Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Neringos Venckienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal skolininko R. B. atskirąjį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2008 m. gruodžio 10 d. nutarties panaikinimo civilinėje byloje Nr. P2-12487-657/2008 pagal išieškotojo Kauno apskrities viršininko administracijos prašymą skolininkui R. B., suinteresuotam asmeniui J. G. dėl sprendimo vykdymo pakeitimo civilinėje byloje Nr. 2-2189/2000.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Išieškotojas Kauno apskrities viršininko administracija prašė (b.l.3-4) pakeisti Kauno miesto apylinkės teismo 2000-06-12 sprendimo vykdymo tvarką civilinėje byloje Nr. 2-2189/2000 ir leisti išieškotojui nugriauti statinį 11Jlp, esantį Grybausko g. 6, Kaune, ir sutvarkyti statybvietę, išieškant išieškotojo patirtas išlaidas iš skolininko R. B..

Išieškotojas nurodė, jog Kauno miesto apylinkės teismas 2000-06-12 civilinėje byloje Nr. 2-2189/2000 priėmė sprendimą, kuriuo įpareigojo atsakovą per du mėnesius nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos nugriauti statinį 11Jlp, esantį K. G. g. 6, Kaune. Vykdant vykdomąjį dokumentą Nr. 2-2189/2001-01-11 dėl įpareigojimo nugriauti statinį 2001-03-06 buvo išsiųstas raginimas įvykdyti teismo sprendimą geruoju. Buvo kreiptasi į teismą dėl įpareigojimų nevykdymo ir skolininkui skirtos baudos: 2001-07-18 Kauno miesto apylinkės teismo nutartimi - 400 Lt, 2002-02-13 Kauno miesto apylinkės teismo nutartimi - 400 Lt, 2004-02-24 Kauno miesto apylinkės teismo nutartimi - 500 Lt bei nustatyti nauji terminai statiniui nugriauti. Tačiau skolininkas nėra iki šiol įvykdęs teismo sprendimo ir nėra nugriovęs statinio.

Teismas nutartyje nurodė, jog įsiteisėjęs teismo sprendimas, nutartis, įsakymas ar nutarimas yra privalomi valstybės ar savivaldybių institucijoms, tarnautojams ar pareigūnams, fiziniams bei juridiniams asmenims ir turi būti vykdomi visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje. Jis pasireiškia keliais aspektais: subjektams (valstybės ar savivaldybių institucijoms, tarnautojams ar pareigūnams, fiziniams bei juridiniams asmenims), teritorijai (Lietuvos Respublika) ir laiko atžvilgiu – tai turi būti įsiteisėję ir galiojantys teismo procesiniai dokumentai. Teismų procesinių dokumentų privalomumo principas atspindi tai, kad teismas yra viena iš valdžios institucijų, ir teismo sprendimas ar kitoks procesinis dokumentas yra visuotinai privalomas valstybės valdžios aktas. Byloje neginčijamai nustatyta, jog atsakovas įsiteisėjusio teismo sprendimo geruoju nevykdė. Atsakovo pateiktos fotonuotraukos, K. G. g. 8, Kaune gyventojų pareiškimas ir išsakyti argumentai, jog jis negali nugriauti statinio siekdamas apginti šių šeimų interesus, nepripažintini svarbiomis priežastimis, dėl ko teismo sprendimo vykdymo tvarka negalėtų būti pakeista. Griautinas statinys priklauso tik atsakovui ir stovi jam ir trečiajam asmeniui priklausančiame žemės sklype. CK 4.103 str. 5 d. nustatyta, kad jei statytojas per nustatytą terminą neįvykdo nurodyto reikalavimo nugriauti savavališkai pastatyto statinio, statinys teismo sprendimu nugriaunamas statytojo lėšomis. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2007-05-03 įsakymu Nr. Dl-243 patvirtinto Statybos techninio reglamento STR 1.09.06:2007 „Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas” (Žin., 2007, Nr. 53-2055) 20.1.2. p. nustatyta, jog apskrities viršininkas priima sprendimą kreiptis į teismą su prašymu įpareigoti statytoją nugriauti statinį ir sutvarkyti statybvietę, o jei šio įpareigojimo statytojas teismo nustatytu terminu neįvykdys - įpareigoti statybos valstybinę priežiūrą atliekančią instituciją nugriauti statinį ir sutvarkyti statybvietę, išieškant jo patirtas išlaidas iš statytojo. CPK 2 straipsnyje įtvirtinti civilinio proceso tikslai yra ginti asmenų, kurių materialinės subjektinės teisės ar įstatymų saugomi interesai pažeisti ar ginčijami, interesus, tinkamai taikyti įstatymus teismui nagrinėjant civilines bylas, priimant sprendimus bei juos vykdant, taip pat kuo greičiau atkurti teisinę taiką tarp ginčo šalių, aiškinti ir plėtoti teisę. Šie civilinio proceso tikslai realizuojami atskirų civilinio proceso institutų ir principų pagrindu. Teismo sprendimų vykdymas yra baigiamoji civilinio proceso stadija, kurios metu realizuojamas teismo priimtas sprendimas, o išieškotojas ir skolininkas realiai patiria teisinius sprendimo padarinius. Įsiteisėjęs teismo sprendimas įgyja vykdytinumo savybę - jis turi būti besąlygiškai įgyvendinamas, o atsisakius sprendimą įvykdyti geruoju, - gali būti vykdomas priverstinai. Ši įsiteisėjusio teismo sprendimo savybė kokybiškai išskiria teisminę pažeistos teisės gynybą iš kitų tokios teisės gynimo būdų. Įsiteisėjęs teismo sprendimas nebuvo įvykdytas beveik aštuonis metus, todėl sprendžiant sprendimo įvykdymo klausimą, turi būti išlaikyta išieškotojo ir skolininko teisėtų interesų pusiausvyra. Teismui nepateikta jokių pagrįstų ir motyvuotų argumentų, leidžiančių netenkinti prašymo.

Atsiliepimai į atskirąjį skundą negauti.

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas atmestinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Kolegija konstatuoja, kad CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl pasisako dėl atskirojo skundo faktinių bei teisinių pagrindų.

Kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas (CPK 5 straipsnio 1 dalis). Pagal CPK 259 straipsnio 1 dalį teismas išsprendžia bylą iš esmės priimdamas sprendimą. Skunde apeliantas nurodo, jog pagal CK 4.103 str. 3 dalį teismas turėdamas kelias alternatyvas, pasirinko kraštutinę priemonę, nesuteikdamas apeliantui galimybės įteisinti statinį, jog bandant ardyti pastatą 11J1p nugrius ir šalia esantys Grybausko g. 8 statiniai. Šie apelianto argumentai laikytini nepagrįstais, kadangi iš bylos medžiagos matyti, jog skolininkas iš esmės ginčija jau priimto sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą. Įsiteisėjus išnagrinėtoje byloje priimtam teismo sprendimui, šalių teisės ir pareigos tampa nustatytos, gaunamas procesinis rezultatas, dėl kurio ir kilo procesas. Kartu subjektinė teisė kreiptis į teismą laikoma įgyvendinta ir ji išnyksta. Kad dėl vieno ir to paties ginčo nebūtų priimta kelių teismo sprendimų, CPK 279 straipsnio 4 dalyje nustatyta, jog sprendimui, nutarčiai ar nutarimui įsiteisėjus, šalys ir kiti dalyvavę byloje asmenys, taip pat jų teisių perėmėjai nebegali iš naujo pareikšti teisme tų pačių ieškinio reikalavimų tuo pačiu pagrindu, taip pat kitoje byloje ginčyti teismo nustatytus faktus ir teisinius santykius. Taigi ginčas dėl įpareigojimo nugriauti statinį Kauno miesto apylinkės teismo 2000 m. birželio 12 d. sprendimu yra išnagrinėtas ir išspręstas. CPK 18 straipsnyje imperatyviai nustatyta, jog įsiteisėjęs teismo sprendimas, nutartis, įsakymas ar nutarimas yra privalomi valstybės ar savivaldybių institucijoms, tarnautojams ar pareigūnams, fiziniams bei juridiniams asmenims ir turi būti vykdomi visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje. Šis Civilinio proceso kodekso straipsnis įtvirtina teismo sprendimo, nutarties ar kitokio procesinio dokumento privalomumo principą. Šis principas yra būtina teismo ir teisėjų nepriklausomumo garantija. Privalomumo savybę teismo sprendimas, nutartis ar kitas procesinis dokumentas įgyja įsiteisėjęs. Privalomumas reiškia, kad teismo sprendime ar kitokiame teismo procesiniame dokumente esančių nurodymų privalo paisyti visi asmenys – tiek dalyvavę, tiek nedalyvavę nagrinėjant bylą. Teismas yra valdžios institucija, todėl teismo sprendimas ar kitoks procesinis dokumentas yra visuotinai privalomas valstybės valdžios aktas. Atsisakymas vykdyti teismo sprendimą ar teismo sprendimo arba kitokio teismo procesinio dokumento nepaisymas vertintina kaip teismų nepriklausomumo ir viešosios tvarkos pažeidimas, todėl Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 245 straipsnis nustato, kad teismo sprendimo nevykdymas yra nusikaltimas.

Byloje neginčijamai nustatyta, jog skolininkas įsiteisėjusio Kauno miesto apylinkės teismo 2000 m. birželio 12 d. sprendimo geruoju nevykdė. Dėl teismo sprendimo nevykdymo skolininkui R. B. Kauno miesto apylinkės teismo 2004-02-24 nutartimi buvo skirta 500 Lt bauda bei nustatytas naujas terminas sprendimui įvykdyti, t.y. statiniui nugriauti (prijungta vykdomoji byla Nr.V-CB-18-11-672-03, b.l.57-58), tačiau skolininkas iki šiol nėra įvykdęs teismo sprendimo ir nėra nugriovęs statinio (b.l.7).

Teismas turi teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgdamas į turtinę abiejų šalių padėtį ar kitas aplinkybes, sprendimo įvykdymą atidėti ar išdėstyti, taip pat pakeisti sprendimo vykdymo tvarką (CPK 284 straipsnio 1 dalis). Konkretūs teismo sprendimo įvykdymo tvarka ir terminai gali būti nustatomi, jeigu teismo sprendimas turi būti įvykdytas kitokia tvarka negu paprastai, pavyzdžiui, kai atsakovas, įpareigojamas atlikti ar nutraukti tam tikrus veiksmus. Galimybė pakeisti teismo sprendimo įvykdymo tvarką užtikrina įsiteisėjusio teismo sprendimo privalomumą ir vykdytinumą bei išieškotojo interesų apsaugą, jeigu skolininkas elgiasi nesąžiningai, t.y. vengia įvykdyti teismo sprendimą – neatlieka veiksmų, kuriuos jis buvo įpareigotas atlikti teismo sprendimu.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą apeliacine tvarka, daro išvadą, kad Kauno miesto apylinkės teismo 2008 m. gruodžio 10 d. nutartis, kuria buvo patenkintas išieškotojo Kauno apskrities viršininko administracijos prašymas pakeisti Kauno miesto apylinkės teismo 2000 m. birželio 12 d. sprendimo vykdymo tvarką, yra teisėta ir pagrįsta, todėl naikinti ją atskirajame skunde išdėstytais motyvais nėra pagrindo.

Kiti atskirojo skundo argumentai nesvarstytini, nes jie neturi įtakos nutarties teisėtumui ir pagrįstumui.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 punktu,

nutaria:

Atskirąjį skundą atmesti.

Palikti Kauno miesto apylinkės teismo 2008 m. gruodžio 10 d. nutartį nepakeistą.