Klaipėdos apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje Y. L. (Y. L.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), nevedęs, vidurinio išsilavinimo, dirbantis UAB (duomenys neskelbtini) ekspeditoriumi, neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Y. L. vairuodamas transporto priemonę pažeidė kelių eismo taisykles, dėl ko įvyko eismo įvykis, dėl kurio nesunkiai buvo sutrikdyta kito žmogaus sveikata, tai yra jis 2021 m. gegužės 11 d., apie 13.00 val., (duomenys neskelbtini), reguliuojamoje šviesoforu sankryžoje, Klaipėdoje, vairuodamas automobilį „Citroen“, valstybinis numerio ženklas (duomenys neskelbtini) elgdamasis neatsargiai, nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių, kad nekeltų pavojaus kitų asmenų saugumui, sukdamas į dešinę, degant jo judėjimo krypties transporto priemonėms draudžiamam šviesoforo signalui ir esant papildomai rodyklei, leidžiančiai sukti į dešinę, nepraleido per pėsčiųjų perėją, degant žaliam šviesoforo signalui, jam iš dešinės pusės važiavusio dviračio, kurį vairavo A. A., ir juo susidūrė. Eismo įvykio metu dėl patirtų sužalojimų A. A. padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas. Šiais veiksmais Y. L. pažeidė Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2018 m. spalio 03 d. nutarimo Nr. 989 redakcija) patvirtintų Kelių eismo taisyklių 9 ir 76 punktų reikalavimus ir tai lėmė šio eismo įvykio kilimą.

Kaltinamasis Y. L. savo kaltės nepripažino ir teisminio bylos nagrinėjimo metu parodė, kad važiavo iš darbovietės į vakcinavimo punktą, vairavo savo automobilį. Iš (duomenys neskelbtini) gatvės pasuko į (duomenys neskelbtini) gatvę. Žinojo, kad ten yra šviesoforas su žalia rodykle. Privažiavus prie pėsčiųjų perėjos, jam degė raudonas šviesoforo signalas. Jis sustojo prie linijos, apsidairė į dešinę ir kairę, kliūčių nebuvo ir tada pradėjo judėti. Įvažiavo į pėsčiųjų perėją ir pradėjo žiūrėti į kairę. Pradėjęs pravažiuoti tą sankryžą, atsisuko ir pamatė, kad staiga kažkas prisiartino prie mašinos, jis nuspaudė stabdį, išgirdo smūgį į automobilio dešinės pusės priekį. Sustabdė automobilį, išjungė variklį, išlipo ir pamatė sėdintį dviratininką susiėmusį už galvos. Dviratininkas bandė atsistoti, bet jo savijauta buvo bloga. Tada jis paskambino bendruoju pagalbos telefono numeriu 112, turėjo vaistinėlę, bet už 3 ar 2 minučių atvažiavo policijos ekipažas. Greitoji suteikė medicininę pagalbą dviratininkui. Prieš susidūrimą priartėdamas prie sankryžos jis dviratininko nematė. Mano, kad dviratininkas įvažiavo į sankryžą tada, kai jis jau pradėjo manevrą. Negali paaiškinti, kodėl dviratininko nepastebėjo, gal todėl, kad jis nedėvėjo liemenės. Pirmą kartą pamatė dviratininką jau įvažiuodamas į sankryžą, po to, kai apsidairė, pažiūrėjo į kairę ir pradėjo judėti. Iš dešinės pusės kliūčių nebuvo, o judėdamas atsisuko ir pamatė, kad kažkas labai greitai ir staigiai juda link mašinos.

Apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis Y. L. kaltės taip pat nepripažino ir nurodė, kad jis 2021 m. gegužės 11 d. savo automobiliu “Citroen”, valstybinis numerio ženklas (duomenys neskelbtini) važiavo (duomenys neskelbtini) gatve. Prieš (duomenys neskelbtini) sankryžoje esančią perėją jis sustojo prieš “Stop” liniją, jam degė raudonas šviesoforo signalas. Ten buvo papildoma lentelė, leidžianti sukti į dešinę. Jis apsidairė į kairę ir į dešinę. Kadangi nei iš vienos pusės kliūties nematė, todėl iš lėto pajudėjo per pėsčiųjų perėją ir dairėsi į abi puses. Jam važiuojant per pėsčiųjų perėją, jis pajautė, kad kažkas atsitrenkė į jo vairuojamo automobilio dešinį šoną. Tuo metu jo vairuojamo automobilio priekinė ašis buvo jau sankryžoje, o galinė ašis dar buvo pėsčių perėjoje. Pajautęs smūgį, jis iškart sustojo, nes negreitai judėjo. Išlipęs pamatė, kad ant pėsčiųjų tako guli vyras. Jis gulėjo ant nugaros statmenai į automobilį. Jo kojos buvo arčiau automobilio priekinio dešinės pusės rato. Dviratis gulėjo kažkur netoli vyro. Vyras bandė keltis, bet jis liepė jam gulėti ir paskambino į spec. tarnybas. Jis vyro paklausė; “kur leki?” Jis dar vyro klausė, kaip šis jaučiasi. Vyras atsakė, kad skauda galvą, jam iš galvos bėgo kraujas. Netrukus atvažiavo medikai ir policija. Vyrą išsivežė medikai. Eismo įvykio matomumas buvo geras, kelio danga, asfaltas sausas. Koks degė šviesoforo signalas, kai pajautė smūgį, neatsimena. Dėl sukelto eismo įvykio kaltės nepripažįsta, nes laikėsi visų Kelių eismo taisyklių reikalavimų (1 t., b.l. 123-126).

Nukentėjusysis A. A. teisminio bylos nagrinėjimo metu parodė, kad buvo išvažiavęs pasivažinėti dviračiu, buvo apsirengęs ryškiai, dviratis buvo juodas su atspindinčiomis detalėmis, šalmo nedėvėjo, dviračio žibintus turėjo baltą ir raudoną - jie degė. Matė, kad jam degė žalia šviesa, todėl pradėjo greičiau važiuoti, kad spėtų pravažiuoti sankryžą. Pamatė prieš sankryžą stovinčią tamsios spalvos mašiną, norėjo pro ją važiuoti ir tuo metu ta mašina greitai pradėjo važiuoti. Jis nespėjo išvengti susidūrimo, krito žemyn galva, galvoje buvo dvi žaizdos, viena kaktoje, kita pakaušyje. Po to atvažiavo greitoji, jį išvežė, jam sudužo akiniai, dviračio žibintas nulėkė. Iki susidūrimo jis matė automobilį, su kuriuo vėliau susidūrė, mašina visada stovėjo, o kai jis įvažiavo į sankryžą, automobilis pradėjo važiuoti. Jis neturėjo galimybės išvengti susidūrimo. Kai pradėjo įvažinėti į perėją, automobilis tuo metu pradėjo labai greitai judėti, automobilio važiavimas nebuvo lėtas. Jis pradėjo stabdyti dviratį prie pat automobilio. Kadangi ten buvo dviračio takas ir jam degė žalias šviesoforo signalas, mano, kad jis galėjo važiuoti per perėją. Šiuo metu yra pasveikęs, liko kosmetiniai randai ir sutriko miegas. Atstumas nuo jo dviračio iki automobilio, kai pamatė automobilį pradedant važiuoti į sankryžą, buvo nedidelis. Spidometro neturi, bet mano, kad jo greitis su dviračiu galėjo būti apie 20 km/h. Jis su dviračiu trenkėsi į automobilio priekį. Tą dieną nevartojo alkoholio.

Apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis A. A. parodė, kad 2021 m. gegužės 11 d., apie 13.00 val., jis kalnų dviračiu „Cube LTD“ važiavo dviračių taku (duomenys neskelbtini) prospektu, Klaipėdoje, link miesto centro pusės. Jam važiuojant pro greito maisto restoraną „Subway“, jis pamatė, kad (duomenys neskelbtini) gatve link (duomenys neskelbtini) sankryžos atvažiuoja tamsios spalvos džipas, lyg „Citroen“ markės. Kiek atsimena, jis, užvažiavęs ant pačios perėjos, sustojo, tačiau jis matė, kad jam yra vietos pravažiuoti jį. Tarp jų galėjo būti ne mažiau trijų metrų. Kadangi jam degė žalias šviesoforo signalas, jis važiavo toliau. Bet netrukus džipas pradėjo toliau važiuoti. Tai pamatęs, jis pradėjo stabdyti, norėdamas išvengti susidūrimo. Tačiau to išvengti nepavyko ir jis atsitrenkė su dviračiu į džipo priekinį dešinės pusės ratą. Nuo smūgio, kiek atsimena, nukrito ant žemės. Kiek atsimena, jis galva trenkėsi į kelio dangą. Po to, bandė atsistoti, bet jam sukosi galva ir jis vėl atsisėdo ant šaligatvio. Džipą vairavusio vyro paprašė, kad jis iškviestų greitąją. Pro šalį važiavę medikai sustojo ir aprišo jam kraujuojančią galvą. Po to atvykę medikai nuvežė į ligoninę. Ten jam buvo nustatytos galvos kirstinės žaizdos. Po to jis gydėsi (duomenys neskelbtini) poliklinikoje. Eismo įvykio metu matomumas buvo geras, kelio danga sausa. Eismo įvykio metu buvo be šalmo, priekinis baltas žibintas buvo įjungtas. Jis mano, kad dėl eismo įvykio kaltas džipo vairuotojas, nes jam degė raudonas šviesoforo signalas ir turėjo jį praleisti. Pats prieš stabdydamas važiavo įjungęs gal 4 dviračio bėgį (1 t., b.l. 33-36).

2022 m. kovo 18 d. Lietuvos teismo ekspertizės centro ekspertizės akte Nr. (duomenys neskelbtini) nurodoma, kad eismo įvykio metu, tikėtina, dviračių taku palei (duomenys neskelbtini) prospektą dviračiu važiavęs A. A., artėdamas prie (duomenys neskelbtini) gatvės važiuojamosios dalies ir dviračių tako sankirtos su (duomenys neskelbtini) gatvės važiuojamąja dalimi, jo važiavimo kryptimi, degant leidžiančiam eismą šviesoforo signalui, stabdė vairuojamą dviratį. Stabdomas dviratis pasisuko judėjimo kryptimi kairiuoju šonu, dviratininkas su dviračiu virto į kairę ir, tikėtina, kontaktavo su ant pėsčiųjų perėjos ir dviračių tako, (duomenys neskelbtini) gatve, degant draudžiančiam eismą šviesoforo signalui, užvažiavusiu automobiliu „Citroen“, valstybinis numerio ženklas (duomenys neskelbtini) kurį vairavo Y. L.. Tikėtina, kad dviratis atsikišančiomis dalimis kontaktavo su automobilio priekinio buferio dešiniąja šonine dalimi. Techniniu požiūriu tiesioginį priežastinį ryšį su šio eismo įvykio kilimu turėjo bei pagrindine sąlyga šiam eismo įvykiui kilti buvo automobilio „Citroen“, valstybinis numerio ženklas (duomenys neskelbtini) vairuotojo Y. L. veiksmai, - įvažiuodamas į sankryžą degant draudžiančiam eismą šviesoforo signalui, esant ties raudonu šviesoforo signalu pritvirtintai lentelei su žalia rodykle, nukreipta į dešinę, nedavė kelio prie važiuojamąją dalį kertančio dviračių tako automobiliui iš dešinės artėjusiam dviratininkui. Techniniu požiūriu susidariusioje situacijoje pastarieji vairuotojo Y. L. veiksmai buvo nepriimtini (1 t., b.l. 91-95).

Ekspertas V. P. teisme patvirtino ekspertizės akto Nr. (duomenys neskelbtini) išvadas. Nurodė, kad teismo posėdžio metu asmenų duoti parodymai yra panašūs į tuos, kuriuos jie davė ikiteisminio tyrimo metu. Iš pateiktos medžiagos pagrindo išvadai, kad dviratininko veiksmai sąlygojo įvykio kilimą, nėra. Įvykio vietoje yra dviračių takas ir sankryža, reguliuojama šviesoforu. Įraše nesimato „Stop“ linijos, matyti, kaip vairuotojas įvažiavo ir užkirto kelią dviratininkui, pastarasis stabdė ir trenkėsi. Automobilis važiavo degant raudonam šviesoforo signalui ir nedavė kelio pirmumo teisę turinčiam dviratininkui. Dviratininkas, pamatęs kliūtį, turėjo mažinti greitį, tačiau nėra duomenų, kad dviratininkas viršijo leistiną greitį. Tikslaus greičio nustatymui reikia papildomų tyrimų. Negali paskaičiuoti dviratininko greičio, tokį tyrimą atliktų tik vaizdų tyrimo ekspertas. Fiziškai dviratininkui neįmanoma viršyti leidžiamo 50 km/h greičio. Dviratininkas privalo stabdyti, jeigu pamato kliūtį. Šiuo atveju dviratininkui degė žalias šviesoforo signalas. Atlikdamas tyrimą, vertino faktinę situaciją. Kuo greičiau juda transporto priemonė, tuo didesnio atstumo reikia jai sustabdyti. Nesutinka su teiginiu, kad visais atvejais dviratininkas artėdamas prie sankryžos, kirsdamas važiuojamąją dalį, privalo pristabdyti.

2021 m. gegužės 11 d. tyrėjo A. K. tarnybiniame pranešime nurodoma, kad dirbant ekipaže (duomenys neskelbtini) kartu su Klaipėdos AVPK Klaipėdos PK tyrėja I. Š., apie 13.02 val., iš Klaipėdos OVS budėtojo gautas pranešimas, kad (duomenys neskelbtini) sankryžoje dviratininkas įvažiavo į pranešėjo automobilį, valstybinių numerių nenurodė. Dviratininkui 23 m, praskelta galva, kraujuoja, yra sąmoningas. Visi laukia vietoje. Apie 13.07 val., atvykus pranešime nurodytu adresu, pastebėjo, kad (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) sankryžoje, ties adresu (duomenys neskelbtini) esančiu “Subway”, susidūrė automobilis “Citroen”, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini) vairuojamas Y. L. bei dviračio vairuotojas A. A.. Automobilio “Citroen” vairuotojas Y. L. paaiškino, kad privažiavus (duomenys neskelbtini) reguliuojamą sankryžą, jam degė raudonas šviesoforo signalas ir buvo pakabinta papildoma žalia šviesoforo rodyklė. Y. L. sustojo prie raudono šviesoforo signalo, apsižvalgė ir pradėjo manevrą į dešinę, kai staiga pamatė, kad prieš pat jo automobilio iš dešinės pusės jau yra atsidūręs dviračio vairuotojas, to pasėkoje dviratininkas atsitrenkė į automobilio dešinės pusės priekinį ratą. Dviračio vairuotojui A. A. degė žalias šviesoforo signalas. Dviračio vairuotojas važiavo pėsčiųjų taku, nors šalia buvo dviračių takas. A. A. dėl sužalojimų išvežtas 7 brigados GMP darbuotojų į gydymo įstaigą. Patikrinus Y. L. alkotesteriu, nustatyta 0,00 prom. blaivumas. Įvykio vietoje filmuota “Body” kameromis: BOF1EC6099DC ir BOF1EC60F3BO (1 t., b.l. 15).

Apžiūros protokole nurodyta, kad vaizdo įraše “received 261897665671388.mp4” užfiksuota, kaip iš dešinės į kairę važiuojantis dviratininkas stabdo dviratį. Dviratis suskersuoja judėjimo kryptimi, pasisukdamas kairiuoju šonu. Po to dviratininkas virsta ant kairio šono. Kairėje matomas skersai dviratininko judėjimo krypties važiuojantis automobilis. Parkritęs dviratininkas priartėja prie automobilio, automobilis sustoja (1 t., b.l. 65-67).

Eismo įvykio schemoje ir papildomuose duomenyse nurodyta, kad kelių eismo įvykis įvyko (duomenys neskelbtini) sankryžoje, Klaipėdos mieste. Schemoje pažymėta automobilio sustojimo vieta po eismo įvykio, nurodytas kelio ženklinimas, nuotraukose įvairiais rakursais užfiksuota įvykio vieta. Eismo įvykio metu apgadintas transporto priemonės “Citroen”, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini) priekinis bamperis, priekinis dešinės pusės ratas (1 t., b.l. 17- 28).

Specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad A. A. eismo įvykio metu padaryti šie sužalojimai: muštinė - plėštinė žaizda kaktos srityje su poodine kraujosruva dešinėje kaktinėje/smilkininėje/momeninėje srityse, žaizda viršugalvio srityje, odos nubrozdinimai abiejose plaštakose, galvos smegenų sukrėtimas su trumpalaikiu sąmonės netekimu (trunkantis mažiau nei 30 minučių). Visi sužalojimai gavosi eismo įvykio metu nuo tiesioginių trauminių kontaktų su kietais bukais daiktais, kas neprieštarauja užduotyje nurodytoms įvykio aplinkybėms. Sužalojimai padaryti anksčiau kaip 2021 m. gegužės 11 d., 13.03 val. (nurodyta GMP iškvietimo priėmimo data ir laikas), kas neprieštarauja užduotyje nurodytam įvykio laikui. Pagal pateiktus medicininius dokumentus dėl galvos sumušimo pasėkoje A. A. padaryto galvos smegenų sukrėtimo su trumpalaikiu sąmonės netekimu, sveikata buvo sutrikdyta ilgalaikiai, ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui, todėl A. A. eismo įvykio metu buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas (1 t., b.l. 58-60).

Motyvuojamoji dalis

Įrodymų vertinimas, veikos kvalifikavimas

BK 281 straipsnio 1 dalis nustato baudžiamąją atsakomybę tam, kas vairuodamas kelių transporto priemonę pažeidė kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisykles, jeigu dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata. BK 281 straipsnyje 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos sudėtis yra materiali, todėl konstatuojant šio nusikaltimo sudėtį, be minėtų objektyvių požymių, būtina nustatyti priežastinį ryšį tarp padaryto kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisyklių pažeidimo bei kilusių padarinių, t. y. nesunkaus sveikatos sutrikdymo. Pagal teismų praktiką priežastinio ryšio nustatymas apima du momentus: būtinosios padarinių kilimo sąlygos nustatymą ir priežastinio ryšio pobūdžio nustatymą. Būtinosios padarinių kilimo sąlygos taisyklė įpareigoja išsiaiškinti, ar eismo dalyvio padarytas kelių transporto eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisyklių pažeidimas buvo būtina padarinių kilimo sąlyga, o priežastinio ryšio pobūdis parodo, ar priežastinis ryšis yra dėsningas (būtinasis), ar atsitiktinis. Teismų praktikoje pripažįstama, kad tais atvejais, kai Kelių eismo taisykles pažeidžia keli eismo dalyviai, kaltininko veika yra priežastiniu ryšiu susijusi su kilusiais padariniais, jeigu nustatoma, kad analogiškoje situacijoje jam laikantis Kelių eismo taisyklių, o kitam (kitiems) eismo dalyviui jas pažeidus, eismo įvykis, dėl kurio kilo BK 281 straipsnyje numatyti padariniai, neįvyktų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2K-593/2011, 2K-151/2011, 2K-402/2012 ir kt.).

Įvertinęs ištirtus byloje esančius rašytinius įrodymus, išklausęs kaltinamojo Y. L., nukentėjusiojo A. A. parodymus bei eksperto paaiškinimus, teismas daro išvadą, kad nėra ginčo dėl šių įvykio aplinkybių - 2021 m. gegužės 11 d., apie 13.00 val., (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, reguliuojamoje šviesoforu sankryžoje, įvyko eismo įvykis, kurio dalyviai buvo automobilio „Citroen“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojas Y. L. ir dviračio vairuotojas A. A.. Įvykio metu vairuotojui Y. L. sankryžoje sukant į dešinę, jo automobilio judėjimo kryptimi degė transporto priemonėms draudžiamas raudonas šviesoforo signalas, ties raudonu šviesoforo signalu buvo pritvirtinta lentelė su žalia rodykle, nukreipta į dešinę, o per pėsčiųjų perėją važiuojančiam A. A. vairuojamam dviračiui degė žalias šviesoforo signalas. Eismo sąlygos buvo geros – kelio danga sausa, matomumas geras. Eismo įvykio metu kilo padariniai - nesunkus dviračio vairuotojo A. A. sveikatos sutrikdymas.

Teismas konstatuoja, kad pagrindinė priežastis, sukėlusi nukentėjusiojo A. A. sveikatos sutrikdymą, buvo kaltinamojo padaryti Kelių eismo taisyklių 9 bei 76 punktuose įtvirtintų reikalavimų pažeidimai.

Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 9 punktas numato, kad eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, nesudaryti kliūčių jų eismui, taip pat siekdami išvengti nuostolingų padarinių arba juos sumažinti privalo imtis visų būtinų priemonių, išskyrus tuos atvejus, kai dėl to kiltų pavojus jų pačių, kitų žmonių gyvybei ar sveikatai arba tokios priemonės padarytų dar daugiau žalos palyginti su ta, kurios būtų galima išvengti. KET 76 punktas numato, kad jeigu sankryžoje ties raudonu šviesoforo signalu pritvirtinta lentelė su žalia rodykle, nukreipta į dešinę, vairuotojams leidžiama sukti į dešinę ir degant draudžiamam šviesoforo signalui, tačiau prieš įvažiuodami į sankryžą, jie privalo sustoti prieš kelio ženklą „Stop“ linija“ ir (ar) „Stop“ liniją, jeigu jų nėra, – prieš pėsčiųjų perėją, šviesoforą ir vėl pradėti važiuoti tik įsitikinus, kad tai yra saugu ir nebus trukdoma kitoms transporto priemonėms ir pėstiesiems, kurių judėjimo kryptį jie kerta.

Kaltinamasis Y. L. teigė, jog jis jokių KET reikalavimų nepažeidė, priešingai, tvirtino, jog elgėsi tinkamai, tai yra įsukimo į sankryžą manevrą pradėjo įsitikinęs, jog tai daryti saugu, o dėl įvykio kaltas dviračio vairuotojas, kuris važiavo dideliu greičiu ir artėdamas prie sankryžos nesustabdė vairuojamo dviračio. Tokius kaltinamojo teiginius teismas vertina kaip pasirinktą gynybinę poziciją, atmeta juos kaip nepagrįstus. Y. L. kaltę padarius inkriminuojamą nusikaltimą patvirtina teisminio bylos nagrinėjimo metu ištirtų įrodymų visuma.

Iš eismo įvykio schemos ir byloje esančių nuotraukų (1 t., b.l. 17-27) matyti, kad Y. L. vairuotas automobilis „Citroen“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) po eismo įvykio užfiksuotas sustojęs ant šviesoforu reguliuojamos pėsčiųjų perėjos, išsikišusia automobilio galine dalimi į dviračių taką, kertantį važiuojamąją dalį, pažymėtą šalia pėsčiųjų perėjos dviem lygiagrečiomis linijomis, sudarytomis iš kvadratų (1 t., b.l. 25-26). Nukentėjusysis A. A. nuosekliai tvirtino, jog artėdamas prie sankryžos matė stovintį tamsios spalvos automobilį, kuris stovėjo užvažiavęs ant perėjos, tačiau jam vietos pravažiuoti buvo. Kadangi jo dviračio važiavimo kryptimi degė žalios spalvos šviesoforo signalas, jis pradėjo greičiau važiuoti, kad spėtų pravažiuoti sankryžą. Tuo metu minėtas automobilis pradėjo greitai važiuoti, nors iki tol stovėjo. Tai pamatęs, jis pradėjo stabdyti dviratį, tačiau atstumas iki automobilio buvo nedidelis ir jis nespėjo išvengti susidūrimo. Ekspertizės akte Nr. (duomenys neskelbtini) nurodoma, kad techniniu požiūriu tiesioginį priežastinį ryšį su šio eismo įvykio kilimu turėjo bei pagrindine sąlyga šiam eismo įvykiui kilti buvo automobilio „Citroen“, valstybinis numerio ženklas (duomenys neskelbtini) vairuotojo Y. L. veiksmai, - įvažiuodamas į sankryžą degant draudžiančiam eismą šviesoforo signalui, esant ties raudonu šviesoforo signalu pritvirtintai lentelei su žalia rodykle, nukreipta į dešinę, nedavė kelio prie važiuojamąją dalį kertančio dviračių tako automobiliui iš dešinės artėjusiam dviratininkui. Techniniu požiūriu susidariusioje situacijoje pastarieji vairuotojo Y. L. veiksmai buvo nepriimtini (1 t., b.l. 91-95). Ekspertas V. P. teisme patvirtino minėto ekspertizės akto išvadas ir nurodė, kad iš pateiktos medžiagos nėra pagrindo išvadai, kad dviratininko veiksmai sąlygojo įvykio kilimą, daryti. Papildomai ekspertas nurodė, kad vaizdo įraše nesimato „Stop“ linijos, matyti, kaip vairuotojas įvažiavo ir užkirto kelią dviratininkui, o pastarasis stabdė dviratį ir trenkėsi. Automobilis važiavo degant raudonam šviesoforo signalui ir nedavė kelio pirmumo teisę turinčiam dviratininkui. Dviratininkas, pamatęs kliūtį, turėjo mažinti greitį, tačiau nėra duomenų, kad dviratininkas viršijo leistiną greitį.

Nors kaltinamasis Y. L. ir jo gynėjas teisme tvirtino, jog nukentėjusysis A. A. važiavo dideliu greičiu bei pažeidė KET 59 punkto reikalavimus ir tai lėmė eismo įvykio kilimą, vis tik dviratininko elgesys tiesioginiu priežastiniu ryšiu su eismo įvykiu nesietinas. Dviratininko greitis byloje nebuvo nustatytas, todėl nėra galimybės įvertinti, kokiu greičiu važiavo nukentėjusiojo A. A. vairuojamas dviratis. Atsižvelgiant į tai, kaltinamojo ir jo gynėjo teiginius dėl galimai netinkamai pasirinkto dviratininko greičio teismas atmeta kaip nepagrįstus. Kita vertus, pats dviračio vairuotojas A. A. teisme patvirtino, jog artėdamas prie sankryžos ir matydamas degantį žalią šviesoforo signalą, jis važiavimo greitį padidino, kad spėtų pravažiuoti sankryžą degant jo eismą leidžiančiam šviesoforo signalui.

Eismo įvykio metu galiojusios redakcijos KET 59 punktas nustatė, kad dviračio vairuotojas, artėdamas prie vietos, kur reikia kirsti važiuojamąją dalį, visais atvejais privalo sumažinti važiavimo greitį ir gali tęsti judėjimą tik įsitikinęs, kad važiuoti saugu ir nebus trukdoma kitiems eismo dalyviams. Šiuo atveju, nukentėjusysis A. A.dviračiu artėjo prie važiuojamosios dalies, šviesoforu reguliuojamos šviesoforo sankryžos, ir jam važiavimo kryptimi degė žalios spalvos šviesoforo signalas, kai tuo pačiu metu vairuotojui Y. L. jo važiavimo kryptimi degė raudonos spalvos šviesoforo signalas. Nukentėjusysis A. A. patvirtino, jog matė prie sankryžos stovintį kaltinamojo automobilį, kuris buvo užvažiavęs ant pėsčiųjų perėjos, tačiau jam buvo vietos pravažiuoti, todėl jis važiavo. Akivaizdu, kad dviračio vairuotojas negalėjo prognozuoti, kad automobilis staiga pradės važiuoti ir tokiu būdu užkirs jam kelią, jo važiavimo kryptimi degant žalios spalvos šviesoforo signalui, t. y. dviračio vairuotojas neprivalėjo iš anksto preziumuoti kito asmens būsimų pažeidimų. Nors ties raudonu šviesoforo signalu buvo pritvirtinta lentelė su žalia rodykle, tačiau Y. L. degant raudonam šviesoforo signalui per sankryžą galėjo sukti į dešinę tik įsitikinęs, kad tai daryti yra saugu ir nebus trukdoma kitoms transporto priemonėms ir pėstiesiems, kurių judėjimo kryptį jis kirs. Nors kaltinamasis Y. L. tvirtino, jog per pėsčiųjų perėją važiavo įsitikinęs, kad jokių kliūčių nėra, tačiau tiek nukentėjusiojo parodymai, eksperto paaiškinimai, ekspertizės akto išvados, vaizdo įrašas ir kiti byloje surinkti įrodymai patvirtina, jog šią vairuotojo pareigą kaltinamasis atliko netinkamai. Taigi, šiomis sąlygomis būtent vairuotojas Y. L. tapo kliūtimi dviračio vairuotojui A. A., ketinusiam važiuoti per sankryžą degant jo eismą leidžiančiam šviesoforo signalui. Šiuo atveju nukentėjusiojo A. A. veiksmai nors galimai ir neatitikę KET reikalavimų, tačiau patys savaime nebūtų sukėlę kokių nors pasekmių, jeigu KET reikalavimų nebūtų pažeidęs vairuotojas Y. L.. Būtent kaltinamojo padaryti KET 9 bei 76 punktų reikalavimų pažeidimai buvo tiesioginiu priežastiniu ryšiu susijęs su eismo įvykio kilimu ir kilusiais padariniais, tai yra nukentėjusiajam A. A. padarytu nesunkiu sveikatos sutrikdymu.

Nusikaltimas yra padarytas dėl nusikalstamo nerūpestingumo, jeigu jį padaręs asmuo nenumatė, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti BK numatyti padariniai, nors pagal veikos aplinkybes ir savo asmenines savybes galėjo ir turėjo tai numatyti. Turėjimas numatyti padarinius išplaukia iš įstatymo nustatytos pareigos vairuotojams išmanyti Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo nuostatas, mokėti eismo taisykles ir jų laikytis, imtis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai. Galėjimas numatyti padarinius reiškia vairuotojo realią galimybę konkrečioje situacijoje suprasti daromos veikos rizikingumą ar pavojingumą bei numatyti eismo įvykį, dėl kurio gali kilti nusikalstamų padarinių. Nagrinėjamu atveju Y. L. nenumatė, jog dėl jo veikimo gali atsirasti BK numatyti padariniai, tačiau pagal veikos aplinkybes ir savo asmenines savybes turėjo ir galėjo tai numatyti, taigi šį neatsargų nusikaltimą padarė dėl nusikalstamo nerūpestingumo.

Tokiu būdu, vertindamas visus byloje esančius įrodymus ir byloje nustatytas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad Y. L. padaryta veika atitinka nusikalstamos veikos, numatytos BK 281 straipsnio 1 dalyje, požymius, kadangi jis, vairuodamas automobilį, pažeidė kelių eismo saugumo taisykles, dėl ko įvyko eismo įvykis, dėl kurio buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata.

Bausmės skyrimas, kiti klausimai

Kaltinamojo Y. L. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių teismas nenustatė.

Už nusikalstamos veikos, numatytos BK 281 straipsnio 1 dalyje, padarymą įstatymas numato tokias bausmes - baudą, areštą ir laisvės atėmimą iki dvejų metų.

Skirdamas bausmę kaltinamajam Y. L., teismas atsižvelgia į tai, kad jis anksčiau neteistas, padarė neatsargų nusikaltimą transporto eismo saugumui. Kaltinamasis anksčiau buvo baustas administracine tvarka už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, paskirtos baudos sumokėtos (b.l. 82-89). Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių bei sunkinančių aplinkybių teismas nenustatė, tačiau kaltinamasis faktinių įvykio aplinkybių neneigė, tačiau jas vertinamas buvo įsitikinęs, jog dėl eismo įvykio kaltas kitas eismo įvykio dalyvis. Kaltinamasis Y. L. dirba. Įvertinęs visas nurodytas aplinkybes, teismas turi pagrindo manyti, kad geriausiai bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam paskyrus švelniausią sankcijoje numatytą bausmės rūšį – baudą, jos dydį nustatant mažesnį nei įstatymo numatytas šios bausmės, skirtinos už neatsargius nusikaltimus, vidurkis (BK 47 straipsnio 3 dalies 5 punktas). Atsižvelgiant į kaltinamajam skirtinos baudos dydį, nustatomas ilgesnis baudos mokėjimo terminas nei įstatyme numatytas minimalus, įpareigojant skirtą baudą sumokėti per 12 (dvylika) mėnesių nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Teismas, spręsdamas dėl BK 68 straipsnyje numatytos baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo kaltinamajam vairuoti kelių transporto priemones, taikymo, vadovaujasi teismų praktika, kad ši baudžiamojo poveikio priemonė skiriama nustačius, jog kaltininkas sistemingai pažeidinėja Kelių eismo taisykles, be to, BK 281 straipsnyje numatytą nusikaltimą padarė šiurkščiai pažeisdamas kelių transporto eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisykles ar būdamas apsvaigęs. Nors Y. L. ankščiau baustas administracine tvarka už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, tačiau minėti pažeidimai nebuvo šiurkštūs. Kaltinamasis šioje byloje tiriamą neatsargų nusikaltimą padarė būdamas blaivus, byloje jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta, nukentėjusiojo sveikata nebuvo sutrikdyta negrįžtamai. Įvertinęs nurodytas aplinkybes, teismas neturi pagrindo manyti, jog minėtos baudžiamojo poveikio priemonės kaltinamajam skyrimas padės įgyvendinti bausmės paskirtį, todėl BK 68 straipsnyje numatytos baudžiamojo poveikio priemonės kaltinamajam Y. L. neskiria.

Kaltinamajam kardomoji priemonė nepaskirta, ji neskirtina.

Byloje esančios dvi kompaktinės plokštelės su nuotraukomis bei vaizdo įrašu, nuosprendžiui įsiteisėjus, paliktinos saugoti bylos medžiagoje.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 298, 301 -308, straipsniais,

nusprendžia:

Y. L. (Y. L.) pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 1 dalyje, ir jam paskirti 50 MGL (2500 Eur) dydžio baudą.

Išaiškinti kaltinamajam, kad teismo paskirtą baudą jis privalo sumokėti per 12 (dvylika) mėnesių nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos sąskaitą. Jeigu teismo paskirta bauda nebus sumokėta nustatytu laiku, ją priverstinai išieškos antstolis.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – dvi kompaktines plokšteles su nuotraukomis bei vaizdo įrašu, nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti saugoti bylos medžiagoje.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.