Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Kęstučio Jucio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Lino Šiukštos, Algimanto Valantino,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo kaltinamojo R. J. gynėjo advokato E. J. skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2016 m. spalio 18 d. nutarties, kuria kaltinamajam R. J. pratęstas kardomosios priemonės – suėmimo terminas trims mėnesiams, skaičiuojant šį terminą nuo 2016 m. spalio 25 d.

Teisėjų kolegija, susipažinusi su gauta baudžiamosios bylos medžiaga ir išnagrinėjusi kaltinamojo gynėjo skundą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. J. kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 25 straipsnio 3 dalį ir BK 260 straipsnio 3 dalį tuo, kad veikdamas organizuota grupe su V. G., L. K., kuriam ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas vadovaujantis BK 39¹ straipsnio ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 212 straipsnio 7 punkto nuostatomis, V. A., J. Š. ir kitu tyrimo metu nenustatytu asmeniu, neteisėtai įgijo, laikė ir gabeno labai didelį kiekį narkotinių medžiagų, t. y. nusikalstamą veiką padarė šiomis aplinkybėmis:

V. G. subūrė organizuotą grupę, į kurios sudėtį įėjo jis pats, L. K., V. A., J. Š., R. J. ir kitas tyrimo metu nenustatytas asmuo, parengė nusikalstamos veikos planą ir tarp grupės narių paskirstė vaidmenis:

V. G. organizavo neteisėtą labai didelio kiekio narkotinės medžiagos įgijimą, laikymą ir gabenimą bei pinigų perdavimą už narkotinę medžiagą;

L. K. – nuvykti iš Kėdainių į Vilnių, ir parodyti vietą R. J. bei tyrimo nenustatytam asmeniui, kur bus palikta narkotinė medžiaga, pranešti, kai pastarasis išvyks iš Kėdainių, ir pranešti, kai paims narkotinę medžiagą iš sutartos vietos;

V. A. – susitikti su V. G. atsiųstu tyrimo metu nenustatytu asmeniu ir paimti pinigus už narkotinę medžiagą – heroiną, sutartoje vietoje padėti labai didelį kiekį narkotinės medžiagos – heroino;

R. J. kartu su tyrimo metu nenustatytu asmeniu – iš Panevėžio miesto nuvykti į Kėdainius ir paimti L. K., kartu su L. K. ir tyrimo metu nenustatytu asmeniu nuvykti į sutartą vietą Vilniuje, iš jos paimti labai didelį kiekį narkotinės medžiagos – heroino bei atgabenti labai didelį kiekį narkotinės medžiagos – heroino į Panevėžį.

V. G. 2013 m. kovo 23 d. nuo 17 val. 18 min. iki 19 val. 28 min., telefonu ir per elektroninio pašto „gmail“ juodraštį, panaudojant prisijungimo slaptažodį, susitarė su V. A. apie tai, kad tą pačią dieną 20 val., pas V. A. atvyks tyrimo metu nenustatytas asmuo ir iš anksto perduos pinigus už narkotinę medžiagą – heroiną. Tą pačią dieną apie 20 val. 15 min., minėtas nenustatytas asmuo prie prekybos centro „Ermitažas“, esančio Ozo g. 25, Vilniuje, V. A., V. G. nurodymu, perdavė 28 000 Lt (8 109,36 Eur) už narkotinę medžiagą. Po to V. A. 299,35 g miltelių, kurių sudėtyje yra labai didelis kiekis – 74,510 g narkotinės medžiagos – heroino, padėjo sutartoje vietoje – prie garažų, esančių Savanorių pr. 174H, Vilniuje. Tą pačią dieną, t. y. 2013 m. kovo 23 d., 21 val. 38 min., V. G. telefonu pranešė V. A., kad nurodytą dieną minėto kiekio narkotinės medžiagos – heroino niekas negalės paimti. Po minėto skambučio, 21 val. 42 min., V. A. nurodymu, J. Š. iš sutartos vietos – prie garažų, esančių Savanorių pr. 174 H, Vilniuje, paėmė 74,510 g narkotinės medžiagos – heroino ir laikė su savimi iki 2013 m. kovo 25 d. 14 val. 04 min.

V. G., tęsdamas savo nusikalstamą veiką, 2013 m. kovo 25 d. nuo 11 val. 12 min. iki 12 val. 35 min., telefonu susitarė su L. K., kad šis už 100 Lt (28,96 Eur) atlygį kartu su R. J. ir tyrimo metu nenustatytu asmeniu iš Kėdainių nuvyks į Vilnių bei parodys vietą, kur bus palikta V. G. užsakyta narkotinė medžiaga, taip pat nurodė L. K. pranešti, kai išvyks iš Kėdainių. V. G. 11 val. 34 min. telefonu pranešė V. A., kad tą pačią dieną apie 17 val., iš sutartos vietos bus paimtas jo užsakytas labai didelis kiekis narkotinės medžiagos – heroino. Po to 13 val. 34 min., V. A. telefonu nurodė J. Š. į sutartą vietą – prie garažų, esančių Savanorių pr. 174 H, Vilniuje, padėti 74,510 g narkotinės medžiagos – heroino, o 14 val. 04 min. J. Š. patvirtino telefonu V. A., kad minėtą narkotinę medžiagą padėjo į sutartą vietą. Tą pačią dieną, t. y. 2013 m. kovo 25 d., apie 21 val. 10 min., R. J. su tyrimo nenustatytu asmeniu, automobiliu „Fiat Stilo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), iš Panevėžio atvyko į Kėdainius, kur prie prekybos centro „Techasas“, esančio J. Basanavičiaus g. 7, Kėdainiuose, paėmė L. K.. L. K. apie 21 val. 16 min., pranešė telefonu V. G. apie tai, kad jis jau vyksta į Vilnių, o pokalbio metu V. G. L. K. nurodė pranešti, kai paims narkotinę medžiagą iš sutartos vietos. Po to tęsdamas savo nusikalstamą veiką L. K. kartu su R. J. bei tyrimo nenustatytu asmeniu, automobiliu „Fiat Stilo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), apie 22 val. 55 min. įvažiavo į teritoriją, esančią prie Savanorių pr. 174 H, Vilniuje, kur L. K. iš sutartos vietos paėmė labai didelį kiekį, t. y. 74,510 g narkotinės medžiagos – heroino bei iš karto minėtame automobilyje perdavė R. J. ir tyrimo nenustatytam asmeniui. Po to apie 23 val. 15 min., L. K. pranešė V. G. apie įvykdytą jų susitarimą ir pats liko Vilniuje, o R. J. ir tyrimo nenustatytas asmuo, minėtą labai didelį kiekį narkotinės medžiagos – heroino, automobiliu „Fiat Stilo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), gabeno į Panevėžį, kai 2013 m. kovo 26 d. apie 00 val. 40 min., policijos pareigūnai kelyje Vilnius – Panevėžys, 71 km, pradėjo stabdyti R. J. vairuojamą automobilį „Fiat Stilo“, kurį sustabdyti pavyko minėto kelio 72 km. Sustabdžius R. J. buvo sulaikytas policijos pareigūnų, o tyrimo nenustatytam asmeniui pavyko pabėgti. Po to 2013 m. kovo 26 d. apie 03 val. 45 min., kelio Vilnius – Panevėžys automobilio „Fiat Stilo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), stabdymo vietos pradžioje (71 km) atliktos įvykio vietos apžiūros metu policijos pareigūnai rado ir paėmė išmestą labai didelį kiekį – 74,510 g – narkotinės medžiagos – heroino.

Vilniaus apygardos prokuratūros 2014 m. spalio 13 d. nutarimu buvo paskelbta R. J. paieška. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. spalio 22 d. nutartimi R. J. paskirta kardomoji priemonė – suėmimas. Lietuvos Respublikos generalinė prokuratūra 2014 m. lapkričio 13 d. išdavė Europos arešto orderį. 2014 m. lapkričio 25 d. R. J. paieška nutraukta, nes įtariamasis atvyko į Vilniaus apskrities vyriausiąjį policijos komisariatą ir tą pačią dieną R. J. buvo laikinai sulaikytas. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 26 d. nutartimi R. J. buvo palikta galioti paskirta kardomoji priemonė – suėmimas. Vėlesnėmis Vilniaus miesto apylinkės teismo bei Vilniaus apygardos teismo nutartimis suėmimo terminas R. J. buvo tęsiamas.

Gynėjas atkreipia dėmesį į tai, kad kaltinamasis Lietuvoje turi nuolatinę gyvenamąją vietą, niekada nesislapstė nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų ir teismo (ši aplinkybė konstatuota Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. gegužės 15 d., 2015 m. rugpjūčio 12 d., 2015 m. lapkričio 18 d. nutartyse). Be to, R. J. ruošiasi tuoktis, artimai bendrauja su tėvais ir jais rūpinasi, paleistas iš suėmimo įsidarbintų buvusioje darbovietėje UAB „(duomenys neskelbtini)“. Todėl gynėjo vertinimu, įvertinus šias aplinkybes bei į R. J. taikomo suėmimo trukmę, nėra pagrindo manyti, kad kaltinamasis darys naujus nusikaltimus.

Gynėjo manymu, BPK 119 straipsnyje įtvirtinti tikslai būtų pasiekti kaltinamajam taikant švelnesnes kardomąsias priemones, t. y. intensyvią priežiūrą ar 6 000 Eur dydžio užstatą. Skunde pažymima, kad kaltinamojo motina A. J. yra sumokėjusi 6 000 Eur dydžio sumą kaip užstatą į Lietuvos apeliacinio teismo depozitinę sąskaitą. Nors Lietuvos apeliacinis teismas 2016 m. vasario 3 d. nutartimi šią sumą grąžino, tačiau A. J. šios sumos neatsiėmė.

Skunde nurodoma, kad vien aplinkybė, jog byloje esantys duomenys leidžia pagrįstai manyti, jog R. J. galėjo padaryti jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, nesudaro pagrindo kaltinamajam taikyti pačią griežčiausią kardomąją priemonę. Gynėjas teigia, kad byloje nėra jokių objektyvių duomenų, patvirtinančių R. J. kaltę. Be to, gynėjas mano, kad apygardos teismas nepagrįstai pripažino, kad ši byla yra sudėtinga ir didelės apimties, jog kaltinamajam būtina taikyti suėmimą, siekiant užtikrinti tinkamą nusikalstamų veikų ištyrimą. Skunde pažymima, kad kaltinamasis jau davė parodymus pirmosios instancijos teisme.

Skunde nurodoma, kad suėmimo terminas kaltinamajam yra tęsiamas dvidešimt šešis mėnesius. Gynėjas pažymi, kad Vilniaus apygardos teismas formaliai išsprendė suėmimo pratęsimo kaltinamajam klausimą, nes nenurodė jokių išskirtinių aplinkybių, kurios pateisintų šio suėmimo trukmę. Be to, apygardos teismas nesivadovavo Europos Žmogaus Teisių Teismo praktika, t. y. kad taikant suėmimą, suėmimo skyrimo pagrindai turi būti itin pagrįsti bei visapusiškai įvertinti ir jog sprendžiant dėl asmens įkalinimo visuomet reikia remtis ne abstrakčiais argumentais, o konkrečiais faktais, susijusiais su kiekvienos bylos individualiomis aplinkybėmis.

Gynėjas prašo skundą tenkinti, o prokuroras – skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo R. J. gynėjo advokato E. J. skundas atmetamas.

Vilniaus apygardos teismo 2016 m. spalio 18 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta. Apygardos teismas, pratęsdamas kardomosios priemonės – suėmimo terminą kaltinamajam R. J., nepažeidė BPK 119, BPK 121, BPK 122, BPK 127 straipsnių bei Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos reikalavimų.

Atkreiptinas kaltinamojo gynėjo dėmesys į tai, kad skunde pateikti argumentai iš esmės jau buvo išnagrinėti Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. vasario 3 d., 2016 m. gegužės 6 d., 2016 m. liepos 26 d. nutartyse. Kaltinamojo R. J. gynėjas naujų argumentų dėl kardomosios priemonės – suėmimo panaikinimo skunde nenurodo. Teisėjų kolegija dar kartą pažymi, kad sąlygos pratęsti kaltinamajam R. J. kardomosios priemonės – suėmimo terminą šioje byloje yra, nes jis kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, už kurią baudžiamasis įstatymas numato griežtą laisvės atėmimo bausmę. Be to, skundą nagrinėjantis teismas sutinka su apygardos teismo išvada, kad šioje baudžiamojoje byloje yra surinkta pakankamai duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, jog kaltinamasis R. J. galėjo padaryti jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką (BPK 121 straipsnio 2 dalis). Tokie duomenys yra: kaltinamųjų, liudytojų parodymai, įvykio vietos apžiūros, kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo protokoluose, specialisto išvadoje, tarnybiniuose pranešimuose užfiksuoti ir kiti baudžiamojoje byloje esantys duomenys. Pažymėtina, kad svarstant dėl kardomosios priemonės – suėmimo skyrimo ar jo termino pratęsimo teisėtumo bei pagrįstumo, suimtojo kaltinamojo kaltės klausimas nesprendžiamas ir įrodymai nevertinami. Teismas negali pateikti išankstinio įrodymų vertinimo. Tai gali ir turi padaryti tik pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs baudžiamąją bylą iš esmės. Priešingu atveju, būtų pažeisti teismo nepriklausomumo ir nešališkumo principai. Todėl skundo argumentai dėl kaltinamojo R. J. kaltės atmetami kaip nepagrįsti ir negalintys panaikinti skundžiamos nutarties.

Kaltinamajam R. J. kardomosios priemonės – suėmimo terminas buvo pratęstas BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytu pagrindu, t. y. pagrįstai manant, kad būdamas laisvėje kaltinamasis gali daryti naujas nusikalstamas veikas. Šis kardomosios priemonės – suėmimo termino pratęsimo teorinis pagrindas buvo išanalizuotas Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartyje, todėl jis nekartojamas.

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad Vilniaus apygardos teismas pagrįstai nustatė BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytą pagrindą, t. y. kad yra pagrindas manyti, jog kaltinamasis darys BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytus naujus nusikaltimus. Pažymėtina, kad nusikaltimas, kurio padarymu kaltinamas R. J., patenka į BPK 122 straipsnio 4 dalyje numatytą nusikaltimų sąrašą. Be to, šis nusikaltimas priskiriamas labai sunkių nusikaltimų kategorijai, buvo ne atsitiktinis, o iš anksto suplanuotas, gerai organizuotas, galimai padarytas bendrininkaujant pavojinga bendrininkavimo forma – organizuota grupe. Skundžiamą nutartį priėmęs teismas pagrįstai atsižvelgė ir į tai, kad kaltinamasis praeityje teistas, teistumas neišnykęs. Be to, R. J. iki sulaikymo nedirbo, todėl pagrįstai manytina, jog iš nusikalstamos veikos kaltinamasis galimai siekė gauti piniginių lėšų pragyvenimui. Šios nurodytos aplinkybės, nusikalstamų veikų darymo sistemingumas, susiformavusios kaltinamojo antivisuomeninės nuostatos leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad būdamas laisvėje ir siekdamas išvengti gresiančios baudžiamosios atsakomybės R. J. gali daryti naujus nusikaltimus, numatytus BPK 122 straipsnio 4 dalyje.

Teisėjų kolegijos vertinimu, kaltinamojo gynėjo skunde nurodytos aplinkybės, apibūdinančios R. J. asmenybę, socialinius ryšius ar pažadas įsidarbinti nėra pakankamos kardomosios priemonės – suėmimo panaikinimui.

Dėl skunde išdėstytų argumentų apie suėmimo trukmę bei bylos sudėtingumą ir apimtį pažymėtina, kad šiuo metu baudžiamoji byla nagrinėjama Vilniaus apygardos teisme, todėl teismas nesivadovauja BPK 127 straipsnio 2 dalyje numatytomis nuostatomis (BPK 127 straipsnio 9 dalis). BPK 127 straipsnio 11 dalyje numatyta, kad viso baudžiamojo proceso metu suėmimas negali trukti ilgiau kaip du trečdalius didžiausios laisvės atėmimo bausmės, baudžiamajame įstatyme nustatytos už sunkiausią nusikaltimą, dėl kurio tiriama ir nagrinėjama byla. Skundžiamą nutartį priėmęs teismas šių reikalavimų nepažeidė. Vilniaus apygardos teismas, pratęsdamas kardomosios priemonės – suėmimo terminą, skundžiamoje nutartyje motyvuotai nustatė, kad R. J. taikyti švelnesnes kardomąsias priemones nėra jokio pagrindo. Šios išvados nepaneigia ir aplinkybė, kad į Lietuvos apeliacinio teismo sąskaitą buvo sumokėtas 6 000 Eur užstatas.

Teisėjų kolegija dar kartą pažymi, kad Vilniaus apygardos teismas, pratęsdamas kaltinamajam R. J. paskirtos kardomosios priemonės – suėmimo terminą, nei BPK nuostatų, nei Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatų, numatančių, jog niekam neturi būti atimta laisvė kitaip, kaip tokiais pagrindais bei pagal tokias procedūras, kokias yra nustatęs įstatymas, nepažeidė. Šiuo metu pačios griežčiausios kardomosios priemonės – suėmimo taikymas neprieštarauja proporcingumo, teisėtumo principams. Todėl BPK 119 straipsnyje numatytų tikslų nebus galima pasiekti švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kaltinamojo R. J. gynėjo advokato E. J. skundą atmesti.

Palikti galioti Vilniaus apygardos teismo 2016 m. spalio 18 d. nutartį, kuria kaltinamajam R. J. pratęstas kardomosios priemonės suėmimo – terminas trims mėnesiams, skaičiuojant šį terminą nuo 2016 m. spalio 25 d.

Nutartis galutinė ir neskundžiama.