- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-06-05
- Bylos Nr.
- 2S-1037-730/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-03988-2014-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Erinija Kazlauskienė
- Atsakovas
- UAB „Norvila“
- Ieškovas
- UAB „Arsavila“
- Kategorijos
- 110.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 122.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Pranešėja Erinija Kazlauskienė Civilinė byla Nr. 2S-1037-730/2014
Teisėjas Egidijus Mickevičius (Proceso Nr. 2-06-3-03988-2014-6)
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS
NUTARTIS
2014 m. birželio 5 d.
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Erinija Kazlauskienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi atsakovės UAB „Norvila“ atskirąjį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014 m. balandžio 3 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės UAB „Arsavila“ ieškinį atsakovei UAB „Norvila“ dėl skolos priteisimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė kreipėsi į teismą prašydama priteisti iš atsakovės 29086,20 Lt skolą, 10819,20 Lt baudą, 0,04 procentų dydžio palūkanas nuo priteistos 29086,20 Lt skolos už kiekvieną dieną nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas. Reikalavimų įvykdymo užtikrinimui ieškovė prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – atsakovei priklausančio nekilnojamojo ir kilnojamojo turto, turtinių teisių, piniginių lėšų areštą 44 000 Lt sumai. Nurodė, kad skolos suma yra didelė, apie atsakovės mokumą duomenų neturi, tačiau iš viešai internete prieinamos informacijos darytina išvada, kad atsakovės finansinė padėtis greičiausiai yra bloga, todėl nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių teismo sprendimo vykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas.
Žemesnės instancijos teismas
Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2014-04-03 nutartimi prašymą tenkino iš dalies. Ieškovės UAB „Arsavila“ reikalavimų įvykdymui užtikrinti taikė laikinąsias apsaugos priemones – atsakovei UAB „Norvila“ priklausančio nekilnojamojo ir kilnojamojo turto, o jo nesant ar esant nepakankamai, - piniginių lėšų ar turtinių teisių, esančių pas atsakovę arba trečiuosius asmenis, areštą, neviršijant 42854,40 Lt reikalavimų sumos, uždraudžiant bet kokį areštuoto turto perleidimą, įkeitimą kitiems asmenims ar kitokį nuosavybės teisės suvaržymą bei turto vertės sumažinimą, tačiau iš sąskaitose esančių piniginių lėšų leidžiant atsakovei atlikti operacijas, susijusias su privalomųjų įmokų mokėjimu valstybės ir savivaldybių biudžetams, įmonės darbuotojų darbo užmokesčio mokėjimu, bei atsiskaityti su ieškove. Nurodė, kad įvertinus ieškovės reikalavimo turtinį pobūdį ir tai, kad didelė įsiskolinimo suma objektyviai padidina būsimo teismo sprendimo neįvykdymo riziką, atsižvelgiant į aplinkybę, jog atsakovė delsia atsiskaityti su ieškove, darytina išvada, kad nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas.
Šalies argumentai
Atskiruoju skundu atsakovė prašo Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014-04-03 nutartį panaikinti. Atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais.
Ieškovė visiškai nepagrįstai, piktnaudžiaudama savo teisėmis siekia prisiteisti iš atsakovės pinigų sumą, kurią vadovaujantis tarp šalių sudaryto susitarimo nuostatomis jai teisėtai buvo išskaičiuota dėl darbų vėlavimo. Atsakovė, vadovaujantis sutarties nuostatomis, neturėjo pareigos atsiskaityti už darbus, kadangi sąskaitas faktūras už atliktus darbus atsakovė gavo tiktai kartu su pateiktu ieškiniu, vadovaujantis Sutarties 3 punktu, atsakovei pareiga atsiskaityti atsiranda tik per 30 dienų, tai yra, iki 2014-05-08, todėl akivaizdu, kad ieškinio reikalavimai yra visiškai nepagrįsti, o skundžiama nutartis neteisėta.Ieškovė neįrodė, kad nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas. Didelė ieškinio suma nėra objektyvus veiksnys sudarantis pagrindą laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti, kiekvienu atveju teismas turi vertinti konkrečias bylos aplinkybes.Teismas nenurodė jokių motyvų, o ieškovai nepateikė jokių įrodymų, kuo remiantis daroma išvada, jog reikalaujama suma yra didelė subjektyviąja prasme.Iš UAB „Norvila“ einamųjų metų pelno nuostolių ataskaitos matyti, kad bendrovė šiais finansiniais metais veikia pelningai, grynasis pelnas siekai net 54 688,09 Lt, tai žymiai viršija ieškinio sumą, UAB „Norvila“ neturi jokių įsiskolinimų Sodrai, todėl vadovaujantis vien šia nuoroda priimti sprendimą, jog kyla grėsmė ieškovei palankaus sprendimo įvykdymui, negalima. Be to, atsakovė turi debitorių, kurie skolingi atsakovei net 221 096,89 Lt.
Atsiliepimas
Atsiliepime į atskirąjį skundą ieškovė prašo skundą atmesti. Nurodo, kad ieškovė tikėtinai pagrindė savo reikalavimą, o dėl atsakovės argumentų, susijusių su darbų vėlavimu, pasisakys bylą nagrinėjant iš esmės. Mano, kad yra akivaizdi grėsmė, kad atsakovei netaikius laikinųjų apsaugos priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas, nes atsakovės grynasis metų pelnas yra tik šiek tiek didesnis už ieškovės reikalaujamą sumą. Atsakovės debitorinės skolos nepatvirtina įmones geros finansinės padėties. Atsakovės įstatinis kapitalas net keturis kartus mažesnis už ieškovės reikalaujamą sumą. Atsakovė dažnai Sodrai būna skolinga įvairias sumas, nors atsakovė atskirajame skunde teigia priešingai. Atsakovė ieškovės atžvilgiu yra itin nesąžininga, nes ieškovė darbus priėmė, gavo apmokėjimą iš generalinio rangovo, o su ieškove piktybiškai neatsiskaito.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas netenkintinas.
Byloje kilo ginčas dėl teismo nutarties, kuria atsakovės turtui taikytos laikinosios apsaugos priemonės – turto areštas, teisėtumo ir pagrįstumo.
Vadovaujantis CPK 144 straipsnio 1 dalies nuostatomis, teismas, dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Tokių priemonių taikymo pagrindas gali būti tik pagrįstos prielaidos, kad, nesiėmus šių priemonių, būsimo galimo ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Be to, CPK 145 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad laikinosios apsaugos priemonės turi būti parenkamos, vadovaujantis ekonomiškumo principu, kuris reiškia, kad teismas gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones tais atvejais arba taikyti tokias ir tiek laikinųjų apsaugos priemonių, kiek tai būtina ir pakanka užtikrinti įvykdymą būsimo teismo sprendimo, kuris gali būti palankus ieškovui.
Taigi įstatyme yra įtvirtintos dvi būtinos sąlygos, leidžiančios taikyti laikinąsias apsaugos priemones, viena iš jų – ieškovas turi tikėtinai pagrįsti savo reikalavimą, tai yra pateikti duomenis, kurie pagrįstų teismo įsitikinimą, kad ieškovui palankus teismo sprendimas yra įmanomas, ir grėsmė būsimo teismo sprendimo įvykdymui.
Formuojama teismų praktika, kad teismas, prieš įvertindamas grėsmės teismo sprendimo įvykdymui egzistavimą, turėtų preliminariai (prima facie) įvertinti pareikštus reikalavimus ir pateiktus įrodymus. Preliminarus ieškinio įvertinimas nėra ieškiniu pareikštų materialiųjų reikalavimų pagrįstumo vertinimas, kuris atliekamas bylos nagrinėjimo iš esmės metu, todėl jis neturi jokios prejudicinės galios bylos išsprendimui, kadangi ieškinys gali būti atmestas iš esmės išnagrinėjus bylą arba ieškovas bylos nagrinėjimo metu gali pasinaudoti savo teise pakeisti ieškinio pagrindą ir dalyką, padidinti/sumažinti ieškinio reikalavimus, pateikti naujus įrodymus ir t.t.
Nors pirmosios instancijos teismo nutartyje nenurodyta, kad teismas preliminariai įvertino ieškinio reikalavimų tikėtiną pagrįstumą, tai savaime nereiškia, kad teismas tokio vertinimo neatliko. Jei teismas taikė laikinąsias apsaugos priemones ir nurodė, kad jų nesiėmus teismo sprendimo įvykdymas pasunkėtų arba pasidarytų negalimas, reiškia, teismui nekilo abejonių, jog palankaus ieškovui teismo sprendimo priėmimo tikimybė egzistuoja („Bendrųjų klausimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo apžvalga“, 2.1. punktas).
Iš byloje esančių įrodymų matyti, kad tarp šalių buvo susiklostę sutartiniai santykiai, tai yra, ieškovė atliko darbus, atsakovė juo priėmė, tačiau pilnai neatsiskaitė. Nagrinėjamu atveju preliminariai sprendžiant dėl ieškinio pagrįstumo, yra pagrindas išvadai padaryti, kad įvykdytų darbų aktai ir PVM sąskaitos - faktūros gali būti pagrindu skolai priteisti, byloje nėra akivaizdžių duomenų apie ieškinio nepagrįstumą, be to, skundžiamos nutarties priėmimo dieną teismas priėmė ir preliminarų sprendimą, kuriuo ieškinį tenkino visiškai. Esant tokioms aplinkybėms pripažintina, kad pirmosios instancijos teismas preliminariai įvertino pareikštus reikalavimus ir pateiktus įrodymus, padarydamas išvadą, kad ieškovo reikalavimas tikėtinai pagrįstas ir apeliacinės instancijos teismo nuomone, ši pirmosios instancijos teismo išvada yra pagrįsta.
Antra būtina sąlyga laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti – grėsmė būsimo teismo sprendimo įvykdymui. Ieškovė pareiškė reikalavimą atsakovei dėl 29086,20 Lt skolos, 10819,20 Lt baudos, 0,04 procentų dydžio palūkanų priteisimo. Akivaizdu, kad tokia suma nors ir juridiniam asmeniui, yra pakankamai didelė, kad sudarytų pagrindą išvadai padaryti, jog laikinųjų apsaugos priemonių netaikymas potencialiai gali apsunkinti ieškovui galimo palankaus teismo sprendimo įvykdymą, tačiau kiekvienu atveju teismas turi išnagrinėti konkrečias faktines aplinkybes, atsižvelgti į atsakovo finansines galimybes, tarp jų ir tai, ar jam yra didelė ieškinio suma, palyginus ją su nuosavybės teise valdomo turto verte, turimais įsipareigojimais ir kt. Formuojama teismų, praktika, kad ieškinio sumos ir skolininko turtinės padėties vertinimas, taikant laikinąsias apsaugos priemones, turi būti atliekamas, atsižvelgiant į realią turtinę padėtį tokio sprendimo priėmimo metu („Bendrųjų klausimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo apžvalga“, 2.4.1. punktas). Nors atsakovė ir teigia, kad jos finansinė padėtis gera, iš atsakovės pelno nuostolių ataskaitos matyti, kad atsakovės pelno nuostolių ataskaita pateikta už 2013 metus, taigi šie įrodymai neleidžia daryti pagrįstos išvados, kad 2014 metų birželio mėnesį atsakovės finansinė padėtis yra tokia pat kaip prieš 6 mėnesius. Nors atsakovė teigia, kad turi debitorių, kurie jai skolingi net 221 096,89 Lt, ši aplinkybė neleidžia daryti pagrįstos išvados apie gerą atsakovės finansinę padėtį, nes ši suma iš skolininkų nėra išieškota. Iš antstolio pateikto turto aprašo matyti, kad antstolis atsakovo turto rado ir areštavo tik dvi transporto priemones, įrodymų apie kitą atsakovei nuosavybės teise priklausantį turtą byloje nėra. Todėl apeliantei pareikšto reikalavimo mastas, esant tokioms aplinkybėms apie jos turimą turtą bei finansines galimybes, sudaro pakankamą pagrindą manyti, kad teismo procesinio sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba tapti neįmanomas, yra grėsmė būsimo teismo sprendimo įvykdymui.
Esant tokioms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas pripažįsta, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai vertino, jog dėl ieškinio sumos dydžio yra grėsmė būsimo teismo sprendimo įvykdymui.
Teismas taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, privalo vadovautis ekonomiškumo principu (CPK 145 straipsnio 2 dalis). Nagrinėjamu atveju laikinosios apsaugos priemonės pirmiausiai buvo taikytas atsakovei priklausančiam nekilnojamajam ir kilnojamajam turtui ir tik po to piniginėms lėšoms. Teismas konstatuoja, kad nors ieškiniu prašoma priteisti pinigines sumas, areštas nekilnojamajam ir kilnojamajam turtui ir tik jo nesant piniginėms lėšoms, vadovaujantis ekonomiškumo principu ir siekiant nesutrikdyti atsakovės ūkinės-komercinės veiklos, taikytas pagrįstai.
Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs skundžiamosios nutarties turinį, neturi pagrindo sutikti su atskirojo skundo argumentu, jog pirmosios instancijos teismo nutartis esanti be motyvų. CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punkto nuostatos nėra taikomos tada, kai teismo sprendimo motyvai yra, tačiau jie ginčo šaliai atrodo neišsamūs, klaidingi ar netinkami (Lietuvos apeliacinio teismo 2014-01-23 nutartis civilinėje byloje Nr. 2-63/2014). Absoliutus sprendimo negaliojimo pagrindas, nurodytas CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punkte, taikomas tik tokiu atveju, kada teismo procesinis sprendimas yra visiškai be motyvų (sutrumpintų motyvų), o visiško motyvų nebuvimo byloje aptariamu atveju nėra. Tuo tarpu aplinkybė, jog pirmosios instancijos teismas, išanalizavęs ieškovo pateiktus duomenis (įrodymus), iš esmės pritarė ieškovės prašyme išdėstytiems argumentams, tačiau nutarties motyvuojamojoje dalyje nenurodė dar ir kitų, papildomų motyvų laikinųjų apsaugos priemonių taikymui pagrįsti, nesudaro pagrindo manyti, jog skundžiamoji nutartis yra be motyvų.
Atkreiptinas dėmesys, kad savo teises ir teisėtus interesus apeliantė gali ginti bet kurioje proceso stadijoje, prašydama teismo pakeisti, panaikinti laikinąsias apsaugos priemones arba taikyti galimų nuostolių atlyginimo užtikrinimą, pateikdama alternatyvų reikalavimo įvykdymo užtikrinimą (sumokėdama reikalaujamą sumą į teismo specialiąją sąskaitą, pateikdama laidavimą, garantiją, įkeisdama turimą turtą), nurodydama konkretų turtą, kurio areštas nesukeltų jai neigiamų pasekmių (CPK 146, 148 straipsniai).
Esant šioms aplinkybėms atskirajame skunde išdėstytais motyvais nėra pagrindo keisti ar naikinti teisėtą ir pagrįstą pirmosios instancijos teismo nutartį, todėl ji paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
nutaria:
palikti nepakeistą Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014 m. balandžio 3 d. nutartį.