nurodytų ATPK pažeidimų padarymo, įrodyta neabejotinai, nuobauda individualizuota tinkamai.

ATPK 257 straipsnis numato, kad administracinę bylą nagrinėjantis organas (kartu ir teismas) įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu ir teisine sąmone, t. y. įstatymo nustatytas įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma. Apygardos teismo nuomone, pirmosios instancijos teismas išsamiai ir tinkamai ištyrė bylos aplinkybes, patikrino ir įvertino surinktus įrodymus. Aukštesnysis teismas, įvertinęs apeliacinio skundo argumentus bei byloje surinktus įrodymus, daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas įrodymų vertinimo nuostatų nepažeidė. Teismas išsamiai ir laikydamasis įstatymo reikalavimų išnagrinėjo bylą, išklausė ir administracinėn atsakomybėn patraukto asmens ir liudytojų parodymus, įvertino byloje surinktus rašytinius įrodymus.

Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs bylą įrodymų vertinimo aspektu, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog S. K. padarė jam inkriminuotus administracinius teisės pažeidimus. Pripažindamas administracinėn atsakomybėn patrauktą asmenį kaltu, teismas rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais, nutarime nuosekliai išdėstė, kuriais įrodymais grindžiamos teismo išvados, visapusiškai ir objektyviai išanalizavo bei įvertino teismo posėdyje ištirtus įrodymus ir padarė faktines aplinkybes atitinkančias išvadas. Apeliaciniame skunde nėra jokių argumentų, kurių pagrindu reikėtų pirmosios instancijos teismo ištirtus įrodymus vertinti iš naujo ar naikinti ginčijamą nutarimą, todėl apeliacinės instancijos teismas, sutikdamas su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu bei teisės taikymu, pritaria žemesnės instancijos teismo sprendimo motyvams ir jų nekartoja. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju surinkti įrodymai yra pakankami neabejotinai išvadai dėl S. K. kaltės padarius jam inkriminuotus pažeidimus daryti.

S. K. atstovas yra teisus teigdamas, kad visi neaiškumai traktuojami administracinėn atsakomybėn patraukto asmens naudai. Šiuo atveju apeliacinės instancijos teismui nekyla abejonių dėl S. K. kaltės padarius administracinius teisės pažeidimus, numatytus ATPK 130² str., 124¹ str. 8 d., 187 str. 2 d.

Kaip matyti iš skundžiamo nutarimo, teismas spręsdamas dėl apelianto kaltės, vadovavosi byloje esančia išsamia rašytine medžiaga, apklausė administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį, nukentėjusįjį, liudytojus, taip pat liudytojus tiesiogiai pažeidimą stebėjusius asmenis – I. B., S. K., V. M., R. S.. Šių asmenų parodymais, išanalizuotais kitų byloje esančių įrodymų kontekste, paneigta apelianto nurodyta įvykių versija, t. y., kad įvykio dieną jis automobilio nevairavo. Apylinkės teismas nutarime išsamiai išanalizavo, kokiais įrodymais remiantis įrodyta apelianto kaltė, jog galėtų padaryti išvadą, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo yra kaltas, turėjo pakankamai. Tai, kad S. K. pateikė savo įvykio versiją ir teigė, jog automobilį vairavo iki kebabinės D. G., o nuo jos automobilį į namus turėjo parvairuoti jo sutuoktinė, kad niekur neatsitrenkė ir aikštelėje nieko nebuvo, apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo vertinti niekaip kitaip, tik kaip pažeidėjo gynybine pozicija ir siekimu išvengti administracinės atsakomybės.

S. K. atstovas skunde aptaria apklaustų liudytojų parodymus ir teigia, kad pirmosios instancijos teismas be pagrindo nesirėmė liudytojų I. K., D. G., A. J. parodymais. Tačiau, įvertinus visų pirmosios instancijos teisme apklaustų asmenų parodymus ir kitą administracinio teisės pažeidimo byloje esančią medžiagą, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, vertindamas bylos faktinius duomenis, įrodymų vertinimo taisyklių nepažeidė, t. y. bylos aplinkybes išnagrinėjo išsamiai ir nešališkai, vertino visą bylos medžiagą, įrodymų pakankamumą, nuoseklumą, logiškumą, patikimumą. Teismas motyvuotai ir pagrįstai rėmėsi nukentėjusiojo policijos pareigūno E. P. ir liudytojo policijos pareigūno V. G. teisme duotais parodymais, kurie buvo logiški, nuoseklūs, atitiko tarnybiniame pranešime užfiksuotas aplinkybes bei visą faktinę įvykio situaciją, kontekstą. Tai, kad iš šių parodymų konteksto apeliaciniame skunde nurodyti atskiri teiginiai, tariamai patvirtinantys aplinkybes, kad vaikiną (S. K.) rado sėdintį keleivio pusėje, tėra tik parodymai iš konteksto, kur pieš tai liudytojai nurodė, jog S. K. pamatęs juos, ėjo nuo kebabinės link savo automobilio ir atsisėdo priekyje keleivio vietoje.

Taip pat teismas nesutinka su apeliaciniame skunde išdėstytu atstovo argumentu, kad liudytojai I. B., S. K., V. M. sakė netiesą, nes jie nurodę, kad S. K. sulaikomas buvo agresyvus, ko policijos pareigūnai nenurodė, jo agresyvumą nurodę tik tuomet, kai atvažiavo žmona. Teismas konstatuota, kad liudytojai savo parodymuose nurodė logišką įvykių eigą, juolab, kad, kaip matyti iš liudytojų parodymų, jie ir iškvietė policijos pareigūnus, todėl sieti jų pastebėjimus ir paaiškinimus su aplinkybėmis, jas išskaidant, kad vienu momentu pažeidėjas dar nebuvo agresyvus, o kitu jau buvo agresyvus, neatsižvelgiant į aplinkybių visumą, pažeidžiama įrodymų vertinimo esmė.

Teismui įvertinus bylos įrodymų visumą, įtikinamai buvo paneigta S. K. versija, kad jis automobilio nevairavo. Priešingai negu teigia apeliantas, nėra pagrindo abejoti nei liudytojų I. B., S. K., V. M., R. S. parodymais, nei tarnybines pareigas ėjusių policijos pareigūnų E. P. ir V. G. duotais parodymais, nes nenustatyta, kad liudytojai ar policijos pareigūnai būtų suinteresuoti nurodyti neteisingas įvykio aplinkybes ir apkalbėti pažeidėją. Priešingai vertintini liudytojų, susijusių su S. K. giminystės ryšiais parodymai, kadangi jų parodymai duoti siekiant švelninti S. K. teisinę padėtį. Apeliacinės instancijos teismas pritaria tokiai teismo pozicijai, kadangi bylos baigtimi nesuinteresuoti asmenys, būdami įspėti dėl atsakomybės už melagingų parodymų davimą, suinteresuotų asmenų parodymus paneigė.

Nagrinėjamu atveju apylinkės teismas nustatė, kad S. K. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nėra, S. K. yra asmuo periodiškai traukiamas administracinėn atsakomybėn už įvairius kelių eismo taisyklių ir kitus administracinius pažeidimus, tame tarpe ir atimant teisę vairuoti, kas rodo, kad anksčiau jam taikytos poveikio priemonės (nuobaudos) nebuvo efektyvios, be to, jo padaryti dalis pažeidimų priskiriami šiurkštiems pažeidimams, rodo jo piktybišką, sąmoningą Kelių eismo taisyklių ignoravimą. anksčiau skirtos nuobaudos už ankstesnius pažeidimus jam nepadarė teigiamo poveikio. Įvertinus visas šias aplinkybes, apylinkės teismas nusprendė, kad S. K. skirtina nuobauda su transporto priemonės konfiskavimu. Apeliacinės instancijos teismas laiko, kad Kauno apylinkės teismas, skirdamas nuobaudą S. K. įstatymo nepažeidė. Kaip ir nustatyta įstatyme, apylinkės teismas atsižvelgė į padaryto pažeidimo pobūdį ir aplinkybes, sprendimą motyvavo vadovaudamasis teisingumo ir protingumo principais, todėl manytina, kad būtent tokia nuobauda bus pasiekti ATPK 20 straipsnyje numatyti nuobaudos tikslai.

Atsižvelgus į išdėstytą, teismas daro išvadą, kad Kauno apylinkės teismas, laikydamasis ATPK 248, 257 straipsnių, 284 straipsnio 1 dalyje nustatytų reikalavimų, išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes, tinkamai pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir nešališku visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu įvertino byloje esančius įrodymus, S. K. veikoje teisingai nustatė ATPK 130² str., 124¹ str. 8 d., 187 str. 2 d. numatytų pažeidimų sudėtis ir pagrįstai paskyrė nuobaudą, kurią tinkamai individualizavo. Pirmosios instancijos teismo priimtas procesinis sprendimas teisingas, dėl apeliaciniame skunde nurodytais motyvais jį keisti nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis ATPK 302¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

nutarė:

S. K. atstovo advokato Lino Mažono apeliacinį skundą atmesti.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.