Vilniaus miesto apylinkės teismo įsakymas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Mindaugas Ražanskas rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje R. P., gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, asmens kodas (duomenys neskelbtini), nesusituokęs, nedirbantis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 140 straipsnio 2 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Teismo nustatytos aplinkybės

II. Įrodymai ir jų vertinimo motyvai

2. Ikiteisminio tyrimo metu R. P. parodė, kad santykius su A. M. jis palaiko apie dvejus metus. 2023 m. vasario 13 d. jie buvo apsipykę, todėl A. M. buvo apsigyvenusi pas draugę bute, esančiame (duomenys neskelbtini). Norėdamas susitaikyti su A. M. jis ryte atvyko pas A. M., tačiau jie susiginčijo ir jis nesusitvardęs du kartus smūgiavo delnais A. M. į veido sritį. Jiedu judėjo po butą, o būdama virtuvėje A. M. pradėjo jį varyti iš namų, tad jis delnu sudavė jai dar vieną kartą, po ko A. M. nukrito ant grindų. Tada jis spyrė A. M. į galvą. A. M. norėjo atsistoti, tačiau jis kojomis prispaudė jos galvą tarsi darydamas šuolį, po ko spyrė A. M. į kairį šoną ties šonkauliais. Jis buvo pavartojęs sidro, tačiau tai neturėjo jokios įtakos jo veiksmams. Po šio įvykio jis tiesiog išėjo. A. M. jis atsiprašė, jiedu susitaikė, kiek jis suprato, ji jam atleido ir pretenzijų jam neturi. Dėl savo poelgio jis labai gailisi (elektroninės bylos tomas 1, lapai 122 - 128).

3. Ikiteisminio tyrimo metu A. M. parodė, kad kartu su R. P. ji gyveno nuo 2021 m. gegužės mėn. iki 2023 m. vasario mėn. Nagrinėjamo įvykio metu ji buvo susipykusi su R. P., dėl ko ji laikinai gyveno bute, esančiame (duomenys neskelbtini), pas draugę V. S.. Minėtame bute taip pat gyvena V. S. dukra. 2023 m. vasario 12 d. apie 16.00 val. po darbo ji grįžo į minėtą butą, kur išgėrė vieną butelį sidro bei nuėjo miegoti. 2023 m. vasario 13 d. ryte pas ją atėjo R. P., kuris, norėdamas su ja susitaikyti, atsinešė sidro, kurį jiedu gėrė. Būdami svetainėje jie pradėjo konfliktuoti. Ji R. P. pasakė nesiklausysianti jo įžeidinėjimų ir pradėjo varyti R. P. iš namų, tačiau R. P. pradėjo ją mušti - apie du kartus rankomis smūgiavo jai į galvą. Jie kažkaip atsidūrė virtuvės kambaryje, kuriame ji gindamasi paėmė virtuvinį peilį ir R. P. pasakė „Dink iš čia“, tačiau peiliu R. P. nedūrė. Matydamas, kad ji paėmė peilį, R. P. dar labiau supyko bei pamėgino spirdamas išmušti peilį jai iš rankų, tačiau spirdamas pataikė jai į galvą, dėl ko ji nugriuvo ant grindų. Po to R. P. apie keturis kartus spyrė jai į galvą, kojomis buvo užšokęs ant galvos ir vieną kartą spyrė jai į kairės pusės šonkaulius. R. P. jai sukėlė fizinį skausmą. R. P. baigus ją mušti ji paėmė savo mobiliojo ryšio telefoną ir paskambino bendruoju pagalbos numeriu, o tai pamatęs R. P. kažkur pasišalino. Šio įvykio metu namuose buvo ir įvykį matė V. S. dukra. R. P. yra ją mušęs ir anksčiau, tačiau ji pareiškimo policijai dėl to nėra pateikusi. Dėl šio įvykio ji atsisakė rašyti pareiškimą. Į įvykio vietą medikai nebuvo iškviesti, ji buvo gavusi siuntimą dėl kūno tyrimo, tačiau pas specialistus nenuėjo, nes jai reikėjo eiti į darbą. R. P. ji atleido, jam pretenzijų neturi, civilinio ieškinio neteiks (elektroninės bylos tomas 1, lapai 1-5, 148-154).

4. Ikiteisminio tyrimo metu J. K. parodė, kad ji gyvena bute, esančiame (duomenys neskelbtini), kartu su mama V. S.. 2023 m. vasario 3 d. pas juos atvyko jų pažįstama A. M., kuri pasiprašė trumpam laikui pas jas pagyventi, kadangi šiai nuo jų namų yra patogiau važiuoti į darbą. 2023 m. vasario 12 d. apie 18.00 val. A. M. grįžus iš darbo į jų namus atvyko ir A. M. sugyventinis, vardu R.. A. M. su R. gėrė alkoholinius gėrimus ir dėl kažko susipyko. Konflikto metu A. M. metė į R. lėkštę su maistu ir išpurvino šio drabužius. Apie 21.00 val. R. išvažiavo į namus. 2023 m. vasario 13 d. apie 10. 00 val. ji girdėjo, kaip A. M. skambino R. ir kvietė jį atvažiuoti. Apie 11.00 val. atvyko R.. Ji matė, kad A. M. su R. gėrė sidrą ir apie kažką kalbėjo, tačiau ji buvo su ausinėmis, taigi pokalbio turinio ji negirdėjo. R. jos paprašė iškviesti taksi, ką ji ir padarė. Atvažiavus taksi ji apie tai pasakė R., tačiau pastarasis pradėjo bartis su A. M. ir jai pasakė, kad ji iškvietimą atšauktų. Ji R. pasakė, kad jis pats nueitų ir taksi vairuotojui viską paaiškintų. R. atsistojo ir ketino išeiti iš kambario, tačiau persigalvojo, grįžo į kambarį ir tuo metu ant lovos sėdėjusiai A. M. spyrė į galvą, po ko rankomis pakėlė A. M. nuo kėdės ir pastūmė ant lovos. R. iš kambario išėjo, o po kelių sekundžių išėjo ir A. M.. Kadangi A. M. ir R. pykstasi jau nebe pirmą kartą, ji paskui šiuos nėjo. Ji girdėjo riksmus, tačiau pažiūrėti nėjo. Tada į jos kambarį atėjo kaimynė A. S., gyvenanti bute, esančiame (duomenys neskelbtini), ir pasakė, kad R. ir A. svaidosi peiliais. Tada ji atsikėlė, o A. M. grįžo į kambarį. A. M. atrodė lyg būtų buvusi sumušta - buvo susivėlusi, apsiverkusi, raudonu veidu, ant A. M. kaklo buvo raudonos žymės, panašios į kraują (elektroninės bylos tomas 1, lapai 23-27).

5. Bendrojo pagalbos centro ikiteisminio tyrimo pareigūnui pateiktame garso įraše užfiksuota, kaip 2023 m. vasario 13 d. 10.47 val. moteris, prisistačiusi A. M., kviečia policiją dėl to, kad bute, esančiame (duomenys neskelbtini), ją sumušė buvęs sugyventinis (elektroninės bylos tomas 1, lapai 145-147).

Motyvuojamoji dalis

6. Teismas pažymi, kad šie duomenys yra gauti teisėtais būdais Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka, taigi laikytini įrodymais. Pagrindo netikėti šiais įrodymais nėra, jie yra neprieštaringi, papildo vieni kitus. Šių įrodymų pakanka išvadai, kad 2023 m. vasario 13 d. apie 10.40 val. bute, esančiame (duomenys neskelbtini), R. P. žodinio konflikto su A. M., su kuria kartu gyveno ir vedė bendrą ūkį, metu tris kartus delnais sudavė A. M. į veido sritį, dėl ko A. M. parkrito ant grindų, po ko ne mažiau keturių kartų spyrė A. M. į galvos sritį, kojomis užšoko ant grindų gulinčiai A. M. ant galvos ir vieną kartą spyrė A. M. į kairės pusės šonkaulius, tokiais veiksmais sukėlė A. M. fizinį skausmą.

III. Veikos kvalifikavimo motyvai

7. R. P. smurtaudamas – A. M. delnais suduodamas į veido sritį, spirdamas į galvos sritį, kojomis užšokdamas A. M. ant galvos ir spirdamas šoną – sukėlė A. M. fizinį skausmą. Nagrinėjamo įvykio metu A. M. buvo R. P. šeimos narė – jie kartu gyveno, bendrai tvarkė ūkį, taigi R. P. padarė nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.

IV. Bausmės skyrimo motyvai

8. Prokuroras siūlo baudžiamąjį procesą baigti teismo baudžiamuoju įsakymu ir R. P. skirti trisdešimties parų arešto bausmę, kurios terminą sutrumpinti vienu trečdaliu.

9. R. P. padarė nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, už kurio padarymą numatytos viešųjų darbų arba laisvės apribojimo, arba arešto, arba laisvės atėmimo bausmės. Dėl šia nusikalstama veika padarytos žalos A. M. R. P. pretenzijų neturi. R. P. neprieštarauja, kad baudžiamasis procesas būtų baigtas teismo baudžiamuoju įsakymu, sutinka su prokuroro siūlomos bausmės rūšimi ir dydžiu (elektroninės bylos tomas 1, lapai 158-170). Teismas konstatuoja, kad nėra kliūčių baudžiamąjį procesą baigti teismo baudžiamuoju įsakymu.

10. Spręsdamas dėl R. P. skirtinos bausmės rūšies ir dydžio teismas atsižvelgia į BK 54 straipsnyje įtvirtintus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus. R. P. padarė tyčinį nusikaltimą, priskiriamą nesunkių nusikaltimų kategorijai. R. P. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jis prisipažino padaręs jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jo baudžiamąją atsakomybę sunkina tai, kad šį tyčinį nusikaltimą jis padarė Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. lapkričio 25 d. baudžiamuoju įsakymu būdamas pripažintas kaltu padaręs tyčinį nusikaltimą, kas, vadovaujantis BK 27 straipsnio 1 dalies nuostatomis, reiškia, kad R. P. yra recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas). R. P. nėra išreiškęs sutikimo atlikti viešųjų darbų bausmę, taigi viešųjų darbų bausmė R. P. neskirtina. R. P. yra ne kartą teistas (elektroninės bylos tomas 1, lapai 122-128, 137-144, 178-185), jam buvo skirta laisvės apribojimo bausmė, kuri teigiamos įtakos R. P. nepadarė ir jis nusikalto vėl, taigi teismas turi pagrindo manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti R. P. skiriant arešto bausmę, jos terminą nustatant trumpesnį už vidurkį – trisdešimt parų.

11. Ši baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, R. P. prisipažino padaręs jam inkriminuojamą nusikaltimą, dėl ko, vadovaujantis BK 64¹ straipsnio nuostatomis, R. P. skirtinos trisdešimties parų arešto bausmės terminas trumpintinas vienu trečdaliu – dešimčia parų, ir R. P. skirtina galutinė dvidešimties parų arešto bausmė.

V. Baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo motyvai

12. R. P. nusikalstama veika pasireiškė smurtinio pobūdžio veiksmais prieš šeimos narę, dėl ko teismas mano esant tikslinga R. P. skirti BK 72² straipsnyje įtvirtintą baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose, įpareigojant šią baudžiamojo poveikio priemonę įvykdyti per šešis mėnesius nuo šio teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

VI. Procesinės prievartos priemonės

13. Ikiteisminio tyrimo metu R. P. skirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (elektroninės bylos tomas 1, lapai 133-136), kuri paliktina galioti iki bausmės vykdymo pradžios, o pradėjus bausmės vykdymą – naikintina.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 139 straipsnio 3 dalimi, 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421, 422 straipsniais, Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 49, 64¹, 72² straipsniais, 74 straipsnio 2 dalimi, Lietuvos kalėjimų tarnybos direktoriaus 2023 m. sausio 25 d. įsakymu Nr. V-61 patvirtinto Arešto ir laisvės atėmimo bausmių atlikimo vietų priskyrimo sąrašo 2 punktu,

nusprendžia:

Pripažinti R. P. kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir skirti jam trisdešimties parų arešto bausmę.

Bausmės terminą sumažinti vienu trečdaliu – dešimčia parų ir R. P. skirti galutinę dvidešimties parų arešto bausmę.

Skirti R. P. baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose, įpareigojant šią baudžiamojo poveikio priemonę įvykdyti per šešis mėnesius nuo šio teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

R. P. skirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti galioti iki bausmės vykdymo pradžios, o pradėjus bausmės vykdymą – panaikinti.

1. Nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per keturiolika dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme.

2. Padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios.

3. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą, teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme ir gali paskirti naują bausmę.

4. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja per keturiolika dienų nuo jo gavimo dienos ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

5. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.

6. Arešto bausmę Jūs atliksite Kauno kalėjime. Ne vėliau kaip per septynias dienas po nuosprendžio įsiteisėjimo Jūs privalote atvykti į Kauno kalėjimą (Technikos g. 34, 51334 Kaunas, tel. Nr. +370 663 60132) atlikti arešto bausmės. Dėl ligos ar kitų objektyvių priežasčių negalėdamas nustatytu laiku atvykti į arešto bausmės atlikimo vietą, Jūs privalote ne vėliau kaip per septynias dienas po nuosprendžio įsiteisėjimo apie tai pranešti Kauno kalėjimo administracijai ir susiderinti su ja atvykimo atlikti bausmės datą. Nuteistųjų, kurie neatvyko atlikti arešto bausmės ir nepranešė pataisos įstaigos administracijai apie neatvykimo priežastis, paiešką atlieka policija.

7. Asmeniui, kuris vengia įvykdyti jam paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali paskirti bausmę pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 243 straipsnį. Šiuo atveju nubaudimas neatleidžia nuteistojo nuo pareigos įvykdyti paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę.