- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-02-19
- Bylos Nr.
- 2-51-772/2011
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Jonas Stubrys
- Pareiškėjas
- M. S.
- Kreditorius
- A. M., A. I.
dalyvaujant pareiškėjui M. S. ir jo atstovui adv. M. Bakanui, suinteresuotam asmeniui (išieškotojui) A. M. ir jo atstovei adv. A. M., neatvykus suinteresuotiems asmenims: antstoliui T. Ubartui ir A. I., gauti prašymai bylą nagrinėti jiems nedalyvaujant,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka, išnagrinėjo pareiškėjo M. S. skundą dėl antstolio veiksmų, suinteresuoti asmenys: antstolis T. Ubartas, išieškotojas A. M. ir A. I..
Aprašomoji dalis
n u statė:
Šalies argumentai
pareiškėjas 2009-11-09 su skundu kreipėsi į teismą, kuriame nurodė, kad išieškotojas kreipėsi į antstolį T. Ubartą dėl 105 000 Lt skolos pagal 2009-07-13 vekselį ir jo pagrindu notaro išduotą vykdomąjį įrašą iš jo, M. S., išieškojimo. Teigė, kad antstolis areštavo jam su sutuoktine A. I. bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausiantį turtą ir paskelbė apie įvyksiantį bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančio turto pardavimą iš varžytinių 2009-09-21. Sutuoktinė A. I. kreipėsi į Šiaulių miesto apylinkės teismą su skundu dėl antstolio T. Ubarto veiksmų pripažinimo neteisėtais skelbiant varžytines dėl jo, M. S., ir jos turto pardavimo.
Žemesnės instancijos teismas
Šiaulių miesto apylinkės teismas 2010-03-03 nutartimi skundą patenkino ir antstolio T. Ubarto veiksmus pripažino neteisėtais skelbiant varžytines dėl jo, M. S., ir A. I. turto pardavimo. Šiaulių apygardos teismas paliko galioti Šiaulių miesto apylinkės teismo 2010-03-03 nutartį. Teigė, kad buvo pripažinta, jog 2009-09-21 antstolio T. Ubarto paskelbtos varžytinės dėl pareiškėjui su sutuoktine A. I. bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančio turto pardavimo, buvo paskelbtos neteisėtai ir nepagrįstai.
Nurodė, kad 2009-11-20 pareiškėjas kreipėsi su prašymu į antstolį atlikti areštuoto turto vertės ekspertizę. Tačiau ekspertizė nebuvo atliekama, nes vykdomoji byla buvo teisme. Taip pat pareiškėjas prašė antstolio perduoti areštuotą turtą saugoti jiems, A. I. ir M. S..
Pareiškėjas 2010-05-07 gavo antstolio T. Ubarto 2010-05-04 Turto perdavimo išieškotojui aktą Nr. 1927/09, kuriame nurodoma, kad antstolis Tomas Ubartas, atsižvelgdamas į išieškotojo A. M. prašymą ir vadovaudamasis LR Civilinio proceso kodekso 702 straipsniu, 2010 m. gegužės 04 d. perduoda: roletus 17 vnt.; 2 vnt. stogo roletų; 4 vnt. horizontalių žaliuzių - 3 500 Lt; trijų dalių odinius svetainės baldus, kreminės spalvos - 4 200 Lt; svetainės stalą su 8 kėdėmis - 1 260 Lt; virtuvinį baldų komplektą - 7 000 Lt; indaplovę „Fagor“ 1LF-07-3IT - 1 100 Lt; garų surinktuvą, Fagor“ AF3-647B - 280 Lt; kaitlentė „Fagor“ IF - 405 su orkaite „Fagor“ 6H - 760B - 3 000 Lt; šaldytuvą „ARDO“ - 500 Lt; mikrobangų krosnelę „Elektrolux“ - 140 Lt; sekcijinių vartų automatiką garažo vartams - 700 Lt; miegamojo baldų komplektą - 1 700 Lt; užuolaidas svetainės ir miegamojo - 1 000 Lt; vonios spintelę su veidrodžiu - 300 Lt; prieškambario minkštą kėdę (pufas) ir sienine kabyklą - 190 Lt; tonuotą grūdintą stiklą laiptinėje ir virtuvėje - 1200 Lt; elektrinį virdulį „Bosch“ - 50 Lt; tosterį ,,Bosch“ - 50 Lt; vėdinimo įrenginį „Komfovent Kompakt - Rego 400VE“ – 3 700 Lt, priklausančius M. S., a/k (duomenys neskelbtini) ir A. I., a/k (duomenys neskelbtini) išieškotojui A. M., a/k (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), viso už 29 870 Lt (dvidešimt devynis tūkstančius aštuonis šimtus septyniasdešimt litų).
Teigė, jog tame pačiame voke buvo ir kitas antstolio T. Ubarto dokumentas (2010-05-05 Nr. S-08359), kuriuo antstolis nurodė, kad atsakydamas į pareiškėjo prašymą pakeisti turto saugotoją vykdomojoje byloje Nr. 1927/09, praneša, jog išieškotojas A. M. 2010-05-04 parašė prašymą pasiimti areštuotą turtą natūra, atsižvelgiant į tai areštuotas turtas pareiškėjui nebus perduotas saugoti.
Anot pareiškėjo LR CPK 681 str. 3 d. nustatyta, kad skolininkas nedalyvavęs areštuojant turtą prieštaravimus dėl turto įkainojimo gali pareikšti ne vėliau kaip per penkias dienas nuo tos dienos, kurią gavo arešto aktą. Antstolis teigė, kad turto arešto aktas pareiškėjui buvo įteiktas 2009-08-10, o prieštaravimus esą jis pateikė tik 2009-11-20, t. y. praėjus daugiau kaip trims mėnesiams nuo arešto akto įteikimo. Pagal antstolį vykdomojo proceso šalys savo teisėmis turi naudotis tinkamai ir laiku, kad nebūtų vilkinamas vykdymo procesas. Atsakyme nurodyta, kad pareiškėjas praleido įstatyme nustatytą terminą prieštaravimams dėl turto įkainojimo pateikti, todėl jo prieštaravimai nebus priimti ir ekspertizė turto vertei nustatyti nebus skiriama. Antstolis pažymėjo, kad turtas įvertintas atsižvelgiant į jo įsigijimo kainą bei turto nusidėvėjimą, o pareiškėjo pateikti prieštaravimai yra visiškai nemotyvuoti, t. y. nenurodant jokių argumentų kodėl antstolio nustatyta kaina yra neteisinga.
Šalies argumentai
Pareiškėjas skunde teigė, kad yra įsitikinęs, jog T. Ubarto 2010-05-04 Turto perdavimo išieškotojui aktas Nr. 1927/09 yra neteisėtas ir nepagrįstas, todėl turi būti panaikintas. Skundą dėl šio T. Ubarto 2010-05-04 Turto perdavimo išieškotojui akto Nr. 1927/09 paduoda LR CPK 510 str. nustatyta tvarka. Tačiau tuo atveju, jei teismas jau yra gavęs T. Ubarto 2010-05-04 Turto perdavimo išieškotojui aktą Nr. 1927/09, kad jis būtų patvirtintas teismo, prašė šį jo skundą perduoti tam pačiam teisėjui, kuris nagrinės ir klausimą dėl T. Ubarto 2010-05-04 Turto perdavimo išieškotojui akto Nr. 1927/09 patvirtinimo LR CPK 702 str. nustatyta tvarka.
Pareiškėjas nurodė, kad yra įsitikinęs, jog antstolio T. Ubarto 2010-05-05 rašte Nr. S-03599 pateiktas atsisakymas perduoti areštuotą turtą saugoti jam ir A. I. bei atlikti areštuoto turto vertės nustatymo ekspertizę yra taip pat neteisėtas ir nepagrįstas. Todėl antstolis turi būti teismo įpareigotas paskirti areštuoto turto saugotoju pareiškėją ir/ar A. I. bei atlikti areštuoto turto vertės nustatymo ekspertizę.
Papildomai pareiškėjas nurodė ir šiuos motyvus.
Dėl antstolio neteisėto atsisakymo atlikti areštuoto turto vertės nustatymo ekspertizę.
Kaip pareiškėjas jau nurodė aukščiau, kaip vieną iš argumentų dėl ko, antstolis atsisakė atlikti jo prašomą areštuoto turto vertės nustatymo ekspertizę, yra tai, kad neva LR CPK 681 str. 3 d. nustatyta, jog skolininkas nedalyvavęs areštuojant turtą prieštaravimus dėl turto įkainojimo gali pareikšti ne vėliau kaip per penkias dienas nuo tos dienos, kurią gavo arešto aktą. Anot antstolio arešto aktas pareiškėjui buvo įteiktas 2009-08-10, o prieštaravimus jis pateikė tik 2009-11-20, t. y. praėjus daugiau kaip trims mėnesiams nuo arešto akto įteikimo.
Pareiškėjas pažymėjo, jog LR CPK 681 str. 1 d. numato, kad areštuodamas skolininko turtą antstolis jį įkainoja rinkos kainomis, atsižvelgdamas į turto nusidėvėjimą bei į arešto metu dalyvaujančių išieškotojo ir skolininko nuomones. Jeigu skolininkas ar išieškotojas prieštarauja antstolio atliktam įkainojimui arba jei antstoliui kyla abejonių dėl turto vertės, antstolis turto vertei nustatyti skiria ekspertizę. Dėl to pareiškėjas pasinaudodamas šia teise 2009-11-20 ir prašė antstolio atlikti ekspertizę areštuoto turto vertei nustatyti.
Anot pareiškėjo Lietuvos Aukščiausiasis Teismas praktikos Dėl areštuoto turto pardavimo iš varžytinių arba skolininko pasirinktam pirkėjui apžvalgoje (Publikuotoje ,,Teismų praktika“ Nr. 28. 2008 m.) yra nurodęs, jog tam, „kad būtų užtikrinti vykdymo proceso šalių teisės bei teisėti interesai, antstolis privalo skolininką ir kreditorių informuoti, kad jie arešto metu turi teisę pareikšti nuomonę dėl antstolio pasiūlyto turto įkainojimo (CPK 681 straipsnio 1 dalis), taip pat turi teisę per penkias dienas nuo turto arešto dienos reikšti prieštaravimus dėl turto arešto akte nurodytos turto vertės (CPK 681 straipsnio 3 dalis). Su teise reikšti nuomonę ir prieštaravimus skolininkas ir kreditorius turi būti supažindinami pasirašytinai. Apie skolininko ar kreditoriaus pareikštą nuomonę ar prieštaravimus turi būti nurodoma turto apraše (CPK 678 straipsnio 1 dalies 13 punktas, Sprendimų vykdymo instrukcijos 5 priedas) arba turto arešto akte, jeigu turto aprašas nesudaromas. Jei skolininkas ar kreditorius tokios nuomonės ar prieštaravimų nepareiškė, apie tai taip pat turi būti pažymima turto apraše arba turto arešto akte. Pažymėtina, kad jeigu skolininkas ar išieškotojas nepasinaudoja CPK 681 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta teise reikšti prieštaravimus, jie vis tiek turi teisę skųsti antstolio veiksmus (CPK 639 straipsnio 5, 6 punktai, 643 straipsnio 4, 5 punktai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. vasario 7 d nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-8/2005; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. sausio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-161/2007).
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje teismų praktikoje laikomasi nuoseklios pozicijos, kad areštuoto turto įkainojimas yra ypač svarbi parduodamo iš varžytynių turto proceso stadija. Jos metu antstoliui keliami reikalavimai maksimaliai ir objektyviai įkainoti areštuotą turtą. Nepaisant to, kad šio proceso paskirtis yra patenkinti kreditoriaus (išieškotojo) reikalavimus, antstolis privalo atsižvelgti tiek į išieškotojo, tiek į skolininko interesus. Šių interesų pusiausvyros išlaikymas įpareigoja antstolį elgtis sąžiningai, protingai ir teisingai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. gegužės 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Siccum“ v. antstolis L. G. ir kt., bylos Nr. 3K-3-211/2007; 2008 m. rugsėjo 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje D. B. ir kt. v. antstolė B. P. ir kt., bylos Nr. 3K-3-434/2008). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs ir tai, kad antstolis vykdymo procese veikia tam, kad naudodamasis įstatymo suteiktomis teisėmis užtikrintų teisėtą teismo sprendimo vykdymą. Antstolio, kaip valstybės suteiktas funkcijas vykdančio subjekto, diskrecija nėra absoliuti - ji ribojama įstatymo; naudotis ar ne įstatymo suteiktomis teisėmis, antstolis privalo pagal tai, kiek tai atitinka jo veiklos tikslus ir įstatymo nustatytas pareigas. Teisingas, įstatymo reikalavimus atitinkantis skolininko turto įkainojimas - visų pirma antstolio pareiga, kurią vykdyti jis privalo nepaisant to, kaip vykdymo proceso šalys naudojasi savo procesinėmis teisėmis. Įstatymas antstoliui nustato pareigą ir suteikia realias galimybes taip įkainoti areštuotą turtą, kad įkainojimas atitiktų galimas realias rinkos kainas ir optimaliai atitiktų tiek išieškotojo, tiek skolininko interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. gegužės 28 d. nutartis civilinėje byloje UAB „ Siccum“ v. antstolis L. G. ir kt., bylos Nr. 3K-3-211/2007; 2008 m. gruodžio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „ JGK statyba“ v. AB „Lithun“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-604/2008; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-04-23 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-90/2009).
Šalies argumentai
Pareiškėjas teigė, kad apie jokias jo ar A. I. teises prašyti atlikti ekspertizę areštuoto turto vertei nustatyti, kaip tai suformuota Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje, antstolis T. Ubartas niekada neinformavo, juo labiau pasirašytinai. Taigi, akivaizdu, jog antstolio T. Ubarto atsisakymas atlikti areštuoto turto vertės nustatymo ekspertizę yra neteisėtas ir nepagrįstas. Juo labiau, kad pareiškėjas sutinka pasiūlyti ekspertą ir apmokėti ekspertizės išlaidas.
Kaip kitą argumentą, kodėl antstolis atsisako atlikti areštuoto turto vertės nustatymo ekspertizę, antstolis nurodo tą aplinkybę, kad pareiškėjas neva nepateikė jokių argumentų kodėl antstolio nustatyta kaina yra neteisinga. Tačiau pareiškėjas mano, kad LR CPK 681 str. 1 d. jam pareigos argumentuoti dėl ko nesutinka su antstolio nustatyta areštuoto turto verte, nenurodo. Taigi, šis antstolio argumentas taip pat yra nepagrįstas.
Todėl pareiškėjas yra įsitikinęs, kad antstolio T. Ubarto 2010-05-05 raštu Nr. S-03599 išdėstytas atsisakymas atlikti areštuoto turto vertės nustatymo ekspertizę yra neteisėtas ir nepagrįstas ir jis turi būti įpareigotas atlikti areštuoto turto vertės nustatymo ekspertizę.
Dėl neteisėto antstolio 2010-05-05 Turto perdavimo išieškotojui akto Nr. 1927/09 surašymo ir teikimo ji tvirtinti.
Kaip jau pareiškėjas nurodė aukščiau, antstolis T. Ubartas 2010-05-05 surašė Turto perdavimo išieškotojui aktą Nr. 1927/09, kuriuo perdavė areštuotą turtą išieškotojui. LR CPK 700 str. nustatyta, kad turto perdavimas išieškotojui be varžytynių yra speciali procesinė turto realizavimo forma. Tai priverstinis turto perdavimas kito asmens nuosavybėn specialia įstatyme nustatyta tvarka, siekiant atsiskaityti su išieškotoju. Išieškotojui, pareiškusiam norą pasiimti turtą natūra, turtas perduodamas surašant Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytos formos aktą kuris kartu su vykdomąja byla perduodamas tvirtinti teisėjui (CPK 702 str. 1 d). Turto perdavimo akto patvirtinimo teisinė reikšmė yra ta, kad skolininko nuosavybės teisė į turtą pasibaigia, o teismo patvirtintas turto perdavimo aktas yra nuosavybės teisę pirkėjui ar išieškotojui, jeigu jis perima turtą, patvirtinantis dokumentas (CPK 702 str. 3 d., 725 str. 8 d.). Turto perdavimo išieškotojui aktas tvirtinamas CPK 725 str. nustatyta tvarka (CPK 702 str. 3 d). Teisėjas, tvirtindamas turto perdavimo be varžytynių aktą, turi patikrinti, ar laikytasi turto perdavimo išieškotojui be varžytynių procedūros tinkamumo ir pagrįstumo, ar nebuvo esminių pažeidimų, numatytų LR CPK 602 str., ar buvo laikytasi svarbiausių vykdymo proceso reikalavimų, ar turto perdavimas buvo vienintelė priemonė kreditoriaus reikalavimui patenkinti, ar toks išieškojimas nepažeidžia kitų asmenų interesų.
Pareiškėjas mano, kad teismas negali tvirtinti antstolio T. Ubarto 2010-05-05 Turto perdavimo išieškotojui akto Nr. 1927/09, nes buvo pažeista viena iš esminių priverstinio turto pardavimo procedūrų - turto kaina nebuvo tinkamai nustatyta. Tai patvirtina aukščiau išdėstytos aplinkybės, t.y. areštuoto turto vertei nustatyti antstolis nepaskyrė ekspertizės. Pagal LR CPK 725 str. nustatytą tvarką teisėjas, tvirtindamas varžytynių aktą, turi patikrinti ne tik tai, ar nebuvo esminių pažeidimų, padarytų parduodant turtą iš varžytynių, bet ir nustatyti bei išsiaiškinti aplinkybes, kurios turi reikšmę sprendžiant dėl varžytynių akto patvirtinimo. Teismas patikrina, ar buvo laikytasi svarbiausių vykdymo proceso reikalavimų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-12-16 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-603/2008).
Taigi, antstolis, neatlikęs areštuoto turto vertės nustatymo ekspertizės ir tinkamai nenustatęs areštuoto turto vertės, negalėjo ir neturėjo teisės perduoti areštuoto turto išieškotojui bei negalėjo ir neturėjo teisės surašyti Turto perdavimo išieškotojui akto. Todėl antstolio T. Ubarto 2010-05-05 Turto perdavimo išieškotojui akto Nr. 1927/09 teismas negali patvirtinti ir privalo jį panaikinti.
Dėl neteisėto antstolio atsisakymo pakeisti areštuoto turto saugotoją.
Antstolio 2010-05-05 rašte Nr. S-03599 nurodoma, kad išieškotojas A. M. 2010-05-04 parašė prašymą pasiimti areštuotą turtą natūrą todėl, atsižvelgiant į tai, areštuotas turtas pareiškėjui nebus perduotas saugoti.
LR CPK 678 str. 1 d. 11 p. numato, kad turto arešto akte turi būti nurodomas asmuo, kuriam turtas perduotas saugoti, jeigu turtą saugoti pavedama ne pačiam skolininkui. Konkrečiu atveju areštuotą turtą buvo pavesta saugoti išieškotojui A. M.. Pareiškėjas, žinodamas, kad areštuotas turtas, jo duomenimis, išieškotojas A. M. pats nesaugoja ir yra jį perdavęs kitiems asmenims naudotis gyvenamajame name adresu Kregždučių g. 3, Šiauliuose, todėl prašė antstolio perduoti areštuotą turtą saugoti jiems, A. I. ir jam. Juo labiau, kad tai yra specifinis turtas - baldai, kurie palikti pas kitus asmenis ir jie, pareiškėjo nuomone, naudojasi šiais baldais. Tačiau antstolis pakeisti saugotoją ir perduoti areštuotą turtą - baldus - saugoti atsisakė.
Antstolio T. Ubarto 2010-05-05 Turto perdavimo išieškotojui aktas Nr. 1927/09 nėra patvirtintas teismo, kaip tai numato LR CPK 702 str. 3 d. O tol, kol 2010-05-05 Turto perdavimo išieškotojui aktas Nr. 1927/09 nepatvirtintas teismo, jis nesuteikia išieškotojui teisės į areštuotą turtą. Vien ta aplinkybė, jog išieškotojas pateikė prašymą pasiimti areštuotą turtą natūra nėra ir negali būti pagrindu atsisakyti tenkinti pareiškėjo prašymą dėl areštuoto turto saugotojo pakeitimo.
Pareiškėjas esąs įsitikinęs, kad antstolio T. Ubarto 2010-05-05 rašte Nr. S-03599 išdėstytas atsisakymas pakeisti areštuoto turto saugotoją ir perduoti areštuotą turtą saugoti jiems, A. I. ir jam, yra neteisėtas ir nepagrįstas, todėl antstolis T. Ubartas turi būti įpareigotas pakeisti saugotoją ir perduoti areštuotą turtą saugoti sutuoktiniams.
Dėl vykdomosios bylos išreikalavimo iš antstolio.
Šalies argumentai
Pareiškėjas prašė teismo išreikalauti iš antstolio vykdomąją bylą Nr. 1927/04, nes joje yra visi jo prašymai ir kiti įrodymai.
Dėl vykdomosios bylos sustabdymo.
LR CPK 510 str. 3 d. numato, kad skundo padavimas vykdymo veiksmų nesustabdo, tačiau teismas tuo atveju, jeigu pripažįsta esant reikalinga, vykdymo veiksmus gali sustabdyti rašytinio proceso tvarka. Kadangi pareiškėjas prašė teismo netvirtinti antstolio T. Ubarto 2010-05-05 Turto perdavimo išieškotojui akto Nr. 1927/09, tai yra įsitikinęs, kad būtina sustabdyti vykdomąją bylą Nr. 1927/04. Vykdomosios bylos nesustabdžius areštuotas turtas gali būti perduotas išieškotojui ir, teismui patenkinus jo skundą, kiltų sunkumų dėl turto grąžinimo pareiškėjui.
Motyvuojamoji dalis
Atsižvelgiant į tai, bei vadovaujantis LR CPK 510 str., pareiškėjas teismo prašė:
1. Išreikalauti iš antstolio vykdomąją bylą Nr. 1927/04.
2. Sustabdyti vykdomąją bylą Nr. 1927/04 iki teismo nutarties įsiteisėjimo šioje byloje.
3. Antstolio T. Ubarto 2010-05-05 rašte Nr. S-03599 išdėstytą atsisakymą atlikti areštuoto turto vertės nustatymo ekspertizę pripažinti neteisėtu ir nepagrįstu bei įpareigoti antstolį T. Ubartą atlikti areštuoto turto (roletų 17 vnt; 2 vnt. stogo roletų; 4 vnt. horizontalių žaliuzių - 3 500 Lt; trijų dalių odinių svetainės baldų, kreminės spalvos - 4 200 Lt; svetainės stalo su 8 kėdėmis - 1 260 Lt; virtuvinio baldų komplekto – 7 000 Lt; indaplovės „Fagor“ 1LF-07-3IT - 1 100 Lt; garų surinktuvo „Fagor“ AF3-647B - 280 Lt; kaitlentės „Fagor“ IF - 405 su orkaite „Fagor“ 6H - 760B - 3 000 Lt; šaldytuvo „ARDO“ - 500 Lt; mikrobangų krosnelės „Elektrolux“ - 140 Lt; sekcijinių vartų automatikos garažo vartams - 700 Lt; miegamojo baldų komplekto - 1 700 Lt; užuolaidų svetainės ir miegamojo - 1 000 Lt; vonios spintelės su veidrodžiu - 300 Lt; prieškambario minkštos kėdės (pufo) ir sieninės kabyklos - 190 Lt; tonuoto grūdinto stiklo laiptinėje ir virtuvėje - 1 200 Lt; elektrinio virdulio ,Bosch“ - 50 Lt; tosterio „Bosch“ - 50 Lt; vėdinimo įrenginio „Komfovent Kompakt - Rego 400VE“ - 3 700 Lt) vertės nustatymo ekspertizę;
4. Netvirtinti 2010-05-05 Turto perdavimo išieškotojui akto Nr. 1927/09 ir jį panaikinti.
5. Antstolio T. Ubarto 2010-05-05 raštu Nr. S-03599 išdėstytą atsisakymą pakeisti areštuoto turto saugotoją iš A. M. į pareiškėją M. S. ir/ar A. I. ir perduoti areštuotą turtą (roletus 17 vnt.; 2 vnt. stogo roletų; 4 vnt. horizontalias žaliuzes - 3 500 Lt; trijų dalių odinius svetainės baldus, kreminės spalvos - 4 200 Lt; svetainės stalą su 8 kėdėmis - 1 260 Lt; virtuvinį baldų komplektą - 7 000 Lt; indaplovę „Fagor“ 1LF - 07 - 3IT - 1 100 Lt; garų surinktuvą „Fagor“ AF3 -647B - 280 Lt; kaitlentę „Fagor“ IF - 405 su orkaite „Fagor“ 6H - 760B - 3 000 Lt; šaldytuvą „ARDO“ - 500 Lt; mikrobangų krosnelę „Elektrolux“ - 140 Lt; sekcijinių vartų automatiką garažo vartams - 700 Lt; miegamojo baldų komplektą - 1 700 Lt; užuolaidas svetainės ir miegamojo - 1 000 Lt; vonios spintelę su veidrodžiu - 300 Lt; prieškambario minkštas kėdes (pufą) ir sieninę kabyklą - 190 Lt; tonuotą grūdintą stiklą laiptinėje ir virtuvėje - 1 200 Lt; elektrinį virdulį „Bosch“ - 50 Lt; tosterį „Bosch“ - 50 Lt; vėdinimo įrenginį „Komfovent Kompakt - Rego 400VE“ - 3 700 Lt) saugoti pareiškėjui M. S. ir/ar A. I., pripažinti neteisėtu bei nepagrįstu ir įpareigoti antstolį T. Ubartas pakeisti saugotoją iš A. M. į pareiškėją M. S. ir/ar A. I. ir perduoti areštuotą turtą saugoti pareiškėjui M. S. ir/ar A. I..
6. Priteisti iš antstolio T. Ubarto bylinėjimosi išlaidas.
Pareiškėjas savo reikalavimus grindė į bylą pateiktais rašytiniais įrodymais ir teismo išsireikalauta vykdomąja byla.
Teismo posėdžio metu pareiškėjas ir jo atstovas pakartojo skunde nurodytus motyvus ir prašė teismo skundą tenkinti visiškai.
Antstolis Tomas Ubartas pateikė teismui atsiliepimą dėl pareiškėjo skundo ir prašė teismo jį atmesti kaip nepagrįstą dėl šių motyvų.
Pareiškėjas M. S. (toliau tekste - pareiškėjas, skolininkas) Šiaulių miesto apylinkės teismui pateikė skundą dėl antstolio veiksmų pripažinimo neteisėtais vykdomojoje byloje Nr. 0136/09/01927, atsisakius atlikti areštuoto turto vertės ekspertizę bei paskirti pareiškėją ir (arba) suintersuotą asmenį A. I. areštuoto turto saugotojais, tuo pagrindu prašo teismo įpareigoti antstolį atlikti minėtus veiksmus bei atsisakyti tvirtinti turto perdavimo išieškotojui aktą ir jį panaikinti kaip neteisėtą.
Susipažinus su pateiktu skundu bei skunde išdėstytais argumentais, antstolis su jais nesutinka dėl žemiau išdėstytų motyvų:
1. Areštuoto turto įkainojimas.
CPK 681 straipsnyje nustatyta, jog areštuodamas skolininko turtą, antstolis jį įkainoja rinkos kainomis, atsižvelgdamas į turto nusidėvėjimą bei arešto metu dalyvaujančių išieškotojo ir skolininko nuomones. Jeigu skolininkas ar išieškotojas prieštarauja antstolio atliktam įkainojimui arba antstoliui kyla abejonių dėl turto vertės, antstolis turto vertei nustatyti skiria ekspertizę. Ginčo turto įkainojimas buvo atliktas turto arešto metu 2009-08-05. Kadangi skolininkas turto arešto metu nedalyvavo ir savo nuomonės pareikšti tuo metu neturėjo galimybės, turto arešto aktas jam buvo išsiųstas registruotu laišku ir tinkamai įteiktas 2009-08-10. Turto arešto akte yra nurodyta įstatymo nustatyta tvarka dėl tolimesnių skolininko veiksmų, jeigu jis nesutinka su atliktais antstolio veiksmais, bei nurodyti tvarka ir terminai, per kiek laiko vykdymo proceso dalyvis turi teisę teikti antstoliui prieštaravimus dėl areštuoto turto vertės. CPK 681 str. 3 d. akcentuojama, kad skolininkas prieštaravimus dėl areštuoto turto vertės gali pateikti antstoliui ne vėliau, kaip per penkias dienas nuo turto arešto surašymo, o jeigu surašant turto arešto aktą jis nedalyvavo - ne vėliau, kaip per penkias dienas nuo tos dienos, kai turto arešto aktas jam buvo įteiktas. Įstatymo nustatytas terminas reikšti prieštaravimus yra imperatyvus. M. S. turto arešto akte nurodytos areštuojamų daiktų kainos buvo žinomos nuo 2009-08-10, tačiau prieštaravimus jis pateikė tik 2009-11-20, t.y., praėjus daugiau kaip trims mėnesiams nuo dienos, kai jam buvo įteiktas turto arešto aktas.
Vykdant procesinį sprendimą, išieškojimas yra nukreipiamas į skolininko turtą, o vykdymo proceso dalyvių teisėtų interesų apsaugos ir derinimo principas tinkamai įgyvendinamas tik tuo atveju, kai išieškojimo objektu esantis turtas yra teisingai, laikantis įstatyme nustatytos tvarkos įkainojamas ir realizuojamas. Areštuojamas turtas buvo įkainotas, atsižvelgiant į jo įsigijimo kainą ir turto nusidėvėjimą, prieštaravimų dėl kainos per įstatymo nustatytą laikotarpį pareikšta nebuvo, buvo paskelbtos varžytinės, apie kurias skolininkas buvo informuotas. Skolininkas turi teisę apskųsti antstolio atliekamus veiksmus, tačiau tuo pačiu turi ir tiesioginę pareigą sąžiningai naudotis jam suteikiamomis procesinėmis teisėmis ir jomis nepiktnaudžiauti. Vykdymo procesas reglamentuotas viešosios teisės (civilinio proceso teisės) normų, todėl visi šio proceso dalyviai - skolininkas, išieškotojas ir antstolis – privalo griežtai laikytis civilinio proceso kodekso bei jo pagrindu priimtų kitų teisės aktų nustatytos sprendimų vykdymo proceso tvarkos. Skolininko teikiami prieštaravimai dėl areštuoto turto vertės neturi jokio pagrindo, yra visiškai nepagrįsti, teikiami praleidus įstatymu nustatytą terminą ginčyti areštuoto turto vertę, nenurodant svarbių termino praleidimo priežasčių, neprašant to termino atnaujinti bei nenurodant jokių esminių priežasčių, kurios įtakotų turto vertės ekspertizės skyrimo būtinumą. Tokie skolininko veiksmai yra traktuotini tik kaip siekis vilkinti vykdymo procesą. Atsižvelgiant į tai, antstolis neturėjo pagrindo tenkinti skolininko prašymo skirti turto vertės ekspertizę.
2. Dėl turto saugotojo pakeitimo, turto perdavimo išieškotojui.
CPK 683 str. 1 d. nustatyta, kad areštuotą turtą antstolis paprastai palieka valdyti asmeniui, pas kurį jis tą turtą areštavo. Tik pasikeitus aplinkybėms ir atsiradus atitinkamam poreikiui, turto saugotojas gali būti pakeistas. Vykdomojoje byloje areštuotas turtas buvo išieškotojui A. M. priklausančiose patalpose, todėl visiškai pagrįstai antstolis turto saugotoju paskyrė išieškotoją A. M. Tol, kol vyko teisminis procesas dėl skolininko M. S. ir suinteresuoto asmens A. I. paduotų skundų dėl antstolio veiksmų, visi vykdymo veiksmai vykdomojoje byloje buvo sustabdyti. Pasibaigus procesui ir teismui vykdomąsias bylas grąžinus į antstolio kontorą, išieškotojas A. M. 2010-05-04 pateikė antstoliui prašymą pasiimti areštuotą turtą natūra.
CPK 700 str. nustatyta, kad turto perdavimas išieškotojui be varžytynių yra speciali procesinė turto realizavimo forma. Tai priverstinis turto perdavimas kito asmens nuosavybėn specialia įstatyme nustatyta tvarka, siekiant atsiskaityti su išieškotoju. Išieškotojui, pareiškusiam norą pasiimti turtą natūra, turtas perduodamas surašant Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytos formos aktą kartu su vykdomąja byla perduodamas tvirtinti teisėjui (CPK 702 str. 1 d.). Turto perdavimo akto patvirtinimo teisinė reikšmė yra ta, kad skolininko nuosavybės teisė į turtą pasibaigia, o teismo patvirtintas turto perdavimo aktas yra nuosavybės teisę pirkėjui ar išieškotojui, jeigu jis perima turtą, patvirtinantis dokumentas (CPK 702 str. 3 d., 725 str. 8 d.). Turto perdavimo išieškotojui aktas tvirtinamas CPK 725 str. nustatyta tvarka (CPK 702 str. 3 d.).
Skolininkui priklausantis nekilnojamasis turtas bei kitas įstatymų nustatyta tvarka registruojamas turtas, taip pat kitas kilnojamasis turtas, kurio vertė viršija 100 000 Lt, realizuojamas parduodant iš varžytinių - CPK 694 str. 1d. Šio straipsnio 1 dalyje nenurodytas turtas gali būti realizuojamas ir kitais būdais šiame Kodekse nustatyta tvarka. Tai reiškia, kad be varžytinių gali būti realizuojamas kilnojamasis turtas, kurio vieneto vertė neviršija 100 000 Lt, o iki varžytinių turtas gali būti parduotas skolininko pasiūlytam pirkėjui. Turto pardavimas iš varžytinių, turto perdavimas išieškotojui be varžytinių, bei turto pardavimas skolininko pasiūlytam pirkėjui šio Kodekso VI dalyje nustatyta tvarka yra speciali procesinė turto realizavimo forma (CPK 700 str.).
Atsižvelgiant į tai, jog CPK 702 straipsnis leidžia turtą perduoti išieškotojui, pareiškusiam norą pasiimti turtą natūra bei vadovaujantis pateiktu išieškotojo prašymu, 2010-05-04 antstolio kontoroje buvo surašytas turto perdavimo išieškotojui aktas. Kadangi areštuotam turtui netaikomi CPK 694 str. 1 d. reikalavimai, jo realizacijai nėra privaloma varžytinių procedūra. Vadovaujantis CPK 695 str., turto, jeigu jis gali būti realizuojamas keliais būdais, realizavimo būdo pasirinkimo teisė priklauso išieškotojui. Turto perdavimo procedūra yra numatyta vykdymo procese, todėl tai yra teisėtas ir galimas turto įgijimo vykdymo procese būdas. Kadangi vykdomojoje byloje išieškotojas A. M. pareiškė pageidavimą pasiimti areštuotą turtą natūra turto arešto akte nurodytomis kainomis, visiškai teisėtai ir pagrįstai buvo surašytas 2010-05-04 turto perdavimo išieškotojui aktas.
Todėl pareiškėjo M. S. skundo reikalavimai dėl turto saugotojo pakeitimo yra visiškai nepagrįsti ir netenkintini.
Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, antstolis teismo prašė: pareiškėjo M. S. skundą atmesti kaip nepagrįstą bei patvirtinti 2010 m. geguės 4 d. turto perdavimo išieškotojui aktą Nr. 1927/09.
Antstolis apie teismo posėdį informuotas tinkamai, tačiau į jį neatvyko, gautas jo prašymas bylą nagrinėti jam nedalyvaujant, dėl to byla nagrinėtina antstoliui neatvykus (CPK 246 str. 2d.; 443 str. 5d.).
Suinteresuotas asmuo (išieškotojas) A. M. ir jo atstovė teismo posėdžio metu nurodė, kad pareiškėjo skundas yra nepagrįstas ir prašė teismo jį atmesti. Teigė, jog skolininkui (pareiškėjui) visos aplinkybės dėl skolos išieškojimo buvo gerai žinomos, tačiau jis neatsakingai elgėsi vykdymo proceso metu, nesidomėjo jo eiga. Mano, kad pareiškėjas pavėluotai reiškia pretenzijas antstoliui, o tuo pačiu vengia įvykdyti prievolę kylančią iš vekselio. Be to laiko, kad netikslinga skirti ekspertizę, kuomet skolininkas neturi pinigų skolos sumokėjimui. Taip pat mano, kad ekspertizė nieko nepakeis. Nurodė, kad išieškotojas siūlė skolininkui ir palankų vykdomosios bylos užbaigimo variantą, tačiau pastarasis jį ignoravo. Atskirai nurodė, kad laukia dar vienas procesas, susijęs su sutuoktinių turto atidalijimu. Nesutiko, kad būtų pakeistas turto saugotojas, nes laiko, jog tai daryti netikslinga. Kadangi skundas pateiktas formaliais pagrindais, prašė teismo jį atmesti.
Suinteresuotas asmuo A. I. apie teismo posėdį informuota tinkamai, tačiau į jį neatvyko, gautas jos prašymas bylą nagrinėti jai nedalyvaujant, dėl to byla nagrinėtina šiam asmeniui neatvykus (CPK 246 str. 1d.; 443 str. 5d.).
Pareiškėjo M. S. skundas tenkintinas iš dalies.
LR CPK 510 straipsnis nustato skundo dėl antstolio procesinių veiksmų atsisakymo atlikti procesinius veiksmus padavimo tvarką. Skundo objektas gali būti tik antstolio, antstolio padėjėjo ar antstolio atstovo atlikti procesiniai veiksmai. Antstolio padėjėjo atlikti procesiniai veiksmai turi būti skundžiami tokia pačia tvarka kaip ir antstolio procesiniai veiksmai. Antstolio atstovo atlikti procesiniai veiksmai skundžiami kaip savarankiško subjekto (antstolio atstovo) atlikti veiksmai. Skundas gali būti paduodamas tik dėl antstolio atliekamų procesinių veiksmų arba atsisakymo juos atlikti.
LR CPK tiesiogiai nenurodo, kokie antstolio veiksmai laikomi procesiniais. Antstolio procesinius veiksmus ar neveikimą galima skųsti LR CPK 510 straipsnio nustatyta tvarka tik tuo atveju, jeigu skundžiamus veiksmus jis atliko vykdydamas savo funkcijas: vykdydamas įstatymų nustatytus vykdomuosius dokumentus, teismo pavedimu konstatuodamas faktines aplinkybes, teismo pavedimu perduodamas ir įteikdamas dokumentus Lietuvos Respublikoje esantiems fiziniams ir juridiniams asmenims, atlikdamas kitas įstatymų nustatytas funkcijas (Antstolių įstatymo 21 straipsnio 1 dalis).
Bylos dėl antstolių procesinių veiksmų yra nagrinėjamos ypatingosios teisenos tvarka, kurios esminis bruožas - ypatingas valstybės interesas, kai ji privalo susitapatinti su privačiu asmeniu, kuris yra tam tikrų privataus pobūdžio teisinių santykių dalyvis, ir viešasis interesas, kad tam tikrų sąlygų egzistavimas prieš priimant vienokį ar kitokį sprendimą būtų patikrintas itin kruopščiai, o teismo (kuris ir atlieka patikrinimą) teisės nebūtų varžomos teisinių santykių dalyvių valios.
Skundžiamas gali būti bet kokia forma atliktas antstolio procesinis veiksmas. Nėra reikalavimo, kad skundžiamas procesinis veiksmas būtų įformintas antstolio patvarkymu ar pan. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas formuoja praktiką, kad skundo dalyku gali būti antstolio raštas.
LR CPK XXXI skyriaus nustatyta tvarka gali būti skundžiamas atsisakymas procesinius veiksmus atlikti. Atsisakymas atlikti procesinius veiksmus turėtų būti suprantamas ne kaip neveikimas, o kaip aktyvus veiksmas, t.y. jeigu savo patvarkymu, raštu arba veiksmais antstolis atsisako atlikti procesinį veiksmą, kurį atlikti įpareigoja įstatymas ar kitas teisės aktas arba įstatymo ar kito teisės akto pagrindu prašo atlikti vykdymo proceso dalyvis. Tačiau jeigu per įstatymo nustatytą arba (jeigu įstatymas procesinio veiksmo atlikimo termino nenustato) per protingą terminą antstolis neatlieka atitinkamo procesinio veiksmo, jo neveikimas gali būti traktuojamas kaip atsisakymas atlikti procesinį veiksmą ir gali būti skundžiamas LR CPK XXXI skyriaus nustatyta tvarka. Tokiu atveju pažeidimas yra tęstinis ir LR CPK 512 str. numatytas skundo padavimo naikinamasis 3 mėnesių terminas gali būti pradėtas skaičiuoti tik nuo pažeidimo pašalinimo dienos.
Skundą dėl antstolio veiksmų gali paduoti asmenys, tiesiogiai dalyvaujantys vykdymo procese, kurių teises arba teisėtus interesus sprendimo vykdymo proceso metu pažeidžia antstolis, atlikdamas vykdymo veiksmus arba jų neatlikdamas. Tai išieškotojas, skolininkas, įkaito davėjas, varžytynėse dalyvaujantys asmenys, skolininko darbdavys, vykdantis antstolio patvarkymą dėl išskaitų iš darbo užmokesčio ir pan. Kiti asmenys, kurie nepripažįstami betarpiškai dalyvaujantys vykdymo procese, savo teises gina, ginčo teisenos tvarka pareikšdami ieškinį dėl civilinės teisės, o skųsti antstolių veiksmus teisės neturi. Jeigu ginčas susijęs su turto, iš kurio išieškoma, priklausymu, gali būti reiškiamas ieškinys LR CPK 603 str. pagrindu.
Bylų pagal skundus dėl antstolių veiksmų nagrinėjimo procesinius ypatumus nustato LR CPK 443 straipsnis. Tiek civilinio proceso teisės doktrinoje, tiek ir teismų praktikoje pripažįstama, kad ypatingosios teisenos bylos yra nedispozityvios bylos, t.y. šiose bylose teismas turi būti aktyvus (LR CPK 179 str. 2 d.), nes pagal LR CPK 443 straipsnio 8 dalį nagrinėjantis bylą teismas turi imtis visų būtinų priemonių, kad būtų visapusiškai išaiškintos visos bylos aplinkybės. Todėl teismas nutartyje atskirai pasisako dėl pagrindinių pareiškėjo skundo motyvų.
Dėl antstolio veiksmų areštuojant skolininko turtą ( pareiškėjo skundo 3 ir 5 reikalavimai).
Skolininko turto areštas yra priverstinis nuosavybės teisės į skolininko turtą arba šios teisės atskirų sudėtinių dalių - valdymo, naudojimosi ar disponavimo - laikinas uždraudimas ar apribojimas. Šiuos apribojimus nustato turtą areštuojantis organas. Jeigu turtas areštuojamas teismo nutarties pagrindu, teismo nutartyje nurodoma, kokie apribojimai turi būti taikomi areštuotam turtui. Antstolis, areštuodamas turtą, turi pats nustatyti šiuos apribojimus ir nurodyti juos turto arešto akte. Apribojimai nustatomi priklausomai nuo konkrečių vykdomosios bylos aplinkybių: turto pobūdžio, jo savybių, ūkinės reikšmės skolininkui ir pan.
Turto areštas - įstatymų nustatyta tvarka ir sąlygomis taikomas priverstinis nuosavybės teisės į turtą arba atskirų šios teisės sudėtinių dalių - valdymo, naudojimosi ar disponavimo - laikinas apribojimas, siekiant užtikrinti įrodymus, civilinį ieškinį, galimą turto konfiskavimą, taip pat baudų bei nesumokėtų įmokų išieškojimą, kreditorių reikalavimų patenkinimą, kitų reikalavimų ir įsipareigojimų įvykdymą.
Areštuojant skolininko turtą, visais atvejais turi būti apribojama areštuoto turto savininko disponavimo turtu teisė. Priešingu atveju, turto areštas netenka prasmės. Skolininko teisė valdyti areštuotą turtą gali būti ribojama siekiant išsaugoti turtą, pavyzdžiui, uždraudžiant skolininkui areštuotą pastatą pertvarkyti ir pan. Gali būti apribojama skolininko teisė valdyti turtą ir tais atvejais, kai, naudojantis turtu, iš esmės mažėja jo vertė. Perduodant turtą saugoti kitiems asmenims, skolininkas visada netenka teisės naudotis areštuotu turtu.
Skolininko nuosavybės teisės į areštuotą turtą apribojamos laikinai: iki skolininkas pats geranoriškai sumokės skolą arba turtas bus realizuotas teismo sprendimams vykdyti nustatyta tvarka ir tokiu būdu bus patenkinti išieškotojo reikalavimai.
Antstolio T. Ubarto kontoroje 2009-08-03 gautas išieškotojo A. M. prašymas kartu su Šiaulių m. IV - ojo notaro biure 2009-08-03 padarytu vykdomuoju įrašu dėl 105 430,80 Lt sumos išieškojimo iš skolininko (pareiškėjo) M. S.. Antstolis tos pačios dienos patvarkymu pradėjo vykdyti išieškotojo pateiktą vykdomąjį dokumentą. Antstolis pradėdamas vykdymo veiksmus dėl skolos išieškojimo pirmiausia, 2009-08-03 išsiuntė skolininkui raginimą įvykdyti sprendimą ir siūlymą sumokėti vykdymo išlaidas. Tuo pat metu antstolis užklausė viešuosius registrus dėl duomenų apie skolininką, jo vardu įregistruotą turtą (daiktus) pateikimo. Antstoliui išsiaiškinus kokie kilnojamieji ir nekilnojamieji daiktai yra įregistruoti skolininko vardu, dalyvaujant išieškotojui, antstolis 2009-08-05 areštavo skolininkui nuosavybės teise priklausančius kilnojamuosius daiktus, esančius adresu (duomenys neskelbtini), paskirdamas išieškotoją turto saugotoju (v/b. b.l. 15-18). Turto arešto akte nurodyta, kad šis procesinis dokumentas išsiųstas skolininkui registruotu laišku. Pirmiausia, pastebėtina, kad antstolis areštavo ne tik skolininkui, bet ir jo sutuoktinei A. I. bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausantį turtą (daiktus). Atskirai pažymėtina, kad išieškojimas gali būti nukreiptas tik į skolininkui priklausantį turtą (CPK 624 str. 2d. 1p.). Antra, paminėtina, jog suinteresuotas asmuo A. I. savo teises kaip jau minėta, gali ginti CPK 603 str. nustatyta tvarka. Trečia, taip pat neaiški ir antstolio turto arešto akte nurodytų daiktų paskirtis, nes valstybė nesuinteresuota, jog iš skolininko vykdymo procese būtų paimtas visas turtas, kadangi tokiu atveju pati valstybė turės socialiai šelpti skolininką ir jo šeimą. LR CPK 668 str. nustatyti imunitetai nuo išieškojimo tam tikram fizinių asmenų bei valstybės, savivaldybės ar biudžetinių įstaigų turtui. Skolininkui paliekamas turtas leidžia pačiam skolininkui ir jo šeimai išsaugoti pragyvenimui reikalingus būtiniausius daiktus. Paliekant skolininkui darbo įrankius, siekiama išsaugoti jo ekonominį gyvybiškumą, kad šis galėtų užsidirbti pinigų pragyvenimui ir skoloms grąžinti. Vykdant išieškojimą iš fizinių asmenų, jis negali būti nukreipiamas į būtinus drabužius, namų apstatymo ir namų apyvokos reikmenis. Tačiau kadangi pareiškėjo skunde šie klausimai atskirai nekeliami dėl to teismas plačiau dėl jų nepasisako.
Pastebėtina, kad turto areštas procesine prasme suprantamas kaip kelių procesinių veiksmų visuma: turto aprašymas; arešto akto paskelbimas skolininkui, o jeigu nėra galimybės paskelbti, turto arešto akto įregistravimas turto arešto aktų registre; turto saugotojo paskyrimas.
Antstolio surašytas turto arešto aktas (turto aprašas) yra turto arešto aktų registro objektas (Turto arešto aktų registro įstatymo 6 straipsnis).
Antstolis areštuoja skolininko turtą surašydamas turto arešto aktą (o vykdydamas teismo nutartį dėl arešto - turto aprašą). Abiem atvejais jis negali areštuoti skolininko turto daugiau negu jo reikia išieškotinai sumai ir vykdymo išlaidoms padengti. Turto arešto aktas ir turto aprašas, jeigu jis yra sudaromas, nedelsiant pateikiami turto arešto aktų registro tvarkytojui jo registravimui turto arešto aktų registre. Antstolis turto arešto aktą registrui išsiuntė 2009-08-06 (v/b b.l.19). Kaip jau minėta antstolis turto arešto akte nurodė, kad šį procesinį dokumentą skolininkui išsiuntė registruotu laišku, tačiau vykdomojoje byloje nėra įrodymų apie tokios korespondencijos perdavimo skolininkui. Dėl to atmestinas antstolio atsiliepime nurodytas atsikirtimas, kad turto arešto aktas skolininkui tinkamai įteiktas 2009-08-10. Turto arešto akte išieškotojui ir skolininkui nurodyta, kad jie per 5 dienas gali pareikšti prieštaravimus dėl aprašyto turto įkainojimo. Tačiau vykdomojoje byloje nesant pakankamai duomenų apie turto arešto akto įteikimą skolininkui ar skolininko supažindinimą su juo, laikytina, kad skolininkas laiku kreipėsi į antstolį su prašymu atlikti areštuoto turto vertei nustatyti ekspertizę.
Atskirai pažymėtina, kad skolininko turtas paprastai areštuojamas dalyvaujant skolininkui. Tuo pačiu skolininkas supažindinamas su jo turto areštu. Ši aplinkybė svarbi nustatant turto arešto įsigaliojimo momentą. Turto areštas įsigalioja nuo turto arešto akto (turto aprašo) paskelbimo skolininkui, o jeigu nėra galimybės paskelbti, - nuo turto arešto įregistravimo turto arešto aktų registre. Turto arešto įregistravimas - tai turto arešto duomenų įrašymas į turto arešto aktų registrą. Tačiau pastarasis turto arešto paskelbimo būdas šiuo atveju tiesiogiai netaikytinas, kadangi buvo galimybė skolininką tinkamai informuoti apie jo turto areštą.
Turto arešto aktų registro duomenys yra vieši. Su šiais duomenimis Turto arešto aktų registro nuostatų nustatyta tvarka gali susipažinti kiekvienas asmuo. Sutinkamai su Turto arešto aktų registrų įstatymo 5 straipsniu laikoma, kad turto arešto akto duomenys yra žinomi kiekvienam asmeniui, jeigu turto arešto aktas yra įregistruotas turto arešto aktų registre. Nors antstolis ir įregistravo turto arešto aktą registre, tačiau kaip jau minėta, šis vykdymo proceso metu priimtas procesinis sprendimas turėjo būti pateiktas tinkamai ir skolininkui. Remiantis paminėtu teismas konstatuoja, kad antstolis ne visai tinkamai vykdė procesinius veiksmus, susijusius su turto arešto akto įteikimu skolininkui.
Turto vertę tiksliai gali nustatyti tik rinka. Turto arešto (aprašo) metu turi būti nustatoma kuo tikslesnė jo kaina, kadangi ši kaina turi didelę reikšmę tolesniam vykdymo procesui. Pagal LR CPK 718 straipsnį pirmosiose varžytynėse parduodamo turto nustatoma pradinė kaina sudaro aštuoniasdešimt procentų LR CPK 681 straipsnio nurodyta tvarka nustatytos kainos, t.y. kainos, kurią nurodo antstolis, areštuodamas turtą, arba, jei yra prieštaravimų dėl turto įkainojimo, kainos nustatytos eksperto. Nuo šios kainos priklauso ir antrose varžytynėse parduodamo turto kaina (LR CPK 722 straipsnis), turto pardavimo per prekybos įmonę kaina (LR CPK 726 straipsnis) ir kt.
Nustačius per mažą areštuoto turto kainą, šią klaidą gali ištaisyti rinkos mechanizmas, pirkėjams pasiūlius aukštesnę kainą. Tačiau tokia klaida gali likti neištaisyta, jeigu turto nepavyks parduoti iš varžytynių arba jeigu turtas bus parduodamas per prekybos įstaigą.
Areštuodamas skolininko turtą, antstolis jį įkainoja rinkos kainomis, atsižvelgdamas į turto nusidėvėjimą bei į arešto metu dalyvaujančių išieškotojo ir skolininko nuomones. Jeigu skolininkas ar išieškotojas prieštarauja antstolio atliktam įkainojimui arba jei antstoliui kyla abejonių dėl turto vertės, jis turto vertei nustatyti skiria ekspertizę. Kaip jau minėta turto arešto akte išieškotojui ir skolininkui nurodyta, kad per 5 dienas jie gali pareikšti prieštaravimus dėl aprašyto turto įkainojimo. Tačiau skolininkas šia teise dėl aukščiau nurodytų motyvų nepasinaudojo, o tik 2009-11-20 su prašymu kreipėsi į antstolį, kad būtų paskirta turto arešto akte nurodytų turto objektų vertės ekspertizė (v/b. b.l. 33). Tuo pačiu skolininkas prašė antstolio nurodyti kiek ir į kokią sąskaitą būtina sumokėti už ekspertizės atlikimą.
Pastebėtina, kad vykdymo proceso metu įkainoto turto vertei pasikeitus, antstolio patvarkymu turtas gali būti perkainojamas laikantis LR CPK 681 straipsnyje nustatytos tvarkos.
Atkreiptinas bylos dalyvių dėmesys, kad ekspertizės skyrimo tvarką vykdymo procese detaliai reglamentuoja CPK 682 straipsnis.
Tik tuomet kai turto vertę nustatė ekspertas, tai areštuoto turto verte laikoma eksperto nustatyta turto vertė.
Remiantis aukščiau nurodytų teismas konstatuoja, kad antstolis nepagrįstai atsisakė tenkinti skolininko (pareiškėjo) prašymą skirti ekspertizę areštuoto turto vertei nustatyti (LAT 2006-10-16 nutartis civ. byla Nr. 3K-3-514/2006; LAT praktikos Dėl areštuoto turto pardavimo iš varžytinių arba skolininko pasirinktam pirkėjui apžvalga. Teismų praktika, Nr. 28, psl. 252-267). Todėl tenkintinas šis pareiškėjo skundo reikalavimas skirti ekspertizę areštuoto turto vertei nustatyti.
Areštuotą turtą antstolis paprastai palieka valdyti asmeniui, pas kurį jis tą turtą areštavo. Asmuo perduotu saugoti turtu gali naudotis, jeigu dėl šio turto ypatybių naudojimasis juo nesukelia jo sunaikinimo arba jo vertės sumažėjimo.
Antstolis 2009-08-05 sudarydamas turto arešto aktą nurodė, kad turtas ir toliau lieka jo būvimo vietoje, (duomenys neskelbtini) o turto saugotoju skiriamas išieškotojas A. M. deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini) (v/b. b.l. 14-18). Dėl to, kad antstolis areštuotą turtą patikėjo saugoti išieškotojui, ne skolininkui, nelaikytina įstatymo pažeidimu. Be to pareiškėjas nepateikė teismui jokių įrodymų, kad turtas yra saugomas netinkamai, kad už turto saugojimą bus reikalaujama sumokėti dideles išlaidas, kas dar labiau pablogins skolininko padėtį ir pan.
Todėl teismas konstatuoja, kad pagal bylos duomenis teismui nėra pagrindo išvadai, jog būtina keisti skolininko turto saugotoją ar jo saugojimo vietą. Dėl to šis pareiškėjo skundo reikalavimas atmestinas.
Tuo pačiu teismas pažymi, kad remiantis CPK 178 straipsnio nuostata, kiekviena šalis turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus.
Dėl turto pardavimo iš varžytynių akto tvirtinimo ir panaikinimo (skundo 4 reikalavimas).
Kadangi šioje byloje nėra sprendžiamas antstolio T. Ubarto pateikto turto perdavimo išieškotojui tvirtinimo klausimas, todėl šis pareiškėjo reikalavimas irgi atmestinas.
Dėl bylinėjimosi išlaidų pareiškėjui atlyginimo (skundo 6 reikalavimas).
Pareiškėjas prašė teismo iš antstolio priteisti jo turėtas bylinėjimosi išlaidas.
Sutinkamai su LR CPK 443 str. 6 dalimi dalyvaujančių byloje asmenų bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos. Tais atvejais, kai dalyvaujančių byloje asmenų suinteresuotumas bylos baigtimi yra skirtingas arba jų interesai yra priešingi, teismas gali proporcingai padalyti turėtas bylinėjimosi išlaidas arba jų atlyginimą priteisti iš dalyvavusio byloje asmens, kurio pareiškimas atmestas.
LR CPK 88 str. numatyta, kas priskiriama prie išlaidų susijusių su bylos nagrinėjimu. Šioje byloje pareiškėjas nurodo, kad jo bylinėjimosi išlaidas sudaro 800,00 Lt advokatui už teisinę pagalbą.
LR CPK 98 str. 2 d. numatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio.
Vadovaujantis šia norma teismas negali priteisti daugiau pareiškėjui turėtų išlaidų už advokato ar advokato padėjėjo pagalbą nei numatyta Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R–85 patvirtintose Rekomendacijose dėl „Civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio“. Tačiau tai nereiškia, kad teismas privalo kiekvieną kartą priteisti šį maksimalų dydį, kuris numatytas minėtoje rekomendacijoje, nes teismas vertindamas bylinėjimosi išlaidų dydį, kurias turėjo bylos dalyvis už advokato teisinę pagalbą turi atsižvelgti į konkrečios bylos sudėtingumą, advokato ar jo padėjėjo laiko sąnaudas. Be to, ne visos sumos skirtos advokato pagalbai apmokėti teismo gali būti pripažintos pagrįstomis, nes teismas neturi toleruoti pernelyg didelio ir nepagrįsto šalies išlaidavimo. Jeigu realiai išmokėtos sumos neatitinka pagrįstumo kriterijaus, tai teismas nustato jų pagrįstą dydį, o dėl kitos dalies išlaidų nepriteisia. Be to, bylinėjimosi išlaidų dydžio kontrolė yra vertinama kaip teismo pareiga įgalinanti jį veikti ex officio. Tokią poziciją yra išreiškęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas civilinėje byloje Nr. 3K-3-533/2008.
Šiuo nagrinėjamu atveju kaip jau minėta pareiškėjas iš antstolio prašo priteisti 800,00 Lt. Minėtų Rekomendacijų 7 p. numatyta, kad rekomenduojami priteistini užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imama Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtinta minimali mėnesinė alga. 2007-12-17 Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutarimu Nr. 1368 patvirtino minimalią mėnesinę 800,00 Lt algą. Minėtų rekomendacijų 8.2 p. numatyta, kad už ieškinį, priešieškinį, atsiliepimą į ieškinį ar priešieškinį maksimalus priteistinas dydis yra 3 MMA. Nors pareiškėjas prašo teismo jam priteisti iš antstolio 800,00 Lt, tačiau teismas, priteisdamas pareiškėjui šias bylinėjimosi išlaidas turi teisingai aiškinti ir taikyti CPK 93 straipsnio 1 ir 2 dalies bei CPK 98 straipsnio normas. Dėl to paskirstydamas šalims bylinėjimosi išlaidas, teismas negali formaliai vadovautis CPK 93 straipsnio 2 dalies bei CPK 98 straipsnio normomis, neatsižvelgdamas į ginčo esmę, patenkintą ir atmestą pareiškėjo skundo reikalavimų dalį, bylos sudėtingumą, į teismo posėdžių skaičių ir teismo posėdžių trukmę. Teismo įsitikinimu kitoks teismo sprendimas prieštarautų teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams.
Dėl to teismas pareiškėjo turėtas atstovavimo išlaidas, viršijančias 500,00 Lt, nelaiko atitinkančiomis minėtų Rekomendacijų nuostatų, o pripažįsta jas išlaidavimu (LR CPK 98 str.). Kadangi teismas iš trijų pagrindinių pareiškėjo skundo reikalavimų tenkina tik vieną, todėl jam iš antstolio priteistina 166,67 Lt turėtų atstovavimo išlaidų, o likusioje dalyje reikalavimas atmestinas.
Remiantis aukščiau nurodytais argumentais teismas daro išvada, kad antstolio veiksmai iš dalies prieštaravo vykdymo proceso principams ir dėl to pripažintini iš dalies neteisėtais, dėl ko teismui yra pagrindas tenkinti pareiškėjo skundą dėl antstolio veiksmų tenkinti iš dalies.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Pareiškėjo M. S. skundą tenkinti iš dalies.
Įpareigoti antstolį Tomą Ubartą vykdomojoje byloje Nr. 1927/2009 skirti skolininkui M. S. (a/k (duomenys neskelbtini)) ir sutuoktinei A. I. (a/k (duomenys neskelbtini) bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančio ir 2009-08-05 turto arešto aktu areštuoto turto vertės nustatymo ekspertizę.
Priteisti pareiškėjui M. S. (a/k (duomenys neskelbtini)) iš antstolio Tomo Ubarto (duomenys neskelbtini) 166,67 Lt (vieną šimtą šešiasdešimt šešis litus 67 ct) išlaidų už advokato pagalbą byloje.
Likusioje dalyje pareiškėjo skundą atmesti.
Nutartis per 7 dienas gali būti skundžiama Šiaulių apygardos teismui per šį teismą, paduodant atskirąjį skundą.
Teismo nutarčiai įsiteisėjus grąžinti antstoliui T. Ubartui vykdomąją bylą Nr. 1927/2009 ir atnaujinti šioje byloje vykdymo veiksmus.