- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2017-04-24
- Bylos Nr.
- I-443-644/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 3-62-3-02036-2016-4
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Audrius Grauželis
- Pareiškėjas
- E. S.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybei, atstovaujamai Pravieniškių pataisos namų
- Kategorijos
- 20.2.3.2Neturtinė žala
- 55.1Teismo sprendimas
Kauno apygardos administracinio teismo teisėjas Audrius Grauželis, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo E. S. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas E. S. skundu kreipėsi į teismą prašydamas priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos, 2 000 Eur neturtinei žalai atlyginti (b. l. 4-8).
Pareiškėjas skunde nurodė, jog laikotarpiais nuo 2015-10-01 iki 2016-07-01 buvo laikomas Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos 1-jo sektoriaus drausmės grupės kamerų tipo patalpose netinkamomis sąlygomis. Paaiškino, kad jam nebuvo užtikrintas minimalus teisės aktais reglamentuotas gyvenamasis plotas, kadangi 12-25 kv. m. ploto kamerose buvo laikoma nuo 4 iki 12 asmenų, be to, daug kamerų ploto užėmė baldai. Dėl vietos trūkumo nebuvo galimybės judėti, pareiškėjas patyrė nepatogumus. Pažymėjo, kad kameros buvo vėdinamos tik per langus, patalpose buvo drėgna ir tamsu. Dėl susilaupusios drėgmės puvo čiužiniai, rūdijo lovos, veisėsi parazitai. Natūralus apšvietimas į kamerą nepateko dėl ant lango pritvirtintų grotų. Žiemą patalpose buvo šalta, o vasarą – karšta. Teigė, kad pasivaikščiojimo kiemeliai nebuvo valomi, juose buvo gausu šiukšlių, pelėsio. Kiemelių stogai dengti asbestiniu šiferiu, asbesto taip pat yra pastato sienose ir kanalizacijoje, tai žalojo sveikatą. Netinkamos kalinimo sąlygos žemino orumą, sukėlė galvos skausmus, psichologinius išgyvenimus, bendravimo galimybių sumažėjimą, sukrėtimą.
Atsiliepimas
Atsakovo atstovas atsiliepime, kurį patikslino (b. l. 18-23, 93-96, 105-110) su pareiškėjo skundu nesutiko. Nurodė, jog pareiškėjas laikotarpiu nuo 2015-10-01 iki 2016-07-01 už rėžimo pažeidimus buvo laikomas šiose Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos 1-jo sektoriaus kamerų tipo patalpose: kameroje Nr. 5 (plotas 7,61 kv. m., įrengta 1 vieta), kameroje Nr. 13 (plotas 16,38 kv. m., įrengtos 4 vietos), karantino patalpoje Nr. 2 (plotas 36,73 kv. m., įrengta 10 vietų), kameroje Nr. 11 (plotas 7,61 kv. m., įrengta 1 vieta). Darė išvadą, kad ginčo laikotarpiu minimali gyvenamojo ploto norma kamerų tipo patalpose pareiškėjui buvo užtikrinta. Pažymėjo, kad pataisos namų kameros yra įrengtos laikantis Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklių reikalavimų. Pataisos namai yra sudarę sutartį su UAB „Dezinfa“, pagal kurią įstaigos objektuose periodiškai teikiamos kenkėjų kontrolės paslaugos. Informacija apie suteiktą paslaugą registruojama Graužikų ir nariuotakojų stebėjimo ir naikinimo darbų atlikimo (registravimo) žurnale. Pažymėjo, kad pagal pataisos namų direktoriaus 2011-07-20 įsakymu Nr. V-416 patvirtintą Gyvenamųjų, buitinių, pagalbinių patalpų valymo vykdymo tvarkos aprašą, gyvenamąsias patalpas valo patys jose laikomi nuteistieji. Tuo tikslu budintys asmenys yra aprūpinami valymo priemonėmis. Gyvenamosios patalpos, kuriose buvo laikomas pareiškėjas, vėdinamos per atveriamus langus, jose taip pat yra įrengtas mechaninis vėdinimas. Kauno visuomenės sveikatos centras kamerų, kuriose tuo metu atlikinėjo nuobaudas E. S., netikrino. Pažymėjo, kad įstaiga užtikrina temperatūros palaikymą nuteistųjų gyvenamosiose patalpose, šildymas į visas patalpas tiekiamas centralizuotai. Esant būtinumui, nuteistiesiems išduodami elektriniai šildytuvai ir ventiliatoriai. Kamerų, kuriose gyveno E. S., remontai ginčo laikotarpiu nebuvo atliekami. Informacija apie paprastuosius remontus nekaupiama. Įstaigoje patalpos remontuojamos pagal poreikį, atsižvelgiant į asignavimus. Uždarosios zonos kamerų techninė apžiūra atliekama kasdien, apžiūrų metu užfiksuoti pažeidimai šalinami nedelsiant. Gyvenamųjų pastatų, kuriuose gyveno pareiškėjas, stogai dengti šiferiu, dangoje yra asbestinio šiferio, tačiau paaiškino, kad asbesto dulkių pavojus atsiranda asbestinius statinius, konstrukcijas ir galinius laužant, ardant, apdorojant, kai aplinkoje pasklinda smulkios, akimi nematomos skaidulos. Įstaigoje nevykdomi darbai, dėl kurių galėtų atsirasti asbesto dulkių. Pareiškėjas nusiskundimų dėl blogų sąlygų, įtakojusių sveikatos būklę, neišsakė, tai patvirtina asmens sveikatos istorijos išrašas. Byloje nėra jokių įrodymų ar duomenų apie tai, kad pataisos namai ar jų pareigūnai būtų netinkamai atlikę savo pareigas, ar dėl įstaigos pareigūnų neveikimo ar veikimo būtų kilusi žala pareiškėjui. Pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų, kurie patvirtintų žalos faktą. Mano, kad pareiškėjas neįrodė nei vienos iš civilinės atsakomybės sąlygų. Prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Motyvuojamoji dalis
Skundas netenkintinas.
Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos atlyginimo, kurią pareiškėjas kildina iš to, kad jis buvo kalinamas Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos (toliau – ir Pravieniškių PN-AK) 1-jo sektoriaus drausmės grupės kamerų tipo patalpose teisės aktų reikalavimų neatitinkančiomis sąlygomis nuo 2015-10-01 iki 2016-07-01.
Administracinių bylų teisenos įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodyta, kad administraciniai teismai sprendžia bylas dėl žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo (CK 6.271 str.). Valstybės ir savivaldybės pareiga atlyginti žalą (viešoji atsakomybė) pagal CK 6.271 straipsnio nuostatas kyla dėl valstybės ir savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Civilinei atsakomybei atsirasti paprastai yra būtinos keturios sąlygos: 1) neteisėti veiksmai (CK 6.246 straipsnis); 2) priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (CK 6.247 straipsnis); 3) teisės pažeidėjo kaltė (CK 6.248 straipsnis); 4) teisės pažeidimu padaryta žala (CK 6.249 straipsnis), tačiau CK 6.271 straipsnyje numatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos.
Deliktinė atsakomybė yra viena iš civilinės atsakomybės rūšių, todėl jai taikyti būtina nustatyti bendrosios civilinės atsakomybės sąlygų visumą, nurodytą CK 6.246 – 6.249 straipsniuose. Pagal CK 6.247 str., atlyginami tik tie nuostoliai, kurie gali būti laikomi neteisėtų veiksmų rezultatu. Todėl, sprendžiant pareiškėjo skundo pagrįstumo klausimą, būtina nustatyti, ar Pravieniškių pataisos namai – atviroji kolonija arba pataisos namų pareigūnai (deliktinę atsakomybę reglamentuojančių normų taikymo prasme) veikė neteisėtai arba neveikė taip, kaip turėjo veikti, taip pat nustatyti ir tai, ar toks veikimas arba neveikimas tiesiogiai sąlygojo pareiškėjo nurodytos žalos atsiradimą. Teismas pažymi, kad sprendžiant Institucijos (jos pareigūnų) veikos neteisėtumo klausimą kiekvienu konkrečiu atveju būtina nustatyti, kokios Institucijos veiklą reglamentuojančios teisės normos buvo pažeistos ir kaip šie pažeidimai pasireiškė.
Pareiškėjas nuturtinę žalą kildina dėl jo kalinimo Pravieniškių PN-AK 1-jo sektoriaus kamerų tipo patalpose pažeidžiant minimalią teisės aktais remontuotą gyvenamojo ploto normą.
Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194 patvirtintų Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 11¹.1. punktas nustato, kad pataisos įstaigų bendrabučių tipo patalpose gyvenamųjų patalpų plotas turi būti ne mažesnis kaip 3,1 kv. m. vienam žmogui. Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 11¹.2. punkte nustatyta, kad pataisos įstaigų kamerų tipo patalpose plotas vienam asmeniui turi būti ne mažesnis nei 3,6 kv. m. Teisinis reglamentavimas nenustato tam tikrų baldų ar įrenginių užimamo ploto įtakos skaičiuojant kamerų plotą, taigi darytina išvada, kad skaičiuojant vienam asmeniui tenkantį plotą, visas jos plotas dalijamas iš patalpoje laikomų asmenų skaičiaus. Kadangi objektyvių duomenų apie gyvenamosiose patalpose konkrečiu pareiškėjo buvimo metu buvusį nuteistųjų skaičių į bylą nėra pateikta, todėl vienam asmeniui tenkantis plotas skaičiuotinas konkrečios patalpos, kurioje gyveno pareiškėjas, gyvenamąjį plotą padalinant iš miegamųjų vietų skaičiaus.
Iš atsakovo atstovo pateiktų patikslintų duomenų matyti, kad pareiškėjas ginčo laikotarpiu buvo laikomas šiose Pravieniškių PN-AK 1-jo sektoriaus kamerų tipo patalpose: nuo 2015-11-20 iki 2015-11-26 kameroje Nr. 5, kurios plotas 7,61 kv. m., įrengta 1 miegamoji vieta; nuo 2015-11-26 iki 2015-12-05 kameroje Nr. 13, kurios plotas 16,38 kv. m., įrengtos 4 vietos, t. y., pareiškėjui teko 4,09 kv. m. (16,38/4) ploto; nuo 2016-04-25 iki 2016-04-28 kameroje Nr. 11, kurios plotas 7,61 kv. m., įrengta viena vieta; laikotarpiais nuo 2015-12-17 iki 2015-12-28, nuo 2015-12-31 iki 2016-01-20, nuo 2016-02-11 iki 2016-02-19, nuo 2016-03-09 iki 2016-03-12, nuo 2016-06-15 iki 2016-06-22 buvo laikomas karantino patalpoje Nr. 2, kurios plotas 36,73 kv. m., įrengta 10 miegamųjų vietų, t. y., vienam asmeniui teko 3,67 kv. m. (36,73/10) ploto (b. l. 26, 97, 111). Daroma išvada, kad ginčo laikotarpiu pareiškėjui Pravieniškių PN-AK 1-jo sektoriaus kamerų tipo patalpose buvo užtikrinta Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 11¹.2. punkte nustatyta minimali 3,6 kv. m. gyvenamojo ploto norma.
Pareiškėjas skunde nurodo, kad kamerose ginčo laikotarpiu buvo laikoma iki 12 nuteistųjų, tačiau nurodytoms aplinkybėms įrodymų nepateikia. Teismo vertinimu, vien tik pareiškėjo paaiškinimų apie gyvenamosiose patalpose laikytų asmenų skaičių šiuo atveju nepakanka. Byloje nėra objektyvių duomenų, iš kurių būtų galima spręsti, kad minėtose kamerose ginčo laikotarpiu buvo laikoma daugiau asmenų, nei yra įrengta miegamųjų vietų, todėl pareiškėjo argumentai šioje dalyje atmestini.
Pareiškėjas neturtinę žalą sieja su aplinkybe, kad didelę kamerų gyvenamojo ploto dalį užėmė baldai. Tačiau, kaip jau buvo minėta, pagal Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 11¹.2 punktą, skaičiuojant vienam asmeniui tenkančią minimalią gyvenamojo ploto normą, neišskaičiuojamas patalpose esančių baldų ir kitų įrenginių plotas. Pastebėtina, kad į baldų ir kitų įrenginių užimamą plotą turi būti atsižvelgiama, kuomet yra konstatuojamas gyvenamojo ploto normos pažeidimo faktas. Tokios pozicijos laikosi Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas formuodamas vienodą administracinių teismų praktiką (žr. pvz., LVAT 2014 m. rugsėjo 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A575-1200/2014, 2014 m. spalio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-575-1731/2014).
Laisvės atėmimo vietų įrengimo ir priežiūros sveikatos saugos reikalavimus ir sveikatos priežiūros organizavimą ginčo laikotarpiu reglamentavo Higienos norma HN 76:2010 (akto redakcija iki 2015-11-01), kurios 6 punkte numatyta, kad laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims turi būti sudaroma saugi sveikatai gyvenamoji aplinka, tačiau tos pačios higienos normos 2 punktas nustato, jog ji taikoma projektuotiems naujai statomiems, rekonstruojamiems ar kapitaliai remontuojamiems laisvės atėmimo vietų pastatams ir teritorijoms. Veikiančioms laisvės atėmimo vietoms taikomi tik tie higienos normos reikalavimai, kurie nesusiję su pastato ar patalpų rekonstrukcijos darbais. Panaši nuostata yra įtvirtinta ir nuo 2015-11-01 įsigaliojusioje Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015-08-03 įsakymu Nr. V-908 patvirtintoje Lietuvos higienos normoje HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“. Atsižvelgiant į tai, kad kamerų natūralaus apšvietimo padidinimas yra susijęs su lango iškirtimu (padidinimu), spręstina, jog šiuo atveju negalima konstatuoti Pravieniškių PN-AK neteisėto neveikimo, nes šie įrengimo reikalavimai susiję su pastato ar patalpų rekonstrukcijos darbais. Byloje nepateikta jokių objektyvių įrodymų, pagrindžiančių arba paneigiančių pareiškėjo nurodomas aplinkybes dėl netinkamo apšvietimo, todėl teismas pažymi, kad pareiškėjas tik deklaratyviai nurodė ir konstatavo, jog patalpose nebuvo tinkamo apšvietimo, bei nepagrindė bei neindividualizavo dėl to jam kilusių subjektyvių neigiamų pasekmių (išgyvenimų), taip pat ir priežastinio ryšio. Sprendžiant skundo dėl neturtinės žalos pagrįstumo klausimą turi būti nustatyta ne tik tai, ar atitinkama valdžios institucija asmens atžvilgiu veikė neteisėtai arba neveikė taip, kaip turėjo veikti pagal įstatymus (CK 6.271 str.), bet ir tai, ar dėl tokio veikimo arba neveikimo atsirado asmens (pareiškėjo) nurodyta žala (pasekmės). Reiškiant reikalavimą dėl neturtinės žalos, kylančios iš valdžios institucijos neteisėtų veiksmų, asmeniui nepakanka vien tik abstrakčiai pareikšti, jog buvo padaryta neturtinė žala, tačiau būtina konkrečiai (laike ir vietoje) apibrėžti galimus neteisėtus veiksmus (neveikimą) ir jų galimą konkrečią išraišką (galimas pasekmes) asmeniui CK 6.250 straipsnio prasme. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad pareiškėjo skundo argumentai dėl netinkamo apšvietimo yra grindžiami deklaratyvaus pobūdžio teiginiais ir tik subjektyvia jo paties nuomone, kurios nepatvirtina jokie objektyvūs ir neginčijami įrodymai.
Pareiškėjas nurodo, kad kamerose nebuvo tinkamo vėdinimo, tačiau iš atsakovo atstovo atsiliepimo matyti, kad gyvenamosios patalpos, kuriose buvo laikomas pareiškėjas, vėdinamos per atidaromus langus, jose taip pat įrengtas mechaninis vėdinimas, kas atitinka Higienos normos HN 76:2010 24 punkto reikalavimus. Minėtą aplinkybę patvirtina į bylą pateiktos kamerų foto nuotraukos bei Pravieniškių PN-AK Ūkio ir komunalinių paslaugų skyriaus pažymos (b. l. 29, 112-115, 97). Byloje nėra duomenų, kurie patvirtintų, kad pareiškėjas negalėjo išvėdinti gyvenamosios patalpos per atveriamą langą, tuo pačiu išvengiant ir drėgmės patalpose. Pažymėtina, kad patalpas tinkamai prižiūrint, valant, vėdinant, pelėsis jose neatsiranda. Nenustačius atsakovo atstovo veiksmuose neteisėtumo, pareiškėjo argumentai dėl netinkamo vėdinimo ir drėgmės atmestini kaip nepagrįsti.
Pareiškėjas taip pat nepateikia jokių objektyvių įrodymų, kurie pagrįstų jo argumentus dėl buitinių parazitų veisimosi gyvenamosiose patalpose. Tuo tarpu atsakovas nurodo, kad pataisos namuose yra periodiškai teikiamos kenkėjų kontrolės paslaugos ir pateikia duomenis, jog ginčui aktualiu laikotarpiu tarp Pravieniškių PN ir UAB „Dezinfa“ buvo sudaryta kenkėjų kontrolės paslaugų teikimo sutartis (2014-11-14 sutartis Nr. KN-P-2014/392/76-145), pagal kurią, paslaugų tiekėjas įsipareigoja lankyti objektą ir atlikti kenkėjų naikinimą. Informacija apie suteiktas paslaugas registruojama Graužikų ir nariuotakojų stebėjimo ir naikinimo darbų atlikimo (registravimo) žurnale (b. l. 29, 30-38, 97). Byloje nėra duomenų, kad sutartiniai įsipareigojimai nebūtų vykdomi, be to, galiojantys teisės aktai pareiškėjui nesuteikia teisės ginti viešąjį interesą. Teismo vertinimu, šie įrodymai paneigia pareiškėjo argumentus dėl kenkėjų veisimosi gyvenamosiose patalpose.
Pareiškėjas skunde nurodė, kad žiemą patalpose buvo šalta, o vasarą – karšta. Atsakovo atstovo pateiktais duomenimis, įstaiga užtikrina temperatūros palaikymą nuteistųjų gyvenamosiose patalpose, esant būtinumui, nuteistiesiems išduodami elektriniai šildytuvai ir ventiliatoriai (b. l. 97). Pastebėtina, kad byloje nėra duomenų, kurie patvirtintų, jog pareiškėjas kreipėsi į Pravieniškių PN-AK administraciją dėl netinkamos patalpų temperatūros, byloje taip pat nėra jokių kompetentingų institucijų priimtų administracinių aktų, kuriuose būtų užfiksuota netinkama kamerų, kuriose buvo laikomas pareiškėjas, temperatūra. Pareiškėjas nepateikė teismui jokių įrodymų, išskyrus abstrakčius teiginius dėl netinkamos temperatūros, o atsakovo atstovas šiuos pareiškėjo teiginius paneigė nurodydamas, kad tinkama temperatūra patalpose yra užtikrinama, esant reikalui, nuteistiesiems išduodami oro šildytuvai ar ventiliatoriai, todėl teismas daro išvadą, jog pareiškėjas šioje skundo dalyje neįrodė kaltų atsakovo atstovo veiksmų.
Pareiškėjas skunde nurodė, kad pasivaikščiojimo kiemeliai nebuvo valomi, juose gausu šiukšlių, pelėsio.
Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 110 straipsnio 1 dalies 5 punkte nustatyta bausmę atliekančių nuteistųjų pareiga pasibaigus pasivaikščiojimui sutvarkyti tam skirtą vietą ar patalpą. Vadovaujantis BVK 134 straipsnio 1 punkto nuostatomis, nuteistieji gali būti įtraukti į pataisos įstaigų ir gretimų teritorijų tvarkymo darbus. Gyvenamosios ir kitos patalpos Pravieniškių PN-AK tvarkomos ir valomos pagal Pravieniškių PN-AK direktoriaus 2011-07-20 įsakymu Nr. V-416 patvirtintą Gyvenamųjų, buitinių, pagalbinių patalpų valymo vykdymo tvarkos aprašą, kurio 6 punkte nustatyta, kad gyvenamąsias patalpas valo patys jose laikomi nuteistieji, tuo tikslu jiems išduodamas valymo inventorius (b. l. 42). Remiantis Pravieniškių PN-AK direktoriaus 2016-07-05 įsakymu Nr. V-306 patvirtinto Nuteistųjų, perkeltų į 1-jo sektoriaus kamerų tipo patalpas ir esančių karantino patalpose, paskirtų kameros budinčiaisiais pareigų aprašo 11 punktu, budintys nuteistieji privalo po pasivaikščiojimo susitvarkyti pasivaikščiojimo kiemą (b. l. 46). Taigi, pareiškėjo teiginys, kad pasivaikščiojimo kiemeliai buvo nešvarūs, patvirtina aplinkybę, jog atsakingas už kameros tvarkymą asmuo tinkamai neatliko pareigos tvarkyti kamerą. Nenustačius atsakovo neteisėtų veiksmų dėl kiemelių nešvaros, pareiškėjo argumentai šioje dalyje atmestini kaip nepagrįsti.
Pareiškėjas neturtinę žalą grindė aplinkybėmis, kad pasivaikščiojimų kiemelių stogai buvo dengti asbestiniu šiferiu, asbesto taip pat buvo pastato sienose ir kanalizacijoje, dėl to buvo žalojama sveikata. Atsakovo atstovas atsiliepime patvirtino, kad gyvenamųjų patalpų stogai dengti šiferiu, dangoje yra asbestinio šiferio, tačiau asbesto dulkių pavojus atsiranda asbestinius statinius, konstrukcijas ir gaminius laužant, ardant, apdorojant, kai aplinkoje pasklinda smulkios, akimi nematomos skaidulos. Pažymėjo, kad įstaigoje darbai, dėl kurių galėtų atsirasti asbesto dulkių, nebuvo vykdomi (b. l. 18-23). Teismas neturi pagrindo abejoti atsakovo atstovo duomenimis apie tai, kad įstaigoje nebuvo vykdomi remonto darbai, dėl kurių galėtų atsirasti asbesto dulkių. Pareiškėjas taip pat nepateikė duomenų apie pataisos namuose ginčo laikotarpiu vykdomus remonto darbus. Iš Kauno visuomenės sveikatos centro 2012-09-04 patikrinimo akto Nr. 36-1248 matyti, kad nuteistųjų gyvenamosiose patalpose asbesto nėra (b. l. 47-49). Byloje taip pat nėra jokių konkrečių įrodymų (rašytinių duomenų, susijusių su tam tikrais pareiškėjo susirgimais, nustatytomis diagnozėmis ar kt.) dėl asbesto tiesioginės įtakos pareiškėjo sveikatai. Atsižvelgiant į išdėstytą, minėti pareiškėjo skundo argumentai vertintini kaip deklaratyvaus pobūdžio teiginiai, todėl atmestini.
Pareiškėjas skundžiasi tuo, kad lovos buvo netinkamos naudoti, pasenusios. Teismo nuomone, tai deklaratyvūs, objektyviais ir patikimais įrodymais nepagrįsti teiginiai. Pareiškėjo skunde nurodytas aplinkybes paneigia atsakovo atstovo į bylą pateiktos foto nuotraukos (b. l. 112-115), iš kurių matyti, kad kamerų inventorius nesulūžęs, lovos nesurūdiję. Bylos duomenimis, Pravieniškių PN-AK 1-jo sektoriaus uždarosios zonos kamerų tipo patalpų techninė apžiūra atliekama kasdien, rytinio patikrinimo metu (b. l. 39). Byloje nėra duomenų, kad pareiškėjas būtų kreipęsis į būrio viršininką ar pataisos namų administraciją dėl lovos remonto ar pakeitimo kita, o pataisos namų administracija būtų atsisakiusi tokį prašymą tenkinti, todėl šie pareiškėjo argumentai atmestini kaip nepagrįsti.
Pareiškėjas 2017-01-09 pateiktame prašyme (b. l. 51) nesutinka su atsakovo atsiliepime išdėstyta pozicija (dėl dušo ir karšto vandens) administracinėje byloje Nr. I-4536-554/2016 pagal E. S. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos, dėl 200 Eur neturtinės žalos atlyginimo priteisimo. Teismas pažymi, kad pareiškėjo argumentai dėl dušo ir karšto vandens nevertintini, kadangi jie nepatenka į byloje nagrinėjamo ginčo dalyką.
Likusieji tiek pareiškėjo, tiek ir atsakovo argumentai laikytini pertekliniais, neturintys juridinės reikšmės kilusio ginčo išsprendimui, todėl detaliau nedėstytini ir neanalizuotini. Be to, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ir Europos Žmogaus Teisių Teismas formuoja praktiką, kad pareigos nurodyti priimto sprendimo motyvus apimtis gali skirtis priklausomai nuo sprendimo prigimties ir turi būti analizuojama konkrečių bylos aplinkybių kontekste (Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas byloje Nr. 16034/90 V. de H. v Netherlands, 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimas byloje Nr. 20772/92 H. v Finland, 1999 m. sausio 21 d. sprendimas byloje Nr. 30544/96 G. R. v Spain ir kt.). Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo jurisprudencijoje aiškinant ABTĮ normas taip pat ne kartą buvo imperatyviai pažymėta, kad įstatymo reikalavimas motyvuoti teismo sprendimą nereiškia įpareigojimo teismui atsakyti į kiekvieną proceso dalyvio argumentą (LVAT 2008 m. gruodžio 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P444 -196/2008, 2009 m. liepos 24 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P756-151/2009, 2009 m. lapkričio 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P525-194/2009, 2013 m. vasario 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-216/2013 ir kt.).
CK 6.250 straipsnio 1 dalis apibrėžia, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Sprendžiant skundo dėl neturtinės žalos pagrįstumo klausimą turi būti nustatyta ne tik tai, ar atitinkama valdžios institucija asmens atžvilgiu veikė neteisėtai arba neveikė taip, kaip turėjo veikti pagal įstatymus (CK 6.271 straipsnis), bet ir tai, ar dėl tokio veikimo arba neveikimo atsirado asmens (pareiškėjo) nurodyta žala (pasekmės). Šioje administracinėje byloje aplinkybių, suponuojančių neturtinės žalos atsiradimą, nenustatyta.
Konstatuotina, kad pagrindinis viešosios atsakomybės elementas – neteisėti veiksmai, kurių buvimas arba nebuvimas iš esmės lemia, ar tikslinga byloje vertinti likusias sąlygas. Veiksmų neteisėtumas (kaip būtinoji viešosios atsakomybės sąlyga) siejamas su valstybės ar savivaldybės aktų prieštaravimu įstatyme numatytoms valdžios institucijų pareigoms. CK 6.271 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad valstybės valdžios institucijų neteisėtas aktas reiškia bet kokį valdžios institucijos ar jos darbuotojų veiksmą (veikimą, neveikimą), kuris tiesiogiai daro įtaką asmenų teisėms, laisvėms ir interesams (žr. LVAT nutartis administracinėje byloje Nr. A556-1840/2012). Neteisėtumo CK 6.271 straipsnio prasme konstatavimui reikia nustatyti, kad valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai.
Įvertinus aukščiau nurodytų aplinkybių bei jas patvirtinančių įrodymų visetą, darytina išvada, kad pareiškėjas neįrodė būtinų civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygų – jo nurodytos neturtinės žalos atsiradimo fakto, taip pat valstybinės valdžios institucijos (Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos) ar jos darbuotojų neteisėtos veikos (neveikimo). Nenustačius žalos atsiradimo fakto bei atsakovo atstovų neteisėtų veiksmų (neveikimo), valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla turtinė prievolė atlyginti žalą, todėl nėra teisinio pagrindo pareiškėjo naudai priteisti neturtinės žalos atlyginimą iš valstybės, atstovaujamos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu,
nusprendžia:
Pareiškėjo E. S. skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Kauno apygardos administracinį teismą.