Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėjas Raimondas Dilys, sekretoriaujant Živilei Račkauskienei, dalyvaujant ieškovui S. B. (S. B.), atsakovei D. S., Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei Aldonai Venckaitienei, civilinėje byloje pagal ieškovo S. B. (S. B.) ieškinį atsakovams D. S., D. C. (D. C.), institucija teikianti išvadą byloje - Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Socialinių reikalų departamento Vaiko teisių apsaugos skyrius, dėl tėvystės nuginčijimo ir tėvystės nustatymo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovės A.Venckaitienės išvadomis ekspertizė patvirtina, jog ieškovas yra vaiko tėvas, santykiai tarp vaiko ir ieškovo yra geri, atsakovas dėl tėvystės nuginčijimo neprieštarauja, todėl ieškinio reikalavimai yra pagrįsti, turi būti tenkinami.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas.

Ieškovas prašo atnaujinti praleistą tėvystei nuginčyti nustatytą 1 metų ieškinio senaties terminą. CK 3.152 str. nustatytas vienerių metų terminą kreiptis į teismą dėl tėvystės nuginčijimo skaičiuojamas nuo tos dienos, kada asmuo, kuris kreipiasi į teismą, sužinojo apie ginčijamus duomenis, įrašytus vaiko gimimo įraše, arba paaiškėjo aplinkybių, duodančių pagrindą teigti, kad duomenys neatitinka tikrovės. Šiuo atveju akivaizdu, kad ieškovas apie tai, jog jis yra vaiko M. C. biologinis tėvas, sužinojo tik atlikęs biologinės tėvystės tyrimą 2011-08-04. Tačiau ruošiantis ginčyti atsakovo tėvystę teisme, kaip nurodo ieškovas, 2011-10 mėn. mirė atsakovės D. S. mama (b.l. 8-9), todėl tuo metu atsakovei buvo reikalinga moralinė pagalba, reikėjo pasirūpinti bendru vaiku bei atsakovės broliu T. T., gim. (duomenys neskelbtini) (b.l. 10), kuris nuo 2011-09 mėn. gyvena kartu su ieškovu ir atsakove. Ieškinio senaties terminą praleidus dėl svarbių priežasčių, jis gali būti teismo atnaujinamas ir pažeistoji teisė ginama (CK 1.131 str.). Kasacinis teismas, formuodamas teismų praktiką yra atkreipęs dėmesį, jog praleisto ieškinio senaties termino atnaujinimo klausimas negali būti sprendžiamas atsižvelgiant išimtinai tik į šalių interesus, kiekvienu konkrečiu atveju turi būti ieškoma protingos viešųjų interesų užtikrinti realią pažeistų subjektinių teisių apsaugą ir garantuoti teisinių santykių stabilumą bei apibrėžtumą pusiausvyros. Plėtodamas termino praleidimo svarbos priežasčių koncepciją, kasacinis teismas yra atkreipęs dėmesį, kad visais atvejais sprendžiant dėl termino atnaujinimo turi būti vadovaujamasi išimtinai vaiko interesais. LAT CBS 2007-01-31 nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-9/2007 teismai atkreipė dėmesį, jog tėvystės nuginčijimas yra susijęs su labai svarbiomis vaiko ir tėvo tarpusavio asmeninėmis ir turtinėmis teisėmis ir pareigomis, taip pat apima ir įstatymo nereglamentuojamus asmeninio pobūdžio psichologinius, socialinius vaiko ir tėvo santykius, todėl kiekvienas klausimas, susijęs su vaiko teisėmis ir interesais, senaties termino kreiptis į teismą dėl tėvystės nuginčijimo klausimas turi būti sprendžiamas prioritetiškai atsižvelgiant į vaiko interesus - būtina įvertinti, ar galimas tėvystės nuginčijimas konkrečiu atveju nepažeis vaiko interesų. Tėvystės nuginčijimo instituto paskirtis, minėta, nėra tik biologinės tiesos konstatavimas, todėl, sprendžiant dėl tėvystės nuginčijimo, taip pat turi būti siekiama užtikrinti, kad vaikas neliktų be tėvo, t.y. tėvystės nuginčijimas turėtų būti taikomas, siekiant nustatyti tikrąją vaiko kilmę (CK 3.146 str.2 d.). Taigi kiekvienu konkrečiu atveju sprendžiant dėl tėvystės nuginčijimo turi būti randama teisinga pusiausvyra tarp asmens, siekiančio nuginčyti tėvystę, šeimos bei visuomenės interesų, tačiau visada būtina vadovautis vaiko interesais. Vadovaudamasis išimtinai vaiko interesais, siekdamas realizuoti vaiko teisę žinoti savo tėvus, teismas ieškovo nurodytas aplinkybes, dėl kurių praleistas ieškinio senaties terminas, pripažįsta svarbiomis, todėl ieškinio senaties terminas atnaujintinas (CK 3.161 str. 2 d.).

Vienas iš principų, kuriais grindžiamas šeimos teisinių santykių reglamentavimas, yra prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas (CK 3.3 str. 1 d.). Šis principas reiškia, kad kai sprendžiami visi su vaikais susiję šeimos klausimai, tiek tėvai, tiek teismas, tiek kiti asmenys privalo pirmiausia atsižvelgti į vaiko interesus ir jais vadovautis. Dėl to, sprendžiant bet kurį su vaiku susijusį teisinį konfliktą, siekiama išsiaiškinti, koks ginčo sprendimo variantas labiausiai atitinka vaiko interesus bei poreikius. Taigi ir tėvystės pripažinimo, nustatymo, nuginčijimo klausimai sprendžiami vadovaujantis pirmiausia vaiko interesais (CK 3.142 str. 2 d., 3.146–3.148, 3.150 str.).

LAT pažymėjo, kad bylose dėl tėvystės nuginčijimo būtina vadovautis tarptautinėje ir nacionalinėje teisėje įtvirtintu prioritetinės vaiko teisių apsaugos ir gynimo principu, kuris reiškia, kad bet kokie veiksmai ir priimami sprendimai, susiję su vaiku, jo teisėmis ir interesais, turi atitikti vaiko interesus. Nuginčyti motinystę ar tėvystę, pripažintą pareiškimu dėl tėvystės pripažinimo, galima tik įrodžius, kad vaiko motina ar tėvas nėra biologiniai tėvai (CK 3.150 str. 2 d.). Bylos duomenimis nustatyta, kad M. C., gim. (duomenys neskelbtini), gimimo liudijime (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini) bei (duomenys neskelbtini) gimimo įraše Nr. (duomenys neskelbtini) tėvas nurodytas D. C., motina D. S. (b.l. 6). Santuoka tarp atsakovų D. S. ir D. C. sudaryta nebuvo. Iš pateikto vardo, pavardės, tautybės pakeitimo liudijimo (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad ieškovas savo pavardę ir vardą iš S. B. pakeitė į S. B. (b.l. 7). Bylos nagrinėjimo metu šalys tėvystės nuginčijimo faktą pripažino, šių aplinkybės šalys neginčijo, priešpriešinių įrodymų nepateikė, todėl teismas šias aplinkybes laiko nustatytomis ir įrodytomis (CPK 178 str., 185 str., 187 str.). Dalyvaujančių byloje asmenų paaiškinimai, atliktas biologinės tėvystės tyrimas (DNR) (2011-08-04 biologinės tėvystės tyrimo atsakymas) kuriame nurodoma, jog ieškovas S. B. yra biologinis vaiko tėvas su 99,9999998 % tikimybe (b.l.5), sudaro pagrindą pripažinti, kad atsakovas D. C. nėra M. C. tėvas. Tuo pačiu pagrindu ieškovas S. B. pripažįstamas nepilnametės M. C. tėvu, o M. C. ieškovo S. B. vaiku. (CPK 185 str. ).

Tėvystės nuginčijimo instituto paskirtis nėra tik biologinės tiesos konstatavimas, todėl, sprendžiant klausimą dėl tėvystės nuginčijimo, taip pat turi būti siekiama užtikrinti, kad vaikas neliktų be tėvo, t. y. tėvystės nuginčijimas turėtų būti taikomas, siekiant nustatyti tikrąją vaiko kilmę (CK 3.146 str. 2 d.). Kiekvienu konkrečiu atveju sprendžiant klausimą dėl tėvystės nuginčijimo turi būti randama teisinga pusiausvyra tarp asmens, siekiančio nuginčyti tėvystę, šeimos bei visuomenės interesų, tačiau visada būtina vadovautis vaiko interesais. Tėvystė yra teisinis tėvo ryšys su vaiku, kuris reiškia socialinį ir teisinį vaiko ir tėvo ryšio pripažinimą, todėl nagrinėjant klausimą dėl tėvystės nuginčijimo kiekvienu atveju yra svarbu nustatyti, kokie yra susiklostę santykiai tarp vaiko ir tėvo. Šiuo atveju yra svarbu įvertinti ne tik vaiko santykį su tėvu, bet ir tėvo santykį su vaiku, jo požiūrį į jį. Byloje nustatyta, kada atsakovas D. C. su vaiku nebendrauja, net ir gimus vaikui bei manydamas, kad yra tikrasis vaiko tėvas, nesirūpino vaiku, tarp atsakovo D. C. ir dukters nėra glaudaus emocinio ryšio, atsakovas su vaiku nebendrauja. Tuo tarpu ieškovas rūpinasi tiek atsakove D. S., tiek savo dukterimi M. C., jas išlaiko, tarp ieškovo ir dukters yra glaudus emocinis ryšys, atsakovė ir ieškovas ateityje ketina susituokti, sukurti šeimą, santykiai tarp jų yra geri. Pagal byloje nustatytas faktines aplinkybes matyti, kad tarp ieškovo S. B. ir nepilnametės M. C. susiklostę tėviški santykiai, vaikas ieškovą vadina tėčiu, tarp jų yra susiklostę tėvo ir dukters santykiai. Esminis ir svarbiausias vaiko interesas yra pažinti savo tėvus, todėl daroma išvada, kad šioje byloje tėvystės nuginčijimas atitinka vaiko interesus žinoti savo tėvus.

Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 7 str. 1 d., CK 3.161 str. 1 d. įtvirtinta viena iš vaiko teisių – teisė nuo gimimo turėti vardą ir pavardę, t. y. vaikui po gimimo turi būti suteiktas vardas ir pavardė per kuo trumpesnį laiką. LAT yra išaiškinęs, kad teismas turi atsižvelgti į Vaiko teisių konvencijos 8 str. nustatytą valstybės pareigą užtikrinti vaiko teisę į savo identiškumo išsaugojimą. Šeimos, tėvystės ir vaikystės vertybių, tėvų teisių ir pareigų auklėjant vaikus bei vaikų interesų apsaugą sudaro konstitucinius Lietuvos visuomenės santvarkos pagrindus (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 str., 39 str.). Šeimos ginčų, ypač ginčų dėl vaikų nagrinėjimas ir išsprendimas reiškia ne vien konkrečių asmenų individualių teisių ir pareigų nustatymą. Tokių ginčų išsprendimas susijęs su visuomenės sanklodos pagrindų išsaugojimu ir puoselėjimu. Vaikas nuo pat gimimo turi teisę į pavardę, tautybę, pilietybę, teisę į šeimos bei į kitus su jo individualybe susijusius ryšius ir jų išsaugojimą. Vaiko teisės saugomos ir garantuojamos ne tik tėvų, bet ir valstybės, kurioje yra gimęs, vadovaujamasi prioritetinėmis vaiko teisių ir interesų apsaugos principu (CK 3.3 str.), CK 3.161 str. 1, 2 d. įtvirtinta vaiko teise žinoti savo tėvus, nuo gimimo turėti vardą ir pavardę. Esant išdėstytoms aplinkybėms, ieškinys tenkintinas, pripažintina, kad ieškovas yra M. C. biologinis tėvas, (duomenys neskelbtini) gimimo įraše Nr. (duomenys neskelbtini) įrašyti duomenys apie vaiko M. C. tėvą keistini.

Patenkinus ieškinį, ieškovui iš atsakovų lygiomis dalimis priteistinos rašytiniais įrodymais pagrįstos bylinėjimosi išlaidos, kurias sudaro 286,00 Lt žyminis mokestis (CPK 93 str. 1 d.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 259, 260, 268, 270 str., teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti.

Atnaujinti S. B. (S. B.), a.k. (duomenys neskelbtini), ieškinio senaties terminą dėl tėvystės nuginčijimo.

Pripažinti, kad atsakovas D. C. (D. C.), a.k. (duomenys neskelbtini), nėra M. C., a.k. (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), biologinis tėvas.

Panaikinti Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriaus M. C., gim. (duomenys neskelbtini), gimimo (duomenys neskelbtini) įraše Nr. (duomenys neskelbtini) nurodytus duomenis apie tėvą - “D. C., a.k. (duomenys neskelbtini)“.

Pripažinti, kad nepilnamečio vaiko M. C., a.k. (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), biologinis tėvas yra S. B. (S. B.), a.k. (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), o M. C. yra ieškovo S. B. (S. B.) vaikas.

Įpareigoti Klaipėdos miesto Civilinės metrikacijos skyrių išduoti nepilnamečio vaiko gimimo liudijimą, pakeitus (duomenys neskelbtini) gimimo įrašo Nr. (duomenys neskelbtini) duomenis apie tėvą.

Priteisti ieškovui S. B. (S. B.) iš atsakovų D. S. ir D. C. (D. C.) po 143,00 Lt bylinėjimosi išlaidų.

Per 3 darbo dienas po sprendimo įsiteisėjimo dienos išsiųsti sprendimo patvirtintą kopiją Klaipėdos miesto civilinės metrikacijos skyriui tėvystės išregistravimui.

Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.