Alytaus apylinkės teismo sprendimas

2018-02-22 · Civilinė byla Nr. e2-305-547/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Alytaus apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2018-02-22
Bylos Nr.
e2-305-547/2018
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Silvana Girdenienė
Ieškovas
G. S., E. Č.
Atsakovas
A. Ž., M. Ž.
ALYTAUS APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMAS UŽ AKIŲLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. vasario 22 d.Varėna
Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmų teisėja Silvana Girdenienė,

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės G. S., E. Č. įstatyminės atstovės ieškinį atsakovams: A. Ž., M. Ž., jų įstatyminei atstovei A. M., D. K., jo įstatyminei atstovei R. S., A. D., jo įstatyminei atstovei A. B., dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

ieškovė G. S., nepilnamečio E. Č. įstatyminė atstovė, prašo priteisti: (1) jos naudai iš atsakovo, A. Ž., gim. (duomenys neskelbtini) 678,00 Eur turtinės žalos atlyginimo, tuo atveju jei atsakovas neturėtų turto ar uždarbio, kurio pakaktų jo padarytai žalai atlyginti, atitinkamą žalos dalį priteisti iš jo įstatyminės atstovės, motinos A. M.; (2) E. Č. naudai iš atsakovų: (2.1) A. D., gim. (duomenys neskelbtini), A. Ž., gim. (duomenys neskelbtini) ir M. Ž., gim. (duomenys neskelbtini) solidariai - 2000 Eur neturtinės žalos atlyginimo, o tuo atveju jei atsakovai neturėtų turto ar uždarbio, kurio pakaktų jų padarytai žalai atlyginti, atitinkamą žalos dalį priteisti iš jų įstatyminių atstovų, tėvų: A. M. (A. Ž. ir M. Ž. įstatyminės atstovės) ir A. B. (A. D. įstatyminės atstovės); (2.2) iš A. Ž., gim. (duomenys neskelbtini) ir D. K., gim. (duomenys neskelbtini) solidariai - 1000 Eur neturtinės žalos atlyginimo, o tuo atveju jei atsakovai neturėtų turto ar uždarbio, kurio pakaktų jų padarytai žalai atlyginti, atitinkamą žalos dalį priteisti iš jų įstatyminių atstovų, tėvų: A. M. (A. Ž. įstatyminės atstovės) ir R. S. (D. K. įstatyminės atstovės); bei (3) solidariai iš visų atsakovų priteisti bylinėjimosi išlaidas valstybei už advokato teisinę pagalbą ir kitas, iš kiekvieno - proporcingai tenkintų reikalavimų daliai, o tuo atveju jei atsakovai neturėtų turto ar uždarbio, kurio pakaktųjų padarytai žalai atlyginti, atitinkamas bylinėjimosi išlaidas priteisti iš jų įstatyminių atstovų.

Atsakovams, jų atstovams adresuotos ieškinio, jo priedų kopijos bei teismo pranešimas, kuriame nustatytas 14 dienų terminas atsiliepimui į ieškinį pateikti, įteikti tinkamai, vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 123 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka. Atsakovai bei jų įstatyminiai atstovai per teismo nustatytą terminą atsiliepimo į ieškinį nepateikė. Atsakovams nepateikus atsiliepimo į ieškinį, ieškovė prašo priimti sprendimą už akių.

Esant šioms aplinkybėms, priimtinas sprendimas už akių, bylą nagrinėjant rašytinio proceso tvarka, neinformavus šalių apie rašytinį procesą, kadangi CPK 142 straipsnyje nenumatyta, kad būtų informuojama apie sprendimo už akių priėmimą (CPK 142 straipsnio 4 dalis, 153 straipsnio 2 dalis, 285 - 286 straipsniai).

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

ieškinys tenkintinas visiškai.

Teismas, atlikęs formalų pateiktų įrodymų ir nurodytų įrodymų vertinimą konstatuoja, kad pasitvirtino ieškovės pateiktų įrodymų turinys ir yra pagrindas priimti tokį sprendimą.

Teismo pranešimas dėl atsiliepimų į pareikštą ieškinį, ieškinys atsakovams bei jų įstatyminiams atstovams buvo įteikti tinkamai. CPK 285 straipsnio 1 dalis numato, kad sprendimas už akių gali būti priimtas, kai šalis per nustatytą terminą nepateikia atsiliepimo į ieškinį ir kita šalis prašė priimti sprendimą už akių. CPK 142 straipsnio 4 dalis numato, kad jeigu atsakovas be pateisinamos priežasties per nustatytą terminą nepateikia atsiliepimo į ieškinį, teismas turi teisę, jei yra ieškovo prašymas, priimti sprendimą už akių. Toks ieškovės prašymas yra. Atsiliepimas turėjo būti pateiktas vėliausiai 2018-02-19.

Vadovaujantis CPK 286 straipsnio 1 dalimi šio sprendimo už akių motyvai yra sutrumpinti.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų, nustatyta, kad 2015-03-19 Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Varėnos rajono policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus prevencijos poskyrio specialistės Jūratės Jakimavičienės priimtu nutarimu buvo atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą. Buvo nustatyta, kad mažametį E. Č., gim. (duomenys neskelbtini) iš asmeninių paskatų sumušė nepilnamečiai A. Ž., gim. (duomenys neskelbtini), M. Ž., gim. (duomenys neskelbtini) ir A. D., gim. (duomenys neskelbtini). Nutarime nurodyta, kad šių nepilnamečių veikoje yra nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnyje, požymių (buvo sukeltas fizinis skausmas), tačiau už tokio pobūdžio nusikaltimus atsakomybė BK numatyta tik nuo 16 m. 2017-08-28 Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Varėnos rajono policijos komisariato veiklos skyriaus vyriausiojo tyrėjo A. R. priimtu nutarimu atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą, kuriame nurodyta, jog iš surinktos medžiagos matosi, kad nepilnamečių A. Ž. g. (duomenys neskelbtini), D. K. g. (duomenys neskelbtini) ir A. K. g. (duomenys neskelbtini) veiksmuose yra nusikalstamos veikos numatytos BK 140 straipsnio 1 dalyje, požymiai, tačiau A. Ž. ir D. K. neturi 16 metų, todėl pradėti ikiteisminį tyrimą nėra pagrindo. A. K. turi 16 metų, tačiau taip pat nėra pagrindo pradėti ikiteisminį tyrimą, siūlyta kreiptis į teismą privataus kaltinimo tvarka.

Byloje esančiais išrašais iš E. Č. ambulatorinės kortelės, prie bylos pateiktos medžiagos (tarnybinių pranešimų, liudytojų apklausos protokolų, medicininių dokumentų išrašų matosi, kad nepilnametis E. Č. buvo sumuštas. Dėl sumušimų jautė fizinį skausmą, jam skaudėjo galvą, akį, buvo nuskelti dantys, padaryta neturtinė žala. Iš pateikto UAB “Dantikum” kasos pajamų orderio bei kitų odontologo įrašų matosi, kad ieškovė iki šios dienos už odontologo paslaugas sumokėjusi 70 Eur bei pagal UAB „Danticum“ odontologės Jovitos Gustaitienės preliminarius paskaičiavimus jos sūnui E. Č. nuskeltų dantų atstatymas kainuos dar apie 608 Eur. Visa tai patvirtina, kad turtinė žala sudaro 678,00 Eur, kuri priteistina iš A. Ž., o jam neturint lėšų ar pajamų iš jo įstatyminės atstovės A. M., nes būtent A. Ž. smūgiuodamas į veidą E. Č. jam išmušė dantis.

Civilinei atsakomybei kilti būtina įstatyme nustatytų sąlygų visuma: neteisėti atsakovo veiksmai, priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir nuostolių, atsakovo kaltė (išskyrus įstatymų ar sutarčių išimtis), žala (nuostoliai) (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.246-6.249 straipsniai).

Nepilnamečio E. Č. įstatyminė atstovė, jo motina, ieškovė G. S. prašo priteisti iš atsakovo A. Ž., o jam neturint turto ar uždarbio iš jo įstatyminės atstovės A. M. 678,00 Eur turtinei žalai atlyginti bei iš visų atsakovų, o jiems neturint turto ar uždarbio iš jų įstatyminių atstovų iš viso 3000,00 Eur neturtinei žalai atlyginti, kuri priežastiniu ryšiu susijusi su atsakovų neteisėtais veiksmais.

Bendroji norma, įtvirtinanti žalos definiciją, yra CK 6.249 straipsnis. Šio straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų; piniginė žalos išraiška yra nuostoliai. Tais atvejais, kai sprendžiamas žalos atlyginimo sveikatos sužalojimo atveju klausimas, be CK 6.249 straipsnio, taikytinos ir CK 6.283 straipsnio normos. Šio straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad tais atvejais, kai fizinis asmuo suluošintas ar kitaip sužalota jo sveikata, tai už žalą atsakingas asmuo privalo nukentėjusiam asmeniui atlyginti visus šio patirtus nuostolius ir neturtinę žalą. Nuostolius šio straipsnio 1 dalyje nurodytais atvejais sudaro negautos pajamos, kurias nukentėjęs asmuo būtų gavęs, jeigu jo sveikata nebūtų sužalota, ir su sveikatos grąžinimu susijusios išlaidos (gydymo, papildomo maitinimo, vaistų įsigijimo, protezavimo, sužaloto asmens priežiūros, specialių transporto priemonių įsigijimo, sužaloto asmens perkvalifikavimo išlaidos bei kitos sveikatos grąžinimui būtinos išlaidos). Sveikatos grąžinimo išlaidos nukentėjusiam asmeniui atlyginamos kaip tiesioginės, t. y. turėtos papildomai, išlaidos, kurios buvo būtinos dėl suluošinimo jo patirtiems turtiniams praradimams kompensuoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007-02-06 nutartis, c.b. Nr. 3K-3-38/2007 ir kt.).

Žalos atlyginimo tikslas yra kompensacinis, t. y. siekiama asmenį grąžinti į tokią padėtį, kokia būtų buvusi, jeigu jo teisės nebūtų buvusios pažeistos. Taigi teismas, spręsdamas dėl nuostolių priteisimo, turi nustatyti tikslų jų dydį.

Teismas neturi pagrindo abejoti pateiktų išlaidų būtinumu ir realumu. Atsakovams ieškovės ieškinys su priedais buvo įteikti tinkamai, tačiau jie atsiliepimo į ieškinį nepateikė, savo nuomonės dėl žalos dydžio bei jokių įrodymų nepateikė (CPK 178 straipsnis), todėl teismas įvertinęs byloje pateiktų rašytinių dokumentų ir juose nurodytų aplinkybių visumą, pripažįsta, jog egzistuoja įstatyme nustatytų sąlygų visuma civilinei atsakovų atsakomybei kilti, todėl ieškovė pagrįstai reikalauja 678,00 Eur su sveikatos grąžinimu susijusių išlaidų (odontologo paslaugos), kurios priteistinos iš atsakovo A. Ž., o jam neturint turto ar uždarbio iš jo įstatyminės atstovės A. M..

Neturtinė žala CK 6.250 straipsnyje apibrėžiama kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad neturtinės žalos atlyginimo atveju, kitaip nei turtinės (CK 6.249 straipsnis, 6.263 straipsnio 2 dalis), visiško žalos atlyginimo principas (restitutio in integrum) objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos neįmanoma tiksliai įvertinti pinigine išraiška. Teismo pareiga kiekvienu konkrečiu atveju nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus, parenkant tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytą žalą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis c.b. Nr. 3K-3-604/2005; c.b. Nr. 2K-227/2011, c.b. Nr. 2K-410/2013).

Neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijai įtvirtinti CK 6.250 straipsnio 2 dalyje: sprendžiant neturtinės žalos atlyginimo klausimą turi būti atsižvelgta į neturtinės žalos pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, žalą padariusio asmens turtinę padėtį, į tai, ar padaryta turtinė žala, jei taip, – tai į jos dydį, kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes bei sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Tačiau šis kriterijų sąrašas nėra baigtinis, kiekvienu konkrečiu atveju teismas, nustatydamas atlygintiną neturtinės žalos dydį, turi įvertinti visą reikšmingų aplinkybių kompleksą, nustatyti teisingą ir protingą kompensaciją nukentėjusiajam, įvertinus ir kaltojo asmens interesus, siekiant teisingos ir protingos interesų pusiausvyros. Be to, sprendžiant neturtinės žalos dydžio nustatymo klausimą, reikia atsižvelgti ir į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą teismų praktiką, aiškinant ir taikant neturtinės žalos nustatymo kriterijus, ir, esant tapačioms ar iš esmės panašioms faktinėms bylų aplinkybėms, paisyti jau sukurtų teismo precedentų dėl priteistinos neturtinės žalos dydžio. Kita vertus, atkreiptinas dėmesys į tai, kad dėl sveikatos sužalojimo padarytos neturtinės žalos dydžių visiškai suvienodinti teismų praktikos šioje srityje iš esmės neįmanoma, nes kiekvienu konkrečiu atveju būtina vertinti kriterijų neturtinės žalos dydžiui nustatyti visumą, o individualioje byloje šie kriterijai, jų reikšmė ir tarpusavio santykis gali skirtis.

Pagal CK 6.250 straipsnio 2 dalį dar vienas iš neturtinės žalos dydžio parinkimo kriterijų yra neturtinę žalą padariusio asmens kaltė. Jeigu ji pasireiškia didžiausio pavojaus visuomenei forma – darant tyčinį smurtinį nusikaltimą prieš asmenį, sukeliant jam kūno sužalojimą, priverčiant žmogų išgyventi fizines ir dvasines kančias, neturtinę žalą padariusio asmens tokiu būdu pasireiškusi kaltė sudaro prielaidas neturtinės žalos dydį nustatyti didesnį.

Nagrinėjamu atveju, ieškovė prašo atlyginti sūnaus E. Č. turėtą neturtinę žalą dėl jam du kartus sukelto fizinio skausmo, sveikatos pablogėjimo, patirtų dvasinių išgyvenimų ir bendravimo galimybių sumažėjimo. Savo veiksmais Audrius ir M. Ž., A. D. ir D. K. E. Č. padarė žalos, todėl šiuo atveju turi būti atlyginama ir neturtinė žala (CK 6.250 straipsnis, 6.283 straipsnis, 6.285 straipsnis), kaip asmens patirtas fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumas, emocinė depresija ir kt. E. Č. turėtą neturtinę žalą dėl jam du kartus sukelto fizinio skausmo, sveikatos pablogėjimo, patirtų dvasinių išgyvenimų ir bendravimo galimybių sumažėjimo turi atlyginti kalti asmenys. Asmens sveikata yra viena iš svarbiausių, nesunkiai pažeidžiamų, ne visada atkuriamų ar neįmanomų atkurti vertybių, todėl turi būti itin saugoma.

Teismo teisė yra nustatyti teisingą piniginę kompensaciją už patirtą skriaudą, kadangi neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma, patirta žala turi būti atlyginama vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, siekiant nukentėjusiojo ir žalą padariusio asmens interesų pusiausvyros.

Ieškovė nurodžiusi (tai patvirtina ir byloje esantys rašytiniai įrodymai), kad po pirmojo sumušimo jos sūnus E. ilgai jautė galvos skausmą, jam buvo stipriai sutrenkta galva. Po antrojo sumušimo, sūnui ne tik, kad skaudėjo galvą, bet ir buvo sumušta jo akis, išmušti dantys, dėl ko sūnus patyrė daug nepatogumų. Pagrindas neturtinei žalai tai ne tik patirtas fizinis skausmas, bet ir sveikimo laikotarpiai, pamokų praleidimai, sumažėjęs pasitikėjimas savimi. Ernestas patyrė neigiamų dvasinių išgyvenimų, sietinų ne tik su jo baime, bet ir bendravimo įpročiais. Nepilnametis E. Č. tapo uždaresnis, pradėjo jausti baimės jausmą, bijoti draugų. Jam gėda, kad jam išmušti dantys, nenori, kad jį be dantų matytų kiti mokiniai. Be to, tiek pirmąjį, tiek antrąjį kartą E. buvo sumuštas matant kitiems asmenims, patyrė pažeminimą. Dėl šių įvykių patirto baimės jausmo jis negali pamiršti iki šiol. Abu sumušimai buvo orientuoti į galvos sritį. Pirmuoju atveju stipriai sukrėstos smegenys, antruoju sumušta akis, pakaušis, nuskelti dantys.

Pirmąjį sūnaus, E. Č. sumušimą, jo patirtą fizinį skausmą ir sunkų galvos smegenų sumušimą ir po to patirtus dvasinius išgyvenimus ieškovė vertina 2000 Eur suma, o antrąjį sūnaus, sumušimą, jo patirtą fizinį skausmą, išmuštus dantis, sumuštą akį, ir po to patirtus dvasinius išgyvenimus (neįskaitant turtinės žalos) vertina 1000 Eur suma.

Neturtinės žalos dydžiui įtakos šiuo atveju turi ir tai, jog sveikatos sutrikdymą ir dėl to kilusias pasekmes patyrė jaunas, dar tik besiformuojantis asmuo. Patirtos traumos padariniai tebeįtakoja jo savijautą - tiek psichologinę, tiek fizinę. Tokio amžiaus asmenys yra ypač pažeidžiami, jiems itin svarbi aplinkinių nuomonė, juolab, jei po patirtos traumos ilgą laiką buvo pastebimi liekamieji požymiai, jis buvo priverstas vengti bendravimo su draugais, lankytis viešose vietose.

Vertybiniai teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijai yra bendrieji teisės principai, konkrečioje situacijoje užtikrinantys priešingų interesų pusiausvyrą, atsižvelgiant į situacijos ypatumus. Dėl to teismai, priteisdami asmeniui kitų asmenų nusikalstama veika padarytą neturtinę žalą, atsižvelgia ne tik į nukentėjusiojo, bet ir į pagrįstus kaltininko interesus (CK 6.282 straipsnis). Tai sudaro prielaidas siekti protingos nukentėjusiojo ir kaltininko skirtingų interesų pusiausvyros ir neturtinės žalos atlyginimo nepaversti antra – papildoma bausme. Pinigine kompensacija siekiama ne nubausti žalą padariusį asmenį, o kuo teisingiau kompensuoti nukentėjusiajam atsiradusias negatyvias pasekmes.

Teismas įvertinęs visas byloje nustatytas aplinkybes, ir vadovaudamasis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, ieškovės prašymą dėl neturtinės žalos tenkina pilnai ir priteisia jam iš atsakovų, o jiems neturint turto ar uždarbio iš jo įstatyminių atstovų iš viso 3000,00 Eur neturtinei žalai atlyginti.

CK 6.276 straipsnio 1 dalyje nustatytas bendrasis principas, kad nepilnamečiai nuo keturiolikos iki aštuoniolikos metų yra savarankiški prievolių dėl žalos atlyginimo subjektai, todėl už padarytą žalą atsako patys bendrais pagrindais. CK 6.276 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad tais atvejais, kai nepilnametis nuo keturiolikos iki aštuoniolikos metų neturi turto ar uždarbio, kurio pakaktų jo padarytai žalai atlyginti, atitinkamą žalos dalį turi atlyginti jo tėvai ar rūpintojas, jeigu neįrodo, kad žala atsirado ne dėl jų kaltės. Tėvų kaltė šiuo atveju pasireiškė netinkamu pareigos auklėti ir prižiūrėti savo nepilnametį vaiką vykdymu. Pažymėtina, kad tėvų prievolė yra laikina, iki nepilnamečiams atsakovams sukaks aštuoniolika metų ar jie prieš pilnametystę įgys turto ar uždarbį, kurių pakaks žalai atlyginti (CK 6.276 straipsnio 3 dalis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas iš antrosios šalies priteisia proporcingai teismo patenkintų/atmestų reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnis). Ieškinį patenkinus visiškai, iš atsakovų priteistinos bylinėjimosi išlaidos valstybei: žyminis mokestis, kuris iš viso sudaro 83,00 Eur (dokumentai pateikti teismui elektroninių ryšių priemonėmis, todėl mokama 75 procentai mokėtinos žyminio mokesčio sumos: 110,00 Eur - 25% = 83 Eur), t. y: 15 Eur žyminio mokesčio už 678 Eur turtinę žalą ir 68 Eur žyminio mokesčio už 3000 Eur neturtinę žalą, nuo kurio mokėjimo ieškovė vadovaujantis CPK 83 straipsnio 1 dalies 4 punktu yra atleista. Kadangi iš atsakovo A. Ž. priteistina 678,00 Eur turtinė žala, todėl iš jo, o jam neturint turto ar uždarbio iš jo įstatyminės atstovės A. M. priteistina 15 Eur dydžio žyminio mokesčio suma. Kita žyminio mokesčio dalis – 68 Eur (paskaičiuota už 3000 Eur neturtinę žalą) priteistina solidariai iš visų atsakovų: A. Ž., M. Ž., D. K., A. D., o jiems neturint turto ar uždarbio iš jų įstatyminių atstovų.

Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir finansų ministro 2014 m. rugsėjo 23 d. įsakymas Nr. 1R-298/1K-290 „Dėl Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymo Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ pakeitimo“, CPK 92 straipsnis), sudaro 11,13 Eur bei išlaidos susijusios už antrinės teisinės pagalbos teikimu (2017-09-07 sprendimas Nr. 2.1 - (NTP-2) -17-T-4270-17218, 2018-02-21 pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos Nr. NTP-7-1228) G. S. sudaro 208,00 Eur. Šiuo atveju patenkinus ieškinį visiškai solidariai iš atsakovų valstybės naudai priteistina 208,00 Eur (už antrinės teisinės pagalbos teikimą) ir 11,13 Eur (pašto siuntimo išlaidų).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis CPK 93 straipsniu, 142 straipsnio 4 dalimi, 279 straipsnio 2 dalimi, 285-286 straipsniais,

nusprendžia:

priimti sprendimą už akių, ieškinį tenkinti visiškai.

Priteisti ieškovės G. S. (E. Č. įstatyminės atstovės), asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudai iš atsakovo A. Ž., gim. (duomenys neskelbtini), 678,00 Eur (šešis šimtus septyniasdešimt aštuonis eurus 00 ct) turtinės žalos atlyginimo, tuo atveju jei atsakovas neturėtų turto ar uždarbio, kurio pakaktų jo padarytai žalai atlyginti, atitinkamą žalos dalį priteisti subsidiariai iš jo įstatyminės atstovės, motinos A. M., gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini).

Priteisti ieškovo E. Č., asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudai iš atsakovų: A. D., gim. (duomenys neskelbtini), A. Ž., gim. (duomenys neskelbtini) ir M. Ž., gim. (duomenys neskelbtini) solidariai - 2000 Eur (du tūkstančius eurų 00 ct) neturtinės žalos atlyginimo, o tuo atveju jei atsakovai neturėtų turto ar uždarbio, kurio pakaktų jų padarytai žalai atlyginti, atitinkamą žalos dalį priteisti subsidiariai iš jų įstatyminių atstovų: A. M., gim. (duomenys neskelbtini) (A. Ž. ir M. Ž. įstatyminės atstovės), gyv. (duomenys neskelbtini) ir A. B. (A. D. įstatyminės atstovės), gyv. (duomenys neskelbtini).

Priteisti ieškovo E. Č., asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudai iš atsakovų: A. Ž., gim. (duomenys neskelbtini) ir D. K., gim. (duomenys neskelbtini), solidariai - 1000 Eur (vieną tūkstantį eurų 00 ct) neturtinės žalos atlyginimo, o tuo atveju jei atsakovai neturėtų turto ar uždarbio, kurio pakaktų jų padarytai žalai atlyginti, atitinkamą žalos dalį priteisti subsidiariai iš jų įstatyminių atstovų: A. M., gim. (duomenys neskelbtini) (A. Ž. įstatyminės atstovės), gyv. (duomenys neskelbtini) ir R. S., gim. (duomenys neskelbtini) (D. K. įstatyminės atstovės), gyv. (duomenys neskelbtini).

Priteisti valstybės naudai iš atsakovo A. Ž., gim. (duomenys neskelbtini), 15,00 Eur (penkiolika eurų 00 ct) žyminio mokesčio, o tuo atveju jei atsakovas neturėtų turto ar uždarbio, priteisti subsidiariai bylinėjimosi išlaidas (dėl padarytos žalos atlyginimo) iš jo įstatyminės atstovės, motinos A. M., gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini).

Priteisti valstybės naudai iš atsakovų A. Ž., gim. (duomenys neskelbtini), M. Ž., gim. (duomenys neskelbtini), A. D., gim. (duomenys neskelbtini), D. K., gim. (duomenys neskelbtini), solidariai 68,00 Eur (šešiasdešimt aštuonis eurus 00 ct) žyminio mokesčio bei 11,13 Eur (vienuolika eurų 13 ct) pašto išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, o tuo atveju jei atsakovai neturėtų turto ar uždarbio, priteisti subsidiariai bylinėjimosi išlaidas (dėl padarytos žalos atlyginimo) iš jų įstatyminių atstovų: A. M., gim. (duomenys neskelbtini) (A. Ž. ir M. Ž. įstatyminės atstovės), gyv. (duomenys neskelbtini), A. B. (A. D. įstatyminės atstovės), gyv. (duomenys neskelbtini), R. S., gim. (duomenys neskelbtini) (D. K. įstatyminės atstovės), gyv. (duomenys neskelbtini).

Visos priteistos išlaidos valstybei turi būti sumokėtos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752 vieną iš biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų, mokėjimo dokumente nurodant įmokos kodą 5660, mokėjimo paskirtį – bylinėjimosi išlaidos.

Priteisti į valstybės biudžetą iš atsakovų A. Ž., gim. (duomenys neskelbtini), M. Ž., gim. (duomenys neskelbtini), A. D., gim. (duomenys neskelbtini), D. K., gim. (duomenys neskelbtini) solidariai 208,00 Eur (du šimtus aštuonis eurus 00 ct) išlaidų susijusių su antrinės teisinės pagalbos teikimu, o tuo atveju jei atsakovai neturėtų turto ar uždarbio, priteisti subsidiariai bylinėjimosi išlaidas iš jų įstatyminių atstovų, tėvų: A. M., gim. (duomenys neskelbtini) (A. Ž. ir M. Ž. įstatyminės atstovės), gyv. (duomenys neskelbtini), A. B. (A. D. įstatyminės atstovės), gyv. (duomenys neskelbtini), R. S., gim. (duomenys neskelbtini) (D. K. įstatyminės atstovės), gyv. (duomenys neskelbtini). Ši suma turi būti įmokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos, juridinio asmens kodas 188659752, vieną iš biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų, mokėjimo dokumente nurodant įmokos kodą 5630, mokėjimo paskirtį – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą.

Dėl sumokėtų sumų valstybės naudai, mokėjimą patvirtinančius dokumentus būtina atnešti arba atsiųsti paštu į Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmų raštinę (Varėna, Aušros g. 15, 111 kab.) arba pateikti per EPP sistemą.

Atsakovai negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau per 20 dienų nuo jo priėmimo dienos turi teisę paduoti Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmams pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo. Pareiškimas dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo yra apmokestinamas žyminiu mokesčiu.

Ieškovė per 20 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos turi teisę paduoti apeliacinį skundą Kauno apygardos teismui per Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmus.

Teisėja Silvana Girdenienė