Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkas Artūras Driukas, susipažinęs su Klaipėdos apygardos teismo civilinėje byloje Nr. 2-527-125/2014 gautu prašymu,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Lietuvos apeliaciniam teismui perduota Klaipėdos apygardos teismo civilinė byla Nr. 2-527-125/2014 pagal ieškovo UAB „ThyssenKrupp Baltija“ ieškinį atsakovui Suomijoje registruotai įmonei Pirkan Terramek Oy dėl 358 661,19 Lt skolos, 26 434,81 Lt delspinigių, 20 537,74 Lt palūkanų, 12 proc. dydžio metinių palūkanų nuo 405 633,74 Lt sumos nuo ieškinio pateikimo teismui dienos iki visiško sprendimo įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidų priteisimo. Ieškovas prašė taikyti atsakovo turto atžvilgiu laikinąsias apsaugos priemones.

Byloje gautas ieškovo prašymas, kuriame nurodyta, kad pagal CPK 123 straipsnio 4 dalį tuo atveju, kai procesinių dokumentų juridiniam asmeniui įteikti nepavyksta, procesinis dokumentas siunčiamas juridinio asmens buveinės adresu ir laikomas įteiktu praėjus dešimčiai dienų nuo išsiuntimo. Procesiniai dokumentai atsakovui pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamento Nr. 1393/2007 reikalavimus Klaipėdos apygardos teismo per Suomijos gaunančią agentūrą išsiųsti dar 2013 m. gegužės 3 d. Bylos duomenys patvirtina, kad dokumentai 2013 m. gegužės 20 d. įteikti gaunančiai agentūrai. Ieškovas nurodo iki šios dienos negavęs jokių pranešimų apie bylos eigą ir laikinųjų apsaugos priemonių klausimas iki šiol neišspręstas. Akivaizdu, kad dešimties dienų terminas nuo dokumentų išsiuntimo jau seniai yra suėjęs, todėl teismas turėjo vadovautis CPK 123 straipsnio 4 dalies reikalavimais ir dokumentus laikyti įteiktais atsakovui. Vadovaujantis CPK 72 starsipnio 3 dalimi, ieškovas prašo Lietuvos apeliacinio teismo nustatyti terminą Klaipėdos apygardos teismui laikyti atsakovui išsiųstus dokumentus įteiktais CPK 123 straipsnio 4 dalyje nurodytu pagrindu.

Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 72 straipsnio 3 dalis nustato, kad, jeigu pirmosios instancijos teismas laiku neatlieka procesinių veiksmų, kuriuos pagal šį kodeksą privalo atlikti, šių veiksmų atlikimu suinteresuotas proceso dalyvis turi teisę kreiptis į apeliacinės instancijos teismą su prašymu nustatyti terminą tokiems procesiniams veiksmams atlikti. Šis prašymas pateikiamas per bylą nagrinėjantį teismą, o šis prašymo priėmimo klausimą privalo išspręsti ne vėliau kaip kitą darbo dieną po prašymo gavimo dienos. Jeigu per septynias darbo dienas nuo prašymo gavimo dienos teismas, dėl kurio neatliktų procesinių veiksmų yra pateiktas prašymas, atlieka atitinkamus procesinius veiksmus, laikoma, kad proceso dalyvis atsisakė pateikto prašymo. Priešingu atveju šis prašymas per septynias darbo dienas nuo jo gavimo persiunčiamas apeliacinės instancijos teismui.

CPK 72 straipsnio paskirtis – nustatyti pareigą teismui rūpintis, kad civilinė byla teisme būtų išnagrinėta per kuo trumpesnį laiką, nebūtų vilkinamas bylos išnagrinėjimas, siekti, kad civilinė byla būtų išnagrinėta per vieną teismo posėdį (CPK 72 str. 1 d.). Įstatymų leidėjas, siekdamas, kad bylą nagrinėjantis teismas laikytųsi CPK nustatytų terminų procesiniams veiksmams atlikti, suteikė byloje dalyvaujantiems asmenims galimybę tais atvejais, kai teismas laiku neatliko konkretaus procesinio veiksmo, kurį pagal CPK privalėjo atlikti, kreiptis į apeliacinės instancijos teismą dėl termino šiam procesiniam veiksmui atlikti nustatymo. Taigi, šia procesine norma byloje dalyvaujantys asmenys turi teisę remtis tais atvejais, kai teismas neatliko konkretaus procesinio veiksmo ir tam procesiniam veiksmui atlikti įstatymas numato apibrėžtą terminą.

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 109 straipsnio 2 dalyje, taip pat CPK 21 straipsnyje įtvirtintas teismų nepriklausomumo principas, kuris numato, kad teisėjai ir teismai, vykdydami teisingumą, yra nepriklausomi ir nešališki. Teismų įstatymo 3 straipsnyje nustatyta, kad teisėjai, vykdydami teisingumą, yra nepriklausomi nuo proceso dalyvių, teismų administracijos, kitų teisėjų, valstybės valdžios institucijų, pareigūnų bei kitų asmenų; teisėjams negali būti daromas joks politinis, ekonominis, psichologinis, socialinis spaudimas ar kitoks neteisėtas poveikis, kuris galėtų turėti įtakos jų sprendimams; niekas neturi teisės reikalauti, kad teisėjas atsiskaitytų dėl konkrečioje byloje priimto sprendimo. Tai reiškia, jog nagrinėjamoje byloje taikytinos materialiosios ir proceso teisės normų turinį aiškina tą bylą nagrinėjantis teismas. Nei byloje dalyvaujantis asmuo, nei kiti teisėjai, tame tarpe ir aukštesnės instancijos teismo, neturi teisės kištis į teisingumo vykdymą ir nurodyti bylą nagrinėjančiam teismui (teisėjui), kaip jis turi aiškinti byloje taikytinas materialiosios ir proceso teisės normas, taip pat kaip vertinti vieną ar kitą byloje esančią aplinkybę. Priešingu atveju būtų pažeistas nurodytasis teismo ir teisėjo nepriklausomumo principas. Pagal CPK 265 straipsnio 1 dalį, priimdamas sprendimą, bylą nagrinėjantis teismas įvertina įrodymus, konstatuoja, kurios aplinkybės, turinčios reikšmės bylai, yra nustatytos ir kurios nenustatytos, koks įstatymas turi būti taikomas šioje byloje ir ar ieškinys yra tenkintinas.

Nagrinėjamu atveju ieškovas prašo nustatyti pirmosios instancijos teismui terminą laikyti atsakovui išsiųstus procesinius dokumentus įteiktais CPK 123 straipsnio 4 dalyje nurodytu pagrindu. Taigi, ieškovas neprašo nustatyti terminą, per kurį teismas turi atlikti procesinį veiksmą, kuriam atlikti proceso įstatymas nustato konkretų procesinį terminą. Ieškovas prašo nustatyti terminą, per kurį teismas turėtų pripažinti tam tikrą procesinį teisinį faktą egzistuojančiu, t. y. kad procesiniai dokumentai yra įteikti atsakovui. Visų pirma, proceso įstatymas apskritai nenumato termino, per kurį teismas turi atlikti tokio procesinio juridinio fakto egzistavimo įvertinimą. Antra vertus, kaip minėta, tik bylą nagrinėjantis teismas turi įgaliojimus spręsti, kokie procesiniai ar materialieji teisiniai faktai byloje yra nustatyti ar nenustatyti, taip pat aiškinti byloje taikytinų proceso teisės ar materialiosios teisės normų turinį. Apeliacinės instancijos teismas faktų konstatavimo bei teisės normų aiškinimo ir taikymo patikrą gali atlikti tik bylą nagrinėdamas apeliacine tvarka pagal apeliacinį ar atskirąjį skundą, kai yra priimti atitinkami teismo procesiniai sprendimai ir juos pagal įstatymą galima skųsti apeliacine tvarka (CPK XVI skyrius). Aukštesnės instancijos teismai aiškinti byloje taikytinų teisės normų turinį a priori, t. y. dar neišnagrinėtoje byloje, įgaliojimų neturi. Tokiais atvejais nėra pagrindo taikyti CPK 72 straipsnio 3 ir 4 dalies nuostatas ir kreiptis į apeliacinės instancijos teismą dėl termino teismo procesiniam veiksmui atlikti nustatymo.

Kartu atkreiptinas ieškovo dėmesys, kad Europos Parlamentas ir Taryba 2007 m. lapkričio 13 d. priėmė reglamentą Nr. 1393/2007 Dėl teisminių ir neteisminių dokumentų civilinėse arba komercinėse bylose įteikimo valstybėse narėse. Šiame reglamente numatyta, kad teisminiai dokumentai gali būti įteikiami per perduodančias ir gaunačias agentūras (2 str.), arba tiesiogiai paštu: registruotu laišku su gavimo patvirtinimu arba lygiaverčiu būdu (14 str.), arba tiesiogiai per teismo pareigūnus, tarnautojus ar kitus valstybės narės, į kurią kreipiamasi, kompetentingus asmenis, kai toks tiesioginis įteikimas leidžiamas pagal tos valstybės narės teisę (15 str.). ES reglamentai yra tiesioginio veikimo teisės aktai, todėl jiems įgyvendinti nereikalinga priimti specialių įstatymų ar kitų teisės aktų ir jie taikomi tiesiogiai. Pagal teisės aktų hierarchiją, tuo atveju, kai teisminiai dokumentai turi būti įteikti ES valstybėje narėje, taikytina pirmenybę turinti ES teisė, o ne nacionalinė teisė.

Kaip minėta, pagal CPK 72 straipsnio 3 dalį, prašymas dėl termino pirmosios instancijos teismui atlikti procesinį veiksmą nustatymo pateikiamas per bylą nagrinėjantį teismą; bylą nagrinėjantis teismas išsprendžia tokio prašymo priėmimo klausimą ne vėliau kaip kitą darbo dieną po prašymo gavimo dienos. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai priėmė ieškovo UAB „ThyssenKrupp Baltija“ prašymą, kadangi tokį prašymą turėjo būti atsisakyta priimti (CPK 111 str. 2 d. 4 p., 115 str. 6 d., 137 str. 2 d. 1 p.). Nustačius, kad prašymas priimtas nesant tam teisinio pagrindo, šio prašymo nagrinėjimas nutrauktinas (CPK 3 str. 6 d., 293 str. 1 p.).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkas, vadovaudamasis CPK 3 str. 6 d., 72 str. 3 d., 293 str. 1 p.,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

ieškovo UAB „ThyssenKrupp Baltija“ prašymo nagrinėjimą nutraukti.