Kauno apygardos teismo nuosprendis

Kauno apygardos teismo baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Regina Majauskienė, sekretoriaujant Laimai Grėbliūnienei, dalyvaujant prokurorui Romui Mackevičiui, kaltinamojo R. B. gynėjai advokatei Loretai Daukšienei, nukentėjusiosios O. P. atstovei advokatei Ingridai Maldeikienei, teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:

R. B., gim. (duomenys neskelbtini), Vilniaus raj., a/k (duomenys neskelbtini), lietuvis, LR pil., nevedęs, 5 kl. išsilavinimo, teistas 1995 m. lapkričio 30 d. pagal 1961 m. BK 146 str. 2 d. 2 m. l. atėmimo ir bausmės vykdymas atidėtas 2 m.; teistas 1997 m. kovo 20 d. pagal 1961 m. BK 271 str. 3 d. 3 m. l. atėmimo. teistas 1997 m. spalio 2 d. pagal 1961 m. BK 271 str. 2 d., 278 str. 1 d. 2 m. 6 mėn. l. atėmimo. Paskirta bausmė 1961 m. BK 64 str. tvarka subendrinta su 1997 m. kovo 20 d. nuosprendžiu skirta bausme ir galutinė bausmė paskirta 3 m. laisvės atėmimo; teistas 2000 m. gruodžio 13 d. pagal 1961 m. BK 271 str. 2 d., 278 str. 2 d. ir, prijungus neatliktą pagal ankstesnį nuosprendį bausmę bei pritaikius įstatymą dėl amnestijos, galutinė bausmė paskirta 2 m. laisvės atėmimo; teistas 2001 m. balandžio 26 d. pagal 1961 m. BK 241 str. 1 d., 271 str. 2 d., 16 str. 2 d. 271 str. 3 d., 278 str. 1 d., 4 m. 6 mėn. l. atėmimo. Paskirtas subendrintos su ankstesniu nuosprendžiu skirta bausme, paskirta 4 m. 6 mėn. galutinė l. atėmimo bausmė; teistas 2001 m. gruodžio 3 d. pagal 1961 m. BK 271 str. 2 d. ir, subendrinus paskirtą bausmę su ankstesniu nuosprendžiu skirta bausme, galutinė bausmė paskirta 3 m. 6 mėn. l. atėmimo; teistas 2003 m. lapkričio 17 d. pagal BK 178 str. 1 d. 6 mėn. l. atėmimo. Bausmę subendrinus su ankstesniu nuosprendžiu skirta bausme, galutinė subendrinta bausmė paskirta 1 m. 6 mėn. l. atėmimo; teistas 2008 m. spalio 6 d. pagal BK 180 str. 1 d. 1 m. 3 mėn. l. atėmimo; teistumai neišnykę, nedirbantis, gyv. (duomenys neskelbtini), deklaravęs gyvenamą vietą (duomenys neskelbtini), kaltinamas pagal BK 284 str. 1 d. ;

Aprašomoji dalis

nustatė:

Apsvaigęs nuo alkoholio kaltinamasis R. B. 2007 m. balandžio 4 d. apie 20.10 val., viešoje vietoje ir įžūliu elgesiu, t.y. vartodamas keiksmažodžius, nuteistajai šioje byloje R. Ž. bendrabučio, esančio (duomenys neskelbtini), laiptinės koridoriuje šaudant iš dujinio (garsinio) pistoleto, o šios bylos nuteistajam K. Ž. beisbolo lazda daužant to bendrabučio 202 kambario duris, dėl menkavertės priežasties pats minėtas duris taip pat daužė ir spardė, o jas išlaužus ir taip sugadinus svetimą turtą, kartu su minėtais nuteistaisiais patekęs į kambario vidų, nuteistajam K. Ž. beisbolo lazda partrenkus ir daužant gulintį ant žemės A. Ž., o nuteistajai E. Ž. šaudant prie jo veido pridėtu pistoletu, jis spardydamas ant žemės gulintį A. Ž., demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir sutrikdė visuomenės rimtį bei tvarką.

Kaltinamasis R. B. kaltu prisipažino ir parodė, kad, supykęs ant A. Ž. už tai, jog šis pagrasino buteliu trenksiąs jo sūnui, paliko vaiką pas kaimynus, pasiėmė beisbolo lazdą ir, nuėjęs į tualetą, pasikalbėjo su A. Ž.. Po to apie tai pranešė savo sugyventinei. Pastaroji atėjo su K. Ž. ir E. Ž.. Ž. paėmė iš jo beisbolo lazdą ir visi ėjo aiškintis. A. Ž. buvo užsidaręs kambaryje ir jų neįsileido. Jie daužė kambario duris ir reikalavo įleisti, o E. Ž. koridoriuje šovė iš turėto pistoleto. Bendrabučio koridoriuje rinkosi žmonės, bet artyn prie jų jie nėjo. Išlaužus duris, jie pateko į vidų. Kambaryje buvo O. P. ir vaikai. Jis pradžioje sudavė už durų buvusiam A. S., o po to prišoko prie ant žemės gulinčio beisbolo lazda ir K. Ž. mušamo A. Ž. ir 3-4 kartus šiam įspyrė.

Nuteistasis šioje byloje K. Ž. parodė, kad 2007 m. balandžio pradžioje, jam begeriant alų, paskambino R. B. ir pasakė, kad kažkokie tai vyrai nori sumušti sūnų ir paprašė pagalbos. Jam su liudytoja E. V. ir kaltinamąja E. Ž. nuėjus į bendrabutį, rado laiptinėje su beisbolo lazda rankoje belaukiantį R. B.. Iš jo sužinojo, kad norėję vaikui buteliu į galvą suduoti vyrai, užsidarė bute. Paėmė iš R. B. beisbolo lazdą ir daužė ja bei kartu su R. B. spardė duris, o E. Ž. šaudė iš dujinio pistoleto. Duris jie išmušė ir į butą įsiveržė. Įsiveržus į butą, R. B. parodė į vieną iš vyriškių ir jie abu ėmė jį mušti. Tuo metu E. Ž., prikišusi prie to vyriškio veido dujinį pistoletą, šaudė. Kambaryje buvo nukentėjusi ir vaikai.

Nuteistoji šioje byloje E. Ž. parodė, kad, nuėjus į bendrabučio laiptinę ir rado joje R. B.. Į butą jie pateko jėga. K. Ž. ir R. B. daužė bei spardė duris. Patekus į butą, R. B. spardė, o kaltinamasis K. Ž. beisbolo lazda mušė ir spardė nukentėjusįjį A. Ž.. Ji, eidama į laiptinę, pasiėmė dujinį pistoletą ir, nuėjusi, juo šaudė tiek bendrabučio koridoriuje, tiek ir pridėjusi ginklą prie A. Ž. veido bendrabučio kambaryje Nr 202.

Liudytojai G. J. ir E. J. parodė, kad, įvykio dieną jiems pagal iškvietimą atvykus į vietą, jautėsi dujų kvapas, o bendrabučio kambaryje Nr. 202 ant žemės gulėjo sumuštas vyriškis. Nukentėjusi tvirtino, jog tų asmenų, kurie sumušė, nėra, jog jie pabėgo, nors K. Ž., E. Ž. ir R. B. buvo šalia. Matė, kad kambary buvo ir vaikai.

2007 m. balandžio 4 d. įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota, kad bendrabučio tipo gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini) kambario durys penkiose vietose įlaužtos. Koridoriuje prie kambario ir kambaryje ant grindų rastos ir paimtos kulkos bei tūtelės.

Teismo medicinos specialisto išvados aktu Nr. (duomenys neskelbtini) konstatuota, kad 2007 m. balandžio 9 d M. Ž. mirė dėl vienu trauminiu poveikiu padaryto dešinės smilkinininės pusės sumušimo bei dešiniojo smilkinkaulio sulaužymo, kurie, kraujui išsiliejus virš kietojo smegenų dangalo dešinėje momeninėje-smilkininėje srityje, komplikavosi galvos smegenų pabrinkimu bei apipusiu plaučių uždegimu.

Tuo pačiu teismo medicinos aktu taip pat konstatuota, kad kitais dviem trauminiais poveikiais M. Ž. buvo padaryti sumušimai su poodinėmis ir minkštųjų audinių kraujosruvomis kairėje veido pusėje, smakre bei žande ir abiejose smilkininėse pusėse ties ausimis.

Įsiteisėjusiu 2008 m. birželio 16 d. nuosprendžiu konstatuota, kad iki šio įvykio kaltinamasis ir mirusysis A. Ž. jokių tarpusavio santykių bei konfliktų neturėjo. Ketinimas prieš A. Ž. pavartoti smurtą ir jį sumušti, kilo po to, kai, pasak kaltinamojo, buvo norėta sumušti jo sūnų. Toks smurto prieš A. Ž. vartojimo pretekstas buvo menkavertis, nes realiai jokie smurto veiksmai prieš kaltinamojo vaiką pavartoti nebuvo. Tarp A. Ž. ir R. B. kilęs incidentas užsibaigė tik pagrasinimu. Tolimesnė eiga rodo, kad R. B. nunešė vaiką pas kaimynę, o A. Ž. su liudytoju A. S. nuėjo į tualetą. Pasak kaltinamojo R. B., jis, pasiėmęs beisbolo lazdą, nuėjo į tualetą ir pasišnekėjęs išsiskyrė. Ir tik atėjus nuteistiesiems K. Ž. su E. Ž. bei kaltinamojo R. B. sugyventinei, noras sumušti A. Ž. kilo iš naujo. Kilus tokiam norui, viešoje vietoje, t.y. bendrabučio koridoriuje buvo pradėta triukšmauti, buvo vartojami keiksmažodžiai, spardomos, daužomos ir išlaužiamos 202 kambario durys, šaudoma iš pistoleto. Akivaizdu, jog tokie patekimo į A. Ž. butą veiksmai buvo įžūlūs ir vandališki. Įžūlumą rodo ir tai, kad, išmušus kambario duris ir patekus į vidų, tame bute buvusių nukentėjusios ir josios vaikų akivaizdoje, kaltinamasis R. B. spardė ant grindų gulintį A. Ž.. Tokiais veiksmais jis demonstravo niekinantį požiūrį į aplinkinius, parodė aiškų visuomenės negerbimą, elementarų moralės ir elgesio normų niekinimą bei elgėsi iššaukiančiai. Dėl bendrabutyje sukelto triukšmo, taip pat buvo sutrikdyta jo gyventojų rimtis. Išsigandę gyventojai buvo išėję iš savo kambarių ir būriavosi piktindamiesi koridoriuje. Tai teismo posėdyje patvirtino į įvykio vietą atvykęs liudytojas E. J.. Viešoje vietoje įžūliai ir vandališkai elgdamasis, kaltinamasis demonstravo nepagarbą aplinkai ir, sutrikdęs viešą tvarką bei rimtį, elgėsi chuliganiškai, tad ši jo padaryta nusikalstama veika laikytina viešosios tvarkos pažeidimu ir kvalifikuojama pagal BK 284 str. 1 d..

Kaltinamasis R. B. kaltu pilnai prisipažino ir nuoširdžiai gailisi, tad jo prisipažinimas ir nuoširdus gailėjimasis pripažįstamas atsakomybę lengvinančia aplinkybe.

Įvykio eiga rodo, kad kaltinamojo R. B. veiksmus įvykio vietoje lėmė spontaniškumas. Jojo susitarimas su kitais asmenimis pasireiškė konkliudentiniais veiksmais. K. Ž. mušant A. Ž. beisbolo lazda, E. Ž. šaudant iš pistoleto, kaltinamasis R. B. spardydamas A. Ž., pritarė įvykio vietoje atliekamiems veiksmams ir, kartu su kitais asmenimis buvo daromų veiksmų, pažeidžiant viešąją tvarką, bendravykdytojas. Vadinasi, darydamas šį nusikaltimą, jis veikė bendrininkų grupėje, tad nusikaltimo padarymas bendrininkų grupėje laikomas jojo atsakomybę sunkinančia aplinkybe.

Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamajam R. B. apsvaigimas nuo alkoholio nors ir inkriminuotas, bet atsakomybę sunkinančia aplinkybe nepripažintas. Kaltinamojo R. B. bei nuteistųjų K. Ž. ir E. Ž. parodymai rodo, jog iki nusikalstamų veikų padarymo, jie visi vartojo alkoholinius gėrimus. Vadinasi, nusikalstamą veiką jis taip pat padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio. Šiuo konkrečiu atveju, būtent girtumas ne tik sustiprino, bet ir nulėmė agresyvius kaltinamojo R. B. veiksmus, neadekvačią jo reakciją į menkavertę priežastį, tad akivaizdu, kad, būtent girtumas ir nulėmė kaltinamojo R. B. nusikalstamus veiksmus, todėl apsvaigimas nuo alkoholio pripažįstamas jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe.

Motyvuojamoji dalis

Skiriant bausmę kaltinamajam R. B. atsižvelgiama į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; į jo sunkumo pobūdį; į teisiamojo asmenybę (teisiamas ne pirmą kartą, ankstesni teistumai neišnykę); į tai, kad šios bylos nagrinėjimo metu padarė naują tyčinę nusikalstamą veiką ir šiuo metu atlieka bausmę už jo padarymą; į tai, kad jo atsakomybę lengvina prisipažinimas ir nuoširdus gailėjimasis, o sunkina nusikaltimo padarymui įtakos turėjęs apsvaigimas nuo alkoholio ir nusikaltimo padarymas bendrininkų grupėje; į nusikaltimo padarymo aplinkybes, priežastis bei pasekmes; į kaltinamojo amžių, sveikatos būklę ir jo šeimyninę padėtį.

Nukentėjusi O. P. į teismo posėdį neatvyko, tad BPK 252 str. tvarka civilinis ieškinys paliekamas nenagrinėtas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis BPK 297, 299, 302 straipsniais, 303 str.1 ir 2 d.

nusprendžia:

R. B. pripažinti kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą BK 284 str. 1 d. ir nubausti jį laisvės atėmimu vieneriems metams.

BK 63 str. 1, 4, 9 d. tvarka paskirtą bausmę iš dalies sudedant subendrinti su 2008 m. spalio 6 d. Alytaus rajono apylinkės teismo nuosprendžiu skirta bausme ir galutinę subendrintą bausmę paskirti dvejus metus laisvės atėmimo, atliekant bausmę pataisos namuose.

Bausmės atlikimo pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos, t.y. nuo 2008 m. gruodžio 29 d.

Į bausmės atlikimo laiką įskaityti laiką, išbūtą suėmime nuo 2007 m. balandžio 11 d. iki 2008 m. sausio 13 d. ir laiką nuo 2008 m. rugpjūčio 8 d. iki šio nuosprendžio paskelbimo dienos, t.y. iki 2008 m. gruodžio 29 d. įskaitytinai.

Nukentėjusios O. P. civilinį ieškinį BPK 252 str. tvarka palikti nenagrinėtą.

Nuosprendis per 20 d. nuo jo paskelbimo, o nuteistajam R.B. nuo nuosprendžio nuorašo jam įteikimo dienos, gali būti skundžiamas Respublikos Apeliaciniam teismui per šį Apygardos teismą.