Kauno apygardos teismo nutartis

2014-12-18 · Baudžiamoji byla Nr. 1S-2190-290/2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2014-12-18
Bylos Nr.
1S-2190-290/2014
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Jurgis Kiškis
Nuteistasis
S. P.
Byla Nr. 1S-2190-290/2014
Procesinio sprendimo kategorija: (S) 2.5.19.
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2014 m. gruodžio 18 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Jurgis Kiškis, rašytinio proceso tvarka, išnagrinėjo nuteistojo S. P. skundą dėl Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 24 d. nutarties, kuria atsisakyta tvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų–atvirosios kolonijos 3–ame sektoriuje 2014 m. spalio 28 d. nutarimą taikyti jam lygtinį paleidimą, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

kad S. P., nuteistas 2011-07-08 Klaipėdos apygardos teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos BK 260 str. 1 d., 260 str. 1 d., 260 str. 1 d., 63 str. 1 d., 4 d. - laisvės atėmimu 6 metams. Anksčiau buvo teistas.

Bausmės pradžia – 2011-07-08, o pabaiga – 2017-07-06.

Žemesnės instancijos teismas

Komisija 2014-10-28 nutarimu Nr. 95-486 nutarė taikyti nuteistajam S. P., lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos pagal Lietuvos Respublikos BVK (toliau – BVK) 157 straipsnio 2 dalies 2 punktą.

Kaišiadorių rajono apylinkės teismas 2014-11-24 nutartimi atsisakė patvirtinti Komisijos nutarimą dėl S. P. paleidimo iš pataisos įstaigos, nepadaręs išvados, kad nuteistasis jau patyrė pakankamos trukmės laisvės atėmimo bausme taikomus suvaržymus ir, kad toliau taisant jį neizoliuotą nuo visuomenės bus pasiekti bausmės tikslai.

Šalies argumentai

Nuteistasis skundžia Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2014-11-24 nutartį, prašo ją panaikinti ir taikyti jo atžvilgiu lygtinį paleidimą. Skunde S. P. nurodo, jog Komisija nustatė, jo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika yra žema (37 balai), bei atsižvelgė į tai, kad jis įvykdė visas socialinės reabilitacijos ir nusikalstamo elgesio rizikos mažinimo rekomendacijas. Jo elgesys bausmės atlikimo metu duoda pagrindą manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Teismas nutartį grindė jau išnykusių drausminių nuobaudų buvimu, kas pažeidžia BVK 143 str. 9 d. nuostatas, kadangi praėjus metams po nuobaudos atlikimo dienos ir nesant naujų nuobaudų, jis laikomas neturinčiu nuobaudų. Nuosprendžių ir nutarimų surašymą, asmens teisinės padėties iškraipymo ir apskundimo negalimumą reglamentuoja Europos Tarybos Komiteto rekomendacijos, todėl šis motyvas naikintinas.

Nuteistasis skunde taip pat nurodo, kad teismas atsižvelgė į tai, kad jis bausmės atlikimo metu nesielgė nepriekaištingai, kad riziką didinantys veiksniai yra nusikalstamo elgesio istorija (anksčiau teistas) bei piktnaudžiavimas narkotinėmis medžiagomis. Sprendžiant lygtinio paleidimo klausimą tokie argumentai yra šiurkštus įstatymų ir žmogaus teisių pažeidimas. Skirdamas bausmę teismas jau atsižvelgė į padarytų veikų sunkumą ir teistumus. Teismas spręsdamas lygtinio paleidimo klausimą turi vadovautis ne tik paskirtos bausmės tikslais, bet ir bausmės vykdymo paskirtimi ir lygtinio paleidimo tikslais. Sąlygos, kurioms esant netaikomas lygtinis paleidimas reglamentuotos BVK 158 str. (Vilniaus apygardos teismo nutartis byloje Nr. 1S-673-209/2012), todėl teismo sprendimas netaikyti lygtinio paleidimo yra nepagrįstas. Dėl to didėja nuteistų asmenų laisvės atėmimo vietose ir šių įstaigų perpildymas. Europos Tarybos Ministrų Komitetas 1999 m. rekomendacijoje nurodyta laisvės atėmimo bausmę taikyti tik kai tai yra neišvengiama.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo S. P. skundas yra nepagrįstas, todėl atmestinas.

BVK 157 straipsnio nuostatos suteikia teismui teisę priimti sprendimą paleisti nuteistąjį lygtinai iš pataisos įstaigos, jeigu tam yra įstatyme numatytas formalusis pagrindas – nuteistasis įvykdė individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir yra atlikęs privalomą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį bei materialusis pagrindas – teismo išvada, kad nuteistąjį įmanoma toliau taisyti neizoliuotą nuo visuomenės, bet prižiūrimą.

Byloje esantys duomenys patvirtina, kad S. P. atitinka formalias sąlygas, kurioms esant, gali būti svarstomas klausimas dėl jo lygtinio paleidimo, tačiau vien formalių kriterijų atitikimas tėra šio klausimo svarstymo sąlyga, bet ne lygtinio paleidimo pagrindas. Vertindamas skundo argumentus ir analizuodamas pirmosios instancijos teismo nutarties motyvus, skundą nagrinėjantis teismas mano, kad apylinkės teismas, atsižvelgęs į aplinkybių, reikšmingų pataisos procesui, visumą, pagrįstai nepadarė įstatymo reikalaujamos išvados, kuriai esant, nuteistąjį būtų galima lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos. Tokios nuomonės laikėsi ir prokurorė, atsiliepimu nepritarusi Komisijos nutarimui dėl lygtinio paleidimo taikymo nuteistajam.

Priešingai nei teigia nuteistasis, svarstant lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, svarbu atsižvelgti ne tik į nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, bet ir į jo asmenybę bei padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą (BVK 8 straipsnio 1 dalis). Teismas taip pat turi vertinti ne tik į tai, ar taikant lygtinį paleidimą nuteistojo atžvilgiu bus pasiekti probacijos tikslai, bet ir atsižvelgti į visuomenės interesą, kad pavojingas nusikalstamas veikas padaręs asmuo būtų nubaustas ir atliktų tokią bausmės dalį, kuri užtikrintų teisingumo principo įgyvendinimą.

Iš bylos medžiagos matyti, kad S. P. bausmę atlieka už tris sunkius nusikaltimus, susijusius su narkotinių medžiagų įgijimu, laikymu, gabenimu ir platinimu. Šiuos nusikaltimus nuteistasis įvykdė jau būdamas anksčiau du kartus teistas. Beje, šie nusikaltimai atitinka ankstesnį kriminalinį modelį. Nuteistajam anksčiau taikytos švelnesnės bausmės – laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas, teigiamo poveikio jam neturėjo ir bausmės tikslų neužtikrino. Taip pat, kaip ir įvertino apylinkės teismas, nuteistasis bausmės atlikimo metu nesielgė nepriekaištingai. Iš bylos duomenų matyti, kad nuteistasis bausmės atlikimo metu padarė tris pažeidimus, nors jam buvo paskirtos dvi nuobaudos, kurios šiuo metu jau negalioja, tačiau šios aplinkybės neigiamai charakterizuoja nuteistojo asmenybę, rodo, jog jis ir bausmės atlikimo metu nepakankamai stengėsi tinkamai elgtis. Nors Socialinio tyrimo išvadoje nustatytas nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo rezultatas žemas (37 balai), tačiau išvadoje nurodyti trys kriminogeniniai veiksniai, tai: informacija apie teisės pažeidimus; piktnaudžiavimas narkotikais; emocinė gerovė. Nors nuteistasis skunde nesutinka su tuo, kad teismas vertina šiuos duomenis, tačiau jo pakartotinio nusikalstamumo riziką didinantys veiksniai nustatyti kompetentingų specialistų, tiesiogiai bendraujant su nuteistuoju yra itin svarbūs ir teismui abejonių nekelia.

Svarstant lygtinio paleidimo klausimą, svarbu atsižvelgti ne tik į probacijos, bet ir į bausmės tikslus bei visuomenės interesą, jog pavojingas nusikalstamas veikas padaręs asmuo turi būti nubaustas ir atlikti tokią bausmės dalį, kad būtų užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas. Vienas iš bausmės tikslų yra kaltininko nubaudimas, tai reiškia, kad jis dėl padarytos nusikalstamos veikos privalo patirti tam tikrus suvaržymus ir kitas neigiamas pasekmes, kitaip būtų iškreipta bausmės esmė ir pažeistas teisingumo principas. Nuosprendžiu skirdamas 6 metų laisvės atėmimo bausmę, teismas nusprendė, jog tik tokios trukmės suvaržymai gali užtikrinti bausmės tikslus, tikintis, kad laisvės atėmimo bausmė bus atlikta visa, be sutrumpinimų ar sąlygų sušvelninimo. Nagrinėjamu atveju neatlikta bausmės dalis – 2 metai 8 mėnesiai 14 dienų (Komisijos posėdžio, dieną) dar yra didelė (paskirta laisvės atėmimo bausmė – 6 metai). Likusios bausmės bei atliktos bausmės santykio vertinimas tiesiogiai susijęs su teisingumo principo užtikrinimu, nes teisingumo principas realizuojamas tik faktiškai atliekant bausmę bei patiriant dėl jos suvaržymus. Ar likusi bausmės dalis didelė ar ne, teismas įvertina kitų aplinkybių visumoje, kartu atsižvelgdamas ir į bausmės tikslus, tame tarpe ir teisingumo užtikrinimo, nuteistojo elgesį pataisos įstaigoje, požiūrį į padarytą nusikalstamą veiką bei požiūrį į taikomą valstybės prievartos priemonę. Nagrinėjamu atveju aukštesnysis teismas sutinka su apylinkės teismo pateiktu likusios bausmės dydžio vertinimu.

Aukštesnysis teismas konstatuoja, kad aptartos aplinkybės leidžia pagrįstai abejoti tuo, kad probacija gali būti sėkminga, kad nuteistasis turės pakankamai valios bei motyvacijos laikytis ir sąžiningai vykdyti jam skirtus draudimus bei įpareigojimus, kad jis laikysis įstatymų ir nebenusikals. Nors yra nuteistąjį teigiamai charakterizuojančių aplinkybių, tačiau padaryti sunkūs nusikaltimai, jų pobūdis, pavojingumo laipsnis, paskirtos ir neatliktos bausmės balansas, nuteistojo asmenybė, jį charakterizuojanti medžiaga, elgesys bausmės atlikimo metu, nusikalstamo elgesio riziką didinantys veiksniai šiuo metu dar nesudaro pakankamo pagrindo nuspręsti, jog S. P. jau atliko tokią bausmės dalį, kuri leistų toliau jį sėkmingai taisyti neizoliuotą nuo visuomenės ir tuo nebūtų pažeistas teisingumo principas, bet būtų įgyvendinta bausmės paskirtis ir jos tikslai. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai netvirtino Komisijos nutarimo taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, Europos tarybos ir kitų teisės aktų nepažeidė. Kaišiadorių rajono apylinkės teismo nutartis pagrįsta, teisinga ir teisėta, ją naikinti nuteistojo skunde nurodytais argumentais jokio pagrindo nėra.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi teismas

nutarė:

nuteistojo S. P. skundą atmesti ir palikti galioti Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 24 d. nutartį.

Ši nutartis įsigalioja jos priėmimo dieną ir yra neskundžiama.

Teisėjas Jurgis Kiškis