Kauno apylinkės teismo nuosprendis

2014-07-15 · Baudžiamoji byla Nr. 1-2176-246/2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2014-07-15
Bylos Nr.
1-2176-246/2014
Teisminio proceso Nr.
1-26-1-00129-2014-9
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Rimantas Sipavičius
Kaltinamasis
D. R.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr.1-2176-246/2014Teisminio proceso Nr.1-26-1-00129-2014-9 Procesinio sprendimo kategorija:
2.1.10.1.;2.3.6.4.;1.2.4.5.;1.1.7.2.5.;2.1.15.3.3.2.;2.1.16.1.8.;2.1.8. (S)KAUNO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDI SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2014 m. liepos 15 d.Kaunas

Kauno apylinkės teismo teisėjas Rimantas Sipavičius, sekretoriaujant Agnei Kuckailienei, dalyvaujant prokurorei Linai Svidinskaitei - Ridikei, kaltinamajam D. R., viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjęs baudžiamąją bylą, kurioje

D. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, vidurinio išsilavinimo, nevedęs, bedarbis, gyv. (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – LR BK) 135 str. 1 d., aprašyto 2014-06-25 kaltinamajame akte, padarymu,

Aprašomoji dalis

nustatė:

D. R. 2014-01-26, apie 0.40 val., namo, esančio (duomenys neskelbtini), laiptinėje, prie buto Nr. (duomenys neskelbtini), konflikto metu, tyčia aštuonis kartus peiliu sudavė nukentėjusiajam D. K. į įvairias kūno vietas, padarydamas kiauryminę durtinę – pjautinę žaizdą nugaroje – VIII tarpšonkaulyje, atsiveriančią į krūtinės ertmę, su kairio plaučio sužalojimu su oro susikaupimu kairėje krūtinplėvės ertmėje, durtines – pjautines žaizdas kairės ausies kaušelyje, kakle, nugaroje, kairiojoje šlaunyje, pilve, padarė nukentėjusiajam nesunkų sveikatos sutrikdymą, nes sužalojo žmogų, nesukeldamas LR BK 135 str. 1 d. nurodytų pasekmių, tai yra jis padarė nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 138 str. 1 d.

Kaltinamasis D. R. kaltu prisipažino ir parodė, kad 2014-01-25, vakare, M. K. pasiūlymu, iš Elektrėnų atvažiavo į butą, esantį (duomenys neskelbtini). Bute buvo jo pažįstami M. ir V., kuris taip pat iš Elektrėnų. Bute buvo ir trys nepažįstamos panelės, viena iš jų buvo vardu S., o kita G., buvo dar viena mergina, tačiau jos vardo neatsimena. Prieš atvažiuodams buvo išgėręs alaus. Į Kauną jį atvežė A.. Su M. V. ir merginomis bute išgėrė brendžio. Tą vakarą buvo grįžęs į Elektrėnus, tačiau netrukus grįžo į butą, esantį (duomenys neskelbtini). Bute buvo tie patys žmones, kuriuos paliko išvažiuodami. Kiek tuomet buvo valandų, nežino, buvo jau tamsu. Bute vėl kažką gėrė, ką tiksliai, nežino, tik žino, kad alkoholinius gėrimus. Pamena, kad tarp jo ir M. kilo konfliktas dėl kažkokios panelės, abu susikibo, apsistumdė, parvirto ant grindų. Išgirdo, kad kažkas skambina į buto duris. Kas nuėjo atidaryti durų – nepamena. Pamena, kad priėjo prie buto lauko durų. Pamena, kad laiptinėje buvo du vaikinai, kurie rėkavo, atrodo, kad jie brovėsi į butą. Pradžioje jis taip pat ant jų rėkė, kiek pamena, tai vienas iš tų vaikinų pirmas kumščiu trenkė į kairės pusės apatinį žandikaulį, jis pro atidarytas buto duris įgriuvo į buto koridorių ir atsitrenkė į spintą, o gal sieną, stipriai susitrenkė pakaušį. Tuomet, pagautas įsiūčio, nubėgo į virtuvę ir tiksliai negali pasakyti iš kurios vietos, pagriebė peilį. Nešinas peiliu grįžo į grumtynių vietą. Toliau atsimena tik kaip virtuvės kriauklėje plauna kruviną peilį. Kaip su tuo peiliu įdūrė grumtynėse dalyvavusiam jaunuoliui, nepamena. Pamena, kad labai greitai kartu su M. ir A. iš buto pasišalino, kartu pasiimdamas ir peilį. Peilį išmetė kažkur pakeliui važiuojant į Vilnių. Vilniuje atsisveikino su M., o jį A. parvežė į Elektrėnus. Parodė, kad savo kaltę pripažįsta visiškai ir nuoširdžiai gailisi. Apie nukentėjusiajam padarytus sužalojimus gali pasakyti, kad prisimena, kad peiliu sudavė jam du smūgius į kairės pusės šlaunį ir sėdmenis. Peilį laikė dešinėje rankoje. Kitus smūgius peiliu galėjo suduoti neapgalvotai, tiesiog esant tokiai situacijai – visi stumdėsi, buvo sumaištis, visuotinos grumtynės, be to nuo nukentėjusiojo grumtynių pradžioje buvo gavęs stiprų smūgį kumščiu į žandikaulį, nuo smūgio stipriai atsitrenkė galva į duris, dėl to buvo apsvaigusi galva, raibuliavo akyse. Nukentėjusiojo tikrai nenorėjo sužaloti. Pripažįsta Kauno teritorinės ligonių kasos ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus civilinius ieškinius, su ieškovais yra sudaręs sutartis dėl žalos atlyginimo terminų ir tvarkos. Nukentėjusiojo atsiprašė, labai gailisi nusikaltęs. Turi tikslą nuo rugsėjo mėnesio mokytis Elektrėnų profesinio rengimo centre neakivaizdžiai ir tuo pačiu metu dirbti, dėl oficialaus darbo yra susitaręs su pažįstamu verslininku. Šiuo metu yra bedarbis.

Nusikaltimas įrodytas ir kitais įrodymais, teisme ištirtais Lietuvos Respubilkos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – LR BPK) 291 str. 2 d. ir 1 d. nustatyta tvarka, LR BPK 273 str. pagrindu sutrumpinus įrodymų tyrimą teisme.

Nukentėjusysis D. K. parodė apie tai, kad jis gyvena (duomenys neskelbtini), kartu su dviem broliais – D. ir D.. 2014-01-26, apie 0.30 val., pas kaimynus, gyvenančius bute Nr. (duomenys neskelbtini), labai garsiai grojo muzika. Kartu su broliu D. nuėjo pas kaimynus paprašyti, kad sumažintų muzikos garsą. Paskambinus kaimynams į duris skambučiu, duris atidarė mergina, prisistačiusi S. vardu. Kalbėjosi gražiai, nekonfliktavo. Netrukus iš buto išėjo keturi vaikinai. Pamena, kad vienas vaikinas buvo aukštas, kitas labai žemas, tamsus, trečiasis šviesiaplaukis, ketvirtojo visai nepamena. Buvo atėjusi ir dar viena mergina. Tarp jų ir vaikinų kilo konfliktas, apsižodžiavimas virto muštynėmis. Aukštas ir šviesiaplaukis vaikinai nukentėjusiajam sudavė ne mažiau kaip 10 smūgių į veidą, po to šviesiaplaukis vaikinas kažkokiu duriančiu aštriu daiktu dūrė į juosmenį, kiek buvo dūrių – nepamena, buvo įdurta į koją ir kaklą. Netrukus atbėgo jauniausias brolis D., kuris jį ir brolį D. parvedė į butą ir iškvietė greitąją pagalbą. Gydymo įstaigoje sužinojo, kad jam buvo įdurta 8 kartus. Parodė, kad po patirto kūno sužalojimo buvo operuotas, buvo susiūtas perdurtas kairės pusės plautis. Pamena, kad nukentėjo nuo vieno žmogaus. Įvykio aplinkybes atgaminti sunku, kadangi grumtynės vyko mažai apšviestoje vietoje – buto koridoriuje. Vaikinas, kuris jam įdūrė – šviesiaplaukis, apie 180 cm. ūgio, vešlių plaukų. Pats jautėsi apsvaigęs nuo alkoholio, kadangi su broliais buvo išgėręs 0,5 litro talpos 40 % stiprumo viskio. Papildomai apklausiamas D. K. parodė, kad po įvykio buvo sutikęs jaunuolį, kuris priėjo ir ėmė atsiprašinėti už tai, kad jį sužalojo. Pradžioje į jį nebuvo atkreipęs dėmesio, tačiau tuomet, kai jis ėmė kalbėti, atpažino kaip jaunuolį, kuris 2014-01-26 naktį jį sužalojo peiliu. Žino, kad jis vardu D.. Jaunuolis jo atsiprašė, sakė, kad nenorėjo sužaloti, kad tiesiog taip išėjo. Išklausė jo atsiprašymo. Iki šiol nėra apsisprendęs, ar dėl patirto kūno sužalojimo reikš civilinį ieškinį, mano, kad to nedarys. Apie patį įvykį gali pasakyti, kad sunku prisiminti, kaip viskas buvo. Gali pasakyti, kad pradžioje buvo grumtynės – kumštynės, gali būti, kad pats trenkė kumščiu į žandikaulį tam vaikinui – D., galimai nuo šio smūgio jis galėjo atsitrenkti į duris ar sieną ar pavirsti. Mano, kad tą smūgį sudavė prieš tai, kai buvo įdurta. Mano, kad dūrė vienas žmogus. Kuris dūris buvo padarytas pirmiausia, pasakyti negali, kadangi skausmą pajuto po kurio laiko, stipriausiai skaudėjo kairę koją. Kaip minėjo pirmosiose apklausose, pas kaimynus su broliais ėjo tik tam, kad paprašytų sumažinti leidžiamos muzikos garsą, jokių minčių brautis į butą ar kartu švęsti nebuvo ( t. 1., b.l. 35-39).

Aprašęs nukentėjusiojo parodymus teismas konstatuoja, kad jie visiškai atitinka kaltinamojo parodymus. Nukentėjusysis, žinodamas apie savo teisę pareikšti civilinį ieškinį, nurodė jo nereikšiantis ir civilinio ieškinio byloje nepareiškė.

Liudytojas D. K. parodė, kad 2014-01-26, apie 0.30 val., buvo namie (duomenys neskelbtini), kartu su broliais D. ir D.. Kadangi pas kaimynus, gyvenančius bute Nr. (duomenys neskelbtini), labai garsiai grojo muzika, todėl broliai nusprendė nueiti pas kaimynus ir juos perspėti. Netrukus laiptinėje kilo didelis triukšmas. Jis išbėgo į laiptinę ir nubėgo prie buto Nr. (duomenys neskelbtini). Minėto buto durys buvo praviros, jo koridoriuje stovėjo vaikinas, kuris buvo šviesių rusvų plaukų, apie 182 cm. ūgio, jis rankoje laikė peilį, kurio geležtė buvo apie 8 cm. ilgio, rankena – medinė. Taip pat matė žemo ūgio vaikiną, kuris greitai uždarė buto duris, abu broliai buvo laiptinėje. Grįžus į butą, brolis D. pasakė, kad yra sužalotas, parodė žaizdą kakle ir juosmenyje (t. 1., b. l. 90).

Liudytojas D. K. parodė, kad 2014-01-26, apie 0.30 val., jam su broliais D. ir D. būnant namuose (duomenys neskelbtini), iš kaimynų buto Nr. (duomenys neskelbtini) girdėjosi garsi muzika. Kartu su broliu D. nuėjo sudrausminti triukšmadarių. Buvo išgėrę, tačiau nusiteikę nekonfliktiškai. Buto Nr. (duomenys neskelbtini) duris atidarė panelė, pasivadinusi S., ji bendravo gražiai, sutiko patildyti muziką. Netrukus prie merginos iš kambario atėjo keturi vaikinai, vienas iš jų buvo labai žemas, tamsiaplaukis, kitas buvo šviesiaplaukis (žino, kad studijuoja KTU), trečias buvo aukštas, tamsių trumpų plaukų, ketvirto apibūdinti negali. Prasidėjo konfliktas, o po to ir muštynės. Buvo tamsu, matė kaip vienas vaikinas tempia brolį D. į butą, kitas vaikinas kumščiuoja jį iš nugaros, o tuo pat metu jis pats smūgiavo žemo ūgio jaunuoliui. Tuo tarpu į laiptinę atbėgo brolis D., kuris visus pradėjo skirstyti. Visiems broliams grįžus į butą, D.pasakė, kad yra sužeistas, todėl D. iškvietė greitąją pagalbą. Kas sužalojo D. – nematė. Parodė, kad negali tiksliai pasakyti, dėl ko prasidėjo grumtynės. Lyg ir dėl to, kad vienas iš vaikinų kažką užgaulaus pasakė broliui D., pastarasis kažką panašaus atsakė tam vaikinui, o tas vaikinas tuomet trenkė broliui D., galimai D. trenkė atgal, tačiau tai jau buvo visuotina sumaištis, todėl negali tiksliai įvardinti, kas ką mušė, gali pasakyti, kad jam už nugaros stovėjo ir trenkė aukštasis šviesiaplaukis, o pats, savo ruožtu, mušėsi su mažiausiojo ūgio vaikinu. Brolis yra minėjęs, kad kažką įtrenkė į spintą. Toliau viskas įvyko taip, kad negali paaiškinti sekos, brolis D. atsidūrė buto koridoriuje, tuomet atėjo jų trečiasis brolis D. ir muštynės staiga baigėsi. Nori pasakyti, kad grumtynėse dalyvavo dar vienas jaunuolis, kurio bruožų neįsidėmėjo, buvo panašu, kad jis visus nori išskirti. Jie patys nesibrovė į kaimynų butą, bute buvę ir su jais susikivirčiję asmenys neturėjo dėl ko padaryti tokią prielaidą, taip pat nebuvo jiems grasinama (t. 1., b. l. 96-99).

Liudytoja G. M. parodė, kad ji mokosi VDU kartu su S. ir V. V.. Savaitgaliais jie dažnai svečiuojasi jos namuose (duomenys neskelbtini). 2014-01-26 jie kaip tik pas ją svečiavosi, taip pat buvo draugė R. ir iš matymo pažįstamas vaikinas M.. Dar svečiuose buvo M.. Vėliau atvažiavo M. ir V. pažįstami – D. ir A.. Šie vaikinai buvo trumpam išvažiavę, po to grįžo. Dėl kažkokios priežasties tarp D. ir M. kilo konfliktas. Tuo tarpu į buto duris kažkas paskambino. Duris atidaryti nuėjo S.. Jos ieškoti išėjo V.. D. su M. taip pat veržėsi pažiūrėti, kas atėjo. Pirmas išbėgo D., paskui jį M.. Laiptinėje kilo triukšmas, konfliktas. Nuėjusi pažiūrėti, kas vyksta, pamatė kad kaimynai iš trečio aukšto stumdosi su D.. Ji ir V. bandė skirti susikibusiuosius. Kiek vėliau D. rankoje pamatė peilį, kuris buvo kruvinas. Kaip ir kam jis dūrė, nežino. Konfliktui nurimus, D., M. ir A. apsirengė striukes ir išvažiavo. Parodė, kad 2014-01-26 naktį iš buto į laiptinę išėjo todėl, kad ją pakvietė S., kuri norėjo, kad ši iš laiptinės paimtų V.. S. pradariusi buto duris tiesiog pasakė: ,,G., pasiimk V.“. Kai išėjo į laiptinę, joje buvo du kaimynai iš trečio aukšto, kurių iki tol nepažinojo, S. ir V.. Ji V. įsivedė į buto vidų, uždarė buto duris, o S. liko laiptinėje su kaimynais. Būnant kambaryje, išgirdo iš laiptinės sklindantį stiprų triukšmą, t. y. žodinį konfliktą. Tuomet pati išbėgo atgal į laiptinę. Laiptinėje tuo metu matė penkis žmones: du kaimynus, M., V. ir D.. Niekas nesimušė, tačiau vyko žodinis konfliktas. D. stovėjo arčiausiai durų (jos buvo atidarytos). Ji įstūmė D. į buto vidų, tačiau durų neuždarė. Tuomet V. ir M. ėmė kalbinti, kad ir jie eitų į butą, o kaimynams sakė, kad viską suprato, kad viskas bus gerai, stengėsi pabaigti, nutraukti konfliktą. Kol ji kalbėjosi su V. ir M., D. vėl stovėdamas tarpduryje ėmė konfliktuoti su aukštesnio ūgio kaimynu. Abu vyrukai ėmė kumščiuotis, kuris kuriam sudavė pirmas ir kiek kuris sudavė smūgių, nematė. Besikumščiuodami vyrukai atsidūrė buto koridoriuje. Laiptinėje esantis kaimynas taip pat ėmė stumdytis su M. ir V.. Vienu momentu atsisukusi į D., kuris grūmėsi su aukštesnio ūgio kaimynu, pamatė, kad jo dešinėje rankoje – kruvinas peilis. Po to net nežino kaip viskas baigėsi, kaip visi išsiskirstė, mano, kad nuo išgąsčio patyrė šoką, todėl sunku viską prisiminti. Peilis, kurį matė D. rankoje, greičiausiai yra iš jos virtuvės, jo geležtė apie 10 cm., jo galiukas šiek tiek riestas, jis buvo su juoda plastikine rankena, po šio įvykio peilis iš buto dingo. Šis peilis yra iš virtuvinių peilių rinkinio, kiti rinkinio peiliai yra bute, pavadinimo nežino. Kada D. paėmė peilį – nematė. M. rankose peilio nematė (t. 1., b. l. 102-104).

Liudytoja S. K. parodė, kad ji mokosi VDU kartu su G. M. ir V.. Dažnai visi bendrauja po paskaitų, lankosi svečiuose (duomenys neskelbtini). 2014-01-25 vakare pas G. svečiuose buvo V., R., jų draugas M., kuris buvo grįžęs iš užsienio. Apie 18 val. atvažiavo M. ir V. draugai iš Elektrėnų – D. ir A.. Jie trumpai pabuvo, po to kartu su M. išvažiavo, bet žadėjo grįžti. Bute visi vartojo alkoholį. M. su D. ir A. grįžo į butą apie 22 val. 45 min., vėliau atvažiavo M. M.. Po kiek laiko tarp M. ir D. kilo konfliktas, jie susistumdė. Tuo metu pasigirdo skambutis į duris. Atidariusi duris, pamatė nepažįstamus vaikinus. Jie paaiškino, kad yra kaimynai iš trečio aukšto, kad atėjo dėl triukšmo. Besikalbant su vaikinais, į laiptinę išėjo V.. Atėjusieji buvo pikti ant V.. Siekdama išvengti konflikto, pakvietė G. ir paprašė išvesti V.. G. išsivedė V.. Atėjusieji kaimynai buvo neblaivūs. Atsisveikinant su kaimynais į laiptinę išėjo M. ir D.. Išsigandusi, kad gali kilti konfliktas, nubėgo atgal į butą ir užsidarė kambaryje, buto duris paliko praviras. Kambaryje sėdėdama ant sofos girdėjo triukšmą. Matė kaip į laiptinę išbėgo G., o paskui ją V. bei A.. Kur tuo metu buvo R. – nežino. Kambaryje liko su M. M.. Matė kaip į virtuvę grįžo M. ir D. ir abu pasiėmė po peilį, paskui išbėgo atgal į laiptinę. Iš laiptinės išgirdo klyksmą. Kas buvo šaukiama, nepamena, suprato, kad vyksta muštynės. Netrukus visi grįžo į butą ir užrakino duris. M. ir D. virtuvėje puolė plauti peilius, susirinko savo daiktus, apsirengė ir pasakę, kad mes jų nematėme, išbėgo. Su savimi pasiėmė ir abu peilius, kuriuos prieš tai buvo išsinešę į laiptinę. Kartu su M.bei D. išvažiavo ir A.. Pamačiusi, kad koridoriuje yra pritaškyta kraujo, ėmė plauti grindis. Kiti bute buvę asmenys nuėjo parūkyti. Pati buvo ištikta šoko. Kodėl plovė grindis, paaiškinti negali. Parodė, kad pradžioje vaikinai (D. su M. ir kaimynai) kalbėjosi, dėl ko prasidėjo jų konfliktas, nežino, kadangi nematė. Sėdėdama ant sofos girdėjo iš laiptinės, o gal jau iš buto koridoriaus sklindantį muštynių triukšmą, trenksmus. G. klykė norėdama nuraminti besigrumiančiuosius. Į virtuvę, kuri sujungta su svetaine (pati sėdėjo ant sofos svetainėje), atbėgo M. ir paėmė stiklinę žvakidę su žvake (ji stovėjo lentynėlėje po baru, skiriančiu svetainės ir virtuvės zonas) ir nubėgo atgal. Maždaug vienos minutės bėgyje į virtuvę atbėgo D. ir nuo virtuvės stalviršio paėmęs peilį, kuris galėjo būti apie 10 cm. ilgio geležte, išbėgo grumtis toliau. Tuoj pat po to į virtuvę vėl atbėgo M. ir pagriebęs didelį peilį (jis galėjo būti iš rinkinio – pats didžiausias), išbėgo į koridorių. Matydama, ką daro vaikinai, šaukė bandydama juos sustabdyti, sudrausminti, tačiau į jos pastangas niekas nesureagavo. Praktiškai iš kart po to, kai su peiliu išbėgo M., grumtynės baigėsi. D. rankose matė kruviną mažąjį peilį, jis peilį plovė kriauklėje. Tuo pat metu prie kriauklės buvo ir M., tačiau ar jo turimas peilis buvo kruvinas ir ar jis jį plovė – nematė. Vaikinai (D., M. ir A.) labai greitai susirinko savo daiktus ir iš buto pasišalino. Tikrai matė, kad išeidamas iš buto D. su savimi išsinešė mažąjį peilį, ar peilį išsinešė ir M. – nematė. Kur konflikto metu buvo A. – nematė (t. 1., b. l. 115-118).

Liudytoja R. M. parodė, kad kartu su V. buvo svečiuose pas draugę G.. Taip pat buvo ir V. draugas M., kuris buvo grįžęs iš užsienio. Pas G. buvo pažįstama S. ir M.. Visi bendravo draugiškai. Į butą atvažiavo M. draugai D. ir A.. Po kiek laiko visi kažkur išvažiavo, po to vėl grįžo. Tarp D. ir M. kilo konfliktas, jie ėmė stumdytis, kiti juos skyrė. Tuo tarpu kažkas paskambino į duris. S. išėjo atidaryti durų. S. besikalbant, į laiptinę pradėjo veržtis D. ir M.. Ji ir G. bandė juos sulaikyti. Prieš tai į laiptinę buvo išėjęs V., tačiau G. jį parsivedė atgal. M. ir D. išėjus į laiptinę, pasigirdo triukšmas. Kažkas pasakė, kad atsineš peilį, matė, kaip M. nubėgo į virtuvę. Pati išsigando ir užsidarė kambaryje, kurio durys yra priešais buto lauko duris. Girdėjo iš laiptinės sklindantį triukšmą ir šauksmus, tačiau kas ką sakė, nesuprato. Kai viskas nurimo, išėjo iš kambario, pamatė, kaip D., M. ir A. rengiasi koridoriuje striukes. Koridoriuje matė pritaškyto kraujo. Iš D. rankos taip pat bėgo kraujas, rankoje jis laikė virtuvinį peilį, kurio geležtė gali būti apie 10 cm. Iš buto išbėgdami D., M. ir A. dar pasakė, kad jų „nematėm, kitaip jie grįš ir visiems bus blogai“. S. ėmė plauti grindis. Parodė, kad dėl konflikto, įvykusio naktį, negali garantuoti visiškai, tačiau mano, kad girdėjo, kaip M. pasakė: ,,einu, atsinešiu peilį“. Pati jį bandė sulaikyti sugriebdama jam už rankovės, tačiau jis grubiu judesiu išsivadavo ir nubėgo link virtuvės. Išsigando, kad gali tuojau atsitikti kažkas baisaus ir be to suprato, kad ji niekaip negali įtakoti konflikto eigos, todėl užsidarė kambaryje. Ar M. tikrai virtuvėje pasiėmė peilį ir ką su juo darė – nežino, kadangi to nematė. Užsidariusi kambario duris, atsisėdusi ant sofos girdėjo trenksmus ir merginų šauksmus ,,baikit“. Vienas smūgis į kambario, kuriame ji buvo, duris buvo ypač stiprus, mano, kad į duris galėjo atsitrenkti visu kūnu kuris nors iš konflikte dalyvavusių vaikinų. Po to dar išgirdo kelis smūgius ir galiausiai viskas nurimo. Išėjo iš kambario ir pamatė, kad A., D.ir M. koridoriuje rengiasi striukes. D. viena ranka avėsi batus, o kitoje laikė peilį, kuris buvo kruvinas, ant grindų buvo prilašėję kraujo. M. rankose jokio peilio nematė. Ji nieko vaikinų neklausinėjo, jie kėlė baimę, kadangi buvo girti. Labai greitai visi trys – D., M. ir A. – iš buto pasišalino. Nematė, kas ir kada virtuvėje plovė peilius, taip pat nesuprato, kad vienas iš į butą atėjusių kaimynų buvo sužalotas, apie tai pranešė tik atvykę policijos pareigūnai (t. 1.,b. l. 120-122).

Liudytojas A. A. parodė, kad 2014 m. sausio 25 d., antroje dienos pusėje, būdamas prekybos centre ,,Maxima“, Elektrėnuose, sutiko iš matymo pažįstamą vaikiną, vardu D.. Su juo nėra draugai, tiesiog yra iš vieno miesto, todėl iš matymo pažįstami. D. paprašė, kad jį pavežtų į Kauną, sakė, kad ten nori susitikti su draugu. Sutiko pavežti D.. Pastebėjo, kad D. buvo truputį išgėręs. Už kelionę į Kauną D. sumokėjo 40 litų. D. atvežė jo nurodytu adresu, kurio šiuo metu įvardinti negali, prie prekybos centro ,,Molas“. Abu su D. užėjo į butą, jame buvo keli vaikinai ir merginos. Suprato, kad D. atvažiavo susitikti su vaikinu, vardu M., kuris buvo taip pat iš Elektrėnų. Vaikinai šiek tiek pabendravo, išgėrė brendžio ir nusprendė važiuoti į Elektrėnus. Kartu važiavo M. ir D.. Vaikinus atvežė į ,,Can Can“ piceriją, čia jie su kažkuo pabendravo ir nusprendė vėl važiuoti į Kauną. Vaikinus į Kauną vežė jis. Vėl grįžo į tą patį butą. Bute visi po truputį gėrė, jis negėrė, kadangi vairavo. Kiek buvo valandų, kai į duris kažkas paskambino. Prieš tai D. su M. dėl kažko susikivirčijo, jie apsistumdė, parvirto ant grindų. Vaikinų konfliktas neatrodė rimtas, tai buvo tiesiog ,,durniavimas“. Kai pasigirdo skambutis į duris, jas atidaryti nuėjo viena iš merginų, kurios vardo nežino. Ji atidariusi duris su kažkuo kalbėjosi. Pas tą merginą nuėjo V. Praėjus kažkiek laiko, išgirdo plačiai atidaromų durų garsą ir riksmus – garsesnę nei įprasta kalbą. Apie ką buvo kalbama, nesuprato, girdėjo tik kažkokias nuotrupas. Girdėjo besibarančius vyriškus balsus. Taip pat girdėjo, kaip mergina iš jų buto sakė, kad neikit, kad mes turime svečių, iš to suprato, kad vaikinai greičiausiai nori užeiti į butą. Pažiūrėti, kas ten dedasi, išbėgo D., o paskui jį M.. Vos jiems nuėjus, išgirdo trenksmus, suprato, kad vyksta muštynės. Pats nuėjo pažiūrėti ir pamatė besistumdančius vaikinus ir vieną merginą. Stumdėsi D., M., V. ir du ar net trys nepažįstami vaikinai. Matė, kaip vienas iš vaikinų D. trenkė kumščiu į veidą, jis nuo smūgio parkrito ir atsitrenkė į koridoriuje esančią spintą. Pats įsisuko į visą tą šurmulį, bandė skirti susikibusiuosius. Atėję vaikinai šaukė, kad tuoj visiems bus blogai, kad privažiuos mašinų ir visiems bus negerai. Suprato, kad vaikinai norėjo užeiti į butą, o kai jiems buvo atsakyta, supyko, pasipiktino ir patys sukėlė muštynes. Visame tame šurmulyje nematė, kada ir kas įdūrė vienam iš atėjusių jaunuolių, visus bandė išstumti iš buto koridoriaus, į kurį buvo persikėlusios muštynės ir tik tuomet, kai koridorius pralaisvėjo, pamatė, kad jame ant grindų pritaškyta kraujo, o D. vienas iš pirštų – nykštys, tik nepamena kurios rankos – taip pat kruvinas. Pradžioje pagalvojo, kad kraujas ant grindų iš D. piršto, tačiau mergina, kuri, kaip suprato, buvo buto šeimininkė, ėmė „isterikuoti“ apie tai, kad neva kažkas iš bute buvusių vaikinų įdūrė vienam iš atėjusių vaikinų. D. ir M. gretai susirinko savo daiktus ir visi kuo skubiau iš buto pasišalino. Nematė, kaip D. plovė kruviną peilį, apskritai jokio peilio jo rankose nematė, pas M. rankose taip pat peilio nematė. Kada D. galėjo išmesti peilį – nepastebėjo (t. 1., b. l. 139-141).

Aprašęs liudytojų parodymus teismas konstatuoja, kad jie iš esmės atitinka tiek kaltinamojo, tiek nukentėjusiojo parodymus.

Drabužių apžiūros protokole užfiksuota, kad: 1) Paltas – juodos spalvos, vilnonio audinio, susegamas priekyje, su dviem įleidžiamomis kišenėmis priekyje, jokių pažeidimų ar sutepimų nesimato. 2) Megztinis – juodos palvos su žydromis juostomis rankovių viršuje ir žydru apykaklės vidumi. Megztinis susegamas priekyje užtrauktuku. Apykaklės vidinėje pusėje matyti rusvos dėmės, panašios į sudžiūvusio kraujo. Megztinio priekinėje kairėje pusėje, ~140mm nuo apačios, matyti trys ~10 mm kiauryminiai pažeidimai. Megztinio nugarinėje dalyje, ~40mm nuo apačios ir ~220 mm nuo siūlės (su priekine dalimi), matyti ~10 mm kiauryminis pažeidimas, ~155 mm nuo apačios ir ~135 mm nuo siūlės matyti dar vienas ~15 mm ilgio kiauryminis pažeidimas. Nugarinėje megztinio dalyje prie kiauryminių pažeidimų matyti sukietėjusios rusvos spalvos dėmės, panašios į sudžiūvusio kraujo. 3) Marškinėliai – trikotažiniai, trumpomis rankovėmis, smėlinės spalvos su tamsesnėmis juostelėmis, priekyje susegami sagutėmis su atverčiama apykakle. Kairėje marškinėlių pusėje ties apykakle ir juosmeniu didžiulė vientisa tamsiai rudos spalvos dėmė, panaši į sudžiūvusio kraujo. ~50 mm nuo apačios ir ~20 mm nuo kairiosios siūlės krašto, priekinėje marškinėlių dalyje, ~13 mm ilgio kiauryminis pažeidimas. Nugarinėje marškinėlių dalyje, ~17 mm nuo šoninės siūlės ir ~105 mm nuo siūlės, kuria prisiūta rankovė, ~13 mm kiauryminis pažeidimas. ~200 mm nuo apatinės siūlės ir ~45 mm nuo apačios – trys ~12 mm ilgio kiauryminiai pažeidimai. 4) Kelnės – pasiūtos iš džinsinio mėlynos spalvos audinio, kairėje pusėje iš priekio ir nugaros ties juosmeniu – rusvos spalvos dėmės panašios į sudžiūvusio kraujo, nugaroje žemiau kišenių, ~135 mm nuo viršutinio kišenės kampo ir ~60 mm nuo siūlės krašto, ~15 mm kiauryminis pažeidimas; antras kiauryminis pažeidimas, kurio ilgis ~15 mm – ~20 mm nuo siūlės krašto ir ~390 mm nuo juosmens viršutinės linijos. 5) Batai – juodi, trumpais aulais, be jokių matomų pažeidimų; 6) Diržas – įvertas į kelnės, juodos spalvos su metaline sagtimi; 7) Kojinės ir apatiniai be jokių pažeidimų (b. t. 1., l. 45-49). Šių duomenų pagrindu teismas daro išvadą, kad nukentėjusysis buvo sužalotas peiliu. Tai patvirtina ir kaltinamojo, ir nukentėjusiojo parodymus.

Iš specialisto išvados Nr. G246/14(02) matyti, kad D. K. konstatuota kiauryminė durtinė – pjautinė žaizda nugaroje – VIII tarpšonkaulyje, atsiverianti į krūtinės ertmę, su kairio plaučio sužalojimu su oro susikaupimu kairėje krūtinplėvės ertmėje, durtinės – pjautinės žaizdos kairės ausies kaušelyje, kakle, nugaroje, kairiojoje šlauyje, pilvee. Sužalojimai padaryti aštriu duriančiu – pjaunančiu daiktu, kuo galėjo būti peilis. Sužalojimai galėjo būti padaryti dėl 8 trauminių poveikių. Kiauryminė durtinė –pjautinė žaizda nugaroje – VIII tarpšonkaulyje, atsiverianti į krūtinės ertmę, su kairio plaučio sužalojimu su oro susikaupimu kairėje krūtinplėvės ertmėje vertinama kaip sunkus sveikatos sutrikdymas. Sužalojimai galėjo būti padaryti 2014-01-26 (t. 1., b. l. 52-53).

Aprašęs specialisto išvadą teismas konstatuoja, kad ji atitinka objektyvią tikrovę dėl nukentėjusiajam padarytų kūno sužalojimų, tačiau specialisto išvadoje nėra jokių duomenų, leidžiančių manyti, kad nukentėjusiajam buvo padarytas sunkus kūno sužalojimas. Apie tai aptariama toliau – nuosprendžio dalyje dėl nusikalstamos veikos kvalifikavimo.

Motyvuojamoji dalis

Veikos kvalifikavimas.

Ikiteisminio bylos tyrimo metu veika buvo kvalifikuota pagal LR BK 135 str. nurodant, kad kaltinamasis nukentėjusiajam sunkiai sutrikdė sveikatą. Byloje jokių tai patvirtinančių duomenų nėra: tik specialito išvadoje nurodoma, kad nukentėjusiajam padaryti sužalojimai vertinami kaip sunkus sveikatos sutrikdymas dėl nukentėjusiajam padarytos kiauryminė durtinės – pjautinės žaizdos nugaroje – VIII tarpšonkaulyje, atsiveriančios į krūtinės ertmę, su kairio plaučio sužalojimu, su oro susikaupimu kairėje krūtinplėvės ertmėje. Teismas neabejoja, kad nukentėjusiajam buvo padarytas sveikatos sutrikdymas, pavojingas jo gyvybei, tačiau atsakomybė už tai buvo numatyta nebegaliojančiame 1961 m. Baudžiamajame kodekse. Jame buvo numatyta:111 straipsnis. Tyčinis sunkus kūno sužalojimas.

Tyčinis kūno sužalojimas, pavojingas gyvybei arba sukėlęs regėjimo, girdėjimo ar kurio nors kito organo ar jo funkcijų netekimą, psichinę ligą, nėštumo nutrūkimą, taip pat kitokį sveikatos sutrikimą, susijusį su pastoviu ne mažiau kaip trečdalio bendrojo darbingumo netekimu, arba nepataisomą veido subjaurinimą, baudžiamas laisvės atėmimu nuo dvejų iki septynerių metų.

Kaltinamasis padarė nukentėjusiajam kūno sužalojimą, dėl kurio jis gydėsi daugiau kaip dešimt dienų: nuo 2014-01-28 iki 2014-03-28. Tai patvirtina Kauno teritorinės ligonių kasos ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus civiliniuose ieškiniuose ir jų prieduose išdėstyti duomenys.

Dabar galiojantis baudžiamasis kodeksas numato, kad sunkiu sveikatos sutrikdymu laikomas toks sveikatos sutrikdymas, kuris numatytas LR BK 135 str. 1 d. 135 straipsnis. Sunkus sveikatos sutrikdymas

1. Tas, kas sužalojo ar susargdino žmogų, jeigu dėl to nukentėjęs asmuo neteko regos, klausos, kalbos, vaisingumo, nėštumo ar kitaip buvo sunkiai suluošintas, susirgo sunkia nepagydoma ar ilgai trunkančia liga, realiai gresiančia gyvybei ar stipriai sutrikdančia žmogaus psichiką, arba prarado didelę dalį profesinio ar bendro darbingumo, arba buvo nepataisomai subjaurotas nukentėjusio asmens kūnas, baudžiamas laisvės atėmimu iki dešimties metų.

Byloje nėra jokių duomenų (įskaitant ir nukentėjusiojo parodymus), patvirtinančių, kad nukentėjusiajam dėl jo kūno sužalojimo atsiradę padariniai, numatyti BK 135 str. 1 d.

Nukentėjusysis neprarado regos, klausos, kalbos, vaisingumo, nėštumo ar nebuvo kitaip buvo sunkiai suluošintas, nesusirgo sunkia nepagydoma ar ilgai trunkančia liga, realiai gresiančia gyvybei ar stipriai sutrikdančia žmogaus psichiką, neprarado didelės dalies profesinio ar bendro darbingumo (faktiškai neprarado jokios dalies profesinio ar bendro darbingumo), nebuvo nepataisomai subjaurotas nukentėjusio asmens kūnas.

Kaltinamojo veiksmai ir jų pasekmės atitinka LR BK 138 str. 1 d. numatytą dispoziciją. 138 straipsnis. Nesunkus sveikatos sutrikdymas

1. Tas, kas sužalojo ar susargdino žmogų, jeigu dėl to nukentėjęs asmuo prarado nedidelę dalį profesinio ar bendro darbingumo arba ilgai sirgo, bet jam nebuvo šio kodekso 135 straipsnio 1 dalyje nurodytų padarinių, baudžiamas laisvės apribojimu arba areštu, arba laisvės atėmimu iki trejų metų.

Išdėstytų argumentų pagrindu teismas LR BPK 256 str. 4 d. nustatytu pagrindu ir tvarka kaltinamojo veiksmus kvalifikuoja pagal LR BK 138 str. 1 d., kaip ir aprašyta šio nuosprendžio aprašomosios dalies pradžioje.

Kaltinamasis kaltas šio nuosprendžio aprašomosios dalies pradžioje išdėstytos nusikalstamos veikos padarymu ir baustinas.

Skirtina bausmė.

Kaltinamojo atsakomybę lengvina aplinkybė, kad prisipažįsta padaręs nusikaltimą ir gailisi nusikaltęs, atsakomybę sunkina aplinkybė, kad nusikaltimą padarė, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio.

Kaltinamasis padarė vieną nesunkų nusikaltimą, neturi teistumo. Teismas daro išvadą, kad jam skirtina švelniausia bausmės rūšis, numatyta LR BK 138 str. 1 d. - laisvės apribojimas, jo trukmę parenkant, atsižvelgus į visas šiame nuosprendyje aprašytas ir aptartas aplinkybes.

Teismas konstatuoja, kad yra visos sąlygos, numatytos LR BK 64 ¹ str. paskirtąją bausmę sumažinti vienu trečdaliu.

Civiliniai ieškiniai, daiktiniai įrodymai, kardomoji priemonė..

Kauno teritorinė ligonių kasa pareiškė 1466 Lt 84 ct dydžio civilinį ieškinį dėl nukentėjusiojo gydymo išlaidų ( t. 1., b. l. 60). Jis pagrįstas, kaltinamojo pripažintas, įrodytas ir tenkintinas.

Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyrius pareiškė 1998 Lt 83 ct dydžio civilinį ieškinį dėl nukentėjusiajam išmokėtų nedarbingumo pažymų (t. 1., b. l. 69-70). Jis pagrįstas, kaltinamojo pripažintas, įrodytas ir tenkintinas.

Įvykio vietos apžiūros metu bute, esančiame (duomenys neskelbtini), paimtos nuoplovos, saugomos Kauno AVPK Kauno m. Dainavos PK Organizaciniame skyriuje (b. l. 27, 28), nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikintinos (LR BPK 94 str.).

Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, palitkina iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 str. - 307 str.,

nusprendžia:

D. R. pripažinti kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą LR BK 138 str. 1 d., ir skirti bausmę - laisvės apribojimą 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams, įpareigojant kaltinamąjį per 3 (tris) mėnesius nuo bausmės vykdymo pradžios, neatlygintinai išdirbti 80 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis

Vadovaujantis LR BK 64 ¹ str. bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir skirti D. R. galutinę bausmę - laisvės apribojimą 1 (vieneriems) metams, įpareigojant kaltinamąjį per 3 (tris) mėnesius nuo bausmės vykdymo pradžios, neatlygintinai išdirbti 80 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis (LR BK 48 str. 6 d. 5 p.).

Išaiškinti kaltinamajam, kad asmenys, nuteisti laisvės apribojimo bausme, privalo:

1) be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos;

2) vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus ir laikytis teismo nustatytų draudimų;

3) nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip vykdo draudimus ir įpareigojimus.

Iki bausmės vykdymo pradžios palikti kaltinamajam paskirtą kardomąją priemonę - rašytinį pasižadėjimą neišvykti.

Patenkinti civilinius ieškinius ir iš D. R. Kauno teritorinei ligonių kasai priteisti 1466.84 Lt (vieną tūkstantį keturis šimtus šešiasdešimt šešis litus 84 ct), Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriui priteisti 1998.83 Lt (vieną tūkstantį devynis šimtus devyniasdešimt aštuonis litus 83 ct).

Nuosprendžiui įsiteisėjus, daiktinius įrodymus - nuoplovas, saugomas Kauno AVPK Kauno m. Dainavos PK Organizaciniame skyriuje (b. l. 27, 28), sunaikinti (LR BPK 94 str.).

Nuosprendis per 20 dienų gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.

Teisėjas Rimantas Sipavičius