Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Šalies argumentai

ieškovė V. S. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovei B. G. dėl naudojimosi žemės sklypu ir namu tvarkos nustatymo. Nurodė, jog ji ir atsakovė yra namų valdos, esančios adresu (duomenys neskelbtini) bei žemės sklypo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), bendraturtės. 2005-10-14 pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu įsigijo 2/5 dalis pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatus, unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini), inžinierinius tinklus Nr. (duomenys neskelbtini), 2/5 dalis kitų statinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bei 267/633 dalis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Atsakovė pastatus kartu su buvusia bendraturte įsigijo sukūrimo būdu, t.y. pastatė. Paskutiniu metu tarp jos ir atsakovės kyla labai daug ginčų dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos bei iki šiol nėra suderintas klausimas dėl gyvenamojo namo padalijimo ir naudojimo tvarkos nustatymo. Bandė kilusius nesutarimus išspręsti geruoju, raštu kreipėsi į atsakovę su reikalavimu pašalinti jos teisių pažeidimus, tačiau nesusitarus, yra priversta kreiptis į teismą. Nurodo, jog savo sklype (žemės sklypo plane pažymėtoje dalyje B1), tačiau ne ant ribos tarp atsakovės ir ieškovės sklypų dalių pietinėje pusėje pastatė tvorą, kuri skiria sklypo dalį nuo atsakovės dalies. Tvora pastatyta atsitraukius 30 cm nuo jos sklypo ribos, paliktas takelis praėjimui, nes atsakovė neleido ant sklypo ribos statyti tvorą. Atsitraukius nuo sklypo ribos, atsakovė prie sklypo ribos pasodino pomidorus ir kitų augalų krūmus. Statybos techninio reglamento 2.02.01:2004 „Gyvenamieji namai“ 1 priedo 5.1 p. (toliau – STR), nurodyta, jog krūmai turi augti l m atstumu nuo kaimyninio sklypo ribos. Atsakovės pomidorų ir kitų augalų krūmai auga pažeidžiant minėtą atstumą, todėl prašė įpareigoti atsakovę žemės sklypo dalyje su žymėjimu A3 pašalinti visus augalus, augančius mažiau negu l m atstumu nuo jos naudojamos žemės sklypo dalies su žymėjimu B1 ribos. Taip pat nurodė, jog atsakovei nuosavybės teise priklausančioje sklypo dalyje su indeksu A3, prie atsakovei priklausančio garažo auga du medžiai, kurių aukštis viršija 3,5 m ir kurie auga 1-1,5 m atstumu nuo atsakovei priklausančio garažo ir bendro pastato su žymėjimu žemės sklypo plane MN. Teigia, jog medžiai gali būti sodinami ne arčiau kaip 6-8 m nuo fasado (STR 178.5 p.), STR 2.02.09:2005 3 priede nurodyta, jog mažiausias atstumas nuo medžio iki fasado turi sudaryti 5 m. Medžių šakos su lapija užsigulusios ant stogo. Vaismedžių šaknys ardo pamatų konstrukcijas ir nuo šakų bei lapijos kenčia stogo danga bei medinės stogo konstrukcijos (pastato žymėjimas žemės sklypo plane MN, inventorinėje byloje 2Ilp, 4Ilp, 5Ilp, 6Ilp). Be to, vaismedžiai užaugę ant sklypo ribos. Kriaušių ir obuolių nokimo metu nukritę vaisiai tampa išmetamosiomis atliekomis (šiukšlėmis) ir nuo kurių dažosi sklypo gerbūvio kietos dangos paviršius. Medžių lapija teršia bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančią žemės sklypo dalį su žymėjimu D, todėl prašė įpareigoti atsakovę žemės sklypo dalyje su žymėjimu A3 pašalinti vaismedžius, kurie auga 1-1,5 m. atstumu nuo pastatų, esančių adresu (duomenys neskelbtini), su unikaliais numeriais (duomenys neskelbtini). Taip pat nurodė, jog sklypo (žemės sklypo plane pažymėtoje dalyje B1) rytinėje dalyje šalia atsakovės neteisėtai pastatyto metalinio garažo auga atsakovei priklausantis vaismedis - kriaušė. Vaismedis auga jos sklype ir ant atsakovės bei jos sklypo ribos. Medžio lapija užstoja pietvakarinę saulę bei temdo matomumą jos sklype. Todėl prašė atsakovę įpareigoti pašalinti vaismedį — kriaušę, augančią ant ribos žemės sklypo dalių su žymėjimu A3 ir C. Taip pat nurodė, jog atsakovės sklypo dalyje su žymėjimu A2 neteisėtai pastatytas šiltnamis. Šiltnamis pažeidžia sanitarinę šulinio zoną. Pagal STR 1 priedo 2ą lentelę šachtinio šulinio iki šiltnamio galimas atstumas tik už 10 metrų. Šiuo atveju atstumas tarp šiltnamio ir šulinio yra ne daugiau kaip 8 m. Šiltnamis pastatytas ne tik neišlaikius sanitarinės zonos atstumų, bet ir neišlaikius įstatymų nustatytų nuo kaimyninio sklypo, t.y. nuo jos sklypo, būtinų atstumų. Taip pažeisti STR 1.01.07: „Nesudėtingi (tarp jų laikini) statiniai“ numatyti atstumai (l STR priedas). Todėl prašė atsakovę įpareigoti pašalinti šiltnamį, pastatytą žemės sklypo dalyje su žymėjimu A2. Taip pat nurodė, jog atsakovė sklypo dalyje su žymėjimu A3 neteisėtai pastatėte metalinį garažą. Garažas pastatytas neišlaikius būtinų STR 1.01.07: „Nesudėtingi (tarp jų laikini) statiniai“ numatytų atstumų (l priedas), nes nuo jos privačios nuosavybės sklypo rytinės ribos iki garažo atstumas sudaro mažiau negu 2 m. Todėl prašė atsakovę įpareigoti išardyti ir pašalinti iš žemės sklypo dalies su žymėjimu A3 laikiną statinį - metalini garažą. Taip pat nurodė, jog už jos žemės sklypo ribos iš vakarinės pusės (žemės sklypo plane žymėjimas nuo l iki 2 taško), tačiau pristačius prie bendros tvoros, sudėtos ant sklypo ribos, atsakovė pastatė betoninę klombą su gėlėmis vėl neišlaikiusi būtinų atstumų nuo statinių (tvoros). Be to, klomba pastatyta valstybinėje žemėje, neturint Klaipėdos apskrities viršininko administracijos leidimo. Prie tvoros pristatyta betoninė klomba gadina bendros tvoros konstrukciją, atrodo labai neestetiškai. Todėl prašė atsakovę įpareigoti pašalinti nuo valstybinės žemės, besiribojančios su jos žemės sklypo riba (žemės sklypo unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) pastatytą betoninę gėlių klombą. Taip pat nurodė, jog su atsakove yra gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini), bendraturtės. Jai priklauso 2/5 dalys namo, o atsakovei priklauso 3/5 dalys namo. Naudojimosi namu tvarka nėra nustatyta, todėl teismo prašo ją nustatyti. Nurodo, jog atsakovė iškasė po namu rūsį (plane žymimas R-l (8,03 kv.m.), R-2 (7.42 kv.m)). Kadangi rūsio negalima atskirti nuo namo, rūsys yra namo priklausinys, atsakovei pastačius rūsį be buvusios savininkės leidimo, prašo teismo vadovautis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau -LR CK) 4.77 str., kuriame nurodyta, jog bendraturčių dalys padidėja proporcingai jų bendrosios nuosavybės teise turimoms dalims. Teigia, jog šiuo atveju 1/3 dalis rūsio atitenka jai, o 2/3 dalys rūsio atsakovei. Kreipėsi į projektuotoją G S., kuri pateikė projektinį pasiūlymą dėl rūsio ir kitų patalpų padalinimo. Pažymi, jog namo kitas patalpas nori padalinti atsižvelgiant į nusistovėjusią naudojimosi tvarką. Teismo prašė nustatyti tokią naudojimosi gyvenamuoju namu tvarką: ieškovė V. S. naudosis gyvenamojo namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), tokiomis dalimis: 2-1 (patalpos indeksas) - l/l (dalis) – 6,04 kv.m.; 2-3 - l/ l -2,95 kv.m.; 2-6 - l/l – 2,53 kv.m.; 2-2 - 1/1 - 15,55 kv.m.; 2-4- l/l – 3,92 kv.m.; 2-7- 1/1 – 5,61 kv.m; R-3 - 1/2 - 0,5 kv.m; R-4 - 1/1 - 4,55 kv.m. (bendras plotas 41,65 kv.m., priskaičiuota dalis 2/5); suteikti teisę ieškovei pagal G. S. projektavimo firmos projektinį pasiūlymą „Gyvenamojo namo rūsio patalpos atidalinimą iš bendrosios dalinės nuosavybės (duomenys neskelbtini)“ suformuoti ir pastatyti 12 cm storio mūro pertvaras bei durų angas, formuojant gyvenamajame name adresu (duomenys neskelbtini), patalpas su indeksu R-1 (2,00 m2), R-2 (7,42 m2), R-3 (1m2), R-4 (4,55m2); atsakovė B. G. naudosis gyvenamojo namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), tokiomis dalimis: l-l (patalpos indeksas) - l/l (dalis) – 12,87 kv.m.; 1-3 - l/l – 6,26 kv.m.; 1-5 - 1/1 – 12,91 kv.m.; 1-2 - 1/1 - 1,34 kv.m., 1-4 - 1/l – 6,80 kv.m.; 1-6 - 1/1 – 12,48 kv.m; R-l - 1/1 - 2,00 kv.m.; R-3 - l/2 - 0,5kv.m; R-2 - l/l - 7,42 kv.m. (bendras plotas 62,58 kv.m., priskaičiuota dalis 3/5). Visus minėtus veiksmus prašo atsakovę įpareigoti atlikti per 30 kalendorinių dienų nuo teismo sprendimo priėmimo. Taip pat nurodė, jog atlikus statinio ekspertizę paaiškėjo, kad namo rūsyje įrengtos vonios nuotekos patenka į šalia namo išmūrytą išgriebimo duobę. Mūrinės išgriebimo duobės techninė būklė avarinė, galima griūtis, dėl to gali būti pažeistos namo bendrosios konstrukcijos. Atsakovė neturėjo ir neturi rūsio statybai ir įrengimui jokios statybos dokumentacijos ir statybos leidimo. LR CK 4.103 str. nustatyta, kad tokiaus atvejais fiziniai asmenys negali tokiu statiniu naudotis. Asmenys, kurių teisės ir teisėti interesai yra pažeidžiami, turi teisę kreiptis į teismą dėl statinio statybos taisyklių ir leidimo statybai tvarkos pažeidimo. Kadangi rūsys ir išgriebimo duobė yra avarinės būklės ir gali pažeisti mums priklausančio namo bendrąsias konstrukcijas, prašė atsakovę įpareigoti per 3 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo reikiamai pertvarkyti statinio, esančio adresu (duomenys neskelbtini), dalį - gavus įstatymų nustatyta tvarka reikiamą statybos dokumentaciją ir statybos leidimą, perstatyti rūsio patalpas su tikslu rekonstruoti šalia namo išmūrytą išgriebimo duobę ir su tikslu tinkamai, pagal statybos normų reikalavimus įrengti rūsio inžinierines sistemas (vandentiekio, nuotekų šalinimo, vėdinimo ir šildymo).

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu ieškovė V. S. prašo panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo sprendimą 2010-05-11 dalyje, kurioje buvo atmestas ieškinys ir priimti naują sprendimą – visiškai patenkinti ieškinį, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad teismas nepagrįstai nepatenkino reikalavimo įpareigoti pašalinti vaismedžius, kurie auga 1-1,5 m. atstumu nuo pastatų ir nurodė, kad apeliantė nepateikė įrodymų, kad šių medžių lapija ardo pastato pamatų konstrukcijas ir stogą. Tačiau ieškovė pateikė pirmosios instancijos teismui G. S. projektavimo firmos projektinį pasiūlymą su išvada, kurioje nurodoma, kad medžių lapija yra užsigulusi ant stogo. Vaismedžio šaknys ardo pamatų konstrukcijas, ir nuo šakų bei lapijos kenčia stogo danga bei medinės stogo konstrukcijos. Nesutinka ir su pirmosios instancijos teismo sprendimu, kuriuo atmestas reikalavimas įpareigoti pašalinti vaismedį kriaušę, kadangi ji auga ant sklypo ribos, be to, apeliantė nenori visą vasarą užsiminėti sklypo tvarkymu, nes nuo išaugusios ir pasenusios kriaušės nuolat krenta vaisiai ir lapai. Taip pat ji buvo priversta atitraukti tvorą ir atsižvelgiant į paminėtas STR normas, medžiai gali būti sodinami ne arčiau kaip 6-8 m nuo fasado, o atsakovė neleidžia ieškovei pašalinti medžio. Taip pat nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad nenustatė ieškovės teisių pažeidimo, ir tik esant teisių pažeidimams, atsakovė gali būti įpareigotina pašalinti laikiną statinį – metalinį garažą, kadangi esant imperatyviai teisės normai, nustatančiai atstumą nuo kaimyninio sklypo ribos, teismas negalėjo remtis protingumo, sąžiningumo kriterijumi, mažinti teisės normoje numatyto atstumo, nes iš esmės akivaizdus teisės normos pažeidimas. Be to, pastatytas garažas temdo matomumą ieškovės sklype, todėl ji reikalaujame pašalinti laikiną statinį, kurio naudojimo terminas yra suėjęs. Nesutinka ir su pirmosios instancijos teismo nuomone, kad negali ginčyti klombos pastatymą svetimame žemės sklype, prie ieškovės žemės sklypo ribos, kadangi ji gadina bendros tvoros konstrukciją ir trukdo pakeisti valstybinėje žemėje esančius inžinerinius tinklus. Taip pat nesutinka ir su pirmosios instancijos teismo sprendimu dėl rūsio patalpų neatidalijimo ir nepadalijimo, kadangi atsakovė, neturėdama buvusių bendraturčių sutikimo, iškasė po namu rūsį, o jo negalima atskirti nuo namo. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai netenkino reikalavimo dėl atsakovės įpareigojimo reikiamai perstatyti statinį, kadangi ekspertizės metu pastato apžiūra vyko apie valandą laiko, ir tai, kad ekspertizės metu neaptikta nuotekų, nepatvirtina teismo padarytos išvados, kad išgriebimo duobė neeksploatuojama. Priešingai, ieškovė nurodė, kad išgriebimo duobė yra eksploatuojama, nes rūsyje yra atsakovės vonia, kuria atsakovė naudojasi, nes ji neturi kito sanitarinio mazgo name.