Panevėžio apygardos teismo nutartis

Pirmosios instancijos teismo Civilinė byla Nr. 2S-432-755/2017

2017 m. gegužės 30 d.

Panevėžio apygardos teismo teisėjas Eigirdas Činka, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovo K. J. atstovės advokatės D. M. atskirąjį skundą dėl Zarasų rajono apylinkės teismo 2017-03-09 nutarties civilinėje byloje Nr. 2YT-4-477/2017, kuria patvirtinta 2017-03-01 tarp ieškovo K. J. ir atsakovės R. B. sudaryta taikos sutartis civilinėje byloje pagal ieškovo K. J. ieškinį atsakovei R. B., trečiajam asmeniui notarei J. V. dėl teisės į privalomąją palikimo dalį pripažinimo, mirus tėvui,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovas K. J. pareiškė ieškinį atsakovei R. B., trečiajam asmeniui notarei J. V. dėl teisės į privalomąją palikimo dalį pripažinimo. Šalys – ieškovas K. J. ir atsakovė R. B. pateikė teismui taikos sutartį, prašė ją patvirtinti ir civilinę bylą nutraukti, nurodė, kad jiems yra žinomos bylos nutraukimo pasekmės.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Zarasų rajono apylinkės teismas 2017-03-09 nutartimi patvirtino 2017-03-01 tarp ieškovo K. J. ir atsakovės R. B. sudarytą taikos sutartį, pagal kurią šalys susitarė užbaigti civilinę bylą šiomis sąlygomis ir civilinę bylą nutraukė:

Teismas nustatė, kad šalys – ieškovas K. J. ir atsakovė R. B. ginčą išsprendė taikiai, sudarė taikos sutartį ir prašė ją patvirtinti, o civilinę bylą nutraukti. Teismas konstatavo, kad šalių sudaryta taikos sutartis, neprieštarauja imperatyvioms įstatymų nuostatoms ar viešajam interesui (CPK 42 straipsnio 2 dalis). Teismas nustatė, kad šalys taikos sutartyje nurodė, kad joms yra žinomos bylos nutraukimo pasekmės, kad teismui patvirtinus taikos sutartį ir bylą nutraukus, dėl to paties ginčo nebegalės pakartotinai kreiptis į teismą. Teismas nustatė, kad šalys taikos sutartyje susitarė, jog teismo išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu šalys įsipareigoja atlyginti lygiomis dalimis, todėl sprendė, kad įteikimo išlaidos valstybei iš ieškovo ir atsakovės priteistinos po lygiai.Nutarčiai įsiteisėjus, laikinąsias apsaugos priemones, teismas sprendė panaikinti .

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Atskiruoju skundu ieškovo I. J. atstovė advokatė skundžia Zarasų rajono apylinkės teismo 2017-03-09 nutartį, prašo ją panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Nurodo, kad teismo nutartis, kuria patvirtinta tarp šalių sudaryta taikos sutartis, yra nepagrįsta ir turi būti panaikinta, nes prieštarauja imperatyvioms įstatymo nuostatoms, priimta pažeidžiant procesines teisės normas. Nurodo, kad šalių taikos sutartis patvirtinta neišsprendus dėl neįtrauktų į bylą asmenų – VSDFV Kauno skyriaus ir nepilnamečio I. J. teisių ir pareigų, neatsižvelgus į tai, kad ieškovas turi priklausomybę nuo alkoholio. Nurodo, kad teismas neatsižvelgė į ieškovo atstovės prašymą atidėti bylos nagrinėjimą ir nesiaiškino, ar iš tikrųjų atstovavimo sutartis yra nutraukta. Kadangi nauja atstovavimo sutartis su ieškovu buvo sudaryta paskutinę teismo nutarties apskundimo dieną, nurodo, kad teikia patikslintą atskirąjį skundą. Atsiliepimu į atskirąjį ieškovo atstovės skundą atsakovė R. B. prašo ieškovės atstovės atskirąjį skundą atmesti kaip nepagrįstą. Nurodo, kad pats ieškovas sutiko ir pasiūlė, kad atsakovė pervestų lėšas VSDFV Kauno skyriui, kurio teisių ir pareigų ši sutarties nuostata niekaip neįtakojo. Taip pat nurodo, kad nebus pažeidžiami ir nepilnamečio sūnaus interesai, nes jis dovanojimo sandorį galės sudaryti tik per atstovą, kuris turės galimybę užtikrinti nepilnamečio vaiko interesus. Teigia, kad taikos sutartimi nepilnamečio vaiko interesai nėra tiesiogiai įtakojami, dėl to nėra pagrindo ir naikinti taikos sutartį. Tai, kad ieškovas turi priklausomybę nuo alkoholio, byloje nėra duomenų, ši aplinkybė atsakovei nėra žinoma. Papildomais paaiškinimais prie atskirojo skundo (reg. 2017-05-18) ieškovo atstovė nurodo, kad ieškovui pagal patvirtintą taikos sutartį neatiteko jokia turto dalis. Atsakovei nevykdant sutarties sąlygos dėl 2000 Eur sumokėjimo į VSDFV Kauno skyriaus sąskaitą, neaišku, kam turėtų būti išduotas vykdomasis raštas ir kaip turėtų būti atliekami vykdymo veiksmai. Taip pat papildomuose paaiškinimuose nurodo, kad nėra aišku, kaip turėtų būti vykdoma taikos sutarties sąlyga dovanoti turtą ieškovo sūnui, nes pažadas padovanoti turtą nėra laikomas dovanojimo sutartimi. Taip pat nėra aišku kas priimtų ieškovo sūnaus vardu dovaną. Ieškovas, atsisakydamas, savo reikalavimų dėl privalomosios palikimo dalies po tėvo mirties nustatymo, pažeidė ir savo nepilnamečio sūnaus interesus. Teigia, kad teismas posėdžio metu neleido pasisakyti ieškovo atstovei V. J., kuri, gindama savo nepilnamečio sūnaus interesus, prieštaravo taikos sutartis sudarymui.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Atskirasis skundas tenkinamas. Pirmosios instancijos teismo nutartis naikinama, o klausimas perduodamas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d., 338 str.). Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas. Teismas nei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nei pagrindo peržengti atskirojo skundo ribas nenustatė.Tam, kad teismas patvirtintų taikos sutartį byloje, ji turi atitikti bendrąsias ir specialiąsias sandorių galiojimo sąlygas – sutarties šalys turi turėti teisnumą ir veiksnumą; sutarties turinys neturi prieštarauti įstatymų reikalavimams; ji turi būti sudaroma raštu; neturi būti nei vieno sutarties negaliojimo pagrindo, įtvirtinto bendrosiose sandorių pripažinimo negaliojančiais teisės normose (CK 1.80-1.91 straipsniai) ir specialiosiose taikos sutarties ypatumus reglamentuojančiose normose (CK 6.984 straipsnis, 6.986 straipsnio 1-5 dalys); sutartis neturi pažeisti trečiųjų asmenų teisių bei teisėtų interesų. Trečiųjų asmenų teisės taikos sutartimi gali būti pažeistos, pavyzdžiui, jeigu taikos sutartį pasirašo ne visi dalyvaujantys byloje asmenys, kurių teisėms ir (ar) pareigoms gali turėti reikšmės teismo nutartis dėl taikos sutarties patvirtinimo. Nustatęs, kad egzistuoja bet kuris pagrindas, kuriam esant taikos sutartis laikoma niekine, teismas turi konstatuoti, jog taikos sutartis konkrečiu atveju apskritai negali būti sudaryta, nes tai draudžia teisės imperatyvas (CK 1.80 – 1.81 straipsniai, 1.86 – 1. 87 straipsniai, 6.984 straipsnis, 6.986 straipsnio 2-5 dalys, CPK 42 straipsnio 2 dalis). Niekinė taikos sutartis negalioja ab initio (nuo jos sudarymo momento), tad akivaizdu, jog teismas neturi teisės patvirtinti ir ateityje netvirtins to, ko nėra.Apeliacinės instancijos teismo vertinimu atskirojo skundo argumentas, jog pirmosios instancijos teismas, patvirtindamas taikos sutartį su sutarties sąlyga, numatančia, kad atsakovė sutinka sumokėti ieškovui kompensaciją 2000 Eur, pervedant šią sumą per vieną mėnesį nuo teismo nutarties, kuria patvirtinta taikos sutartis įsiteisėjimo dienos, į VSDFV Kauno skyriaus sąskaitą (ieškovo įsiskolinimą – žalos atlyginimą) ir taip nusprendė dėl į bylą neįtraukto asmens – VSDFV Kauno skyriaus teisių bei pareigų, yra nepagrįstas. Sutinkama, kad teismas, priimdamas sprendimą, neturi teisės spręsti klausimo dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų teisių ir pareigų, o šalys sudarydamos sutartis, taip pat negali apspręsti dėl kitų asmenų teisių ir pareigų, tačiau atsakovė įsipareigojo taikos sutartimi sumokėti kompensaciją būtent ieškovui. Pats kompensacijos mokėjimas atsakovui, kuris būtų atliktas į VSDFV Kauno skyriaus sąskaitą, nes pagal taikos sutartį matyti, kad ieškovas turi pareigą sumokėti įsiskolinimą, VSDFV Kauno skyriui nei teisių, nei pareigų nesukuria ir dėl jų skundžiama teismo nutartimi, kuria patvirtina tarp šalių sudaryta taikos sutartis su tokia sąlyga, nieko nėra nuspręsta. Tačiau apeliacinės instancijos teismo vertinimu yra iš dalies pagrįsti atskirojo skundo argumentai, jog taikos sutartis negalėjo būti tvirtinama dėl joje numatytos sąlygos – atsakovės įsipareigojimo padovanoti ieškovo nepilnamečiam sūnui I. J. du žemės sklypus. CK 6. 985 straipsnio 1 dalis numato, kad teismo patvirtinta taikos sutartis jos šalims turi galutinio teismo sprendimo (res judicata) galią. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad CPK 267 straipsnis numato, kad neleidžiama priimti sprendimų, kurių įvykdymas priklausys nuo tam tikros sąlygos atsiradimo arba neatsiradimo, išskyrus nurodytą šio Kodekso 262 straipsnio 1 dalyje. Apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismo patvirtinta taikos sutarties sąlyga dėl atsakovės įsipareigojimo padovanoti ieškovo nepilnamečiam sūnui žemės sklypus yra sąlyginė ir tokios sąlygos priverstinis vykdymas negalimas - tiek priverčiant ieškovę dovanoti, tiek apdovanojamąjį priimti dovaną. Pažymėtina, kad byloje nebuvo ir nustatyta nepilnamečio valia priimti dovaną. Kadangi už nepilnamečius iki keturiolikos metų sandorius jų vardu sudaro tėvai arba globėjai (CK 2.7 straipsnio 1 dalis), taikos sutarties nuostata dėl dovanos priėmimo laikytina sąlygine, t. y. dovana galėtų būti priimta tik nepilnamečio atstovo sutikimu. Be to, iš taikos sutarties sąlygų negalima spręsti, kad būtent ieškovas atstovaus nepilnametį sūnų, kad ieškovas išreiškė sūnaus sutikimą priimti dovaną. Be to, įvertinus bylos medžiagą, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad teismas, nagrinėjamu atveju patvirtindamas taikos sutartį, peržengė bylos nagrinėjimo ribas.Įstatyme nustatyta, kad teismas netvirtina šalių taikos sutarties, jeigu ji prieštarauja imperatyviosioms įstatymų nuostatoms ar viešajam interesui (CPK 42 straipsnio 2 dalis). Įstatyme nustatyta, kad teismas, išnagrinėjęs bylą, turi priimti sprendimą dėl visų byloje pareikštų reikalavimų, išskyrus atvejus, kai priimamas dalinis sprendimas. Teismo sprendime neleidžiama peržengti byloje pareikštų reikalavimų, išskyrus CPK nustatytus atvejus (CPK 265 straipsnio 2 dalis). Taikos sutartimi šalys išsprendžia kilusį teisminį ginčą, o teismas, tvirtindamas taikos sutartį, priima nutartį, kuria nutraukia bylą (CPK 140 straipsnio 3 dalis, 293 straipsnio 5 punktas, 326 straipsnio 1 dalies 5 punktas, 359 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 5 dalis). Tai reiškia, kad ir taikos sutartis gali būti sudaroma ir tvirtinama tik teismui pareikštų reikalavimų apimtimi; tokios pozicijos laikomasi ir kasacinio teismo praktikoje. Klausimai, dėl kurių išsprendimo įstatymo nustatyta tvarka į teismą nebuvo kreiptasi, taikos sutartimi negali būti sprendžiami (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012-11-23 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-522/2012). Nagrinėjamoje byloje šalių sudaryta ir teismui pateikta bei teismo patvirtinta taikos sutartis peržengia byloje pareikštų reikalavimų ribas, nes iš ieškovo K. J. ieškinio reikalavimas buvo pripažinti ieškovo teisė į privalomą palikimo dalį – žemės sklypų, statinių ir automobilio dalis. Tuo tarpu žemės sklypų dovanojimas, o būtent daiktinių teisių sukūrimas byloje nedalyvaujančiam asmeniui – ieškovo sūnui, nebuvo bylos nagrinėjimo objektu.Byloje nėra objektyvių duomenų apie ieškovo sveikatą, o būtent apie jo priklausomybę nuo alkoholio, todėl apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad nėra pagrindo vertinti, ar tarp šalių sudaryta taikos sutartis atitiko ir ieškovo valią. Kadangi bylos duomenimis nustatyta, jog pirmosios instancijos teismas patvirtindamas tarp šalių sudarytą taikos sutartį pažeidė prieš tai aptartas imperatyvias įstatymo nuostatas, skundžiama teismo nutartis naikinama ir taikos sutartis patvirtinimo klausimas perduodamas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu).Panevėžio apygardos teismui ieškovo atstovė pateikė papildomus paaiškinimus prie anksčiau pateikto atskirojo skundo (reg. 2017-05-18). Atsižvelgiant į tai, kad civilinio proceso įstatymas nenumato galimybės pildyti atskirąjį skundą, šie papildomi rašytiniai paaiškinimai prie atskirojo skundo į bylą nepriimami ir dėl jų nepasisakoma.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teismas

nutaria:

atskirąjį skundą tenkinti , Zarasų rajono apylinkės teismo 2017-03-09 nutartį panaikinti ir perduoti K. J. ir R. B. 2017-03-01 sudarytos taikos sutarties tvirtinimo klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Atsisakyti priimti ieškovo atstovės pateiktus papildomus paaiškinimus prie atskirojo skundo (reg. 2017-05-18) ir grąžinti juos padavusiam asmeniui.