Klaipėdos apygardos teismo nutartis

2019-01-25 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. AN2-33-380/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2019-01-25
Bylos Nr.
AN2-33-380/2019
Teisminio proceso Nr.
4-06-3-01245-2018-6
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Aurelija Sadauskaitė
Pažeidėjas
M. J.
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla Nr. AN2-33-380/2019Teisminio proceso Nr. 4-06-3-01245-2018-6Procesinio sprendimo kategorijos: 1.5.7; 16.9.15; 21.11.8; 21.11.10 (S)
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. sausio 25 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Aurelija Sadauskaitė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn traukiamo M. J. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2018 m. spalio 30 d. nutarties administracinio nusižengimo byloje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos (toliau – Institucija) Administracinės veiklos ir eismo įvykių tyrimo skyriaus specialistė 2018 m. birželio 26 d. surašė M. J. administracinio nusižengimo protokolą už tai, kad jis, būdamas juridinio asmens atsakingu asmeniu, per tris darbo dienas nuo pranešimo apie administracinį nusižengimą gavimo dienos nepateikė duomenų apie asmenį, kuris administracinio nusižengimo padarymo metu 2018 m. balandžio 11 d. 18.17 val. kelyje Klaipėda – Kretinga naudojosi transporto priemonės savininkui (valdytojui) priklausančia transporto priemone. M. J. neatliko transporto priemonės valdytojo pareigų, numatytų Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo (toliau – SEAKĮ) 20 straipsnyje, todėl jo veika kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 431 straipsnio 1 dalį. Institucijos 2018 m. rugpjūčio 22 d. nutarimu M. J. pagal ANK 431 straipsnio 1 dalį paskirta nuobauda – 150 Eur dydžio bauda. M. J. Institucijos nutarimą apskundė.

Žemesnės instancijos teismas

2. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmai, išnagrinėję administracinio nusižengimo bylą, 2018 m. spalio 30 d. nutartimi M. J. skundą atmetė, skundžiamą Institucijos 2018 m. rugpjūčio 22 d. nutarimą paliko nepakeistą.

Šalies argumentai

3. Apeliaciniu skundu M. J. prašo panaikinti Klaipėdos apylinkės miesto rūmų 2018 m. spalio 30 d. nutartį ir jo skundą tenkinti. Apeliaciniame skunde teigiama, kad administracinio nusižengimo bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas detaliai neišnagrinėjo visų uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „(duomenys neskelbtini)“ vardu pateiktų raštų kaip skundo rašytinių įrodymų ir kategoriškai nesutiko nagrinėti visų greičio viršijimo atvejų kaip vienos veikos. Pasak apelianto, tai rodė teisėjo šališkumą ir nenorą gilintis į bylos esmę. Esą administracinio nusižengimo byloje UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateikti raštai įrodo, kad su policija buvo norima aktyviai bendradarbiauti siekiant nustatyti vairavusį asmenį, tačiau pirmosios instancijos teismas nevertino visos įrodomosios medžiagos, kuri patvirtina Institucijos siekį bausti už tą pačią veiką keliolika kartų, o tai neva pamina dvigubo baudžiamumo negalimumo, sveiko proto, teisingumo, sąžiningumo principus. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ kreipėsi į Instituciją su prašymu pratęsti duomenų pateikimo terminą dėl sudėtingumo nustatant kaltininką. Pasak M. J., Institucija, demonstruodama norą kuo greičiau nubausti, surašė jam administracinio nusižengimo protokolą, tokiu būdu neva buvo apribota galimybė pateikti prašomus duomenis laiku bei pažeista ANK 577 straipsnio 1 dalies 5 bei 4 punktuose įtvirtinta administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens teisė į prašymų bei reikšmingų (policijos prašomų) duomenų pateikimą. M. J. pažymi, kad visi greičio viršijimo atvejai užfiksuoti vienoje vietoje bei tuo pačiu automobiliu, todėl turėtų būti vertinami kaip viena veika. M. J. teigia informaciją apie vairavusius asmenis perdavęs Institucijai raštu Nr. (duomenys neskelbtini). Apeliantas teigia pirmosios instancijos teismo prašęs atidėti teismo posėdį, kol bus išspręstas analogiškų bylų sujungimo klausimas, tačiau bylą nagrinėjęs teisėjas pareiškė, jog ANK nenumato, kad bylos dėl skundų dėl ne teismo tvarka priimtų nutarimų administracinio nusižengimų bylose būtų sujungtos ir minėto prašymo netenkino. M. J. teigia, kad nors ANK nenumato tokių bylų sujungimo, bet ir nedraudžia. Siekiant proceso greitumo teismas turi teisę sujungti bylas vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) normomis, todėl minėtasis pirmosios instancijos teismo procesinis sprendimas pažeidė apelianto teisę skųsti ir patikrinti nutarties, kuria atsisakyta sujungti bylas, pagrįstumą. Apeliantas teigia, kad pirmosios instancijos teismas paviršutiniškai išnagrinėjo bylą, dėl to neteisingai pagal ANK 641 straipsnį įvertino Institucijos priimto nutarimo teisėtumą bei pagrįstumą, taip pat neišnagrinėjo visos įrodomosios medžiagos, nekreipė dėmesio į policijos darbo pažeidimus, susijusius su ANK 563 straipsnyje reglamentuotos administracinės teisenos paskirties nesilaikymu, ANK 577 straipsnyje įtvirtintų administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens teisių nepaisymu, nenagrinėjo galimybės grąžinti bylą į policiją vienos baudos skyrimui, nepagrįstai neleido sujungti administracinio nusižengimo bylų.

Atsiliepimas

4. Atsiliepimu į apeliacinį skundą Institucija nesutinka su apeliaciniu skundu, prašo apeliacinį skundą atmesti ir palikti galioti skundžiamą Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2018 m. spalio 30 d. nutartį.

Motyvuojamoji dalis

5. Apeliacinis skundas atmestinas.

6. Apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 652 straipsnio 1 dalis).

7. Apeliantas savo skunde teigia, jog pirmosios instancijos teismo teisėjo Eugenijaus Antanausko šališkumą ir nenorą gilintis į bylos esmę rodo tai, kad teisėjas nesutiko bendrai nagrinėti visų greičio viršijimo atvejų kaip vienos veikos.

8. Teismas akcentuoja, jog nagrinėjamoje administracinio nusižengimo byloje apeliantui administracinė atsakomybė taikoma ne už administracinius nusižengimus, padarytus viršijus greitį (ANK 416 straipsnis), o pagal ANK 431 straipsnio 1 dalį dėl duomenų nepateikimo apie įmonei priklausančiu automobiliu greitį viršijusius vairuotojus, turint pareigą tokius duomenis pateikti.

9. ANK 38 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog kai vienas asmuo padaro du arba daugiau administracinių nusižengimų, administracinė nuobauda skiriama už kiekvieną administracinį nusižengimą atskirai. To paties straipsnio 2 dalis reglamentuoja administracinės atsakomybės taikymą tais atvejais, kai asmens vienu metu padaryta veika ar veikos užtraukia administracinę atsakomybę pagal kelis šio kodekso straipsnius ar straipsnio dalis.

10. Iš administracinio nusižengimo bylos duomenų bei paties apelianto teiginių matyti, jog visi greičio viršijimo atvejai įvyko skirtingomis datomis bei (arba) laiku, nes jie užfiksuoti laikotarpiu nuo 2018 m. kovo 27 d. 17.43 val. iki 2018 m. gegužės 15 d. 22.54 val.

11. Remiantis ANK 38 straipsniu ir atsižvelgiant į tai, kad visi greičio viršijimo atvejai užfiksuoti skirtingu laiku, taip pat įvertinus paties M. J. 2018 m. rugpjūčio 14 dienos rašte Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 59) pateiktus duomenis, jog pranešimuose nurodytomis pažeidimų datomis bendrovės automobilį „Škoda Fabia“, kurio valstybinis numeris yra (duomenys neskelbtini) vairavo įmonės darbuotojai D. D., A. G., P. L., G. B., S. B., galima konstatuoti, kad užfiksuoti greičio viršijimo atvejai galėjo būti padaryti ir ne vieno asmens.

12. Atsižvelgiant į tai, kad greičio viršijimo atvejai galėjo būti padaryti ne vieno asmens, Institucijos pareigūnai neturėjo teisinio arba faktinio pagrindo už 15 atskirų administracinių nusižengimų (greičio viršijimo atvejų) surašyti vieną administracinio nusižengimo protokolą.

13. Siekiant, kad administracinėn atsakomybėn būtų patraukti būtent tie asmenys, kurie padarė administracinius nusižengimus, Institucijos pareigūnams buvo būtina nustatyti greitį juridiniam asmeniui priklausančiu automobiliu „Škoda Fabia“, kurio valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), viršijusius konkrečius asmenis.

14. Pagal SEAKĮ 20 straipsnio 2 dalį, siekiant išaiškinti teisės pažeidimą, tikrinančio pareigūno, savivaldybės administracijos įgalioto pareigūno reikalavimu juridinio asmens vadovas ar kitas atsakingas asmuo privalo šiam pareigūnui nurodyti ANK nustatytus duomenis apie asmenį, kuris nusižengimo padarymo metu naudojosi juridiniam asmeniui priklausančia transporto priemone, todėl Institucijos pareigūnai kreipėsi į UAB „(duomenys neskelbtini)“ dėl vairavusių automobilį asmenų duomenų pateikimo.

15. M. J. UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorės 2018 m. sausio 2 d. įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl transporto atsakingo asmens skyrimo“ (b. l. 9) yra paskirtas atsakingu asmeniu už UAB „(duomenys neskelbtini)“ transporto paskirstymą darbuotojams ir jų kontrolę, techninės apžiūros bei draudimo polisų galiojimo užtikrinimą, važtaraščių ir transporto apskaitos dokumentų pildymą, todėl pareigą pateikti duomenis apie asmenį (asmenis), kuris (kurie) nusižengimo padarymo metu naudojosi juridiniam asmeniui priklausančia transporto priemone, turėjo būtent jis.

16. Atsižvelgiant į tai, kad Institucijos pareigūnai neturėjo jokio pagrindo už 15 atskirų administracinių nusižengimų (t.y. greičio viršijimo atvejų), tikėtinai padarytų skirtingų asmenų, surašyti vieną administracinio nusižengimo protokolą, nėra pagrindo išvadai, jog Institucijos pareigūnai turėjo pareigą visų minėtų greičio viršijimo atvejų tyrimą sujungti į vieną bylą. Dėl šios priežasties apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog Institucijos pareigūnai pagrįstai kiekvieną greičio viršijimo atvejį tyrė atskirai ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ siuntė atskirus pranešimus dėl duomenų apie asmenį (asmenis), kuris (kurie) nusižengimo padarymo metu naudojosi juridiniam asmeniui priklausančia transporto priemone, pateikimo, o M. J. po kiekvieno reikalavimo atsirado pareiga reikalaujamus duomenis pateikti per tris darbo dienas (ANK 611 straipsnio 2 dalis), todėl teismas daro išvadą, jog apeliantui nepateikus duomenų apie kiekvieną asmenį (asmenis), kuris (kurie) nusižengimo padarymo metu naudojosi juridiniam asmeniui priklausančia transporto priemone, jis kiekvienu duomenų nepateikimo atveju pažeidė SEAKĮ 20 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą pareigą bei tokiu būdu (duomenų per nustatytą terminą nepateikimu) padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 431 straipsnio 1 dalyje.

17. Nesutiktina su apelianto teiginiu, kad atskirai administracinio nusižengimo bylą išnagrinėjęs pirmosios instancijos teismo teisėjas buvo šališkas. ANK 576 straipsnio 2 dalyje numatyta, jog teisėjams ir administracinio nusižengimo bylą tiriantiems ir nagrinėjantiems pareigūnams, specialistams, ekspertams, vertėjui, teismo posėdžių sekretoriui, jei jis dalyvauja, mutatis mutandis taikomi BPK numatyti nušalinimo pagrindai, kurie yra numatyti BPK 58 straipsnio 1 ir 2 dalyse. Apeliantas teigdamas, jog pirmosios instancijos teisme bylą nagrinėjęs teisėjas buvo šališkas, nenurodo jokių BPK 58 straipsnyje numatytų teisėjo šališkumo pagrindų išskyrus tai, kad teisėjas išnagrinėjo administracinio bylą atskirai. Pažymėtina, kad pats apeliantas, nepaisant to, jog teigia, kad pirmosios instancijos teismo teisėjas buvo šališkas, BPK numatyta teisėjo nušalinimo teise nesinaudojo. Dėl šios priežasties apeliacinės instancijos teismas apelianto teiginius laiko deklaratyviais. Taip pat atkreiptinas apelianto dėmesys į tai, kad ne tokio, kokio tikėjosi administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo procesinio sprendimo priėmimas negali būti teisėjo šališkumo įrodymas ar teisėjo nušalinimo pagrindas.

18. Negalima sutikti ir su apeliacinio skundo argumentu, kad iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateiktų raštų galima matyti, kad buvo norima aktyviai bendradarbiauti su policija dėl vairavusio asmens nustatymo, nes, kaip matyti iš byloje esančių duomenų, M. J. turėjo galimybę iš automobilio vaizdo fiksavimo medžiagos nustatyti vairavusius asmenis. Apeliantas savo 2018 metų rugsėjo 27 d. skunde dėl Institucijos 2018 m. rugpjūčio 22 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. 30-ANR-N-11115-2018 (ROIK:18087904266) (b. l. 3–7)) teigia negalėjęs panaudoti automobilio vaizdo fiksavimo medžiagos, nes esą ji ilgiau nei vienas mėnuo nesaugoma (b. l. 4). Nepaisant to, kad iš administracinio nusižengimo byloje esančių duomenų negalima nustatyti, kada apeliantas iš Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato sužinojo apie automobiliu „Škoda Fabia“, kurio valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), padarytus administracinius nusižengimus, tačiau atsižvelgiant į tai, kad M. J. jau 2018 m. gegužės 21 d. pateikė Klaipėdos apskrities vyriausiajam policijos komisariatui raštišką prašymą „Dėl administracinių nusižengimų už kelių eismo taisyklių pažeidimus informacijos pateikimo“ (b. l. 61), kuriame pats mini 15 greičio pažeidimų, galima teigti, kad apie minėtus pažeidimus apeliantas žinojo ne vėliau kaip 2018 m. gegužės 21 d. Atsižvelgiant į M. J. nurodytą informaciją, jog automobilio vaizdo fiksavimo medžiaga saugoma vieną mėnesį, darytina išvada, kad tokiu atveju jis galėjo tiksliai nustatyti automobilį „Škoda Fabia“ (valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) 2018 m. gegužės 15 d. 22.54 val. vairavusį bei greitį viršijusį asmenį, tačiau iš administracinėje byloje esančio rašto Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, jog apeliantas apsiribojo išvardydamas asmenis, vairavusius „Škoda Fabia“ 2018 metų kovo – gegužės mėnesiais, tačiau tiksliai nenurodė, kada ir kuris bendrovės darbuotojas automobilį vairavo, nors tokią galimybę turėjo. Tai paneigia apelianto argumentą, jog jis norėjo aktyviai bendradarbiauti su policija siekiant nustatyti vairavusį asmenį. Darytina išvada, jog apeliantas formaliai atsakė Institucijos pareigūnams, siekiantiems išsiaiškinti administracinius padariusius asmenis, o ne bendradarbiavo su jais įstatymų nustatyta tvarka.

19. Svarbu ir tai, jog administracinio nusižengimo byloje M. J. pozicija nebuvo nuosekli. 2018 m. rugsėjo 27 d. skunde „Dėl Institucijos 2018 m. rugpjūčio 22 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. 30-ANR-N-11115-2018 (ROIK:18087904266)“ jis nurodė, jog „2018 m. gegužės mėn. UAB „(duomenys neskelbtini)“ iš Institucijos gavo du atskirus pranešimus dėl Užfiksuotų kelių eismo taisyklių pažeidimų (ROIK:18082757784, apie padarytą pažeidimą 2018 m. balandžio 4 d., 18.10 val.) bei ROIK: 18082875404 (apie padarytą pažeidimą 2018 m. balandžio 5 d., 10.33 val.)“ (b. l. 3), tačiau UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2018 m. rugpjūčio 14 d. rašte „Dėl informacijos pateikimo“ apeliantas jau nurodo, jog „tik 2018 m. birželio 14 d. Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos Administracinės veiklos ir eismo įvykių tyrimo skyriaus raštu Nr. 30-S-15495(4.68) atsiųsti 14 pažeidimų pranešimai“ (b. l. 15). Todėl pažymėtina, jog šiuose raštuose nesutampa apelianto pateikiama informacija apie tai, kada jis sužinojo apie administracinius nusižengimus, todėl jo argumentas, kad jis negalėjo pateikti duomenų Institucijai dėl jos delsimo ir siekio kuo greičiau nubausti, yra teisiškai nepagrįstas ir atmestinas.

20. Nepaisant to, kad apeliantas nurodo, jog informaciją apie vairavusius asmenis perdavė Institucijai raštu Nr. (duomenys neskelbtini), teismas pažymi, jog pagal SEAKĮ 20 straipsnio 2 dalį, juridinio asmens vadovas ar kitas atsakingas asmuo privalo pareigūnui nurodyti ANK įvardytus nustatytus duomenis apie asmenį, kuris nusižengimo padarymo metu naudojosi juridiniam asmeniui priklausančia transporto priemone. ANK 611 straipsnio 2 dalis numato, jog juridinio asmens vadovas ar kitas atsakingas asmuo per tris darbo dienas nuo pranešimo apie administracinį nusižengimą gavimo dienos privalo pranešti duomenis apie asmenį (vardą, pavardę, asmens kodą arba gimimo datą, gyvenamąją vietą, dokumento, suteikiančio teisę vairuoti transporto priemones, išdavimo datą, numerį ir dokumentą išdavusią instituciją), kuris administracinio nusižengimo padarymo metu naudojosi transporto priemonės savininkui (valdytojui) priklausančia transporto priemone. Atsižvelgiant į tai, kad M. J. nurodė tik įmonei priklausantį automobilį vairavusių asmenų vardus ir pavardes, tokio informacijos pateikimo negalima vertinti kaip tinkamo ANK 611 straipsnio 2 dalyje numatytos pareigos įvykdymo. Darytina išvada, jog M. J. padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 431 straipsnio 1 dalyje.

21. Apibendrindamas visa tai, kas išdėstyta, apygardos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes (ANK 567 straipsnis), tinkamai pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, įvertino byloje esančius įrodymus (ANK 569 straipsnis) ir priėmė teisingą procesinį sprendimą. Pirmosios instancijos teismo nutarimas, patikrinus jį neperžengiant apeliacinio skundo ribų, yra teisėtas ir pagrįstas, todėl naikinti ar pakeisti teismo nutarimą dėl apeliaciniame skunde nurodytų motyvų nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2018 m. spalio 30 d. nutartį palikti nepakeistą ir M. J. apeliacinį skundą atmesti.

Nutartis neskundžiama.

Teisėja Aurelija Sadauskaitė