Kauno apygardos teismo nutarimas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Gytis Večerskas teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens J. L. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2016 m. spalio 5 d. nutarimo J. L. administracinio teisės pažeidimo byloje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Kauno apylinkės teismo 2016 m. spalio 5 d. nutarimu J. L. pripažintas padaręs administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 41⁴ straipsnio 3 dalyje, ir paskirta jam administracinė nuobauda – 4 344 Eur (keturių tūkstančių trijų šimtų keturiasdešimt keturių eurų) bauda už tai, kad 2016 m. rugpjūčio 12 d., 13 val. 00 min., (duomenys neskelbtini), sutikrinus darbo užmokesčio priskaitymo žiniaraščius (atlyginimų šifruotes), duomenis atsiskaitymo lapeliuose už laikotarpį nuo 2016 m. balandžio mėnesio iki 2016 m. birželio mėnesio su darbininko A. M., dirbusio pas J. L. laikotarpiu nuo 2016 m. balandžio 5 d. iki 2016 m. liepos 4 d., paaiškinime nurodytomis gautomis darbo užmokesčio sumomis, nustatyta, kad A. M. už 2016 m. balandžio mėnesį gavo 516,67 Eur, už 2016 m. birželio mėnesį gavo 304 Eur ir už 2016 m. gegužės mėnesį gavo 604 Eur darbo užmokesčio, neapskaityto buhalterinės apskaitos dokumentuose. Viso J. L. išmokėjo 1424,67 Eur darbo užmokesčio, neapskaityto buhalterinės apskaitos dokumentuose, nuo kurio nesumokėtas Gyventojų pajamų mokestis ir įmokos Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai. Tokiais veiksmais J. L. pažeidė Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 6 straipsnio 2 dalį, 12 straipsnio 2 ir 4 dalis.Kauno apylinkės teismas skundžiamame nutarime padarė išvadą, kad surinktų ir teismo ištirtų įrodymų visuma patvirtina, kad 2016 m. rugpjūčio 12 d., 13 val. 00 min. A. M. už 2016 m. balandžio mėnesį gavo 516,67 Eur, už 2016 m. birželio mėnesį gavo 304 Eur ir už 2016 m. gegužės mėnesį gavo 604 Eur darbo užmokesčio, neapskaityto buhalterinės apskaitos dokumentuose. Viso J. L. išmokėjo 1424,67 Eur darbo užmokesčio, neapskaityto buhalterinės apskaitos dokumentuose, nuo kurio nesumokėtas Gyventojų pajamų mokestis ir įmokos Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai. Tokiais veiksmais J. L. pažeidė Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 6 straipsnio 2 dalį, 12 straipsnio 2 ir 4 dalis, todėl konstatuotina, jog jis padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 41⁴ straipsnio 3 dalyje. Apeliaciniu skundu J. L. prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2016 m. spalio 5 d. nutarimą ir administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukti. Pareiškėjas savo skunde nurodė, kad jo kaltė grindžiama tik tuo, kad tarp buhalterinės apskaitos dokumentų bei buvusio darbuotojo A. M. paaiškinimų egzistuoja esminiai prieštaravimai, o vieninteliai administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį kaltinantys įrodymai yra tik vieno buvusio darbuotojo paaiškinimai, kuriais remiantis buvo parengta operatyvaus patikrinimo pažyma bei faktų fiksavimo pažyma. Tai negali būti pagrindu kvalifikuoti veiką pagal ATPK 41⁴ straipsnio 3 dalį. Tokiu būdu teismas nukrypo nuo aukštesnės instancijos teismų formuojamos praktikos panašaus pobūdžio bylose. Pareiškėjo teigimu, jis pripažintas padaręs administracinį teisės pažeidimą vadovaujantis prielaidomis, nenustačius administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 41⁴ straipsnio 3 dalyje, nei objektyvios, nei subjektyviosios pusės. Tuo pirmosios instancijos teismas pažeidė ATPK 256 straipsnio, 257 straipsnio nuostatas reglamentuojančias įrodymus ir jų vertinimą. Bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, nebuvo apklaustas nei paaiškinimus davęs liudytojas A. M., nei administracinio teisės pažeidimo protokolą surašę asmenys, nei apeliantas, todėl teismas nevykdė pareigos aktyviai tirti įrodymus, siekiant nustatyti tikrąsias administracinio teisės pažeidimo aplinkybes. Tokiu būdu buvo neįvertintos nei buvusio darbuotojo A. M., nei apelianto asmenybės. Apelianto vertinimu, visos abejonės bei prieštaravimai turi būti vertinami jo naudai, nes priešingu atveju pažeidžiamas nekaltumo prezumpcijos principas, o dėl abejonių išskaidymo ir prieštaravimų pašalinimo turi būti surengtas bylos nagrinėjimas žodinio proceso tvarka. Atsiliepime į apeliacinį skundą Kauno apskrities Valstybinė mokesčių inspekcija prašo skundžiamą nutarimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti.Apeliacinis skundas tenkinamas.Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs bylą įrodymų vertinimo ir teisės aiškinimo aspektu, sprendžia, kad nagrinėjamu atveju byloje esantys duomenys nesudaro pagrindo daryti neabejotiną išvadą, jog J. L. kaltė padarius pažeidimą numatytą ATPK 41⁴ str. 3 d. yra įrodyta, todėl skundžiamas nutarimas yra neteisėtas ir nepagristas. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, byloje nėra pakankamai įrodymų, patvirtinančių, jog J. L. išmokėjo A. M. 1424,67 Eur darbo užmokesčio, neapskaityto buhalterinės apskaitos dokumentuose, nuo kurio nesumokėtas Gyventojų pajamų mokestis ir įmokos Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai. Lietuvos Respublikos ATPK 9 str. numatyta, kad administraciniu teisės pažeidimu laikomas priešingas teisei, kaltas (tyčinis arba neatsargus) veikimas arba neveikimas, kuriuo kėsinamasi į valstybinę arba viešąją tvarką, nuosavybę, piliečių teises ir laisves, į nustatytą valdymo tvarką, už kurį įstatymai numato administracinę atsakomybę. ATPK 256 str. numato, kad įrodymai administracinio teisės pažeidimo byloje yra bet kurie faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi organai (pareigūnai) įstatymo numatyta tvarka nustato, ar yra padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar jo nėra, ar dėl jo padarymo tas asmuo kaltas, ir kitokias aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti.Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo kaltu gali būti pripažintas tik tuo atveju, kai ištirti įrodymai leidžia daryti besąlygišką išvadą, jog šis asmuo padarė nurodytą veiką. Pagal ATPK 284 str. nuostatas, pareigūnas, nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, privalo išsiaiškinti ar buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar asmuo kaltas jo padarymu, ar asmuo trauktinas administracinėn atsakomybėn bei išsiaiškinti kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti.Nagrinėjamu atveju matyti, kad vienintelis administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį J. L.. kaltinantis įrodymas yra A. M. 2016 m. rugpjūčio 26 d. surašytas paaiškinimas Kauno apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai. Pirmosios instancijos teisme taip pat buvo remtasi Kauno apskrities VMI 2016 m. rugpjūčio 12 d. faktų fiksavimo pažyma bei operatyvaus patikrinimo 2016 m. rugsėjo 2 d. pažyma. Kauno apskrities VMI 2016 m. rugpjūčio 12 d. faktų fiksavimo pažymoje nurodyta, kad nuvykus adresu (duomenys neskelbtini). gyvenamajame name rastas ūkininko sūnus N. L.. Ūkininkas J. L. patikrinimo metu buvo išvežęs grūdus į Kėdainius. Pažymoje taip pat fiksuoti duomenys apie ūkio veiklos pobūdį, dirbančius asmenis. Operatyvaus patikrinimo pažymoje nurodyti J. L. ūkio buhalteriniai duomenys už laikotarpį nuo 2016 m. balandžio 1 d. iki 2016 m. liepos 31 d., kuriuose be objektyvių duomenų nurodyti ir duomenys pateikti darbininko A. M. paaiškinime, konstatuojant tariamą darbo užmokesčio neapskaitymą. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad vien operatyvaus patikrinimo metu vieno asmens, nebedirbančio bendrovėje, dėl asmeninių santykių konfliktuojančio su buvusiu darbdaviu, duotas paaiškinimas negali būti laikomas pakankamu įrodymu patvirtinančiu aplinkybę, jog J. L.. nelegaliai išmokėjo darbo užmokestį, juolab, kad teismo posėdyje nei vienas asmuo apklaustas nebuvo. Pats neapskaityto buhalterinėje apskaitoje darbo užmokesčio mokėjimo veiksmas, institucijos, surašiusios administracinio teisės pažeidimo protokolą, pareigūnų nebuvo užfiksuotas, todėl seka išvada, jog tiesioginių įrodymų, neginčijamai pagrindžiančių neapskaityto įmonės buhalterinės apskaitos dokumentuose darbo užmokesčio mokėjimo faktą, byloje nėra. Atkreipiant dėmesį į teisminę praktiką minėtu klausimu, matyti, jog Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pažymėjęs, kad vien bendrovės buhalterinės apskaitos neatitikimas asmens paaiškinimui negali būti pagrindas kvalifikuoti veiką pagal Lietuvos Respublikos ATPK 41⁴ str. 3 d. (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011-06-13 nutartis byloje Nr. N575-1196/2011). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas konstatavęs, kad asmuo traukiamas administracinėn atsakomybėn tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio teisės pažeidimo sudėtis. Teismo sprendimas negali būti grindžiamas prielaidomis ar spėlionėmis. ATPK 256 str. įpareigoja teismą išvadas dėl asmens kaltės pagrįsti tik faktiniais duomenimis. Be to, sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą yra būtina vadovautis nekaltumo prezumpcijos principu, įtvirtintu Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 str. 1 d. bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. gruodžio 18 d. nutartis byloje Nr. N575-2791/2009). Pažymėtina, kad administracinių teisės pažeidimų procese galiojančią nekaltumo prezumpciją paneigti turi institucija, surašiusi protokolą ir inicijavusi bylą dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo, visa įrodymų nepateikimo ar abejonių nepanaikinimo rizika tenka šiai institucijai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. sausio 26 d. nutartis byloje Nr. N663-156/2007).Esant nustatytoms aplinkybėms, apygardos teismui kyla pagrįstų abejonių dėl J. L. inkriminuojamo pažeidimo, todėl nagrinėjamu atveju yra pagrindas iškilusias abejones vertinti pažeidėjo naudai. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog kaltu dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Duomenų, remiantis kuriais tik galima manyti, kad teisės pažeidimas galėjo būti padarytas, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir skirti administracinę nuobaudą. Todėl, įvertinus tai, kad byloje esančių įrodymų nepakanka J. L. kaltei pagrįsti, apygardos teismas daro išvadą, jog J. L. kaltė dėl ATPK 41⁴ str. 3 d. numatyto teisės pažeidimo padarymo nėra įrodyta, Kauno apylinkės teismo 2016 m. spalio 5 d. nutarimas naikinamas ir administracinio teisės pažeidimo byla J. L. nutraukiama, nenustačius jo veikoje administracinės teisės pažeidimo sudėties, t. y. nesant neabejotinų ir neginčytinų įrodymų, jog administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo administracinio teisės pažeidimo protokole nurodytam asmeniui išmokėjo neapskaitytą darbo užmokestį.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 2 punktu,

nutaria:

J. L. apeliacinį skundą tenkinti.

Kauno apylinkės teismo 2016 m. spalio 5 d. nutarimą panaikinti ir administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukti