- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2009-10-06
- Bylos Nr.
- 1A-431-397-2009
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Gytis Večerskas (pirm.), Egidijus Jonas Grigaravičius, Emilija Akelienė
- Nuteistasis
- A. R.
- Advokatai
- Algimantas Degulis
Pranešėjas Gytis Večerskas Baudžiamosios bylos Nr. 1A-431-397/2009
NUTARTIS
2009 m. spalio 6 d.
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Gyčio Večersko, teisėjų: Emilijos Akelienės, Egidijaus Jono Grigaravičiaus, sekretoriaujant Simonai Janulaitienei, dalyvaujant prokurorui Jonui Vitkauskui, gynėjui advokatui Algimantui Deguliui,
teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. R. apeliacinį skundą dėl Kauno rajono apylinkės teismo 2009 m. gegužės 11 d. nuosprendžio, kuriuo jis pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 281 str. 6 d. laisvės atėmimu 7 (septyneriems) metams.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 2 d., 63 str. 5 d. 2 p. ir 63 str. 9 d., bausmes subendrinus apėmimo būdu, griežtesne šiuo nuosprendžiu paskirta bausme apimant dalį švelnesnės bausmės dalies, atliktos pagal Kauno miesto apylinkės teismo 2008-12-22 nuosprendį, nustatyta galutinė bausmė - laisvės atėmimas 7 (septyneriems) metams, bausmę paskiriant atlikti pataisos namuose.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 68 str., uždrausta A. R. vairuoti transporto priemones 3 (trejus) metus.
Priteista iš A. R. 60 000 (šešiasdešimt) tūkstančių litų neturtinės žalos D. B..
Aprašomoji dalis
nustatė:
A. R. pagal Lietuvos Respublikos BK 281 str. 6 d. nuteistas už tai, kad jis, vairuodamas kelių transporto priemonę, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, pažeidė kelių eismo saugumo taisykles, dėl ko įvyko eismo įvykis, dėl kurio žuvo žmogus, o būtent: 2007-11-11 apie 00 val. 30 min. (duomenys neskelbtini) 6 km, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kraujyje esant 1,76 promilės alkoholio, vairavo automobilį FORD SIERA, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) tuo pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau KET) reikalavimus, nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių, kad nekeltų pavojaus kitiems eismo dalyviams, pasirinkdamas važiavimo greitį neatsižvelgė į meteorologines, važiavimo ir kelio sąlygas, pažeisdamas KET 53 p., 172 p., reikalavimus, dėl ko nesuvaldė vairuojamo automobilio išvažiavo juo į priešingos krypties eismo juostą ir susidūrė su priešpriešiais atvažiuojančiu automobiliu VW LT 35, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), tuo pažeisdamas KET 144 p., reikalavimus, dėl to eismo įvykio metu mirtinai sužalodamas kartu važiavusią keleivę R. R., dėl kūno sumušimo su šlapimo pūslės plyšimu, skeleto kaulų lūžimo, širdies ir plaučių sumušimo, pasireiškusio muštinėmis žaizdomis veide, poodinėmis kraujosruvomis abiejų akių vokuose, dešiniame petyje, žaste, klube ir šlaunyje, dešinių II, VII ir VIII šonkaulių, abiejų gaktikaulių šakų, dešinio šlaunikaulio lūžimais, jų akiduobių viršutinių sienelių lūžimais, širdies, abiejų plaučių sumušimais, šlapimo pūslės plyšimu, taip pat sunkiai sutrikdydamas sveikatą J. R. dėl galvos smegenų sukrėtimo galvos smegenų sumušimo, nežymiai sutrikdydamas sveikatą G. R. dėl poodinės kraujosruvos ir odos nubrozdinimo veide.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu nuteistasis prašo sumažinti jam paskirtą bausmę. Nurodo, kad ikiteisminio tyrimo metu nebuvo nustatyta jokių įvykio liudytojų, o teisme liudytojais buvo apklausti policijos pareigūnai, kurie jį konvojavo į teismą ir dalyvavo teismo procese, o paskui liudijo, kad matė pastarąjį autoįvykio metu girtą. Šių parodymų neatitikimą tikrovei, anot apelianto, patvirtina ir nukentėjusiojo V. D. parodymai, kad iš pradžių į įvykio vietą atvykę medikai juos išvežė į KMUK ir tik po to atvyko policijos pareigūnai. Tvirtina, kad įvykio metu buvo blaivus, išgėrė tik klinikose streso metu, ką galėtų patvirtinti kitas liudytojas.
Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistojo gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokuroras prašė apeliacinį skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistojo A. R. apeliacinis skundas atmestinas.
Pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 20 str., 301 str., nešališkai ir išsamiai išnagrinėjo visas bylos aplinkybes, įvertino ištirtus įrodymus bei pagrįstai A. R. pripažino kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 281 str. 6 d..
Nuteistasis neneigia savo kaltės, kad, vairuodamas kelių transporto priemonę, pažeidė kelių eismo saugumo taisykles, dėl ko įvyko eismo įvykis, dėl kurio žuvo žmogus, tačiau nesutinka su teismo nustatyta aplinkybe, kad jis veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio. Iš šio apeliacinio skundo argumento seka, kad nuteistasis nesutinka su jo veikos kvalifikavimu pagal Lietuvos Respublikos BK 281 str. 6 d..
Kaip matyti iš nuteistojo parodymų teisme, jis iš pradžių neigė vairavęs transporto priemonę neblaivus, tvirtino 0,5 l talpos butelį likerio „Dainava“ išgėręs vienas prieš kraujo tyrimus, sutiko su nustatytu etilo alkoholio kiekiu kraujyje (1,76 prom.) (t. 2, b.l. 201-202), vėliau, prokurorui pateikus papildomus įrodymus ir juos ištyrus teismo posėdyje, neblaivumo faktą įvykio metu pripažino (t. 3, b.l. 18), tačiau apeliaciniame skunde vėl tvirtina įvykio metu buvęs blaivas ir išgėręs streso būsenoje tik Kauno medicinos universiteto klinikose. Kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai šį nuteistojo A. R. aiškinimą traktavo kaip gynybinę versiją, nes ją paneigia papildomai byloje surinkti įrodymai: gydymo įstaigos informacija, liudytojų A. J. ir E. B. parodymai, kuriais netikėti teismui nebuvo ir nėra jokio pagrindo.
Apeliaciniame skunde neteisingai nurodoma, kad liudytojais apklausti policijos pareigūnai A. J. ir E. B. konvojavo nuteistąjį į teismą, dalyvavo bylos nagrinėjime teisme ir tik po to davė parodymus apie tai, kad matė nuteistąjį autoįvykio metu girtą. Iš bylos medžiagos matyti, kad abu minėti policijos pareigūnai dirba Kauno apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Kauno rajono policijos komisariate Viešosios tvarkos skyriuje Kelių policijos poskyryje, o ne Areštinės ir konvojavimo skyriuje, tad konvojuoti nuteistąjį į teismo posėdį jie pagal savo profesines pareigybes netgi negalėjo, be to, į teismo posėdį liudytojais atvyko pagal teismo šaukimus ir davė parodymus apie jiems žinomas įvykio aplinkybes, prisiekę įstatymų nustatyta tvarka.
D. V. šioje baudžiamojoje byloje nėra pripažintas nukentėjusiuoju, kas neteisingai nurodoma apeliaciniame skunde. Pastarasis ikiteisminio tyrimo metu apklausiamas liudytoju parodė, kad „po kurio laiko į eismo įvykio vietą atvažiavo greitoji, kuri sužeistus žmones išvežė į ligoninę. Po kurio laiko į eismo įvykio vietą atvažiavo policija“, tačiau teisme jis apklaustas nebuvo, teismas jo ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų nevertino, tad jie neanalizuotini.
Apeliaciniame skunde minimo liudytojo, kuris galėtų patvirtinti nuteistojo skundo argumentą, jog jis įvykio metu buvo blaivas, apklausos, kaip matyti iš baudžiamosios bylos medžiagos, nuteistasis ir jo gynėjas pirmosios instancijos teismo posėdyje atsisakė, be to, ir apeliacinės instancijos teismo posėdyje atlikti įrodymų tyrimą bei apklausti šį liudytoją nuteistojo gynėjas nepageidavo.
Taigi byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visetas patvirtina, kad nuteistasis įvykio metu buvo apsvaigęs nuo alkoholio, dėl ko jo veika pagal Lietuvos Respublikos BK 281 str. 6 d. kvalifikuota teisingai.
Pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmę nuteistajam A. R., atsižvelgė į nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nuteistojo asmenybę, jo atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes ir bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, numatytų Lietuvos Respublikos BK 54 straipsnyje, nepažeidė.
Įvertinęs tai, kad nuteistasis A. R. padarė neatsargų nusikaltimą dėl nusikalstamo pasitikėjimo, sukėlė itin sunkias pasekmes – vieno asmens mirtį, kito asmens sunkų sveikatos sutrikdymą ir dar kito asmens nežymų sveikatos sutrikdymą, administracine tvarka baustas 20 kartų, iš jų 18 kartų už kelių eismo taisyklių pažeidimus, net 11 kartų teistas, šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę, jo atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių nenustatyta, pirmosios instancijos teismas pagrįstai skyrė realią laisvės atėmimo bausmę, jos dydį nustatydamas didesnį nei įstatymo sankcijoje numatytas bausmės vidurkis. Įvertinusi visas aplinkybes, kolegija daro išvadą, kad nuteistajam A. R. paskirtoji bausmė yra teisinga, mažinti ją nėra įstatyminio pagrindo.
Rezoliucinė dalis
nutarė:
nuteistojo A. R. apeliacinį skundą atmesti.