Vilniaus apygardos teismo nutartis

Pranešejas Stasys Lemežis Teisejas Tadeušas Volkovskis Baudžiamoji byla Nr. 1A-118/10 Procesinio sprendimo kategorija: 1.1.7.1.; 1.1.7.2.7.; 1.1.8.1.; 1.1.8.3.; 1.1.8.6.2.; 1.1.8.6.14.; 1.1.11.; 1.2.14.3.2.1.; 1.2.14.3.2.2.; 2.1.2.12.; 2.1.15; (S).

2010 m. sausio 29 d.

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamuju bylu skyriaus teiseju kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Stasio Lemežio,

teismo posedyje apeliacine tvarka išnagrinejo baudžiamaja byla pagal nuteistuju R. G. (R. G. ) ir S. D. apeliacinius skundus del Vilniaus rajono apylinkes teismo 2009 m. spalio 22 d. nuosprendžio, kuriuo

R. G. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 180 str. 2 d. laisves atemimu 4 metams 2 menesiams, vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64 str. 1, 3 d. paskirta bausme iš dalies sudejus su Vilniaus miesto 3 apylinkes teismo 2008 m. spalio 24 d. nuosprendžiu paskirta bausme, paskirta galutine subendrinta laisves atemimo 4 (ketveriems) metams 5 (penkiems) menesiams bausme, ja atliekant pataisos namuose, i bausmes laika iskaitant laikinojo sulaikymo ir suemimo laika nuo 2009-01-03 iki 2009-10-22 ir nuo 2008-10-21 iki 2008-10-22, bausmes pradžia skaiciuojant nuo nuosprendžio paskelbimo dienos.

S. D. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 180 str. 2 d. laisves atemimu 3 (trejiems) metams 8 (aštuoniems) menesiams, bausme atliekant pataisos namuose, bausmes pradžia skaiciuojant nuo sulaikymo vykdant nuosprendi dienos.

Iš Z. D., S. D., R. G. Vilniaus teritorinei ligoniu kasai solidariai priteista 97,50 Lt už nukentejusiojo gydyma.

Iš Z. D., S. D., R. G. nukentejusiojo I. L. naudai solidariai priteista 950 Lt turtinei ir neturtinei žalai atlyginti. Del kitos dalies ieškinio priimtas nukentejusiojo I. L. atsisakymas nuo civilinio ieškinio.

Tuo paciu nuosprendžiu nuteistas Z. D. (Z. D.) nuosprendžio apeliacine tvarka neapskunde.

Aprašomoji dalis

nustate:

T.y. S. D. ir R. G. nuteisti už tai, kad jie padare nusikaltima, numatyta Lietuvos Respublikos BK 180 str.2 d.

Apeliacines instancijos teismo posedyje nuteistasis R. G. praše gražinti byla nagrineti iš naujo, jo gynejas jo apeliacini skunda praše tenkinti, nuteistasis S. D. palaike savo apeliacini skunda, jo gynejas praše skunda tenkinti ir skirti bausme, nesusijusia su laisves atemimu, prokuroras praše apeliacinius skundus atmesti, nuteistasis Z. D. praše elgtis teismo nuožiura.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistuju R. G. ir S. D. apeliaciniai skundai atmestini.

Apylinkes teismas išsamiai ištyre byloje esancius irodymus, nepažeisdamas BPK 301 str. reikalavimu, iš esmes teisingai juos ivertino ir pagristai nuteistojo S. D. nusikalstamus veiksmus kvalifikavo pagal Lietuvos Respublikos BK 280 str. 2 d.

S. D. apeliaciniame skunde nurodo, kad budamas mieguistas jis neisigilino i savo veiksmus, negalvojo dalyvauti apiplešime, taciau iš irodymu visumos, kuriais abejoti kolegija neturi pagrindo, matyti, kad pirmosios instancijos teismas pagristai konstatavo, kad kaltinamieji suvoke, kad jeigu jie nepanaudos fizinio smurto prieš nukentejusiji, negaus pinigu, kuriu ir atejo pasiimti, sieke nusikalstamos veikos padariniu ir ju norejo. Tai matyti ir iš pacio S. D. paaiškinimu, kuris pirmosios instancijos teismo posedyje paaiškino (t.3, b.l. 25-27), kad ideja buvo R. G.. Pas R. G. gere, išgere 4 litrus alaus. Prieš tai gere degtine. Kai R. G. su broliu atejo pas ji namo, jis miegojo. Kai atejo pas ji, jau turejo kaukes, o jis sau kauke pasidare namie. R. K. paveže; kai išlipo, R. G. jam dave beisbolo lazda. Jis žinojo, kad pastarasis turi pistoleta. Veliau, pas I. L. namuose, S. D. muše I. L. su lazda. Kai R. G. i ji kreipesi „džon“, jis sudave I. L. su beisbolo lazda. Jis I. L. sudave per rankas ir du kartus per nugara kambaryje, sake „atiduok pinigus geruoju ir mes išeisim“, R. G. irgi sake „atiduok pinigus ir išeisim“. Jie reikalavo 500 Lt, taip pasake R. G.. R. G. gasdino nukentejusiji su pistoletu, ji nukreipdamas i galva. Kai R. G. išejo ieškoti pinigu ir perdave jam I. L., pamate krauja prie jo galvos. Jis laike I. L., nes pastarasis priešinosi. Rado 400 Lt. Teismas atkreipia demesi i tai, kad nuteistasis S. D. pats pasigamino sau kauke, nusikalstamos veikos metu vartojo fizini smurta prieš I. L., sake „atiduok pinigus geruoju ir mes išeisim“, todel daro išvada, kad S. D. suvoke ir negalejo nesuvogti, kad dalyvauja plešime.

Apeliaciniame skunde nuteistasis S. D. teige, kad teismas neteisingai nurode, kad nusikaltima jis ivykde apsvaiges nuo alkoholio, nes jis pas L. L. namuose jau nebuvo apsvaiges nuo alaus. Kolegija mano, kad S. D. taip pateikdamas ivykius siekia išvengti pirmosios instancijos teismo nustatytos jo atsakomybe sunkinancios aplinkybes (BK 60 str. 9 p.). Ši S. D. versija atmetama todel, kad ji nenuosekli, ja pilnai paneigia kiti byloje esantys irodymai, kuriais abejoti kolegija neturi pagrindo. S. D. ikiteisminio tyrimo, 2009-03-24 itariamojo apklausos metu (t.1, b.l. 171-174) parode, kad jo neblaivumas turejo itakos nusikaltimo padarymui. Butu blaivas, nedarytu nusikaltimo. R. G. pirmosios instancijos teismo posedyje (t. 3, b.l. 27) paaiškino, kad 2009-01-01 atejo pas ji namo, gere alu, išgere 2 butelius po 2 litrus žalcio alaus. Jie norejo dar išgerti, nebuvo pinigu, jis nusprende apiplešti I. L. , visi sutiko. S. D. buvo girtas, nuejo namo išsimiegoti. Nuteistasis Z. D. pirmosios instancijos teismo posedyje paaiškino, kad (t.3, b.l. 24) mintis apiplešti nukentejusiji buvo R. G. . Visi buvo išgere, jei butu blaivus, to nebutu dare. Jie išgere 4 l. stipraus „žalcio“ alaus. S. D. prieš tai buvo išgeres. Ivertinusi išdestyta kolegija daro išvada, kad pirmosios instancijos teismas pagristai S. D. nustate BK 60 str. 9 p. numatyta atsakomybe sunkinancia aplinkybe kadangi mano, kad S. D. veika padare apsvaiges nuo alkoholio ir ši aplinkybe turejo itakos nusikalstamos veikos padarymui. Tai patvirtina ir apeliacinio skundo argumentai, iš kuriu matyti, kad S. D. savo apsvaigimo nuo alkoholio busena suvoke kaip mieguistuma, o ši busena, kaip matyti ne tik iš nustatytu aplinkybiu, bet ir iš jo apeliacinio skundo, turejo itakos nusikaltimo, už kuri jus nuteistas skundžiamu nuosprendžiu, padarymui.

Apeliaciniame skunde R. G. nurode, kad susipažistant su bylos medžiaga nebuvo vertejo i jo gimtaja lenku kalba, todel jis negalejo suprasti visos medžiagos, o pasitikejo gyneju, kad viskas gerai. Taciau pažymetina, kad istatymas reikalauja versti ne i gimtaja, o i jam suprantama kalba, šiuo atveju – i rusu kalba, kuria jis puikiai supranta ir laisvai kalba, kuo buvo isitikinta apeliacines instancijos teismo posedyje, kuriame nuteistasis R. G. paaiškino, kad rusiškai kalbeti moka, todel baudžiamojo proceso pažeidimu del vertimo i rusu kalba nera, istatymai nepažeisti. Be to, nuteistasis lietuviu kalbos mokesi mokykloje ir iš lietuviu kalbos turejo 4 balu pažymi. Nuteistojo R. G. paaiškinimais apeliacines instancijos teismo posedyje, kad jis pirmosios instancijos teismo saleje vertejo neturejo, o turejo tik nukentejusysis, nesuprato, kas parašyta nuosprendyje, nera pagrindo tiketi, nes jis to net nenurode lietuviškai surašytame jo apeliaciniame skunde (t.4, b.l. 9-10), be to, jis apeliacines instancijos teismo posedyje paaiškino, kad lietuviškai skaito, nors ir silpnai.

R. G. 2009-01-03 pranešimas apie itarima (t.2, b.l. 31-33) buvo iteiktas dalyvaujant gynejui advokatui S. B. ir vertejui S. G. , kuris dalyvavo ir 2009-01-03 itariamojo apklausos metu (t.2, b.l. 34-38), iš 2009-01-29 itariamojo parodymu patikrinimo vietoje protokolo (t.2, b.l. 40-41) matyti, kad jo metu dalyvavo gynejas ir verteja Edita Jurgel. 2009-01-29 itariamojo apklausos metu dalyvavo verteja Edita Jurgel (t.2, b.l. 52-54), 2009-03-25 itariamojo apklausos metu (t.2, b.l. 85-88) dalyvavo gynejas ir verteja Edita Jurgel. Pažymetina, kad minetuose apklausos protokoluose nurodyta, kad itariamasis pageidauja duoti parodymus rusu kalba ir šiuose puslapiuose yra tiek itariamojo, tiek verteju parašai, yra itariamojo irašai lietuviu kalba („Perskaiciau. Surašyta taisingai“ (t.2, b.l. 38), „Perskaitita man išversta, parasita taisingai“ (t.2, b.l. 54)), irašai kita kalba („Zapisana Verna mne piriwidzino“ (t.2, b.l. 88)) ir parašai. 2009-03-27 susipažinimo su visa ikiteisminio tyrimo medžiaga metu dalyvavo verteja Edita Jurgel, kuri buvo ispeta del atsakomybes pagal Lietuvos Respublikos BK 235 str. už melaginga ar žinomai neteisinga vertima, atlikus vertima i rusu kalba (t.2, b.l. 132, 133). Iš šio protokolo matyti, kad vadovaujantis BPK 57, 58 str. R. G. išaiškinus teise nušalinti verteja (kuri jam anksciau buvo ne karta vertusi) jis pareiške „Reikalingas virtejas“ ir pasiraše (t.2, b.l. 132). Susipažines su ikiteisminio tyrimo medžiaga R. G. pareiške (t.2, b.l. 133), kad „S materjalom ugalownowo dziela polnušci aznokomilsia, prosb dapolnuženi niimieju“, kas išversta kaip „su baudžiamosios bylos medžiaga visiškai susipažinau, prašymu, papildymu neturiu“, po pareiškimu pasiraše. Gynejas advokatas nurode, kad su baudžiamosios bylos medžiaga susipažino pilnai, prašymu papildyti ikiteismini tyrima neturi. Kolegija atsižvelgusi i išdestyta neturi teisinio pagrindo konstatuoti, kad ikiteisminio tyrimo metu buvo padaryti esminiai baudžiamojo proceso pažeidimai ir tenkinti R. G. prašyma panaikinti Vilniaus rajono apylinkes teismo nuosprendi ir gražinti byla ikiteisminiam tyrimui.

Lietuvos Respublikos BK 59 str. 1 d. 3 p. nustatyta, kad tai, kad kaltininkas savo noru atlygino ar pašalino padaryta žala, yra atsakomybe lengvinanti aplinkybe. Spresdamas del šios aplinkybes pripažinimo atsakomybe lengvinancia (Lietuvos Aukšciausiojo Teismo Baudžiamuju bylu skyriaus teiseju kolegijos 2007 m. birželio 5 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-437/2007) pirmos instancijos teismas atsižvelgia tik i turtines žalos dydi, padaryta nukentejusiajam, nes neturtine žala dar nebuna priteista. Tuo tarpu apeliacines instancijos teismas spresdamas klausima del BK 59 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytos atsakomybe lengvinancios aplinkybes pripažinimo, jau turi atsižvelgti ir i pirmos instancijos teismo nuosprendžiu priteistos turtines ir neturtines žalos atlyginima. Kita vertus (Lietuvos Aukšciausiojo Teismo Baudžiamuju bylu skyriaus teiseju kolegijos 2007 m. liepos 17 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-420/2007), BK 59 straipsnio 2 dalis nedraudžia teismui pripažinti atsakomybe lengvinancia aplinkybe ir tais atvejais, kai kaltininkas atlygina tik dali nuostoliu ar pašalina dali žalos. Tuomet atlygintos žalos dydis turi buti pakankamai didelis, sudaryti pagristas prielaidas tiketis neuždelsto likusios žalos dalies atlyginimo, kaltininko pastangos atlyginti likusia padarytaja žala buti nuoširdžiomis ir pan.

Nukentejusysis I. L. 2009-03-19 pareiškimu del ieškinio (t.1, b.l. 34-35) praše priteisti jam 1000 Lt neturtines žalos atlyginimui ir 350 Lt turtines žalos atlyginimui, nurodydamas, kad Z. ir S. D. atsipraše jo del plešimo ir gražino jam 50 Lt. Ikiteisminio tyrimo, 2009-03-19 papildomos liudytojo apklausos metu (t.1, b.l. 24-25), I. L. buvo nurodes, kad 2009-01-19 pas ji buvo ateje Z. ir S. D. , prisipažino, kad dalyvavo plešime ir gražino jam 50 Lt ir likusi turtine žala yra 350 Lt. Pirmosios instancijos 2009-07-02 teismo posedyje I. L. (t.3, b.l. 23) praše jam gražinti pensija ir atlyginti 1000 Lt žala už sveikatos sužalojima, praše jam priteisti 1350 Lt, nurode, kad vaistams galejo išleisti 350 Lt, vaistu pirkimo cekius turi namie, kai atvažiavo tyrejas, jam gražino 50 Lt. Baudžiamojoje byloje yra 2009-07-21 pakvitavimas (t.3, b.l. 34), kad I. L. (I. L. ) gavo iš R. G. 450 Lt (baudžiamojoje byloje Nr. 57-1-00007-09, Nr. 1-192-269/2009). Iš skundžiamo Vilniaus rajono apylinkes teismo 2009 m. spalio 22 d. nuosprendžio matyti, kad teismas tenkino nukentejusiojo I. L. civilini ieškini ir priteise jam 350 Lt turtinei (ivertines tai, kad iki teismo posedžio gražintu 50 Lt I. L. priteisti nepraše) ir 1000 Lt neturtinei žalai atlyginti, ivertino, kad po teismo posedžio R. G. I. L. gražino 450 Lt (i ka I. L. negalejo atsižvelgti prašydamas priteisti jam žalos atlyginima), taciau netiksliai nustate neatlygintinos priteistos žalos dydi (1350-450=900). Ivertinusi aplinkybe, kad gaves 50 Lt I. L. mažino patirta turtine žala, o taip pat tai, kad atlygintos žalos dydis artimas I. L. patirtai turtinei žalai, kolegija daro išvada, kad I. L. buvo atlyginta jam padaryta turtine žala ir liko priteistina 900 Lt neturtines žalos atlyginimo, todel nuosprendis keistinas netinkamai išsprendus kitus nuosprendžio klausimus.

Mineti bylos duomenys patvirtina apeliaciniuose skunduose nurodytas aplinkybes, kad R. G. I. L. atlygino 450 Lt, o S. D. I. L. atlygino 50 litu jo patirtos turtines žalos. Kolegija, ivertinusi išdestytas aplinkybes, tai, kad buvo atlyginta ženkli padarytos žalos dalis, kad apeliantu turtine padetis šiuo metu nesuteikia jiems galimybes atlyginti visa ju padaryta žala, R. G. ir S. D. atsakomybe lengvinancia aplinkybe pripažista tai, kad jie pašalino dali žalos (BK 59 str. 2 d.), taciau mano, kad ši aplinkybe, ivertinus smurtini nusikaltimo pobudi, bendra nustatytos ir atlygintos žalos dydi, nera itin reikšminga vertinant R. G. ir S. D. atsakomybe.

Teismu praktikos taikant bausmiu vykdymo atidejima (baudžiamojo kodekso 75 ir 92 straipsniai) Lietuvos Aukšciausiojo Teismo Baudžiamuju bylu skyriaus 2008-05-16 apžvalgoje (Lietuvos Aukšciausiojo Teismo biuletenis Teismu praktika 28, p. 349, 369) 7.2 p. išaiškinta, kad pritartina tokiai teismu praktikai, kai nuosprendžio rezoliucineje dalyje nurodoma, kad laisves atemimo bausmes vykdymo atidejimo termino pradžia skaiciuojama nuo nuosprendžio paskelbimo dienos, 19 išvadoje išaiškinta, kad teismo nuosprendžiu paskirtos bausmes vykdymo atidejimo termino pradžia skaiciuojama nuo tokio nuosprendžio paskelbimo dienos.

Pirmosios instancijos teismas, skirdamas nuteistiesiems R. G. ir S. D. bausmes Lietuvos Respublikos BK 41 str. ir 54 str. itvirtintu bausme siekiamu tikslu bei bendruju bausmes skyrimo pagrindu nepažeide. Teismas atsižvelge i padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsni, kaltes forma ir ruši, nuteistuju R. G. ir S. D. asmenybes, kaip bendrininku dalyvavimo darant nusikalstama veika forma ir iš dalies ruši, ju atsakomybe lengvinancia bei sunkinancias aplinkybes.

Nuteistieji R. G. ir S. D. padare tycini sunku nusikaltima (BK 11 str. 5 d., BK 180 str. 2 d.), ne tik grasindami panaudoti, bet ir kiekvienas asmeniškai panaudodami smurta, ne viena karta suduodami smugius tame tarpe ir i gyvybiškai svarbia galvos sriti. Nuteistuju atsakomybe lengvinanciomis aplinkybemis pripažinta tai, kad jie prisipažino padare nusikaltima ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.) ir pašalino dali žalos (BK 59 str. 2 d.), ju atsakomybe sunkinanciomis aplinkybemis pripažinta tai, kad jie nusikaltima padare veikdami bendrininku grupeje ir apsvaige nuo alkoholio (BK 60 str. 1 d. 1 ir 9 p.).

R. G. asmenybe charakterizuotina neigiamai: anksciau jis ne karta teistas, turi neišnykusi teistuma už dvi nusikalstamas veikas, kuriu vienos padarymo metu naudojo fizini smurta (t.2, b.l. 91-92, 103-106, 107-108), baustas už keliu eismo taisykliu pažeidimus (t.2, b.l. 97-99), nors ir nuo 2008-05-21 turi mažameti vaika (t.2, b.l. 90), taciau nera sudares santuokos, nedirba (t.3, b.l. 20), priklausomybes ligu sarašuose neirašytas (t.2, b.l. 111). Pagal BK 56 str. 1 d. recidyvistui už tycinio nusikaltimo padaryma paprastai skiriama laisves atemimo bausme. Nuteistasis R. G. nusikaltima padare neišnykus teistumui (t.2, b.l. 91-92, 103-106, 107-108, 3 d. 3 p. „a“ p.p.), todel jam pagristai paskirta laisves atemimo bausme. Nuteistajam R. G. teismas jau yra skyres laisves apribojimo bausme, taciau R. G. išvadu nepadare. Ivertinusi šias aplinkybes, kolegija daro išvada, kad bausmes tikslai gali buti pasiekti tik paskiriant laisves atemimo bausme. Ivertinus išdestyta, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismo R. G. paskirta vienintele BK 180 str. 2 d. numatyta laisves atemimo bausme, nors ir artima, taciau didesne nei BK 180 str. 2 d. sankcijoje numatytos laisves atemimo bausmes vidurkis, nera aiškiai per griežta.

S. D. anksciau neteistas (t.1, b.l. 177-178), administracine tvarka baustas už viešosios rimties trikdyma (t.1, b.l. 179), nedirba (t.3, b.l. 20), nurode, kad neoficialiai dirbo (t.3, b.l. 27), buvo registruotas darbo biržoje, priklausomybes ligu sarašuose neirašytas (t.1, b.l. 183). Kolegija, ivertinusi išdestytas aplinkybes, S. D. nusikalstamu veiksmu pobudi ir intensyvuma, daro išvada, kad jam paskirta vienintele BK 180 str. 2 d. numatyta laisves atemimo bausme, nežymiai didesne nei BK 180 str. 2 d. sankcijoje numatytos laisves atemimo bausmes vidurkis, nera aiškiai per griežta.

Pagal BK 75 str. 1 d. bausmes vykdymo atidejimas taikomas asmenims, nuteistiems laisves atemimu tik už nesunkius ar apysunkius tycinius nusikaltimus, todel nuteistiesiems R. G. ir S. D. nera teisinio pagrindo taikyti bausmes vykdymo atidejimo.

Apeliacinio skundo argumentai taip pat neduoda pagrindo švelninti bausmes – i tai, kad nuteistasis R. G. prisipažino padares jam inkriminuojama nusikaltima ir labai gailisi padares nusikaltima, jau karta atsižvelge pirmosios instancijos teismas, kadangi šia aplinkybe ivertino kaip atsakomybe lengvinancia ir i ja atsižvelge skirdamas bausme. Pažymetina, kad mažamecio sunaus, nepilnametes sugyventines turejimas bausmes skyrimui, šiuo atveju, nera pakankamai reikšmingas. Teismas nemano, kad S. D. bausmes atlikimo metu praras jo skunde nurodytas medienos apdirbimo staklininko ir betonuotojo specialybiu kvalifikacijas, bet mano, kad laisves atemimo vietoje jis gales plesti savo kvalifikacijas. Ivertinus jo padarytu nusikalstamu veiksmu pobudi apeliaciniame skunde ivardintas noras padeti senelei ir nuteistojo pasižadejimas ateityje nuolat dirbti ir nenusikalsti nera pakankamas pagrindas jam paskirtos bausmes švelninimui. Pažymetina, kad kadangi S. D. nusikalstamos veikos padarymo metu buvo sueje dvidešimt vieneri metai (jam buvo 22 metai), jo atžvilgiu teismas negalejo taikyti BK XI skyriaus (Nepilnameciu baudžiamosios atsakomybes ypatumai) nuostatu (BK 81 str. 2 d.), o, be to, jo vaidmuo nusikalstamos veikos padaryme nebuvo antraeilis, kaip Z. D. ir, kolegija mano, kad jo indelis nebuvo ženkliai mažesnis nei Z. D..

Pažymetina, kad nuteistiesiems R. G. ir S. D. paskirta bausme, nors ir neženkliai viršija BK 180 str. 2 d. sankcijoje numatytos laisves atemimo bausmes vidurki, taciau, ivertinus smurtini nusikaltimo pobudi ir nuteistuju veiksmus, nera aiškiai per griežta.

Ivertinusi aukšciau išdestytas aplinkybes, teiseju kolegija konstatuoja, kad Vilniaus rajono apylinkes teismo 2009 m. spalio 22 d. nuosprendis teisetas ir pagristas, keisti ar naikinti nuosprendi apeliaciniuose skunduose išdestytais motyvais nera teisinio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teiseju kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d. 1, 3 p., 328 str. 4 p.,

nutare:

nuteistuju R. G. (R. G.) ir S. D. apeliacinius skundus atmesti.

Vilniaus rajono apylinkes teismo 2009 m. spalio 22 d. nuosprendi pakeisti:

dali, kurioje priteista solidariai iš kaltinamuju nukentejusiojo naudai 950 Lt turtinei ir neturtinei žalai atlyginti išdestyti sekanciai - priteisti solidariai iš Z. D. , S. D. ir R. G. nukentejusiojo I. L. naudai 900 Lt neturtinei žalai atlyginti.

Teismo nuosprendžiu paskirtos bausmes vykdymo atidejimo Z. D. (Z. D. ) termino pradžia skaiciuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos, t.y. 2009 m. spalio 22 d.

Kita nuosprendžio dali palikti nepakeista.