Vilniaus apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Andriaus Ignoto, Rositos Patackienės ir Rūtos Petkuvienės (kolegijos pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo R. R. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. vasario 19 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje, pradėtoje pagal ieškovo UAB „Swedbank lizingas“ ieškinį dėl nuostolių priteisimo iš atsakovo R. R., trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, BUAB „Foldija“, atstovaujama bankroto administratoriaus UAB „Ritava“.

Aprašomoji dalis

nustatė

1. Byloje kilo ginčas dėl skolos pagal laidavimo sutartis.

2. Ieškovas prašė iš atsakovo priteisti 25 970,56 Eur (89 671,14 Lt) nesumokėtų mokėjimų, 5 proc. metinių palūkanų bei bylinėjimosi išlaidas (T. 4, b.l. 29-31).

3. Ieškovas nurodė, kad jis ir atsakovas R. R. 2007-11-29, 2008-06-28, 2008-05-12, 2009-01-08, 2011-11-16 sudarė laidavimo sutartis Nr. LT053056/L, LT055654/L, LT068064/L, LT081187/L, LT084511/L-1, pagal kurias atsakovas įsipareigojo įvykdyti kliento UAB „Foldija“ neįvykdytas ar netinkamai įvykdytas prievoles, pagal lizingo sutartis Nr. LT053056, LT055654, LT068064, LT081187, LT084511/ĮMS. 2012-09-04 ieškovas UAB „Foldija“ išsiuntė pretenziją, reikalaudamas sumokėti susidariusį įsiskolinimą per 14 dienų ir įspėjo dėl galimo sutarties nutraukimo. UAB „Foldija“ neįvykdžius ieškovo pretenzijoje nurodyto reikalavimo, 2013-02-07 pranešimu ieškovas vienašališkai nutraukė lizingo sutartis ir pareikalavo sumokėti susidariusį įsiskolinimą bei grąžinti sutarčių pagrindu valdytą ir naudotą turtą. UAB „Foldija“ įpareigojimo padengti susidariusį įsiskolinimą neįvykdė. Remdamasis sudarytomis laidavimo sutartimis, ieškovas 2013-07-29 pranešimu pareikalavo atsakovo R. R. įvykdyti UAB „Foldija“ neįvykdytas prievoles pagal sutartis, tačiau atsakovas savo įsipareigojimų pagal laidavimo sutartis neįvykdė.

4. Atsakovas M. D. atsiliepime su ieškovo reikalavimais nesutiko, prašė juos atmesti. Įrodinėja, kad ieškovo reiškiamas ieškinys dėl skolos priteisimo iš esmės yra ieškinys dėl nuostolių atlyginimo, kuriam taikomos Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) XXII skyriaus nuostatos, reglamentuojančios civilinę atsakomybę, o ieškovo prašoma priteisti suma laikytina ieškovo patirta žala pagal CK 6.249 straipsnį. Tai patvirtina ir paties ieškovo pateikti dokumentai, pavyzdžiui 2013-07-29 Reikalavime Nr. SL-SR 13-3721, ieškovas reikalauja iki 2013-08-12 atlyginti ieškovo nuostolius susidedančius iš turto pardavimo, su turto pardavimu susijusiomis papildomomis išlaidomis bei įsiskolinimą, susidariusį iki lizingo sutarčių nutraukimo. Be to, lizingo sutarčių 11.3.3 p. nustato, kad ieškovas turi teisę nutraukti sutartį anksčiau termino, pareikalauti grąžinti naudojamą išperkamą turtą bei atlyginti tokio dydžio nuostolius, kad jie ieškovą grąžintų į tokią padėtį, kokia būtų buvusi, jeigu skolininkas būtų tinkamai įvykdęs sutartį. Pažymėjo, jog ieškovas privalėjo sudaryti galimybę skolininkui patikrinti ieškovo siūlomą turto pardavimo kainą bei nesutikus su ja pasiūlyti savo pardavėją. Tačiau ieškovas neinformavo nei trečiojo asmens, nei atsakovo, kaip laiduotojo, apie grąžinto turto pardavimo kainas ir tokiu būdu pats pažeidė lizingo sutarčių 11.3.2 punkto sąlygas.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

5. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015 m. vasario 19 d. sprendime konstatavo, jog byloje nustatytos faktinės aplinkybės sudaro pagrindą ieškovo ieškinį tenkinti.

6. Teismas nustatė, kad ieškovas reikalauja iš atsakovo (kaip laiduotojo) 25 970,56 Eur nesumokėtų mokėjimų, susidariusių ginčo sutarčių galiojimo laikotarpiu, t.y. iki jų nutraukimo (ginčo sutartys nutrauktos 2013-02-07). Nurodė, jog Šiaulių apygardos teismo 2013-04-26 nutartimi (civilinė byla Nr. B2-768-124/2013) trečiajam asmeniui UAB „Foldija“ iškelta bankroto byla, kurioje Šiaulių apygardos teismo 2014-01-31 nutartimi patvirtintas patikslintas UAB „Swedbank lizingas“ 439 460,34 Lt dydžio kreditorinis reikalavimas, į kurį patenka ir iš atsakovo prašoma priteisti 25 970,56 Eur suma.

7. Teismas, tenkindamas ieškinį dalyje dėl nesumokėtų mokėjimų pagal nutrauktas lizingo sutartis, nurodė, jog ieškovas pranešimu informavo apie lizingo sutarčių nutraukimą trečiąjį asmenį, o aplinkybė, kad atsakovas yra trečiojo asmens akcininkas, įrodo, jog atsakovui buvo žinoma apie įmonės skolas bei lizingo sutarčių nutraukimą. Teismas sprendė, kad ieškovas pateikė įrodymus, patvirtinančius jo realiai patirtų nuostolių dydį, realizavus lizingo sutarčių dalyku buvusį turtą. Dėl realizuotų objektų ieškovas kreipėsi į turto vertintojus, kurie atliko šio turto vertinimą. Nurodė, kad atsakovas nepateikė į bylą įrodymų apie kitokias grąžinto turto vertes. Be to, 2014-06-20 raštu ieškovas, prieš realizuodamas minėtus objektus, pasiūlė atsakovui juos įsigyti ir tik atsakovui nesureagavus ir turto neįsigijus, minėtas turtas buvo realizuotas. Taip pat byloje nėra duomenų apie tai, kad atsakovas, kaip laiduotojas, būtų teikęs pasiūlymus ieškovui dėl asmenų, pageidaujančių įsigyti. Atsižvelgdamas į šias aplinkybes, teismas atmetė atsakovo argumentą, kad lizingo bendrovė nesiėmė visų priemonių parduoti transporto priemones brangiau.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

8. Apeliantas (atsakovas) pateikė apeliacinį skundą, prašydamas pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. vasario 19 d. sprendimą ir sumažinti perpus priteistos sumos dydį. Nurodo šiuos apeliacinio skundo argumentus:

8.1. pirmosios instancijos teismas priteisė ne tik išperkamosios turto vertės įmokas, palūkanas, bet ir 12 156,68 eurų (41 974,59 Lt) delspinigių. Viso priskaičiuoti delspinigiai sudaro 41 096,37 eurų (141 897,54 Lt). Ieškovas dar iki ieškinio padengė atsakovo sumokėtomis įmokomis užskaitydamas šias įmokas ne lizinguojamo turto išperkamosios vertės įmokoms dengti, o delspinigiams. Tokiu būdu buvo išdidinta skola, o padengti delspinigiai nepagrįstai dideli;

8.2. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.574 straipsnis iš esmės reglamentuoja restitucijos taikymą. Atsakovas grąžino daiktus, o ieškovas įmokas, kurios sudarė daiktų išpirkimo įmokos, – ne;

8.3. netesybų priteisimas ieškovo padėtį padaro geresne nei ji būtų buvusi, jeigu lizingo gavėjas būtų tinkamai įvykdęs sutartį, todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai priteisė netesybas, neatsižvelgęs į atsakovo prašymą jas mažinti;

8.4. ieškovas reiškė reikalavimą dėl nuostolių atlyginimo, todėl turėjo būti taikomas CK 6.249 straipsnis. Bet kuriuo atveju, teismas privalo kontroliuoti, jog ieškovas nepareikalautų aiškiai per didelių netesybų (T.4,b.l.131-140).

9. Atsakovas atsiliepime į apeliacinį skundą prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. vasario 19 d. sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti. Nurodo tokius atsiliepimo argumentus:

9.1. pirmosios instancijos teismas aiškiai nurodė, kokia skolos suma susidarė pagal kiekvieną iš lizingo sutarčių pagal skolos susidarymo laikotarpį. Ieškovas reikalavo priteisti mokėtinų einamųjų įmokų, kurių terminas suėjo iki vienašalio sutarčių nutraukimo, t.y. per laikotarpį nuo 2012 m. birželio 30 iki 2013 m. sausio 31 d. Į šią sumą nėra įtraukti kliento mokėtini delspinigiai;

9.2. priteistą skolos sumą sudaro skolos grąžinimo įmokos ir palūkanų įmokos. Kadangi pagal pareikštą ieškinį nebuvo reikalaujama priteisti kliento bei atitinkamai už jį laidavusio atsakovo mokėtinų delspinigių, tai argumentai dėl delspinigių dydžio neturi teisinės reikšmės. Kita vertus, kliento beveik visas sutartis, veikdamas kaip kliento atstovas, pasirašė pats atsakovas, todėl turėjo visas galimybes derėtis dėl delspinigių dydžio;

9.3. atsakovas be pagrindo teigia, kad ieškovas siekė didinti kliento ir atsakovo skolą, nes įmokas paskirstė pagal CK 6.54 straipsnį;

9.4. skolininko atsakomybės apimtis jau yra nustatyta įsiteisėjusia teismo nutartimi bankroto byloje;

9.5. atsakovas nepagrįstai teigia, kad ieškovas atsidūrė geresnėje padėtyje, nes jis patyrė gerokai didesnius nuostolius, t.y. bankroto byloje patvirtintas patikslintas UAB „Swedbank lizingas“ 127 276,51 eurų (439 460,34 Lt) dydžio kreditorinis reikalavimas. Ieškovo patirti nuostoliai yra didesni, o ginčydamas turo pardavimo kainą, atsakovas neįrodė, jog ieškovas galėjo jį parduoti už didesnę sumą;

9.6 atsakovas prašydamas sumažinti priteistą sumą pripažįstą skolos faktą, o turtinė padėtis, kuri yra bloga dėl jo neveikimo, negali būti pagrindu nemokėti skolos. Atsakovas, būdamas jaunas ir darbingas, nuo 2014 m. iki 2015 m. gavo minimalias pajamas, o tai reiškia, kad sąmoningai leido susidaryti skoloms (b.l.157-161).

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

10. Byloje nustatyta, jog ieškovas ir UAB „Foldija“ 2007-05-24, 2007-07-03, 2008-01-24, 2009-01-08 sudarė lizingo sutartis Nr. LT053056, LT055654, LT068064 ir LT081187, pagal kurias ieškovas įsipareigojo iš kliento nurodytų pardavėjų nupirkti sutartyse nurodytą turtą ir perduoti jį naudoti ir valdyti klientui su sąlyga, kad klientas sutartyse numatytais terminais mokės sutartines įmokas (T. 1, b.l. 5-27). Ieškovas su trečiuoju asmeniu pasirašė įsiskolinimo mokėjimo sutartį Nr. LT084511/ĮMS, pagal kurią klientas įsipareigojo nustatytais terminais ir sąlygomis mokėti ieškovui nepadengtą įsiskolinimą tuo pačiu ir toliau vykdant pagal sutartis prisiimtus kliento įsipareigojimus (T.1, b.l. 55-59). Ieškovas ir atsakovas R. R. 2007-11-29, 2008-06-28, 2008-05-12, 2009-01-08, 2011-11-16 sudarė laidavimo sutartis Nr. LT053056/L, LT055654/L, LT068064/L, LT081187/L, LT084511/L-1, pagal kurias atsakovas įsipareigojo įvykdyti kliento UAB „Foldija“ neįvykdytas ar netinkamai įvykdytas prievoles, pagal lizingo sutartis Nr. LT053056, LT055654, LT068064, LT081187, LT084511/ĮMS (T. 1, b.l. 28-35, 60-610). Byloje nėra ginčo, kad lizingo sutartys buvo nutrauktos dėl netinkamo UAB „Foldija“ pareigų vykdymo (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 178 straipsnis). Pagal sutartis liko 25 970,56 eurų (89 671,14 Lt) nesumokėtų mokėjimų, kurias ieškovas prašė priteisti iš atsakovo (T. 4, b.l. 29-31).

11. Atsakovas apeliaciniame skunde kelia klausimą dėl nepagrįsto delspinigių priteisimo. Ieškovas atsiliepime į apeliacinį skundą nurodė, kad 25 970,56 eurų skolos suma apskaičiuota be delspinigių, t.y. ją sudaro mokėtinos turto išpirkimo ir palūkanų įmokos (T.4, b.l.159). Teisėjų kolegija iš byloje esančių ieškovo paaiškinimų (T.4, b.l.17,46), 2014-10-21 parengtos pažymos apie įsikolinimą (T.4, b.l.20) nustatė, jog ieškovas neprašė priteisti delspinigių ir jų neskaičiavo. Pagal lizingo sutartį Nr. LT053056 ieškovas reikalauja 894,79 eurų (3089,52 Lt) einamųjų mokėjimų, susidariusių sutarties galiojimo laikotarpiu nuo 2012-07-15 iki 2013-01-15, pagal lizingo sutartį Nr. LT055654 ieškovas reikalauja 128,02 eurų (442,02 Lt) einamųjų įmokų, mokėtinų sutarties galiojimo laikotarpiu nuo 2012-07-30 iki 2013-01-31, pagal lizingo sutartį Nr. LT068064 ieškovas reikalauja 2487,73 eurų (8 589,53 Lt) einamųjų įmokų, mokėtinų sutarties galiojimo laikotarpiu nuo 2012-06-30 iki 2013-01-30, pagal lizingo sutartį Nr. LT 081187 ieškovas reikalauja 4503,07 eurų (15 548,21 Lt) einamųjų įmokų, mokėtinų sutarties galiojimo laikotarpiu nuo 2012-06-30 iki 2013-01-30, pagal sutartį Nr. LT084511 ieškovas reikalauja 17956,98 eurų (62 001,86 Lt) einamųjų įmokų, mokėtinų sutarties galiojimo laikotarpiu nuo 2012-06-30 iki 2012-10-30 (T. 4, b.l. 20).

12. Atsižvelgiant į tai, jog prieistą sumą nėra įtraukti delspinigiai, apeliacinės isntancijos teismas atmeta apeliacinį skundą dalyje dėl nepagrįsto jų priteisimo, kaip neįrodytą (CPK 185 straispnis).

13. Atsakovas įrodinėja, kad ieškovo priskaičiuoti delspinigiai sudaro 41 096,37 eurų (141 897,54 Lt). Mano, kad ieškovas nepagrįstai dar iki ieškinio pateikimo apmokėjo atsakovo sumokėtomis įmokomis užskaitydamas šias įmokas ne lizinguojamo turto išperkamosios vertės įmokoms, o delspinigiams. Tokiu būdu buvo išdidinta skola, todėl yra pagrindas mažinti per pusę priteistą sumą.

14. Pagal CK 6.73 straipsnio 2 dalį, „jeigu netesybos aiškiai per didelės arba prievolė iš dalies įvykdyta, teismas gali netesybas sumažinti, tačiau tik tiek, kad jos netaptų mažesnės už nuostolius, patirtus dėl prievolės neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo. Netesybos nemažinamos, kai jos jau sumokėtos“.

15. Iš pažymos apie UAB „Foldija“ įsiskolinimą matyti, kad trečiajam asmeniui buvo skaičiuoti 41 096,37 eurų delspinigiai (T. 4, b.l. 59), kurie padengti iš kliento sumokėtų sumų ir parduoto turto. Ieškovas nurodė, kad vadovaudamasis CK 6.54 straipsniu gautus už parduotą turtą pinigus galėjo pirmiau skirti netesyboms mokėti nei pagrindinei prievolei (turto išperkamosios vertės įmokoms) įvykdyti. Pagal įstatymą atliktas įmokų paskirstymas, kol jis nėra nuginčytas, negali būti pripažintas neteisėtu. Pažymėtina ir tai, kad Šiaulių apygardos teismo 2014-01-31 nutartimi yra patvirtintas patikslintas UAB „Swedbank lizingas“ 439 460,34 Lt dydžio kreditorinis reikalavimas (T.1, b.l.211). Tai reiškia, kad visos skolos, įskaitant ir delspinigių, apskaičiavimo teisingumas bei pagrįstumas, be kita ko, ir pagal Lietuvos Respublikos bankroto įstatymo 10 straipsnio 7 dalies 3 punktą, yra patikrintas teismo, todėl vykdytinas (CPK 18 straipsnis), o argumentas dėl nepagrįsto skolos išdidinimo atmetamas kaip neįrodytas (CPK 178 straipsnis). Bet kuriuo atveju, dėl delspinigių dydžio, kai jie jau sumokėti, teismas nagrinėjamoje byloje negali spręsti, todėl atsakovo turtinė padėtis negali būti pagrindu mažinti priteistą sumą (CK 6.73 straipsnio 2 dalis). Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, apelianto prašymas sumažinti per pusę priteistą sumą atmetamas, konstatuojant dėl priteistos sumos dydžio pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą (CPK 185 straipsnis).

16. Iš ieškovo pateiktos pažymos nustatyta, kad pagal atliktus skaičiavimus jis iš UAB „Foldija“ tikėjosi gauti 108 0933,31 eurų (3 732 246,54 Lt). Tokiu atveju laikytina, kad apelianto argumentas, kad ieškovas iš jo priteisus visą reikalaujamą sumą atsidurs žymiai geresnėje padėtyje (T.4, b.l.138), nors turi teisę tik į nuostolių atlyginimą (T.4, b.l.139), yra neįrodytas (CPK 12, 178 straipsnis). Pagal įstatymą, teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis jos šalims turi įstatymų galią (CK 6.189 straipsnio 1 dalis), o šalių sudarytų laidavimo sutarčių 3, 4 punktai numato, kad laiduotojas už kliento įsipareigojimus pagal lizingo sutartį atsako lizingo bendrovei visu savo turtu, tomis pačiomis sąlygomis ir apimtimi kaip ir klientas <...>. Sutarčių 11 punktas numato, jog lizingo bendrovei nutraukus ginčo sutartis su trečiuoju asmeniu, laiduotojas privalo apmokėti trečiojo asmens įsiskolinimus, delspinigius, sumokėti likutinę (neišpirkto) turto vertę pagal ginčo sutartis bei įvykdyti kitus įsipareigojimus pagal lizingo sutartį. Taigi atsakovas sutartimi prisiėmė įsipareigojimus atlyginti trečiojo asmens ieškovui, kaip lizingo davėjui padarytus nuostolius tiek, kad jis grąžintų jį į tokią padėtį, kokia ji būtų buvusi. Ši pareiga apima ir dėl prievolės neįvykdymo atsiradusius nuostolius, nes kreditoriumi tapęs lizingo davėjas turi teisę skaičiuoti netesybas už prievolės pažeidimą. Sutartyje įtvirtinant netesybas pirmiausia siekiama skatinti šalis įvykdyti savo sutartinius įsipareigojimus. Prievolės netinkamas vykdymas savaime sukelia nuostolius. Taigi ieškovui dėl UAB „Foldija“ prievolės nevykdymo tikintis gauti 108 0933,31 eurų nuostolių atlyginimo iš atsakovo kaip laiduotojo priteista 25 970,56 eurų skolos suma nėra viršijanti atlygintinus nuostolius.

17. Teisėjų kolegija nepasisako dėl apelianto argumento, kad skolininkui turėtų būti grąžintos jo sumokėtos įmokų dalys, kai nutrauktos lizingo sutartys, nes nagrinėjamoje byloje nebuvo pareikštas toks reikalavimas (CPK 13 straispnis).

18. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinio skundo argumentais apeliantas išreiškia nesutikimą su teismo sprendimu, iš esmės pakartodamas savo poziciją dėl ginčo aplinkybių, o teisės aktų ir teismų praktikos nurodymas, neįrodinėjant aplinkybių sutapimo su šios bylos aplinkybėmis (racio decidedi), nėra faktinės aplinkybės ir teisiniai argumentai, galintys paneigti sprendimo išvadų teisėtumą ir pagrįstumą (CPK 306 straipsnio1 dalies 4 punktas).

19. Atmestini ir apelianto argumentai, kad teismas netyrė aplinkybių dėl turto pardavimo, jo neinformavo bei nesudarė galimybių pačiam atsakovui parduoti turtą. Teismas aiškiai nurodė, kad atsakovas yra trečiojo asmens akcininkas, o tai įrodo, jog atsakovui buvo žinoma apie įmonės skolas bei lizingo sutarčių nutraukimą. 2014-06-20 raštu ieškovas, prieš realizuodamas minėtus objektus, pasiūlė atsakovui juos įsigyti ir tik atsakovui nesureagavus ir turto neįsigijus, minėtas turtas buvo realizuotas. Teismas nurodė, kad dėl realizuotų objektų ieškovas kreipėsi į turto vertintojus, kurie atliko šio turto vertinimą. Byloje yra šias aplinkybes patvirtinantys įrodymai (T.1, b.l.100-210).

20. Teisėjų kolegijos vertinimu, bylos duomenų visuma ir teismo skundžiamame procesiniame sprendime išdėstyti motyvai bei jų pagrindu padarytos išvados teikia pagrindą konstatuoti, kad pirmosios instancijos teismas atskleidė bylos esmę, teisingai vertino reikšmingas ginčo išnagrinėjimui bylos aplinkybes ir priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą, todėl apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Sprendimo negaliojimo absoliučių pagrindų nenustatyta (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

21. CPK normos yra viešosios teisės normos. Bylinėjimosi išlaidos reglamentuojamos CPK, todėl jų mokėjimas, paskirstymas, grąžinimas, priteisimas yra vertinami kaip teismo veikla veikiant ex officio.

22. Atmetus apeliacinį skundą, bylinėjimosi išlaidos neperskirstomos (CPK 93 straipsnio 5 dalis), o atsakovo bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Ieškovas nepateikė įrodymų apie patirtas išlaidas apeliacinės instancijos teisme, todėl dėl jų nesvarstoma (CPK 83 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu, teisėjų kolegija

Rezoliucinė dalis

nutarė:

apieliacinį skundą atmesti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. vasario 19 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.