Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas, eI-785-189/2019

Teismas: Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2019-03-08
Bylos Nr.: eI-785-189/2019
Teisminio proceso Nr.: 3-61-3-03281-2018-8
Bylos rūšis: administracinė byla

Teisėjai: Bronius Januška, Tomas Blinstrubis, Gediminas Užubalis
Pareiškėjas: T. M.
Atsakovas: Audito

Administracinė byla Nr. eI-785-189/2019Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03281-2018-8Procesinio sprendimo kategorijos: 41; 55.1.3 (S)

VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. kovo 8 d.Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Tomo Blinstrubio, Broniaus Januškos (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Gedimino Užubalio,

dalyvaujant pareiškėjo atstovams advokato padėjėjui L. V. ir advokatui K. K.,atsakovės atstovui G. G.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo T. M. skundą atsakovei Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybai dėl įsakymo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Pareiškėjas T. M. kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas: 1) panaikinti atsakovės Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybos (toliau – ir Tarnyba) 2018 m. rugsėjo 10 d. įsakymą Nr. V4-252 „Dėl nuobaudos bankroto administratoriui T. M. skyrimo“ (toliau – Įsakymas); 2) priteisti iš atsakovės pareiškėjo patirtas bylinėjimosi išlaidas (1 t., b. l. 1–18).

Šalies argumentai

Nurodo, kad pareiškėjas įrašytas į bankroto administravimo paslaugas teikiančių asmenų sąrašą. Pareiškėjas taip pat yra UAB „Klaipėdos administratorių biuras“ (toliau – ir UAB KAB, ir Administratorius 1) akcininkas. UAB KAB, kaip ir T. M., taip pat yra įrašytas į bankroto administravimo paslaugas teikiančių asmenų sąrašą. Pareiškėjas, būdamas vieninteliu UAB KAB akcininku, nusprendė reorganizuoti bendrovės vykdomą veiklą nuo jos atskiriant dalį turto, teisių ir pareigų bei įsteigti naują juridinį asmenį - UAB „Klaipėdos administratoriai“ (toliau – ir UAB KA, ir Administratorius 2). Šiuo pagrindu pareiškėjas, kaip akcininkas, remdamasis Akcinių bendrovių įstatymo (toliau – ir ABĮ) 61 ir 62 straipsniais, 2017 m. spalio 6 d. priėmė vienintelio akcininko sprendimą dėl UAB KAB reorganizavimo atskyrimo būdu. UAB KAB reorganizavimo pagrindu buvo paruoštos atskyrimo sąlygos ir įregistruotos Juridinių asmenų registre išviešinant atskyrimo faktą. Užbaigus UAB KAB reorganizavimą buvo įsteigtas UAB KA, kuriam vykdant reorganizavimo sąlygas buvo perduota dalis UAB KAB veiklos, teisių, turto ir pareigų. Šiuo pagrindu, be kita ko, UAB KA buvo perduotos teisės administruoti juridinius asmenis: UAB „Baltijos aktima“, UAB „Rovanta“, UAB „Kesonas“, UAB „Neonetas“, UAB „Klaipėdos tranzito centras“, UAB „Leteka“, Lex system GmbH, UAB „Statevus“, V. P. gamybinę-komercinę firmą, UAB „Būsto industrijos grupė“, UAB „Baltijos plieno sistemos“, UAB „Mažeikių keliai“ ir UAB „KDS grupė“ (toliau – Bendrovės).

Pareiškėjas pažymi, kad nurodytas perleidimas įvyko tik esant priimtoms tokį perleidimą leidžiančioms Bendrovių bankroto bylas nagrinėjančių teismų nutartimis, kurios nebuvo panaikintos, jos yra galiojančios, todėl laikytinos teisėtomis ir pagrįstomis (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso proceso kodekso – toliau CPK, 263 straipsnis). Apie nurodytas nutartis ir šių nutarčių pagrindu atliktus Bendrovių bankroto administratorių pakeitimus atsakovė buvo informuojama, informaciją jai pateikiant el. paštu, tačiau atsakovė į tai visiškai nereagavo.

Nepaisant to, atsakovė 2018 m. birželio 22 d. įteikė pareiškėjui pranešimą apie pareiškėjo atžvilgiu pradėtą neplaninį patikrinimą po to, kai neva gavo duomenų apie tai, kad pareiškėjas įvykdė UAB KAB atskyrimą ir neva neteisėtai perleido UAB KA Bendrovių administravimo teises. Pabaigusi neplaninį patikrinimą, atsakovė, remdamasis Planinių ir neplaninių bankroto administratorių veiklos patikrinimų taisyklių (toliau – Patikrinimo taisyklės) 33 punktu, įteikė pareiškėjui išvados projektą, kuriame nurodė siūlymą skirti pareiškėjui nuobaudą. Pareiškėjas įteikė atsakovui nuomonę, kurioje nurodė nesutikimo su išvados projektu motyvus. Atsakovė 2018 m. rugsėjo 10 d. priėmė Įsakymą ir skyrė pareiškėjui nuobaudą. Nurodo, kad Įsakymas, be kita ko, yra paremtas prie jo pridėta 2018 m. rugsėjo 6 d. išvada „Dėl bankroto administratoriaus T. M. veiklos“ (toliau – Išvada).

Šalies argumentai

Pareiškėjas, nesutikdamas su skundžiamu Įsakymu, nurodo, kad atsakovė neturėjo teisės priimti Įsakymo ir skirti nuobaudos, kadangi nei Išvada, nei Įsakymu atsakovė nekonstatavo teisės pažeidimo sudėties, t. y. nė vienu iš šių dokumentų atsakovė nekonstatavo, kad pareiškėjas sukėlė neigiamus padarinius - pažeidė asmenų teises ar teisėtus interesus ar sukėlė kitokios žalos padarymą.

Pareiškėjo teigimu, atsakovė neturėjo teisės priimti Įsakymo ir skirti nuobaudos, kadangi pareiškėjo atliktas teisės pažeidimas negali būti vertinamas kaip akivaizdus ar šiurkštus, nes UAB KAB reorganizavimo pagrindu atliktas teisių perleidimas UAB KA nėra eksplicitiškai uždraustas galiojančiais teisės aktais, įskaitant ir ĮBĮ, t. y. nė viename iš galiojančių teisės aktų nėra yra tvirtinta, kad nurodytas teisių perleidimas yra draudžiamas ar yra laikytinas drausminės atsakomybės pagrindu. Atsakovė iki pareiškėjo atžvilgiu atlikto neplaninio patikrinimo nebuvo viešai ar kitaip paskelbęs savo pozicijos, kad toks teisių perleidimas yra atsakovės traktuotinas kaip neteisėtas. Nuo momento, kai pareiškėjas informavo atsakovę apie atliktą pirmąjį nurodyto pobūdžio teisių perleidimą iki neplaninio patikrinimo inicijavimo praėjau daugiau kaip 7 mėn. (2018 m. birželio 22 d.). Tokios aplinkybės pagrindžia, kad, jeigu teismas ir konstatuotų pareiškėją pažeidus galiojančius teisės aktus, toks pažeidimas negali būti laikomas akivaizdžiu. Be to, ĮBĮ neįtvirtina šiurkštaus drausminio teisės pažeidimo, kurį gali atlikti bankroto administratoriai, sąvokos.

Nurodo, kad atsakovė, pradėdama neplaninį pareiškėjo veiklos patikrinimą, viršijo jai suteiktus įgaliojimus, todėl Įsakymas ir nuobauda yra naikintini kaip neteisėti ir nepagrįsti, nes ĮBĮ 11 straipsnio 5 dalies nuostatų sisteminė analizė atskleidžia, kad bankroto administratoriaus veikla (funkcijos) yra tiesiogiai susijusi su konkretaus juridinio asmens bankroto bylos administravimu. Kitaip tariant, bankroto administratoriaus veikla - tai bankroto administratoriaus veiksmai jo administruojamo juridinio asmens atžvilgiu. ĮBĮ 11⁷ straipsnio nuostatos yra taikytinos vertinant ar bankroto administratorius tinkamai laikosi jam ĮBĮ 11 straipsnio 5 dalyje įtvirtintų funkcijų, kurias jis privalo vykdyti administruodamas konkretų juridinį asmenį. Tai reiškia, kad atsakovei nėra suteikta kompetencija vertinti asmens, turinčio teisę teikti bankroto administratoriaus paslaugas, veiksmus, kurie nėra susiję su bankroto administratoriaus funkcijų, įtvirtintu ĮBĮ 11 straipsnio 5 dalyje vykdymu. Įsakymu ir Išvada yra vertinti pareiškėjo veiksmai, nesusiję su jo, kaip bankroto administratoriaus, atžvilgiu ĮBĮ 11 straipsnio 5 dalyje nustatytomis funkcijomis. Tai reiškia, kad Bankroto ir restruktūrizavimo administratorių elgesio kodeksas (toliau – Elgesio kodeksas) ir jame įtvirtinti profesinės etikos principai tokių veiksmų atžvilgiu negali būti taikomi. Pareiškėjas šią savo poziciją grindžia Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – LVAT) praktika.

Be to, UAB KAB atliktas reorganizavimas ir jo atlikimo tikslais priimti akcininko sprendimai nėra pripažinti negaliojančiais, pats pareiškėjas, kaip bankroto administratorius, neįgijo jokio pranašumo bankroto administratorių atrankos procedūroje ir teisės buvo perkeltos iš vieno juridinio asmens kitam, o ne pareiškėjui, kuris yra fizinis asmuo, todėl šios aplinkybės nepagrindžia fakto, kaip ir kad pareiškėjas asmeniškai, kaip bankroto administratorius, įgijo aptariamą pranašumą.

Nurodo, kad nei atsakovė, nei kita institucija neturi teisės nuspręsti, kad konkretus asmuo buvo paskirtas bankroto administratoriumi pažeidžiant ĮBĮ nuostatas, jeigu teismas nutartimi yra paskyręs konkretų asmenį bankroto administratoriumi ir tokia nutartis yra įsiteisėjusi. Bendrovių bankroto bylas nagrinėjančių teismų nutarčių pagrindu. Vadinasi, Bendrovių bankroto bylas nagrinėjantys teismai, priėmę šias nutartis, visapusiškai įvertino tokio pakeitimo teisėtumą, įskaitant ir tai, kad jis buvo atliktas juridinio asmens (UAB KAB) atskyrimo procedūros pagrindu ir kad toks paskyrimas yra leistinas ĮBĮ nuostatų pagrindu bei, kad atskyrimą įvykdę subjektai nepažeidė galiojančius teisės aktus. Esant priešingai situacijai nurodytos nutartys nebūtų iš viso priimtos ir nagrinėjamas teisių perleidimas iš viso nebūtų galėjęs būti įvykdytu. Pareiškėjo teigimu, atsakovė Įsakymu ir Išvada priėmė sprendimą, iš esmės prieštaraujanti Bendrovių bankroto bylose priimtoms ir įsiteisėjusioms teismu nutartims, nes nuostatai nesuteikia atsakovui teisės aiškinti teisės normų kitaip, nei jas aiškina ir taiko teismai, t. y. teisingumą įgyvendinanti institucija. Tai reiškia, kad atsakovė, Įsakymu ir Išvada sprendusi priešingai, viršijo jai suteiktą kompetenciją, nes negalėjo kištis į šias procedūras. Juolab, kad atsakovės Įsakymas ir Išvada yra pagrįsti vertinimu, kad ĮBĮ neįtvirtina bankroto administratoriaus teisių perleidimo galimybės, o įsiteisėjusiomis teismu nutartimis yra pripažinta priešingai.

Šalies argumentai

Pareiškėjo teigimu, atsakovės Įsakymas nepagrįstas ir prieštaraujantis teisės aiškinimo ir taikymo praktikai, nes ĮBĮ nuostatos neįtvirtina, kad jos yra lex specialis ABĮ nuostatų, reglamentuojančių teisių perleidimą reorganizavimo būdu, atžvilgiu. Be to, nė viena ĮBĮ nuostata eksplicitiškai neįtvirtina draudimą įgyvendinti juridinio asmens, turinčio teisę teikti bankroto administravimo paslaugas, atskyrimo procedūrą perduodant teisę administruoti konkrečius juridinius asmenis. Tokią poziciją, inter alia, pagrindžia ir Lietuvos apeliacinio teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktika, suformuota ypač 2018 m. liepos 26 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-1097-407/2018. Tai reiškia, kad atsakovo pozicija, jog ĮBĮ nėra numatyta asmens, turinčio teisę teikti bankroto administravimo paslaugas, teisė perleisti savo teisių dėl specifinio jų atrankos ir skyrimo proceso, yra nepagrįsta. Vadinasi, atsakovės priimtas Įsakymas ir pareiškėjui paskirta nuobauda yra naikintini kaip neteisėti ir nepagrįsti.

Pareiškėjo teigimu, atsakovės neturėjo teisės skirti Pareiškėjui Nuobaudos, kadangi ji yra neproporcinga bylos aplinkybių kontekste. Nurodo, kad per visą laikotarpį atsakovė nesikreipė į pareiškėją ar kitus asmenis dėl to, kad pranešimuose nurodyti bankroto administratorių pakeitimai yra ar gali būti laikomi neteisėtais, prieštaraujančiais ĮBĮ ar kitų teisės aktų nuostatoms. Priešingai, atsakovė visiškai nereagavo į tokius pranešimus ir atsakovės administruojamoje sistemoje atliko žymas dėl bankroto administratorių pakeitimo, todėl, pareiškėjo teigimu, susidariusi situacija yra susiklosčiusi būtent neteisėtų atsakovo veiksmų/neveikimo pagrindu. Be to, nuobauda yra pripažintina neproporcinga tame kontekste, jog, jeigu teismas pripažintų pareiškėją atlikus neteisėtus veiksmus, toks pažeidimas nėra akivaizdus ir šiurkštus.

Pareiškėjas nurodo, kad Įsakymas yra nepagrįstas ir šiurkščiai pažeidžia Viešojo administravimo įstatymo (toliau – VAĮ) 8 straipsnio 1 dalies nuostatas, nes atsakovė nei Išvadoje, nei Įsakyme nenurodė jokių argumentų, kuriais būtų atsikirsta į pareiškėjos nuomonėje nurodytus motyvus. Be to, tokių aplinkybių pati atsakovė netgi nenurodė ir nevertino Išvados projekte. Todėl yra spręstina, kad nurodyti motyvai yra visiškai nepagrįsti, o Įsakymas yra pripažintinas nemotyvuotu. Pareiškėjui yra visiškai neaišku, kokiais motyvais atsakovė sprendė, kad ji gali priimti priešingą poziciją nei tą, kurią priėmė Bendrovių bankroto bylas nagrinėjantys teismai ir/ar Lietuvos apeliacinis teismas 2018 m. liepos 26 d. nutartimi civ. b. Nr. 2-1097-407/2018. Pareiškėjo nuomone, tokia situacija liudija akivaizdų VAĮ 8 straipsnio 1 dalies ir pareiškėjo teisės kreiptis į teismą pažeidimą. Tai reiškia, kad Įsakymas yra pripažintinas prieštaraujančiu VAĮ ir dėl to yra naikintinas kaip neteisėtas.

Teismo posėdyje pareiškėjas nedalyvavo, apie teismo posėdžio laiką ir vietą pranešta tinkamai, neatvykimo priežastys nežinomos.

Šalies argumentai

Teismo posėdyje pareiškėjo atstovai palaikė skunde išdėstytus argumentus, prašė skundą tenkinti – panaikinti skundžiamą Įsakymą bei priteisti pareiškėjo naudai patirtas bylinėjimosi išlaidas (2019 m. vasario 11 d. teismo posėdžio garso įrašas).

Atsiliepimas

Atsakovė atsiliepime su pareiškėjo skundu nesutinka, prašo jį atmesti kaip nepagrįstą (2 t., b. l. 2–6).

Nurodo, kad pareiškėjas savo veiksmais pažeidė pagrindinius atrankos sistemos veikimo principus, kadangi apeinant ĮBĮ 11 straipsnio 2 dalį bei Atrankos taisyklių nustatytą reguliavimą, buvo sudaryta situacija, kai tarpusavyje susiję vienas juridinis asmuo, būdamas A kategorijos, įgyja teisę administruoti konkrečias įmones (taip pat ir dideles) nedalyvaudamas atrankoje, o kitas juridinis asmuo, būdamas C kategorijos, pasigerina savo atrankos rodiklius ir padidina galimybes per atrankos sistemą gauti didesnes bankrutuojančias įmones. Tarnybos nuomone, toks pareiškėjo elgesys pažeidžia pagrindinį atrankos sistemos principą, kad bankroto administratorių atrenka ir skiria tik teismas, naudodamasis kompiuterine bankroto administratorių atrankos programa. Atitinkamai pareiškėjo padarytas pažeidimas padarė žalą pačiai bankroto administratorių atrankos sistemai, jos reputacijai ir pasitikėjimui šia sistema.

Atsakovės teigimu, pareiškėjo argumentas, kad pažeidimas negali būti vertinamas kaip akivaizdus ar šiurkštus, yra teisiškai nereikšmingas - pareiškėjas neinformavo Tarnybos apie ketinimus vykdyti Administratoriaus 1 reorganizavimą, kurio pagrindu, be kita ko, Administratoriui 2 buvo perduotos administruojamos įmonės, Tarnyba buvo informuojama tik apie jau įvykusį administratoriaus pakeitimo faktą (pareiškėjui pateikiant teismo nutartį ir prašant pakeisti duomenis informacinėje sistemoje, kurios nevykdyti Tarnyba negalėjo), taigi Tarnybai teko organizuoti patikrinimą ir kompleksiškai vertinti pareiškėjo veiksmų, perkeliant bankrutuojančias/bankrutavusias įmones Administratoriui 2, pasekmes.

Atsakovė nesutinka su pareiškėjo argumentu, kad Tarnyba pradėdama neplaninį pareiškėjo veiklos patikrinimą, viršijo jai suteiktus įgaliojimus. Nurodo, kad Elgesio kodekse įtvirtintas sąžiningumo principas reikalauja, kad administratorius nesiimtų veiksmų, kurie yra teisėti ir nesusiję su bankroto procedūrų vykdymu, tačiau dėl kurių administratorius įgyja arba gali įsigyti pranašumą įmonių bankroto administratorių atrankoje, kuri vykdoma naudojantis kompiuterine programa (11.4.1 p.), piktnaudžiaujama jam suteiktomis teisėmis (11.4.4 p.). Patikrinimo metu nustatyta, kad mažiausiai dviem atvejais - UAB „Statevus“ ir UAB „Leteka“ bankroto procesuose, pareiškėjas tuo pačiu metu veikė kaip juridinio asmens bankroto administratoriaus akcininkas (Administratoriaus 1 ir Administratoriaus 2 vienintelis akcininkas), juridinio asmens bankroto administratoriaus vadovas (Administratoriaus 1 ir Administratoriaus 2 direktorius) ir kaip bankroto administratoriaus įgaliotas asmuo (2017 m. rugpjūčio 3 d. ir 2017 m. gruodžio 11 d. įgaliojimai atstovauti UAB „Leteka“ ir 2017 m. rugsėjo 28 d. ir 2018 m. sausio 2 d. įgaliojimai atstovauti UAB „Statevus“). Taigi, nors pareiškėjas paaiškinime akcentavo, kad sprendimą reorganizuoti Administratorių 1 jis priėmė kaip akcininkas, o reorganizavimo veiksmus (įskaitant Administratoriaus 2 įsteigimą ir minėtų bankroto procesų perdavimą) jis atliko kaip įmonių vadovas, tačiau bent dviem atvejais tuo pačiu metu jis veikė ir kaip bankroto administratoriaus įgaliotas asmuo UAB „Statevus“ ir UAB „Leteka“ bankroto procesuose. Patikrinimo metu buvo nustatyta, kad Administratorius 1 po reorganizacijos ir bankroto procesų perdavimo Administratoriui 2 pasigerino savo FASĮS rodiklį programoje ir tuo būdu įgijo pranašumą įmonių bankroto administratorių atrankoje. Visus minėtus veiksmus, dėl kurių Administratorius 1 įgijo pranašumą įmonių bankroto administratorių atrankoje, atliko pareiškėjas. Nagrinėjamu atveju būtent pareiškėjas, turintis teisę teikti įmonių bankroto administravimo paslaugas ir būdamas Administratoriaus 1 bei Administratoriaus 2 vieninteliu akcininku ir vadovu, piktnaudžiavo jam suteiktomis teisėmis ir organizavo bei vykdė Administratoriui1 priskirtų įmonių (taip pat ir įmonės, priskirtos po reorganizacijos) perkėlimą į kitą juridinį asmenį (Administratorių 2), nepagrįstai įgyjant pranašumą įmonių bankroto administratorių atrankoje, kuo pažeidė Elgesio kodekse įtvirtintą sąžiningumo principą (11.4.1 p. ir 11.4.4 p.).

Atsakovė nesutinka su pareiškėjo argumentu, kad ginčijamas sprendimas yra nepagrįstas ir prieštarauja teisės aiškinimo bei taikymo praktikai, nes Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. spalio 4 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 2-1620-553/2018 daro išvadą, kad reorganizavus juridinį asmenį ir atskyrimo būdu įsteigus naują bankroto administratoriaus funkcijas vykdantį juridinį asmenį, bankroto byloje negalimas bankroto administratoriaus teisių perėmimas, nes nėra nustatyti bankroto administratoriaus veiklos kriterijai, lemiantys paskyrimą administruoti konkrečią įmonę. Todėl ginčijamas sprendimas pilnai atitinka teisės aiškinimo bei taikymo praktiką.

Atsakovės teigimu, pareiškėjo argumentas, kad paskirta nuobauda neproporcinga bylos aplinkybių kontekste, yra teisiškai nereikšmingas. Tarnybos direktorius, įvertinęs Išvadą, įgyvendindamas savo diskrecijos teisę skiriant nuobaudą, skyrė pareiškėjui viešą įspėjimą. Mano, kad naudojimasis diskrecija savaime nedaro sprendimo neteisėtu ar nepagrįstu, tuo labiau, kad pareiškėjo veiksmai vertintini kaip ypatingai ydinga bei netoleruotina praktika, kuri neatitinka bankroto administratoriui keliamų elgesio standartų, iškreipianti Programa vykdomą bankroto administratorių atranką.

Atsakovė nesutinka su pareiškėjo argumentu, kad Tarnybos sprendimas yra nepagrįstas ir šiurkščiai pažeidžia VAĮ 8 straipsnio 1 dalies nuostatas, nes Tarnybos konstatuoti ĮBĮ bei Etikos kodekso pažeidimai motyvuotai aptarti ir pagrįsti patikrinimo metu nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis bei išdėstyti patikrinimo išvadoje, kuri kartu su Tarnybos direktoriaus įsakymu yra Tarnybos sprendimo sudėtinės dalys.

Teismo posėdyje atsakovės atstovas palaikė atsiliepime į skundą išdėstytus argumentus, prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą (2019 m. vasario 11 d. teismo posėdžio garso įrašas).

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Byloje ginčas kilo dėl Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybos 2018 m. rugsėjo 10 d. įsakymo Nr. V4-252 „Dėl nuobaudos bankroto administratoriui T. M. skyrimo“, teisėtumo ir pagrįstumo.

Byloje nustatyta, kad UAB „Klaipėdos administratorių biuras“ 2004 m. kovo 17 d. įrašytas į įmonių bankroto administravimo paslaugas teikiančių asmenų sąrašą (toliau - Sąrašas) (2 t., b. l. 58).

Pareiškėjas 2009 m. gegužės 25 d. įrašytas į Sąrašą (2 t., b. l. 84–86).

VĮ „Registrų centras“ 2017 m. spalio 12 d. registruotos Administratoriaus 1 atskyrimo sąlygos, o 2017 m. lapkričio 24 d. įregistruotas UAB „Klaipėdos administratoriai“ (2 t., b. l. 79–80, 199–200, 208–215).

UAB „Klaipėdos administratoriai“ 2017 m. gruodžio 6 d. įrašytas į Sąrašą (2 t., b. l. 76).

Tarnyba 2017 m. birželio 22 d. raštu Nr. (10.4) D2-2054 informavo pareiškėją apie priimtą sprendimą pradėti Patikrinimą. Rašte taip pat pareiškėjo paprašyta iki 2018 m. liepos 13 d. pateikti išsamius paaiškinimus, informaciją ir ją pagrindžiančius dokumentus, susijusius su sprendimu reorganizuoti administratoriui ir perkelti pastarojo administruojamas įmones Administratoriui 2 (2 t., b. l. 8).

Pareiškėjas, atsakydamas į Tarnybos 2017 m. birželio 22 d. raštą Nr. (10.4) D2-2054, pateikė Tarnybai pranešimą dėl informacijos pateikimo, kuriame išdėstė tiek faktines aplinkybes, tiek pateikė paaiškinimus dėl sprendimo vykdyti Administratoriaus 1 atskyrimo priėmimo, administruojamų bendrovių perkėlimo ir patikrinimo apimties nekonkretumo (2 t., b. l. 204–207).

Tarnyboje 2018 m. rugpjūčio 21 d. priimtas išvados projektas Nr. D4-1195 (2 t., b. l. 218–223), kuris 2018 m. rugpjūčio 22 d. pareiškėjui elektroniniu paštu išsiųstas susipažinti (2 t., b. l. 217).

Tarnyboje 2018 m. rugpjūčio 28 d. gautas pareiškėjo atstovo Advokatų kontoros Sorainen ir partneriai 2018 m. rugpjūčio 27 d. nuomonė dėl Išvados projekto (toliau – Nuomonė) (2 t., b. l. 224–234).

Tarnyba 2018 m. rugsėjo 6 d. priėmė išvadą Nr. D4-1245 (2 t., b. l. 236–241).

Tarnybos direktorius 2018 m. rugsėjo 10 įsakymu Nr. V4-252 „Dėl nuobaudos bankroto administratoriui T. M. skyrimo“, kuriuo pripažinta, kad pareiškėjas pažeidė Elgesio kodekso 11.4.1 punktą ir 11.4.4 punktą, kadangi piktnaudžiavo jam suteiktomis teisėmis, organizavo bei vykdė administratoriui priskirtų įmonių (taip pat ir įmonės, priskirtos po reorganizacijos) perkėlimą į kitą juridinį asmenį (Administratorių 2), nepagrįstai įgyjant pranašumą įmonių bankroto administratorių atrankoje, apeinant ĮBĮ 11 straipsnio 2 dalies bei Atrankos taisyklėse nustatytą reguliavimą, todėl jam buvo skirta ĮBĮ 11⁷ straipsnio 1 dalies 2 punkte numatyta nuobauda - viešas įspėjimas (2 t., b. l. 242).

Pareiškėjui tiek Išvada, tiek Įsakymas išsiųsti susipažinti 2018 m. rugsėjo 11 d. elektroniniu paštu (2 t., b. l. 235).

Nagrinėjamoje byloje sprendžiama dėl pareiškėjui taikytos atsakomybės už įstatymo ir Etikos kodekso pažeidimą, t. y. kad pareiškėjas pažeidė Elgesio kodekso 11.4.1 punktą ir 11.4.4 punktą, kadangi piktnaudžiavo jam suteiktomis teisėmis, organizavo bei vykdė administratoriui priskirtų įmonių (taip pat ir įmonės, priskirtos po reorganizacijos) perkėlimą į kitą juridinį asmenį (Administratorių 2), nepagrįstai įgyjant pranašumą įmonių bankroto administratorių atrankoje, apeinant ĮBĮ 11 straipsnio 2 dalies bei Atrankos taisyklėse nustatytą reguliavimą, todėl jam buvo skirta ĮBĮ 11⁷ straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta nuobauda - viešas įspėjimas.

Drausminės atsakomybės, kaip ir bet kurios kitos teisinės atsakomybės, atsižvelgiant į šios teisinės kategorijos prigimtį ir pobūdį, taikymas lemia asmens teisinio statuso (teisių ir pareigų turinio ir apimties) pasikeitimą. Taikant teisinę atsakomybę ir teisinio poveikio priemones, gali būti suvaržoma ar prarandama galimybė įgyvendinti tam tikras subjektines asmens teises (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstines teisėjų kolegijos 2016 m. balandžio 5 d. sprendimą administracinėje byloje A-2479-261/2016).

Už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos teisės pažeidimui, turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti. Teisingumo ir teisinės valstybės konstituciniai principai reiškia ir tai, kad tarp siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti, tarp teisės pažeidimų ir už šiuos pažeidimus nustatytų nuobaudų turi būti teisinga pusiausvyra (proporcija). Šie principai neleidžia nustatyti už teisės pažeidimus tokių nuobaudų, kurios būtų akivaizdžiai neproporcingos teisės pažeidimui bei siekiamam tikslui (žr. pvz., Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2000 m. gruodžio 6 d., 2001 m. spalio 2 d. nutarimus).

Drausminės atsakomybės nustatymas turėtų užtikrinti profesionalumą vykdant tam tikras funkcijas, saugoti šios profesijos prestižą. Drausminės atsakomybės taikymas suponuoja išvadas, kad asmens profesinių pareigų atlikimas nesuderinamas su šios profesijos prestižu. Taigi drausminės atsakomybės, kuriai atsirasti nėra nustatytas konkretus veikų ar pažeidimų sąrašas, taikymas kiekvienu atveju susijęs su vertinimu, ar konkrečiu atveju yra daromi pažeidimai, nesuderinami su konkrečia profesija, t. y. ar yra daromi akivaizdūs ir šiurkštūs profesiniai pažeidimai (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. gegužės 18 d. sprendimą administracinėje byloje A-3271-602/2016).

Tiek juridiniams, tiek fiziniams asmenims, teikiantiems įmonių bankroto administravimo paslaugas, yra keliami aukšti kvalifikacijos reikalavimai (ĮBĮ 11² straipsnis), taikant drausminę atsakomybę yra siekiama paneigti, kad asmuo atitinka minėtus reikalavimus ir gali atlikti profesines pareigas. Drausminės atsakomybės taikymas yra reikšmingas profesinės veiklos ribojimas, turintis esminę įtaką asmens teisei užsiimti įmonių bankroto administravimo paslaugų teikimo veikla, gauti pajamas iš šios veiklos. Todėl, kaip minėta, drausminės atsakomybės klausimas gali būti keliamas už akivaizdžius ir šiurkščius profesinės veiklos pažeidimus, kai profesinės pareigos yra vykdomos aiškiai aplaidžiai.

Aiškiai aplaidžiu konkrečios profesinės pareigos atlikimu gali būti laikomas toks atvejis, kai pažeidimas yra akivaizdus. Pažeidimas yra akivaizdus, kai be gilesnės analizės galima konstatuoti, kad yra pažeidžiamas teisės aktas. Aplaidus profesinės pareigos vykdymas yra susijęs taip pat ir su pažeidimo pasekmėmis. Asmens, teikiančio įmonių bankroto administravimo paslaugas, veiksmų pripažinimui drausminiu deliktu, nepakanka nustatyti tik akivaizdžios klaidos padarymą, bet šis pažeidimas turėtų sukelti tam tikras pasekmes – pažeisti asmenų teises ar teisėtus interesus ar sukelti kitokios žalos padarymą.

ĮBĮ 11 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad bankroto administratoriaus kandidatūrą iš įrašytų į Sąrašą ir ĮBĮ 11 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka pareiškusių sutikimą administruoti įmonę (įmones) asmenų parenka teismas, naudodamasis Programa, sukurta vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. liepos 9 d. nutarimu Nr. 647 patvirtintomis Bankroto administratorių atrankos taisyklėmis. Programa bankroto administratorius atrenkamas atsitiktine tvarka, įvertinant įmonę apibūdinančius kriterijus ir į Sąrašą įrašytų asmenų veiklą apibūdinančius kriterijus, t. y. darbo krūvį (įskaitant ir ne teismo tvarka vykdomus bankroto procesus), darbo patirtį, galiojančias nuobaudas (įspėjimą, viešą įspėjimą), sutikimo administruoti įmonę (įmones) pateikimo būdą (būdus) ir atsisakymą administruoti įmonę, kai duotas ĮBĮ 11 straipsnio 3 dalies 2 punkte nurodytas sutikimas.

Įvertinus skundžiamą Įsakymą ir Išvadą, darytina išvada, kad patikrinimo metu nebuvo nustatinėjama, ar pažeidimas sukėlė žalą atskiriems asmenims ar kreditoriams. Šios aplinkybės neneigia ir atsakovė atsiliepime į skundą. Nagrinėjamu atveju žalos atsiradimas turėtų būti suprantamas plačiąja prasme, nes žala gali būti padaryta ne tik konkretiems ar atskiriems asmenims ir kreditoriams, bet ir kitiems tiek juridiniams, tiek fiziniams asmenims, teikiantiems įmonių bankroto administravimo paslaugas. ĮBĮ reglamentuoja vieningą bankroto administratorių (išskyrus, kai bankroto procesas vyksta ne teismo tvarka) atrankos sistemą, kuomet bankroto administratorių, naudodamasis kompiuterine bankroto administratorių atrankos programa, atrenka ir paskiria teismas. Tam, kad administratorių atrankos sistema tinkamai funkcionuotų, be kita ko, būtinas ir pačių bankroto administratorių pasitikėjimas šia sistema, jos tinkamu veikimu bei objektyvumu.

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad buvo sudaryta situacija, kai tarpusavyje susiję vienas juridinis asmuo, būdamas A kategorijos, įgyja teisę administruoti konkrečias įmones (taip pat ir dideles) nedalyvaudamas atrankoje, o kitas juridinis asmuo, būdamas C kategorijos, pasigerina savo atrankos rodiklius ir padidina galimybes per atrankos sistemą gauti didesnes bankrutuojančias įmones. Nagrinėjamu atveju bankrutavusių įmonių bankroto procesai buvo perkelti iš Administratoriaus 1, kuris priklauso C grupei, į Administratorių 2, kuris priklauso A grupei. Tokiu būdu Administratoriui 1, priklausančiam C grupei, dirbtinai (nebaigiant administruoti bankroto procesus ar atsistatydinant iš bankroto administratoriaus pareigų, o pasinaudojant reorganizavimu ir iš esmės neprarandant bankroto procesų kontrolės, kadangi tiek Administratoriaus 1, tiek Administratoriaus 2 akcininku yra tas pats asmuo - T. M., kuris taip pat buvo Administratoriaus 1 ir yra Administratoriaus 2 direktoriumi) sumažintas darbo krūvis bei įgytas nepagrįstas pranašumas atrankoje prieš kitus C kategorijos bankroto administratorius. Perkėlus bankroto procesus iš Administratoriaus 1 į Administratorių 2, pastarasis įgijo teisę vykdyti bankroto procesus nedalyvaudamas bankroto administratorių atrankoje, o Administratorius 1 ženkliai pasigerino programoje savo FASĮS rodiklį.

Vadinasi, atsakovė pagrįstai konstatavo, kad toks pareiškėjo elgesys pažeidžia pagrindinį atrankos sistemos principą, apeinant ĮBĮ 11 str. 2 d. bei Atrankos taisyklių nustatytą reguliavimą, nes bankroto administratorių atrenka ir skiria tik teismas, vadovaujantis ĮBĮ 11 straipsnio 2 dalimi, naudodamasis Bankroto administratorių atrankos kompiuterine programa, sukurta vadovaujantis Atrankos taisyklėmis. Atitinkamai pareiškėjo padarytas pažeidimas padarė žalą pačiai bankroto administratorių atrankos sistemai, jos reputacijai ir pasitikėjimui šia sistema, nes sukėlė abejonių, jog ĮBĮ nuostata, kad bankroto administratorių atrenka ir skiria tik teismas, kad ir teisėtais veiksmais gali būti netaikoma ar kitaip apeinama.

Byloje esantys rašytiniai įrodymai, patvirtina, kad Administratorius 1 buvo reorganizuotas siekiant toliau dalyvauti bankroto administratorių atrankoje ir įgyti pranašumą prieš kitus C kategorijos bankroto administratorius. Administratorių 2 įrašius 2017 m. gruodžio 6 d. į Sąrašą buvo pradėti teikti prašymai teismams pakeisti esamuose bankroto procesuose Administratorių jo teisių perėmėju Administratoriumi 2. Teismo nutartyse nurodyta, kad visa įmonės vykdyta veikla, susijusi su juridinių asmenų bankroto administravimu, buvo perduota Administratoriaus 1 pagrindu įsteigtam Administratoriui 2 (2 t., b. l. 70, 91–92, 117–118, 125–126, 128–129, 131–132, 135–136, 138–139, 144–145, 147–148, 151–152, 155–156, 168–169). Tačiau Administratorius 1 ir toliau vykdė tą pačią veiklą ir buvo atrinktas bei 2018 m. sausio 24 d. paskirtas administruoti UAB „KDS grupė“ bankroto procesą (2 t. b. l. 72–75), nors nuo Administratoriaus 1 reorganizacijos jau buvo praėję daugiau kaip 3 mėnesiai. UAB ,,KDS grupė“ bankroto procese teismui vėl buvo pateiktas prašymas pakeisti esamą Administratoriui jo teisių perėmėju Administratoriumi 2 remiantis tais pačiais argumentais ir pagrindais dėl Administratoriaus 1 reorganizacijos ir bankroto administravimo veiklos perdavimo Administratoriui 2 (2 t. b. l. 151–152). Vadinasi, atsakovė pagrįstai padarė išvadą, kad Administratorius 1 po minėtų bankroto procesų perdavimo Administratoriui 2 ir toliau dalyvavo bankroto administratorių atrankoje, o tai tik patvirtina, jog šios reorganizacijos tikslas yra įgyti pranašumą prieš kitus administratorius bankroto administratorių atrankoje. Tokiu būdu, pareiškėjas savo veiksmais pažeidė pagrindinius atrankos sistemos veikimo principus, apeidamas ĮBĮ 11 straipsnio 2 dalyje bei Atrankos taisyklėse nustatytą teisinį reguliavimą.

Pareiškėjas skunde nurodo, kad jis jokio teisės aktų pažeidimo nepadarė ir kad pareiškėjo veiksmai neprieštarauja teisės aktų nuostatoms.

Šiuo aspektu pažymėtina, kad įmonės reorganizavimas atskyrimo būdu - tai procesas, kurio metu atskiriama veikiančios bendrovės dalis ir tai daliai priskirtų turto, teisių bei pareigų pagrindu kuriama viena arba kelios tos pačios teisinės formos naujos bendrovės. Atskyrimo būdas dažniausiai taikomas tais atvejais, kai norima atskirti kelias bendrovės vykdomas veiklas, kai dalį verslo norima parduoti arba sumažinti skirtingų veiklų nešamą ekonominę riziką. Pats reorganizavimo procesas kaip procedūra yra teisėtas veiksmas, tačiau bankroto administratoriai savo veikloje yra saistomi Elgesio kodekso principų bei ĮBĮ normų, kurios yra specialiosios bendro pobūdžio normų atžvilgiu. Teismas sutinka su atsakovės pozicija, kad ĮBĮ tikslingai nėra numatytas bankroto administratoriaus teisių perleidimas dėl bankroto administratoriaus specifinio atrankos ir skyrimo proceso.

Nagrinėjamu atveju, pažymėtina ir tai, kad teismai priimdami nutartis dėl Administratoriaus 1 pakeitimo Administratoriumi 2 buvo klaidinami, nes buvo teikiama informacija, jog Administratorius 1 įvykdęs atskyrimą, visą bendrovės veiklą, susijusią su juridinių asmenų bankroto administravimu, perdavė jos pagrindu įsteigtam Administratoriui 2, inter alia, visos teisės ir pareigos, kylančios iš teismo nutarčių iškelti bankroto bylą ir paskirti bankroto administratorių, nors realiai neatitiko nei tikrovės, nei bendrovės reorganizavimo sąlygų.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje yra konstatavęs: sąžiningumas yra bendrasis teisės principas; sąžiningas subjektas yra toks, kuris veikia rūpestingai ir teisingai; sąžiningumas reikalauja atidumo, rūpestingumo bei draudžia piktnaudžiauti teise; sąžiningo asmens deklaruojami tikslai turi atitikti tuos tikslus, kurių jis iš tikrųjų siekia; jei asmuo deklaruoja tam tikrą teisėtą tikslą ar siekį, tačiau šiais teisėtais tikslais ar siekiais iš tikrųjų pridengia kitus (neteisėtus) tikslus ir siekius, jis negali būti laikomas sąžiningu; siekdamas realizuoti ir realizuodamas deklaruotus teisėtus tikslus, kuriais iš tikrųjų pridengiami neteisėti tikslai ir siekiai, asmuo piktnaudžiauja teise į atitinkamų teisėtų tikslų realizavimą; piktnaudžiavimu teise ir nesąžiningu elgesiu laikytinas ir naudojimasis teise ne pagal jos paskirtį ar tikslą (žr. 2006 m. birželio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A403-1090/2006, Administracinių teismų praktika Nr. 9).

Elgesio kodeksas nustato etikos normas administratoriams – asmenims, turintiems teisę teikti įmonių, fizinių asmenų bankroto ir įmonių restruktūrizavimo administravimo paslaugas (1 punktas). Kodekso tikslas – nustatyti administratoriaus veiklos ir elgesio principus, kurti ir palaikyti pagarbius administratoriaus santykius su asmenimis, dalyvaujančiais įmonės, fizinio asmens bankroto ar įmonės restruktūrizavimo procese (2 punktas). Vadinasi, Elgesio kodeksas nėra taikomas tik bankroto administratoriaus veiksmams vykdant konkrečios įmonės bankroto procesą, o visai jo veiklai, susijusiai su gauta licencija verstis bankroto administravimo veikla, taip pat ir veiklai, susijusiai su dalyvavimu atrankoje. Elgesio kodekse įtvirtintas sąžiningumo principas reikalauja, kad administratorius, be kita ko, nesiimtų veiksmų, kurie yra teisėti ir nesusiję su bankroto procedūrų vykdymu, tačiau dėl kurių administratorius įgyja arba gali įgyti pranašumą įmonių bankroto administratorių atrankoje, kuri vykdoma naudojantis kompiuterine programa (11.4.1 p.), nepiktnaudžiautų jam suteiktomis teisėmis (11.4.4 p.).

Nagrinėjamu atveju nustatytos faktinės aplinkybės suponuoja pagrįstą išvadą, kad pareiškėjas atlikdamas reorganizavimą ir perleisdamas bankroto administratoriaus teises iš Administratoriaus 1 į Administratorių 2 ir toliau Administratoriui 1 vykdant veiklą ir dalyvaujant bankroto administratorių atrankoje, tokiu būdu įgyjant pranašumą įmonių bankroto administratorių atrankoje, kuri vykdoma naudojantis kompiuterine programa, pažeidė Elgesio kodekso principus, įtvirtintus Elgesio kodekso 11.4.1 p. ir 11.4.4 punktuose. Teismo pažeidimas vertintinas kaip akivaizdus, pagrindžiamas byloje esančia medžiaga, todėl pareiškėjo argumentas, kad pareiškėjo veiksmai negali būti vertinami kaip akivaizdūs ar šiurkštūs, vertintini kaip gynybinė pozicija.

Pažymėtina, kad teismui nepateikti įrodymai, kad pareiškėjas po bendrovės atskyrimo su šia informacija kreipėsi į atsakovę. Vien tai, kad atsakovė pareiškėjo pranešimais buvo informuojamas apie bankroto administratoriaus pakeitimo faktą, pateikiant atsakovei teismo nutartis ir prašant pakeisti duomenis informacinėje duomenų sistemoje, nesudaro pagrindo konstatuoti, kad atsakovė apie šiuos pareiškėjo vykdomus veiksmus žinojo ir ilgą laiką nesiėmė jokių veiksmų.

Pareiškėjas skunde nurodo, kad Tarnyba pradėdama neplaninį pareiškėjo veiklos patikrinimą, viršijo jai suteiktus įgaliojimus, todėl sprendimas naikintinas kaip neteisėtas ir nepagrįstas.

Pagal Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos nuostatus, patvirtintus Lietuvos Respublikos finansų ministro 2015 m. lapkričio 23 d. įsakymu Nr. 1K-344, Tarnyba, be kita ko, vykdo bankroto administratorių ir restruktūrizavimo administratorių veiklos priežiūrą (9.4.4 papunktis), valdo ir tvarko Įmonių restruktūrizavimo ir bankroto informacinę sistemą (9.4.5 papunktis), analizuoja įmonių bankroto ir restruktūrizavimo, fizinių asmenų bankroto procesų eigą, šių procesų teisinio reguliavimo taikymo efektyvumą, nemokumo priežastis ir teikia pasiūlymus Finansų ministerijai dėl nemokumo teisinio reguliavimo tobulinimo (9.4.6 papunktis), kaupia, sistemina ir analizuoja duomenis apie atliktų bankroto administratorių ir restruktūrizavimo administratorių veiklos patikrinimų rezultatus ir juos apibendrinusi skelbia savo interneto svetainėje (9.4.7 papunktis).

Šiuo aspektu taip pat pažymėtina, kad Elgesio kodeksas taikomas visai bankroto administratoriaus veiklai, susijusiai su gauta licencija verstis bankroto administravimo veikla.

Bylos medžiaga patvirtina, kad pareiškėjas tuo pačiu metu veikė kaip juridinio asmens bankroto administratoriaus akcininkas (Administratoriaus 1 ir Administratoriaus 2 vienintelis akcininkas), juridinio asmens bankroto administratoriaus vadovas (Administratoriaus 1 ir Administratoriaus 2 direktorius) ir kaip bankroto administratoriaus įgaliotas asmuo (2017-08-03 ir 2017-12-11 įgaliojimai atstovauti UAB „Leteka“ (2 t., b. l. 121, 149) ir 2017-09-28 ir 2018-01-02 įgaliojimai atstovauti UAB „Statevus“ (2 t., b. l. 119, 167)). Vadinasi, pareiškėjas bent dviem atvejais tuo pačiu metu jis veikė ir kaip bankroto administratoriaus įgaliotas asmuo UAB „Statevus“ ir UAB „Leteka“ bankroto procesuose, todėl pareiškėjos argumentai, kad sprendimą reorganizuoti Administratoriui jis priėmė kaip akcininkas, o reorganizavimo veiksmus jis atliko kaip įmonių vadovas, atmestini kaip nepagrįsti.

Be to, bylos medžiaga patvirtina, kad po reorganizacijos ir bankroto procesų perdavimo Administratorius 2 pasigerino savo FASĮS rodiklį Programoje ir tuo būdu įgijo pranašumą įmonių bankroto administratorių atrankoje (2 t., b. l. 53–54). Vadinasi, atsakovas pagrįstai nustatė, kad visus minėtus veiksmus, dėl kurių Administratorius 1 įgijo pranašumą įmonių bankroto administratorių atrankoje, atliko pareiškėjas. Būtent pareiškėjas, turintis teisę teikti įmonių bankroto administravimo paslaugas ir būdamas Administratoriaus 1 bei Administratoriaus2 vieninteliu akcininku ir vadovu, piktnaudžiavo jam suteiktomis teisėmis ir organizavo bei vykdė Administratoriui 1 priskirtų įmonių (taip pat ir įmonės, priskirtos po reorganizacijos) perkėlimą į kitą juridinį asmenį (Administratorių2), nepagrįstai įgyjant pranašumą įmonių bankroto administratorių atrankoje, kuo pažeidė sąžiningumo principą, nustatytą Elgesio kodekso 11.4.1 p. ir 11.4.4 p.

Pareiškėjas taip pat skunde nurodo, kad skundžiamas Įsakymas yra nepagrįstas ir prieštarauja teisės aiškinimo bei taikymo praktikai. Šią savo poziciją grindžia Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. spalio 4 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-1620-553/2018.

Pažymėtina, kad Lietuvos apeliacinis teismas minėtoje nutartyje nurodė, kad „teisės aktų normų analizė sudaro pagrindą spręsti, kad programa parenkant įmonei bankroto administratorių yra nustatomas atitinkamas administratoriaus dydis, atrankos koeficientas ir jo suderinamumas su ketinama administruoti įmone. Nagrinėjamu atveju, reorganizavus BUAB „Neapolis“ pradinį bankroto administratorių UAB „Verslo valdymo centras“ ir įsteigus naują bendrovę (UAB „Verslo administratorių centras“) liko nenustatyti bankroto administratoriaus UAB „Verslo administratorių centras“ veiklą apibūdinantys kriterijai, kurie yra reikšmingi, skiriant įmonei bankroto administratorių. Tokiu būdu, kai nėra nustatoma bankroto administratoriaus grupė (A, B ar C) ir atrankos koeficientas, yra pažeidžiama dabar galiojanti bankroto administratoriaus skyrimo tvarka. Atsižvelgus į išdėstytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad reorganizavus juridinį asmenį ir atskyrimo būdu įsteigus naują bankroto administratoriaus funkcijas vykdantį juridinį asmenį, bankroto byloje negalimas bankroto administratoriaus teisių perėmimas, nes nėra nustatyti bankroto administratoriaus veiklos kriterijai, lemiantys paskyrimą administruoti konkrečią įmonę. Šią teismo išvadą patvirtina specifinė bankroto administratorių atrankos ir skyrimo procedūra, kuri yra susijusi su konkrečios įmonės požymių ir konkretaus bankroto administratoriaus savybių bei jų kvalifikacijos vertinimu“. Atsižvelgiant į tai ir įvertinus bylos faktines aplinkybes, darytina išvada, kad pareiškėjo argumentai, jog Įsakymas yra nepagrįstas ir prieštarauja teisės aiškinimo bei taikymo praktikai, atmestini kaip nepagrįsti.

Pareiškėjas skunde, be kita ko, nurodo, kad paskirta nuobauda neproporcinga bylos aplinkybių kontekste.

Pažymėtina, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje yra konstatavęs, kad nuobaudos skyrimas arba neskyrimas bei jos proporcingumas yra Tarnybos direktoriaus diskrecija. Viešojo administravimo institucijoms yra suteikiama diskrecijos teisė, kuri suprantama kaip galia, suteikianti administravimo subjektui tam tikrą laisvę priimant sprendimus įgalinant jį iš keleto teisiškai galimų elgesio variantų pasirinkti tą, kuris jo nuomone yra tinkamiausias (žr., pvz. LVAT 2006 m. gruodžio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-415-2203/2006, 2014 m. gegužės 2 d. nutartį administracinėje byloje A-662-1030-14).

Įvertinus skundžiamą Įsakymą ir Išvadoje nustatytas aplinkybes teisės aktų ir minėtos teismų praktikos kontekste, darytina išvada, kad objektyvių aplinkybių, dėl kurių nustatyti pažeidimai galėtų būti laikomi pateisinamais arba mažareikšmiais, nei patikrinimo metu, nei bylą nagrinėjant teisme nenustatyta. Įvertinus bylos medžiagą Tarnybos direktorius, skirdamas bankroto administratoriui jo padarytiems pažeidimams adekvačią poveikio priemonę, tinkamai įgyvendino savo diskrecijos teisę skirti nuobaudą. Teisėjų kolegija sutinka su atsakovės pozicija, kad pareiškėjo veiksmai vertintini kaip ypatingai ydinga bei netoleruotina praktika, kuri neatitinka bankroto administratoriui keliamų elgesio standartų, iškreipianti Programa vykdomą bankroto administratorių atranką, todėl pareiškėjo veiksmai laikytini itin neprofesionaliais ir pats pažeidimas mažareikšmiu negali būti laikomas.

Pareiškėjas skunde taip pat nurodo, kad skundžiamas sprendimas neatitinka VAĮ 8 straipsnio reikalavimų, nes atsakovė nei Išvadoje, nei Įsakyme nenurodė jokių argumentų, kuriais būtų atsikirsta į pareiškėjos nuomonėje nurodytus motyvus. Be to, tokių aplinkybių pati atsakovė netgi nenurodė ir nevertino Išvados projekte. Todėl sprendžia, kad nurodyti motyvai yra visiškai nepagrįsti, o Įsakymas yra pripažintinas nemotyvuotu. Pareiškėjui yra visiškai neaišku, kokiais motyvais atsakovė sprendė, kad ji gali priimti priešingą poziciją nei tą, kurią priėmė Bendrovių bankroto bylas nagrinėjantys teismai ir/ar Lietuvos apeliacinis teismas 2018 m. liepos 26 d. nutartimi civ. b. Nr. 2-1097-407/2018. Pareiškėjo nuomone, tokia situacija liudija akivaizdų VAĮ 8 straipsnio 1 dalies ir pareiškėjo teisės kreiptis į teismą pažeidimą.

VAĮ 8 straipsnyje nustatyta, kad individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės (licencijos ar leidimo galiojimo panaikinimas, laikinas uždraudimas verstis tam tikra veikla ar teikti paslaugas, bauda ir kt.) turi būti motyvuotos, aiškiai suformuluotos nustatytos arba suteikiamos teisės ir pareigos ir nurodyta akto apskundimo tvarka, be to, individualus administracinis aktas turi būti pasirašytas jį priėmusio pareigūno ar valstybės tarnautojo arba viešojo administravimo subjekto vadovo, jo pavaduotojo ar įgalioto asmens ir patvirtintas antspaudu. Kiekvienam asmeniui, kuriam individualus administracinis aktas yra skirtas arba kurio teisėms ir pareigoms šis individualus administracinis aktas turi tiesioginį poveikį, ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo šio akto priėmimo raštu pranešama apie individualaus administracinio akto priėmimą, kartu pridedant individualaus administracinio akto teisės aktų nustatyta tvarka patvirtintą kopiją.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, aiškindamas VAĮ 8 straipsnį ir formuodamas jo taikymo praktiką (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 15 straipsnio 1 dalis) savo jurisprudencijoje nuosekliai akcentuoja, kad individualiame administraciniame akte motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas. Akte turėtų būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi, priimdamas administracinį aktą (žr. pvz., LVAT 2015 m. lapkričio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1750-525/2015, 2014 m. gruodžio 18 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-822-1440/2014, 2014 m. kovo 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-662-839/2014 ir kt.). Ši teisės norma siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų reikalavimų, kad jų sprendimai būtų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus (žr., pvz., LVAT 2014 m. spalio 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-602-827/2014, 2010 m. rugpjūčio 24 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-756-2197/2011 ir kt.). Nurodytos nuostatos patvirtina, kad individualiam administraciniam aktui keliamas motyvuotumo reikalavimas. Administracinio sprendimo priėmimo faktinis pagrindas ir individuali argumentacija turi būti žinomi ne tik viešojo administravimo subjektui, priimančiam sprendimą, bet ir asmeniui, kurio atžvilgiu jis priimamas. Individualus administracinis aktas turi būti toks, kad iš jo būtų galima suprasti visuomeninių santykių esmę, subjektus, dalyvaujančius šiuose santykiuose, būtų aiškus tų visuomeninių santykių teisinis kvalifikavimas. Visiškai nesilaikant minėtų nuostatų ar tai darant tik iš dalies, paprastai kyla pagrįsta abejonė dėl tokio administracinio akto teisėtumo bei pagrįstumo (LVAT 2016-02-02 nutartis administracinėje byloje Nr. A313-146/2016).

Įvertinus skundžiamą Įsakymą ir Išvadą VAĮ 8 straipsnio kontekste darytina išvada, kad Įsakymas ir Išvada, kuri skundžiamo Įsakymo sudėtinė dalis, pagrįsti objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, faktinės aplinkybės aptartos pakankamai aiškiai, įvertinta juridinių faktų visuma, jos susietos su taikomomis teisės normomis, kurių turinys atskleistas, pareiškėjui išaiškinta (nurodyta) Sprendimo apskundimo tvarka, Sprendimas pasirašytas jį priėmusio valstybės tarnautojo ir patvirtintas antspaudu, Sprendimas per 3 darbo dienas nuo jo priėmimo raštu išsiųstas pareiškėjui (2 t., b. l. 235), todėl skundžiamas Įsakymas atitinka VAĮ 8 straipsnio reikalavimus. Pareiškėjo argumentai, kad skundžiamas Įsakymas yra nemotyvuotas, nes neatsikirsta į pareiškėjo pateiktą 2018 m. rugpjūčio 27 d. nuomonę, vertintini ir atmestini kaip nepagrįsti, nes kaip matyti iš Išvados turinio į esminius pareiškėjo keliamus klausimus buvo atsakyta.

Pažymėtina, kad pareiškėjas skunde išdėsto daugiau argumentų, tačiau, teismo nuomone, jie nėra esminiai sprendžiant šią administracinę bylą ir niekaip nekeičia šiame sprendime padarytos išvados, todėl jų teismas nenagrinės. Be to, paminėtina, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) ir LVAT praktikoje ne kartą pažymėta, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (žr., pvz., EŽTT 1994-04-19 sprendimą Van de Hurk prieš Olandiją; 1997-12-19 sprendimas Helle prieš Suomiją; LVAT administracinė byla Nr. A261-3555/2011).

Įvertinus nustatytas faktines aplinkybes teisės aktų kontekste, darytina išvada, kad Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybos 2018 m. rugsėjo 10 d. įsakymas Nr. V4-252 „Dėl nuobaudos bankroto administratoriui T. M. skyrimo“ yra tinkamai pagrįstas tiek objektyviomis aplinkybėmis, tiek aktualiomis teisės aktų normomis (Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalis), priimtas nepažeidžiant pagrindinių procedūrų, todėl nėra pagrindo jo panaikinti. Teismas nenustatė kitų Administracinių bylų teisenos įstatymo 91 straipsnio 2 dalyje nustatytų aktų panaikinimo pagrindų, todėl pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas.

Pareiškėjas taip pat teismo prašo priteisti iš atsakovės pareiškėjo patirtas bylinėjimosi išlaidas. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 1 dalį, proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą. Pareiškėjo skundo reikalavimai atmestini, todėl prašymas priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas netenkintinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 punktu, 132–133 straipsniais, teismas

nusprendžia:

Pareiškėjo T. M. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėjai Tomas BlinstrubisBronius JanuškaGediminas Užubalis