- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-11-06
- Bylos Nr.
- 1S-1876-493/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 1-25-1-00403-2014-3
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Arūnas Paštuolis
- Kaltinamasis
- R. B.
- Advokatai
- Atas Molis
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Arūnas Paštuolis, nerengiant teismo posėdžio, išnagrinėjo kaltinamojo R. B. gynėjo advokato Ato Molio skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2014 m. spalio 7 d. nutarties, kuria R. B. pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Kauno apylinkės teismas baudžiamojoje byloje Nr. 1-2703-668/2014 2014 m. spalio 7 d. nutartimi, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 144 straipsniu, 145 straipsniu, 147 straipsniu, 290-291 straipsniais, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 116 straipsniu, tenkino civilinio ieškovo A. A. prašymą ir ieškovo reikalavimų įvykdymo užtikrinimui pritaikė laikinąsias apsaugos priemones – areštavo kaltinamajam R. B. priklausantį kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą 6696,84 Lt sumai. Ieškovu buvo išaiškinta, kad dėl atsakovo turto suradimo ir aprašymo jis turi kreiptis į antstolį. Tuo atveju, jei į antstolį nesikreipiama ir nepatikslinami areštuoto turto duomenys, laikinosios apsaugos priemonės galioja keturiolika dienų nuo nutarties priėmimo dienos.
Šalies argumentai
Kaltinamojo R. B. gynėjas advokatas Atas Molis skundžia Kauno apylinkės teismo 2014 m. spalio 7 d. nutartį ir prašo ją panaikinti kaip nepagrįstą ir neteisėtą. Skunde pareiškėjas nurodo, kad civilinio ieškovo motyvai ir nurodyti pagrindai yra nepakankami, kad būtų pagrindas teismui taikyti laikinąsias apsaugos priemones, t. y., baudžiamojo proceso prasme – laikinai apriboti nuosavybės teises į R. B. nekilnojamąjį turtą.
Motyvuojamoji dalis
Kaltinamojo R. B. gynėjo advokato Ato Molio skundas tenkintinas iš dalies.
Laikinas nuosavybės teisės apribojimas yra viena iš BPK XII skyriuje numatytų kitų procesinių prievartos priemonių, kuri skiriama civiliniam ieškiniui, galimam turto konfiskavimui arba išplėstiniam turto konfiskavimui užtikrinti. Šios procesinės prievartos priemonės taikymo tvarka numatyta BPK 151 ir 152 straipsniuose. Tuo tarpu civilinio proceso normos baudžiamajame procese taikomos tik tais atvejais, kai nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių sprendimo baudžiamojo proceso įstatymas nereglamentuoja.
Iš skundžiamos nutarties turinio matyti, kad civilinio ieškinio, pareikšto baudžiamojoje byloje, užtikrinimo klausimas išspręstas vadovaujantis ne baudžiamąjį, bet civilinį procesą reglamentuojančiomis normomis ir kaltinamajam paskirtas ne laikinas nuosavybės teisės apribojimas, t. y., procesinė prievartos priemonė, bet laikinosios apsaugos priemonės – R. B. kilnojamojo ir nekilnojamojo turto areštas. Tokia nutartis negali būti laikoma teisėta ir pagrįsta, todėl panaikintina ir klausimas perduotinas iš naujo spręsti apylinkės teismui. Dėl pareiškėjo skundo motyvų aukštesnysis teismas plačiau nepasisako, kad tai neturėtų įtakos iš naujo sprendžiant klausimą dėl civilinio ieškinio užtikrinimo priemonių.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 442 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teisėjas
nutarė:
Kaltinamojo R. B. gynėjo advokato Ato Molio skundą tenkinti iš dalies. Panaikinti Kauno apylinkės teismo 2014 m. spalio 7 d. nutartį ir perduoti klausimą iš naujo spręsti Kauno apylinkės teismui.
Nutartis galutinė ir neskundžiama.