- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2018-07-26
- Bylos Nr.
- 1-129-851/2018
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Aiva Survilienė
- Kaltinamasis
- R. M., O. B.
- Advokatai
- Aleksandras Sizovas
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje
R. M., gimusi 1976-10-31 Vilniuje, asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietė, ištekėjusi, gyvenanti (duomenys neskelbtini), Vilniuje, 3 klasių išsilavinimo, nedirbanti, teista:
1. Vilniaus miesto 3-ojo apylinkės teismo 2007 m. balandžio 12 d. nuosprendžiu pagal BK 260 straipsnio 1 dalį bei 259 straipsnio 1 dalį 2 metų laisvės apribojimu su įpareigojimais. 2007 m. liepos 12 d. Vilniaus apygardos teismo nuosprendžiu Vilniaus miesto 3-ojo apylinkės teismo nuosprendžio dalis, kuria R. M. buvo pripažinta kalta pagal BK 260 straipsnio 1 dalį, pakeista panaikinant BK 62 straipsnio 2 bei 3 dalių taikymą, ir pritaikius BK 54 straipsnio 3 dalį, nuteista 40 parų areštu. Ši bausmė subendrinta su pagal BK 259 straipsnio 1 dalį paskirta 30 parų arešto bausme, galutinę subendrintą bausmę paskiriant 40 parų areštą.
2. Vilniaus miesto 3-ojo apylinkės teismo 2008 m. gegužės 6 d. nuosprendžiu nuteista pagal BK 259 straipsnio 1 dalį 30 parų arešto bausme.
3. Vilniaus miesto 3-ojo apylinkės teismo 2010 m. vasario 2 d. nuosprendžiu nuteista pagal BK 260 straipsnio 2 dalį 4 metų laisvės atėmimo bausme. Vilniaus apygardos teismo 2010 m. liepos 12 d. nuosprendžiu Vilniaus m. 3 apylinkės teismo 2010 m. vasario 2 d. nuosprendis pakeistas, veika iš BK 260 straipsnio 2 dalies perkvalifikuota į BK 259 straipsnio 1 dalį, ir galutinė bausmė paskirta laisvės atėmimas 1metams ir 6 mėnesiams. Panevėžio m. apylinkės teismo 2011 m. sausio 12 d. nutartimi iš Pataisos namų paleista lygtinai neatlikusi 5 mėnesių laisvės atėmimo bausmės,
kaltinama pagal Lietuvos Respublikos BK 260 str. 3 d.
O. B., gimęs 1969-06-24 Vilniuje, asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, vedęs, gyvenantis (duomenys neskelbtini), Vilniuje, spec.vidurinio išsilavinimo, dirbantis, teistas:
1. Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2002 m. vasario 13 d. nuosprendžiu pagal 1961 m. Baudžiamojo kodekso 232-1 straipsnio 3 dalį 5 metų laisvės atėmimo bausme bei 15600 litų konfiskavimu. 2002 m. lapkričio 7 d. pritaikius Lietuvos Respublikos 2002 m. lapkričio 7 d. įstatymą dėl amnestijos, bausmė sumažinta 1/5.
2. Vilniaus apygardos teismo 2009 m. balandžio 24 d. nuosprendžiu nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 260 straipsnio 3 dalį 300 MGL dydžio bauda, kurią sumokėjo 2009-08-26,
Aprašomoji dalis
nustatė:
R. M. neteisėtai iki 2016 m. sausio 25 d. 13.45 val. netoli savo namo, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje, užkastą sniege laikė labai didelį kiekį – ne mažiau kaip 70,405 g. narkotinės medžiagos - heroino, kurio dalį - 70,391 g policijos pareigūnai nurodytu laiku ir vietoje rado ir paėmė įvykio vietos apžiūros metu, o likęs kiekis - 0,014 g. narkotinės medžiagos – heroino buvo paimtas 2016 m. sausio 25 d. 14.10 val. kratos metu iš (duomenys neskelbtini), Vilniuje, namo virtuvės kriauklės kanalizacijos vamzdžių, kur R. M. sulaikymo metu išpylė laikomą narkotinę medžiagą. O. B. neteisėtai, neturėdamas tikslo parduoti ar kitaip platinti, iki 2017 m. gegužės 29 d. 12.30 val. bute, esančiame (duomenys neskelbtini), Vilniuje, laikė nedidelį kiekį - 0,003 g narkotinės medžiagos – kokaino, kuris buvo rastas policijos pareigūnų nurodytu laiku ir vietoje kratos metu.Be to, O. B. buvo kaltinamas tuo, kad jis 2015 m vasarą, tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, name, esančiame (duomenys neskelbtini), Vilniuje, į skolą už 9000 eurų R. M. išplatino labai didelį kiekį, bet ne mažiau, kaip 70,405 g narkotinės medžiagos - heroino. Šiais savo veiksmais O. B. buvo kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 260 straipsnio 3 dalyje.
Teismo nustatytos aplinkybės
Kaltinamoji R. M. apklausta teisme kalta prisipažino iš dalies ir paaiškino, kad įvykio dieną kartu su seserimi Z. T. po savo motinos teismo proceso grįžo namo. Namuose buvo jos sunkiai sergantis sutuoktinis bei dukra L. M. su mažamečiu vaiku. Bendraujant su namiškiais išgirdo, kad pradėjo garsiai loti šunys. Jie be reikalo neloja, todėl pamanė, kad kažkas eina, pasižiūrėjo pro langą. Pamatė, kad šunys ant kelio kažką krapšto. Tuomet apsivilko dukros chalatą, nes buvo šalta, ir išėjo į lauką. Lauke pamatė, kad šunys tarpusavyje kažką tampo. Nuvijusi šunis pamatė stipriai surištą ryšulį, kurį pasiėmė. Ant kelio ryšulį atidarė ir suprato, kad ten – narkotikai. Manydama, kad narkotikus kažkas pametė ar blogai paslėpė, norėdama juos grąžinti savininkui, visus rastus narkotikus, kurių buvo apie 15-20 gramų, pasiėmė su savimi ir parsinešė į namus. Apie radinį niekam neprasitarė. Grįžusi namo nusivilko chalatą, kurį apsivilko jos dukra. Po poros minučių, vos spėjus užkaisti arbatinį, pas ją užėjo dvi pažįstamos romų tautybės moterys, kurias pakvietė prisėsti prie stalo. Viena iš moterų sirgo, todėl ji liepė L. M. paimti vaikus ir išvesti į kitą kambarį. Praktiškai tuo pačiu metu išgirdo, kad svetainėje daužomi langai. Pravėrusi duris pamatė policininkus. Tada suplėšė rastą narkotikų ryšulį, viską išpylė į virtuvės kriauklę, o ant viršaus užpylė puodą burokėlių sriubos. Policijos pareigūnai namuose atliko kratą, po ko ją ir jos dukrą sulaikė. Po grįžimo namo iki kratos iš savo namo buvo išėjusi tik vieną kartą. Negali pasakyti, ar narkotines medžiagas į kriauklę išpylė, kai pareigūnas buvo įėjęs į vidų, ar dar kai lipo per langą. Teigė, jog ikiteisminio tyrimo metu apkalbėjo O. B. iš pykčio, nes pastarojo rekomenduotas advokatas nepadėjo jos motinos byloje. Be to, jai psichologinį spaudimą, versdami duoti parodymus prieš O. B., darė policijos pareigūnai, grasindami, jog kartu su ja bus nuteista ir jos dukra. Ikiteisminio tyrimo metu taip pat psichologinio spaudimo įtakoje davė parodymus apie tai, kad visi policijos pareigūnų rasti narkotikai yra jos. Iš pagarsintų 2016 m. sausio 27 d. įtariamosios R. M. apklausos ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų matyti, kad R. M. teigė, kad pareigūnų aptiktas narkotines medžiagas 2015 m. vasarą į skolą įgijo iš O. B.. Įgijo apie 300 g narkotinės medžiagos – heroino. Viso liko skoloje 9000 eurų. Pinigų tada nemokėjo, pinigus turėjo sumokėti vėliau, kai narkotikus parduotų. Visą laiką minėtus narkotikus laikė lauke, užkastus žemėje. Minėti narkotikai buvo supakuoti 200 g vienoje pakuotėje, o 100 g - kitoje pakuotėje. Paskutinį kartą paketus ji perslėpė, kai pasnigo. Narkotikus paslėpė kitoje kelio pusėje prieš jos namus. 2016 m. sausio 25 d. dienos metu ji pastebėjo, kad lauke esantys šunys toje vietoje, kur ji paslėpė narkotikus, kažką atkasė ir tampo. Tada ji nuėjo pasižiūrėti ir pastebėjo, kad šunys atkasė mažesnį paketą su narkotikais. Dalis narkotikų buvo jau šunų išbarstyti. Maišelį su likusiais narkotikais ji pasiėmė ir atsinešė namo. Kita dalis narkotikų - apie 200 g - gulėjo ten pat sniege, ji dar koja prispaudė juos. Būnant namuose išgirdo dūžtančius stiklus ir suprato, kad tai policija, tada maišelį su narkotikais suplėšė ir narkotikus išpylė į kriauklę bei juos užpylė vandeniu ir burokėliu sriuba. (t. 3, b.l. 4-7). Iš esmės analogiškus parodymus R. M. davė ir apklausos pas ikiteisminio tyrimo teisėją metu. (t. 3, b. l. 15-17). Kaltinamasis O. B. apklaustas teisme kaltu dėl jam inkriminuotų nusikalstamų veikų prisipažino iš dalies ir paaiškino, kad prisipažįsta visiškai dėl neteisėto disponavimo narkotikais, kuriuos pareigūnai rado jo namuose. Narkotikus įsigijo 2016 m. pabaigoje, pirko 3 maišelius, dalį narkotikų suvartojo, o likutis liko jo kostiume, kur ir aptiko pareigūnai. Taip pat dalį narkotikų rado spintelėse. Narkotines medžiagas jis vartoja retai. R. M. jokių narkotinių medžiagų nedavė, tokio dalyko nebuvo. R. M. pažįsta, bet daugiau bendravo su jos tėvais. Tėvas prašė padėti dėl automobilių taisymo, padėti mokykloje, dėl žemės sklypų. Buvo tik tokie reikalai. Taip pat yra rekomendavęs advokatą. R. M. reiškė jam pretenzijas dėl blogo advokato darbo. Periodiškai, kai teisminis procesas blogai praeidavo, atvažiuodavo į jo darbovietę reikšti pretenzijų. Jis pats pora kartų buvau atvažiavęs pas R. M. į namus. Tai buvo per visą laikotarpį, kai pastarosios motinai vyko teismo procesas. Atvažiuodavo pas R. M. tik dėl pastarosios motinos reikalų.Iš esmės analogiškas aplinkybes O. B. nurodė ir ikiteisminio tyrimo metu apklaustas įtariamuoju. (t. 3, b. l. 109-110). Apklaustas teisme liudytojas policijos pareigūnas V. B. nurodė, kad tikrinant informaciją apie tai, kad R. M. disponuoja ir platina dideliais kiekiais heroiną, surengė pasalą netoli pastarosios namų. Pirminėje pasalos stadijoje su pareigūnu R. V. stebėjo galimas narkotinių medžiagų slėpimo vietas, o būtent kelią, kuris veda prie kaltinamosios namų, adresu (duomenys neskelbtini). Stebėjimą vykdė naudodamas žiūronus. Pastebėjo iš namo išėjusią moterį, kuri kažką išėmė iš sniego, įsidėjo į chalato kišenę ir nusinešė namo. Moteris vilkėjo chalatu. Kad geriau matytų tą vietą, kur, įtarė, jog bus slepiami narkotikai, persibazavo, atsistojo maždaug 15-20 metrų nuo vietos, kur R. M. kasinėjo. Tada pamatė, kad R. M. vėl priėjo prie tos vietos, išsiėmė pakuotę iš kišenės, pasilenkė ir padėjo į sniegą, kojomis užkapstė. Tada paprašė kolegos A. N., kuris pasaloje buvo atokiau, kad apsimestų praeiviu bei patikrintų tą vietą. A. N. einant, jis pasakė, kur sustoti ir pažiūrėti, nes jis matė tą vietą. A. N. toje vietoje pakapstė ir pasakė, kad yra galimai heroinas. Tada nusprendė R. M. sulaikyti. Pribėgo prie namo, tačiau durų niekas neatidarė. Vienas iš kolegų netgi matė pro langą, kaip R. M. į kriauklę supylė narkotikus ir užpylė dar kažkokiu skysčiu. Jam atrodo, kad puode buvo sriuba. Tada jie išdaužė langą, pateko į namo vidų. Po sulaikymo R. M. paaiškino, kad į kriauklę supylė heroiną ir užpylė skysčiu, kad jis nutekėtų pro vamzdžius. Tuomet jie vamzdžius išardė, tikslu aptikti narkotinių medžiagų likučius. Atlikta ekspertizė parodė, kad tai iš tikrųjų buvo heroinas. Kai jie užėjo į namą, tai chalatu, kurį vilkėjo lauke būdama R. M., buvo apsivilkusi jau pastariosios dukra. Dėl to taip ir atsitiko, kad pradžioje į įtariamųjų sąrašą papuolė ir R. M. dukra, nors jis nuo pat pirmos minutės buvo įsitikinęs, kad lauke narkotikus paėmė R. M.. Po sulaikymo, kadangi jiems nebuvo žinomas narkotinių medžiagų tiekėjas, pradėjo su R. M. bendrauti. Ji vienos apklausos metu nurodė, kad heroiną įsigijo iš O. B.. Jie rinko įrodymus apie šią aplinkybę, bet pati R. M. trukdė jiems tai daryti. Nepavyko objektyviai užfiksuoti duomenų apie tai, kad R. M. kalba apie O. B. kaip apie narkotikų tiekėją. Sulaikymo metu R. M. nekalbėjo, iš kur gavo narkotinę medžiagą. Jis anksčiau neturėjo duomenų apie O. B.. Tik yra vieną kartą pastebėjęs O. B. automobilį, atvažiuojantį pas R. M.. Atlikus kratą O. B. namuose, ten buvo rasta narkotinės medžiagos, O. B. teigė, jog narkotikus įsigijo asmeniniam naudojimui. R. M. kieme yra du maži šunys, kad įvykio metu jie kažką tampytų, tikrai nematė. Kai su R. M. buvo bendrauta, jai buvo užduotas klausimas, kodėl dviejose vietose ( lauke ir namuose ) buvo narkotikai, ji atsakė, kad šunys kartais laksto ir ištraukia jos paslėptus narkotikus. R. M. pasakė, kad įvykio dieną nuėjo patikrinti, ar viskas gerai paslėpta, ar šunys vėl neištraukė. Tikslas buvo ne paimti namo narkotikus, kad paruoštų platinimui, o tikslas buvo patikrinti, ar šunys eilinį kartą nepažeidė jos pačios paslėptų narkotikų.2016-01-25 surašytame V. B. tarnybiniame pranešime nurodytos iš esmės analogiškos įvykio aplinkybės dėl narkotinių medžiagų suradimo. ( t.1, b.l. 1 ) Apklaustas teisme liudytojas policijos pareigūnas R. V. nurodė, kad įvykio dieną kolega V. B. paprašė pagalbos stebint vieną namą, jo prieigas, Vilniuje, Rodūnios soduose, tikslaus adreso negali nurodyti. Jie atvažiavo į vietą ir stebėjo namą. Jis stebėjo be žiūronų, o V. B., jei neklysta, stebėjo žiūronų pagalba. Atstumas nuo jų iki namo buvo apie 50 metrų. Kažkuriuo momentu pastebėjo, kad iš minėto namo išėjo žmogus, greičiausiai moteris, apsirengusi chalatu. Jis minėtos moters asmeniškai neatpažino. Moteris išėjo iš namo, nuėjo nuo namo kažkokį atstumą, pasikrapštė sniege, kažką galimai su savimi pasiėmė ir grįžo atgal į namą. Po to jie su V. B. pakeitė buvimo vietą, ir tą namą stebėjo iš kitos vietos, priėjo arčiau. Po kurio laiko tarpo vėl išėjo moteris, vilkinti tuo pačiu chalatu. Priėjo prie tos pačios vietos, kažką ten padėjo ar išmetė, neatsimena, kaip tiksliai buvo, ir grįžo namo. Ta vieta buvo patikrinta. Tą vietą patikrino kolega A. N.. Sužinojo, kad yra galimai narkotinės medžiagos. Tada buvo nutarta minėtame name atlikti kratą. Užėjus į namą, jame buvo keli asmenys. Taip pat buvo viena moteris, apsirengusi anksčiau minėtu chalatu. Iš pradžių buvo judesys prie kriauklės. R. M. paaiškino, kad ji į kriauklę išmetė ir nuplauti norėjo kažkokį kiekį narkotinės medžiagos. Apklaustas teisme liudytojas policijos pareigūnas A. N. nurodė, kad 2016 m. sausio pabaigoje, gali būti sausio 25 d., kolega V. B. paprašė padėti patikrinti informaciją dėl narkotinių medžiagų platinimo, t.y. kad name, esančiame Vilniuje, (duomenys neskelbtini), romų tautybės moteris platina narkotines medžiagas. Nuvyko su kitais skyriaus pareigūnais, tai yra R. V., Vilkausku, Bernotu, F. S. netoli tos vietos. Pasiskirstė į dvi grupes. V. B., R. V. ir F. S. nuėjo arčiau to namo, kur gyvena kaltinamoji, o jis, Bernotas ir Vilkauskas buvo atokiau, liko laukti atskiro nurodymo. Po kurio laiko V. B. pranešė, kad galimai iš minėto namo išėjo moteris ir šalia kelio, priešais savo namus, prie tvoros galimai kažką paslėpė. Jie nuėjo pasižiūrėti, kas ten gali būti. Atvykus prie to namo, V. B. pakoregavo, kur daugmaž galėtų būti. Matėsi, kad šalia tvoros, praktiškai priešais namą, sniegas visur yra lygus, o vienoje vietoje, prie tvoros, matėsi, kad buvo liesta, nes buvo kitoks. Jis atkasęs nedaug sniego rado paketą. Buvo polietileninis paketas su milteliais, panašiais į heroiną. Pranešė V. B., kad galimai yra narkotinė medžiaga. Po kurio laiko jis liko įforminti įvykio vietos apžiūros, o kiti pareigūnai nuėjo pas kaltinamąją į namus atlikti kratos. Įsiveržimo į namą metu jis nedalyvavo. Girdėjo, kaip kažkuris pareigūnas pasakojo, kad narkotikai buvo išpilti į kriauklę. Apklaustas teisme liudytojas policijos pareigūnas F. S. nurodė, kad įvykio metu tikrino kriminalinės žvalgybos informaciją apie tai, kad R. M., taip vadinamame Rodūnios tabore, dideliais kiekiais prekiauja narkotine medžiaga - heroinu. Buvo nuvykę kartu su vyriausiuoju tyrėju V. B. ir vyresniuoju tyrėju R. V., stebėjo R. M. namą ir jo prieigas tam, kad nustatytų galimus tiekėjus. Vienu metu pastebėjo, kaip iš namo išėjo moteris. Kadangi atstumas buvo nemažas, per žiūronus stebėjo V. B.. Jis iš toli matė siluetą, kad išėjo moteris, vilkinti chalatu, perėjo gatvę šalia savo namo, pasilenkusi pakrapštė sniege ir nuėjo atgal namo. V. B. pasakė, kad matė, jog iš namo išėjo R. M., bet nurodė, kad matomumas pakankamai blogas, todėl jie perėjo truputį arčiau. Perėjo per sodų sklypus ir maždaug stebėjo priešais įėjimą į R. M. namą, realiai kaimynų sodų sklype. Kadangi buvo pasislėpę priedangoje, daugiau stebėjo V. B.. Praėjus 15 - 20 minučių, gal mažiau, iš namo vėl išėjo moteris, toje pačioje vietoje pasilenkė į sniegą. Jis to dalyko nematė, bet tai komentavo V. B.. Jis tik matė, kad išėjo ta pati moteris, vilkinti tuo pačiu chalatu, bet dėl atstumo jos identifikuoti negalėjo. V. B. pasakė, kad vėl išėjo R. M. ir pakrapštė toje pačioje vietoje. Kilo įtarimas, kad galimai toje vietoje yra slepiamos narkotinės medžiagos, todėl V. B. susiskambino su kolega, kuriam nurodė patikrinti. Kolega rado paketą su galimai narkotinėmis medžiagomis. Nusprendė R. M. sulaikyti. Laukė tam dėkingos progos, žinojo, kad gali būti problematiška patekti į namą. Pamatę, kad dvi romų tautybės moterys eina pas kaltinamąją, pagalvojo, kad kaip tik joms užėjus bus galimybė paskui jas kartu patekti į namą. Moterims užėjus, jie puolė iš savo vietos, o kiti kolegos iš toliau turėjo privažiuoti. Kolegos bėgo link durų, o jis - į kitą namo pusę link langų. Kaip praktika rodo, dirbant su romų tautybės asmenimis, tabore narkotinės medžiagos būna greitai paslepiamos, nes namuose būna įrengtos slėptuvės, kur galėtų staigiai paslėpti arba tiesiog būna sunaikinamos. Būna kažkoks indas su vandeniu, tai suberia į tą indą arba tiesiog suplėšo, ar į pečių įmeta, todėl jis bėgo link lango, o kolegos -link durų. Pribėgus prie lango pamatė, kad R. M., jau be chalato, stovėjo prie kriauklės. Kai pradėjo traukti duris, kilo triukšmas. Buvo rankų judesys virš kriauklės, lyg kažką plėšytų. Šūktelėjo, kad naikina narkotines medžiagas, ir pats puolė per išdaužtą langą, nes durų niekas neatidarė. Jam patekus į vidų matė, kad toje pačioje vietoje, kaip ir matė pro langą, R. M. stovėjo prie kriauklės. Matė, kad burokėlių sriuba buvo į kriauklę išpilta. Įsiveržus į namus, kiek atsimena, ten buvo anksčiau paminėtos dvi moterys, pati R. M. ir lyg šios dukra, vilkinti chalatu.Apklausta teisme liudytoja kaltinamosios dukra L. M. nurodė, kad įvykio dieną jos motina su savo seserimi Z. T. grįžo po močiutės teismo posėdžio į namus. Begeriant arbatą motina išėjo į lauką pažiūrėti, ko loja šunys. Po kurio laiko motina grįžo. Tuomet atėjo į svečius dvi moterys. Kadangi viena moteris labai kosėjo, tai ji ir Z. T. pasiėmė savo vaikus ir nuėjo į kitą kambarį. Tuomet kažkas išdaužė langą, ji atbėgo į virtuvę. Pamatė, kad name yra policijos pareigūnai. Kiek pamena, iki pareigūnams atvykstant mama išėjo į lauką vieną kartą. Mama išeinant į lauką buvo apsivilkusi jos chalatą. Gailėdama motinos, ji norėjo prisiimti sau kaltę dėl narkotinių medžiagų. Ji matė, kad pareigūnai ardė kriauklės vamzdžius, kad į kriauklę išpilta jos virta sriuba. Pagarsinus liudytojos L. M. ikiteisminio tyrimo metu atliktos apklausos protokolą ( t. 2, b.l. 142-144 ), L. M. nurodė, kad protokole užfiksuoti parodymai yra teisingi, visiškai juos patvirtino. Nurodė, kad iki pareigūnų įsiveržimo mama su chalatu buvo išėjusi į lauką, o daugiau niekas iš jų namo nebuvo išėję į lauką iki pareigūnams ateinant. O. B. matė vieną kartą dėl močiutės reikalų. Apklausta ikiteisminio tyrimo metu L. M. nurodė iš esmės analogiškas aplinkybes, tiksliau detalizuodama R. M. veiksmus name, įsiveržus policijos pareigūnams, o būtent : nurodė, kad į namą patekus policijos pareigūnams, mama išpylė jos virtą burokėlių sriubą į kriauklę, prieš tai perplėšė maišelį, ir jo turinį – miltelius – supylė į kriauklę. Dalis miltelių pasibėrė ant stalviršio, kuriuos ranka mama nubraukė į kriauklę. Ant jos chalato ir rankų atsirado narkotinės medžiagos matyt dėl to, jog kai mama plėšė polietileninį paketą, ir iš kurio pabiro milteliai, galėjo dalis jų patekti ant chalato ir ant jos rankų, nes tada ji stovėjo šalia savo motinos. ( t. 2, b.l. 142-144 ) Apklausta teisme liudytoja kaltinamosios sesuo Z. T. nurodė, kad 2016 m. sausio 25 d. ji su seserimi R. M. grįžo iš teismo posėdžio į pastarosios namus. Namuose buvo ir L. M. su vaiku, visos gėrė arbatą. Pradėjo šunys loti, tada sesuo apsirengė chalatą ir išėjo į lauką pažiūrėti, kas vyksta. Grįžus iš lauko netrukus atėjo dvi moterys. Viena iš jų pradėjo kosėti, todėl ji su L. M. pasiėmė savo vaikus ir išėjo į kitą kambarį. Po kelių minučių pradėjo langus daužyti. Kai policininkai įlėkė į namą, nežinojo, kas atsitiko. Kas buvo toliau, neprisimena, ji net iš kambario niekur nebuvo išėjusi. Iki įsiveržiant policijos pareigūnams, L. M. nebuvo išėjusi į lauką. R. M., kiek ji matė, buvo išėjusi į lauką vieną kartą. 2016 m. sausio 25 d. atliktus įvykio vietos, esančios priešais namą Nr. 5, Vilniuje, (duomenys neskelbtini), apžiūrą, jos metu šalia metalinio tinklo tvoros sniege buvo rastas ir paimtas paketas, kurio viduje buvo šviesios spalvos milteliai. (t. 1, b. l. 27-32). Specialisto išvadoje Nr. 140-(447)-IS1-1186 nurodyta, kad tyrimui pateiktoje šviesiai rudos spalvos birioje medžiagoje, paimtoje 2016 m. sausio 25 d. įvykio vietos apžiūros metu, esančios priešais namą Nr. 5, Vilniuje, (duomenys neskelbtini) g., šalia metalinio tinklo tvoros, yra narkotinės medžiagos – heroino, kurio masė yra 70,391 g (t. 1, b. l. 36-39). 2016 m. sausio 25 d. R. M. gyvenamojoje vietoje, name Nr. 5, esančiame, Vilniuje, (duomenys neskelbtini) g., buvo atlikta krata, kurios metu buvo rasta ir paimta: du suplėšyti polietileniniai maišeliai su raudonos spalvos skysčio likučiais, kurie gulėjo ant žemės šalia šaldytuvo, iš po kriauklės buvo išmontuota dalis kanalizacijos vamzdžių, ant kurių vidinių sienelių rasti šviesios spalvos granulių likučiai, virtuvės stalčiuje buvo rastos elektroninės svarstyklės „GP-KS035“, virtuvės kriauklėje tarp išpiltų į kriauklę burokėlių sriubos likučių rastos dvi šviesios spalvos granulės (gabaliukai), taip pat paimtas apklausose minimas chalatas (t. 1, b. l. 51-56). Specialisto išvadoje Nr. 140-(506)-IS1-1311 nurodyta, kad gelsvos spalvos medžiagos iš plastikinio užspaudžiamo maišelio (paketas Nr. AA13830225), rastos 2016 m. sausio 25 d. kratos metu R. M. name, sudėtyje yra narkotinės medžiagos – heroino, kurio masė yra 0,014 g. Ant 5 vienetų plastikinių vamzdžių detalių (paketas Nr. 0065066) vidinių paviršių rasti narkotinės medžiagos – monoacetilmorfino pėdsakai. Ant suplėšyto plastikinio užspaudžiamo maišelio vidinių paviršių rasti narkotinės medžiagos – heroino pėdsakai. Ant elektroninių svarstyklių (paketas Nr. 301403) paviršių narkotinių ar psichotropinių medžiagų pėdsakų nerasta (t. 1, b. l. 67-71). Specialisto išvadoje Nr. 140-(435)-IS1-599 nurodyta, kad ant tyrimui pateikto chalato yra narkotinės medžiagos – heroino pėdsakų (t. 1, b. l. 77-79). Specialisto išvadoje Nr. 140-(434)-IS1-590 nurodyta, kad tyrimui pateiktose L. M. rankų nuoplovose yra narkotinės medžiagos – monoacetilmorfino pėdsakų. Tyrimui pateiktose R. M. rankų nuoplovose yra narkotinės medžiagos – heroino pėdsakų (t. 1, b. l. 94-96). 2017 m. gegužės 29 d. bute, esančiame I. Š. g. 5-58, Vilniuje, pas O. B. atliktos kratos metu be kitų daiktų rasti ir paimti du užspaudžiami polietileniniai maišeliai su milteliais viduje ir vienas polietileninis užspaudžiamas maišelis su miltelių pėdsakais (t. 1, b. l. 106-110). Specialisto išvadoje Nr. 140-(3681)-IS1-3800 nurodyta, kad baltos spalvos miltelių iš didelio plastikinio užspaudžiamo maišelio sudėtyje yra narkotinės medžiagos – kokaino, kurio masė yra 0,003 g. (4,34 %). Baltos spalvos miltelių iš mažo plastikinio užspaudžiamo maišelio sudėtyje narkotinių ar psichotropinių medžiagų nerasta. Ant mažo tuščio plastikinio maišelio vidinių paviršių rasti narkotinės medžiagos – kokaino pėdsakai (t. 1, b. l. 118-120 ) Medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ar apsvaigimui nustatyti akte Nr. 914 nurodyta, kad 2017-05-29 patikrinus O. B. nustatyta, jog šis yra vartojęs narkotinę ( opiatai ) medžiagą. ( t. 3, b.l. 137 )
Motyvuojamoji dalis
Dėl R. M. veikos kvalifikavimo
Kaltinamoji R. M. kaltę pripažino tik dėl disponavimo narkotine medžiaga, rasta atliekant kratą jos namuose, kriauklės kanalizacijos vamzdžiuose. Teigia, jog lauke netoli jos namų aptikta narkotinė medžiaga jai nepriklauso. Teismas tokią kaltinamosios poziciją vertina tik kaip gynybos versiją, siekiant sušvelninti baudžiamąją atsakomybę, ir R. M. parodymais kaip įrodymų šaltiniu nesiremia. Išanalizavus R. M. parodymus matyti, kad viso ikiteisminio tyrimo metu ji buvo apklausta daugelį kartų, jos parodymai buvo nenuoseklūs, netgi prieštaringi, kito viso proceso metu, todėl jais remtis nėra jokio pagrindo. Be to, R. M. parodymus apie tai, kad ji nėra susijusi su narkotine medžiaga, rasta sniege netoli jos namų, neabejotinai paneigia kiti byloje esantys duomenys. Kaip matyti iš policijos pareigūnų parodymų, R. M. namų stebėjimas nebuvo atsitiktinis, o buvo vykdomas turint informacijos, jog pastaroji neteisėtai disponuoja narkotinėmis medžiagomis. Tokia informacija įvykio dieną kaip tik ir pasitvirtino. Liudytojas V. B. nurodė, jog kaltinamosios namus kartu su kolegomis stebėjo pasaloje, stebėjimui jis naudojo žiūronus, todėl matė, kad R. M. pirmą kartą išėjusi iš namų nuėjo prie narkotikų slėptuvės, iš kur pasiėmė dalį narkotinės medžiagos. Šios aplinkybės neginčija ir R. M.. Šį faktą tvirtina ir šalia V. B. buvę pareigūnai R. V. ir F. S.. Iš šių liudytojų parodymų matyti, kad pareigūnai, R. M. grįžus į namus, stebėjimui pasirinko artimesnę vietą, ir toliau stebėjo R. M. namus. Iš jų netrukus vėl išėjo R. M., ir grįžusi į tą pačią vietą, kur buvo paslėptos narkotinės medžiagos, vėl sniege paslėpė iš namų atsineštas narkotines medžiagas. Liudytojui A. N. patikrinus tą slėptuvę, buvo aptiktas paketas su narkotine medžiaga. Atlikus specialisto tyrimą gauta išvada, kad minėtame pakete rasta narkotinė medžiaga – heroinas. Aplinkybių dėl R. M. namuose atliktos kratos ir jos metu rastų narkotinių medžiagų likučio niekas neginčija, visi liudytojai bei kaltinamoji nurodo, jog įsiveržus policijos pareigūnams į namus, R. M. turėtą narkotinę medžiagą išpylė į kriauklę, o ant viršaus užpylė burokėlių sriubos. Tokias aplinkybes patvirtina ir kratos protokolas, daiktų apžiūros protokolai, specialisto išvados apie narkotinių medžiagų ir jų pėdsakų radimą tiek kriauklės kanalizacijos vamzdžiuose, tiek ant chalato, kurį vilkėjo R. M., tiek ant suplėšyto plastikinio užspaudžiamo maišelio vidinių paviršių bei R. M. rankų nuoplovose. Pažymėtina tai, kad pakete, rastame prie namų, ir kratos name metu rasta narkotinė medžiaga yra tos pačios rūšies - heroinas. Nors R. M. gynėjas menkina liudytojų – policijos pareigūnų - parodymus, teismas šių liudytojų parodymais netikėti neturi jokio pagrindo, nei vienas proceso dalyvis nenurodė objektyviai pagrįstų aplinkybių, kurios leistų suabejoti šių liudytojų parodymais. Priešingai, policijos pareigūnų parodymai dėl esminių bylos aplinkybių buvo iš esmės nuoseklūs, tapatūs, pareigūnai neturi jokio pagrindo apkalbėti kaltinamąją, policijos pareigūnų parodymus patvirtina ir kiti aukščiau aptarti įrodymai. Be to, kaip matyti iš policijos pareigūno tarnybinio pranešimo, surašyto iš karto po įvykio, jame užfiksuota, kad moteris, išėjusi iš R. M. namo, buvo du kartus atėjusi į narkotikų slėptuvę, kas rodo, jog policijos pareigūnų parodymai apie šias aplinkybes nėra priderinti, ką teisminio proceso metu bandė įrodyti R. M. gynėjas. Taip pat atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad R. M. artimi asmenys – dukra L. M. bei sesuo Z. T., duodamos parodymus apie tai, kiek kartų įvykio dieną R. M. buvo išėjusi iš namo į lauką iki įsiveržiant pareigūnams, nebuvo kategoriškos savo parodymuose, teigdamos, jog kiek matė, tai R. M. buvo išėjusi iš namo vieną kartą. Tačiau neatmestina tikimybė, kad šios liudytojos gerai nepamena įvykio aplinkybių, be to, galėjo visą laiką kaltinamosios nestebėti, nes pačios buvo su vaikais, kuriuos, kaip pačios nurodė, buvo išnešusios į kitą kambarį. Dėl to teismas daro išvadą, kad R. M. neteisėtai laikė visą narkotinę medžiagą, rastą tiek prie jos namų, tiek atliekant kratą namuose. Specialisto išvadose Nr. 140-(506)-IS1-1311 ir Nr. 140-(447)-IS1-1186 nurodyta, kad bendras pas R. M. rastos medžiagos - heroino kiekis yra 70,405 g. Pagal BK 260 straipsnio 3 dalį baudžiamas tas, kas neteisėtai gamino, perdirbo, įgijo, laikė, gabeno, siuntė, pardavė ar kitaip platino labai didelį kiekį narkotinių ar psichotropinių medžiagų. Kvalifikuojant veiką pagal BK 260 straipsnio atitinkamą dalį, būtina nustatyti, kad medžiagos, kuriomis buvo disponuota, jau tuo metu buvo laikomos narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis ir asmuo neturėjo leidimo jomis disponuoti. BK 269 straipsnio „Sąvokų išaiškinimas“ 1 dalyje nustatyta, kad šiame skyriuje nurodytos narkotinės ir psichotropinės medžiagos, įtrauktos į Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos patvirtintus narkotinių ir psichotropinių medžiagų sąrašus. Būtent Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2000 m. sausio 6 d. įsakymo Nr. 5 1 punktu buvo patvirtintas Narkotinių ir psichotropinių medžiagų sąrašas, kuriame įvardytos medžiagos laikytinos narkotinėmis ar psichotropinėmis. Kokį narkotinių ar psichotropinių medžiagų kiekį laikyti nedideliu, kokį dideliu ir labai dideliu, nustatoma remiantis Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos patvirtintomis rekomendacijomis. Taigi, sprendžiant klausimą, ar medžiaga yra narkotinė ar psichotropinė, taip pat nustatant jos kiekį, turintį įtakos baudžiamosios atsakomybės diferencijavimui, vadovaujamasi Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro įsakymais patvirtintais narkotinių ir psichotropinių medžiagų sąrašais bei rekomendacijomis dėl jų kiekio nustatymo. Remiantis Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2000 m. sausio 6 d. įsakymu Nr. 5 „Dėl narkotinių ir psichotropinių medžiagų sąrašų patvirtinimo“ heroinas yra įtrauktas į narkotinių ir psichotropinių medžiagų, draudžiamų vartoti medicinos tikslams, sąrašą. Pagal Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2003 m. balandžio 23 d. įsakymą „Dėl narkotinių ir psichotropinių medžiagų nedidelio, didelio ir labai didelio kiekio nustatymo rekomendacijų“ heroino nedidelis kiekis yra ne daugiau kaip 0,02 g, didelis kiekis – daugiau kaip 2 g, labai didelis kiekis – daugiau kaip 10 g. Šioje baudžiamojoje byloje nustatyta, kad rastos narkotinės medžiagos – heroino – kiekis yra 70,405 g, taigi R. M. veika pagrįstai kvalifikuojama pagal LR BK 260 str. 3 d. Remiantis suformuota teismų praktika, pagal BK 260 straipsnio 3 dalį atsako asmuo, kuris neteisėtai gamino ir (ar) perdirbo ir (ar) įgijo ir (ar) laikė ir (ar) gabeno ir (ar) siuntė ir (ar) pardavė ir (ar) kitaip platino labai didelį kiekį narkotinių ar psichotropinių medžiagų. Vadinasi, pagal BK 260 straipsnio 3 dalį nusikalstamai neteisėtas disponavimas labai dideliu kiekiu narkotinių ar psichotropinių medžiagų gali reikštis minėtomis veikomis. Kiekviena iš šių alternatyvių veikų atitinka iš esmės savarankišką nusikaltimo sudėtį. Taigi BK 260 straipsnio 3 dalies dispoziciją sudaro nurodytų nusikalstamų veikų sudėčių visuma, ir bet kurios iš jų padarymas gali būti (esant visiems sudėties požymiams) pakankamas pagrindas kaltininką bausti pagal BK 260 straipsnio 3 dalį. Todėl teismas, pripažindamas asmenį kaltu ir nuteisdamas jį už kurios nors vienos ar kelių BK 260 straipsnio 3 dalyje nurodytų veikų padarymą, byloje privalo nustatyti kiekvienos veikos padarymo faktą ir apkaltinamajame nuosprendyje tai pagrįsti baudžiamojo proceso įstatymo tvarka gautais ir teisiamajame posėdyje išnagrinėtais įrodymais, nekeldamas nė vienos iš šių alternatyvių veikų (sudėties požymių visumos) įrodinėjimui bei pagrindimui skirtingų (mažesnių ar didesnių) reikalavimų. Šioje byloje R. M. buvo kaltinama tuo, kad rastą didelį kiekį narkotinės medžiagos įgijo 2015 m. nenustatytu laiku į skolą už 9000 eurų iš O. B., ir šią narkotinę medžiagą laikė užkastą sniege prie savo namų, kur atsinešė dalį šios narkotinės medžiagos. Teismas konstatuoja, kad kaltinime nurodyta aplinkybė, jog rastą narkotinę medžiagą R. M. įgijo iš O. B., nepasitvirtino. Kaip jau minėta aukščiau, R. M. parodymai nėra patikimi, apie narkotinės medžiagos gavimą iš O. B. R. M. nurodė apklausose ikiteisminio tyrimo metu, vėliau šiuos parodymus dar ikiteisminio tyrimo metu pakeitė, teigdama, jog apkalbėjo O. B., tą patį kaltinamoji nurodė ir teisminio bylos nagrinėjimo metu. Ikiteisminio tyrimo metu tikrinant šią versiją ( narkotinių medžiagų gavimą iš O. B. ), buvo atlikti nusikalstamą veiką imituojantys veiksmai, kiti ikiteisminio tyrimo veiksmai, tačiau veiksmų atlikimo metu negauta jokių duomenų, kad būtent O. B. perdavė R. M. pas ją rastą narkotinę medžiagą. Be to, kaltinamasis O. B. viso proceso metu neigė perdavęs narkotinę medžiagą R. M.. Taigi susiklostė tokia padėtis, jog vienintelis duomenų apie šią aplinkybę šaltinis yra įtariamosios R. M. parodymai. Kaip nurodo EŽTT savo sprendimuose, yra didelis pavojus, jog bendrakaltinamojo parodymai gali būti nepatikimi, atsižvelgiant į akivaizdų suinteresuotumą perkelti atsakomybę nuo savęs kitam asmeniui. Taigi vertinant tokius parodymus reikalaujama griežtesnio patikrinimo, nes kaltinamųjų padėtis duodant parodymus skiriasi nuo paprastų liudytojų. Šioje byloje, kaip jau minėta, R. M. parodymų apie narkotinių medžiagų įgijimą iš O. B. nepatvirtina jokie kiti bylos duomenys, todėl teismas negali remtis ikiteisminio tyrimo metu apklaustos įtariamosios R. M. parodymais apie šias aplinkybes. Taigi esminės heroino įgijimo aplinkybės: iš kokio konkrečiai asmens, kur, kaip, kokiais veiksmais, nenustatytos. Minėta, kad BK 260 straipsnio 3 dalyje nurodytos veikos turi savarankišką baudžiamosios atsakomybės pagrindimo kaltininkui reikšmę, ir todėl kiekviena iš jų turi turėti savarankišką procesinį įrodinėjimą, o ne preziumuojamos („išvedamos“) iš kitų BK 260 straipsnio 3 dalyje nurodytų ir neginčijamai įrodytų vėlesnių veikų. Pagal baudžiamojo proceso įstatymą apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, todėl kiekvienas inkriminuojamos nusikalstamos veikos sudėties požymis gali būti konstatuojamas jo buvimą pagrindus įrodymais, kurių visuma neginčijamai patvirtina kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką. Analogiški įstatymo reikalavimai – neginčijamais įrodymais pagrįsti kiekvieną inkriminuojamos nusikalstamos veikos sudėties požymį – taikytini ir tais atvejais, kai BK specialiosios dalies tame pačiame straipsnyje nurodomos kelios alternatyvios veikos, kurių kiekviena, ją padarius, gali būti savarankišku kaltininko baudžiamosios atsakomybės pagrindu. Pažymėtina, kad Europos Žmogaus Teisių Teismas taip pat ne kartą yra konstatavęs, kad abejonės aiškinamos kaltinamojo naudai (Barber?, Messegué and Jabardo v. Spain judgment of 6 December 1988, Series A no. 146; Telfner v. Austria, no. 33501/9620, 20 March 2001 ir kiti). Išnagrinėjus šią bylą akivaizdu, kad kaltinimas, jog R. M. įgijo narkotinę medžiagą iš O. B., nepagrįstas neginčijamais baudžiamojo proceso įstatymo nustatytais būdais gautais ir teisiamajame posėdyje išnagrinėtais įrodymais, kaltinimas dėl narkotinių medžiagų įgijimo pagrįstas tik prielaidomis, todėl iš R. M. kaltinimo šalintina aukščiau aptarta narkotinių medžiagų įgijimo aplinkybė.
Dėl O. B. inkriminuotų veikų
Kaltinamasis O. B. kaltę dėl 0,003 g narkotinės medžiagos – kokaino - neteisėto laikymo bute, esančiame I. Š. g. 5-58, Vilniuje, pripažino visiškai, nurodydamas jog šią medžiagą įgijo savo vartojimui, dalį suvartojo, ir likutį narkotinės medžiagos laikė savo bute, kol narkotinę medžiagą surado policijos pareigūnai kratos metu. Tokius O. B. parodymus patvirtina ir kiti ištirti aukščiau aprašyti įrodymai, o būtent kratos protokolas, specialisto išvada dėl rastos narkotinės medžiagos kiekio, medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ar apsvaigimui nustatyti aktas, iš kurio matyti, jog O. B. vartoja narkotines medžiagas. Pagal Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2003 m. balandžio 23 d. įsakymą „Dėl narkotinių ir psichotropinių medžiagų nedidelio, didelio ir labai didelio kiekio nustatymo rekomendacijų“ kokaino nedidelis kiekis yra ne daugiau kaip 0,2 g, didelis kiekis – daugiau kaip 20 g, labai didelis kiekis – daugiau kaip 100 g. Šioje baudžiamojoje byloje nustatyta, kad pas O. B. rastos narkotinės medžiagos – kokaino – kiekis yra 0,003 g, t.y. nedidelis kiekis, todėl O. B. veika šiame epizode kvalifikuojama pagal LR BK 259 str. 2 d. O. B. buvo kaltinamas ir tuo, jog 2015 m vasarą, tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, name, esančiame (duomenys neskelbtini)g. Nr. 5, Vilniuje, į skolą už 9000 eurų R. M. išplatino labai didelį kiekį, bet ne mažiau, kaip 70,405 g narkotinės medžiagos - heroino. O. B. viso proceso metu nepripažino kaltės dėl šios nusikalstamos veikos, o kitų objektyvių duomenų, kurie pagrįstų O. B. kaltę dėl šios jam inkriminuotos nusikalstamos veikos, nėra. Teismas nekartoja aukščiau išdėstytų argumentų dėl šios aplinkybės įrodytumo ir konstatuoja, jog kaltinimas O. B. dėl narkotinių medžiagų platinimo pagrįstas tik prielaidomis, todėl jis pagal LR BK 260 str. 3 d. turi būti išteisintas, neįrodžius, kad kaltinamasis dalyvavo padarant nusikalstamą veiką. ( LR BPK 303 str. 5 d. 1 p. )
Dėl R. M. skirtinos bausmės ir kardomųjų priemonių
Skirdamas R. M. bausmę, teismas atsižvelgia į tai, kad kaltinamoji padarė tyčinį labai sunkų nusikaltimą, yra tris kartus teista už neteisėtą disponavimą narkotinėmis medžiagomis, nedirba, nėra jos atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, rastos narkotinės medžiagos kiekis ženkliai, septynis kartus, viršija Narkotinių ir psichotropinių medžiagų nedidelio, didelio ir labai didelio kiekio nustatymo rekomendacijose nurodytą labai didelį heroino kiekį. BK 260 str. 3 d. sankcijoje numatyta tik vienos rūšies bausmė – laisvės atėmimas nuo 10 iki 15 metų. Teismo nuomone, tokia bausmės rūšis R. M. ir skirtina. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes, R. M. bausmės dydis nustatytinas artimas sankcijos vidurkiui. Į bausmę įskaitytinas laikas, išbūtas laikinajame sulaikyme ir suėmime nuo 2016-01-25 iki 2016-02-03. R. M. taikomos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje, piniginis užstatas - paliktinos iki nuosprendžio įsiteisėjimo, ir nuosprendžiui įsiteisėjus panaikintinos. Įsiteisėjus nuosprendžiui piniginis užstatas – 15 000 eurų grąžintinas užstato davėjui – P. S., a.k. (duomenys neskelbtini)
Dėl O. B. skirtinos bausmės ir kardomųjų priemonių
Skirdamas O. B. bausmę, teismas atsižvelgia į tai, kad kaltinamasis padarė baudžiamąjį nusižengimą, yra du kartus teistas už neteistėtą disponavimą narkotine medžiaga, teistumas nėra išnykęs, nes už paskutinį labai sunkų nusikaltimą paskirtą bausmę – baudą - sumokėjo 2009-08-26, o šią nusikalstamą veiką įvykdė nepraėjus 8 metams; baustas administracine tvarka, dirba, nėra jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių, yra atsakomybę lengvinanti aplinkybė – pripažįsta kaltę padaręs nusikalstamą veiką ir gailisi, todėl jam skirtina laisvės apribojimo bausmė, uždraudžiant O. B. bausmės vykdymo laiką disponuoti ir vartoti narkotines, psichotropines ir kitas psichiką veikiančias medžiagas, įpareigojant visą bausmės vykdymo laikotarpį dirbti ar be pažeidimų registruotis darbo biržoje. Į bausmę įskaitytinas laikas, išbūtas laikinajame sulaikyme nuo 2017-05-29 13.40 val. iki 2017-05-31 12.30 val. ( 2 paros, prilygintinos 4 laisvės apribojimo dienoms ). O. B. taikomos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje, piniginis užstatas - paliktinos iki nuosprendžio įsiteisėjimo, ir nuosprendžiui įsiteisėjus panaikintinos. Įsiteisėjus nuosprendžiui piniginis užstatas – 10 000 eurų grąžintinas užstato davėjui – P. B..
Dėl daiktų, turinčių reikšmės bylai nagrinėti
Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centre laikoma narkotinė medžiaga – heroinas (bendras kiekis 196,87 g, grynos narkotinės medžiagos kiekis 69,101 g ) ( t. 1, b.l. 39 ), heroinas ( bendras kiekis 0,109 g, grynos narkotinės medžiagos kiekis 0,012 g ) ( t. 1, b.l. 71 ); konfiskuotina ir nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikintina. Vilniaus apskrities VPK KP ONTV laikomi paketas su polietileniniais maišeliais ( t. 1, b.l. 43-45), paketai su polietileniniu maišeliu, dviem suplėšytais maišeliais penkiomis kanalizacijos vamzdžių detalėmis ( t. 1., b.l. 72-74 ), vokas su tyrimo objektais ( t.1, b.l. 97-99 ) nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikintini. Vilniaus apskrities VPK Logistikos skyriaus daiktų saugojimo patalpose laikomas vokas su trimis plastikiniais maišeliais ir nenarkotiniais milteliais ( t.1, b.l. 121-122 ) nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikintinas. Vilniaus apskrities VPK KP ONTV laikomas chalatas ( 1 t., b.l. 80-82 ) nuosprendžiui įsiteisėjus grąžintinas L. M..
Išnagrinėjęs bylą, bei vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297-305, 307 str., teismas
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
R. M. pripažinti kalta pagal Lietuvos Respublikos BK 260 str. 3 d., ir jai paskirti 12 metų laisvės atėmimo bausmę, ją atliekant Pataisos namuose.
Bausmės pradžią skaičiuoti nuo R. M. sulaikymo vykdant šį įsiteisėjusį nuosprendį dienos.
Į R. M. skirtą bausmę įskaityti laiką, išbūtą laikinajame sulaikyme ir suėmime nuo 2016-01-25 iki 2016-02-03.
R. M. taikomas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje, piniginį užstatą - palikti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.
Įsiteisėjus nuosprendžiui piniginį užstatą – 15 000 eurų grąžinti užstato davėjui – P. S., a.k. (duomenys neskelbtini)
O. B. pagal LR BK 260 str. 3 d. išteisinti, neįrodžius, kad kaltinamasis dalyvavo padarant šią nusikalstamą veiką. ( LR BPK 303 str. 5 d. 1 p. )
O. B. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 259 str. 2 d., ir skirti jam 9 mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant O. B. visą laisvės apribojimo laikotarpį dirbti ar be pažeidimų registruotis darbo biržoje, bei uždraudžiant visą laisvės apribojimo laikotarpį disponuoti ir vartoti narkotines, psichotropines ir kitas psichiką veikiančias medžiagas.
Bausmės pradžią O. B. skaičiuoti nuo įsiteisėjusio nuosprendžio nuorašo gavimo šią bausmę vykdančioje institucijoje dienos.
Į O. B. skirtą bausmę įskaityti laiką, išbūtą laikinajame sulaikyme nuo 2017-05-29 13.40 val. iki 2017-05-31 12.30 val. ( 2 paras, prilygintinas 4 laisvės apribojimo dienoms ).
O. B. taikomas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje, piniginis užstatą - palikti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, ir nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.
Įsiteisėjus nuosprendžiui piniginį užstatą – 10 000 eurų grąžinti užstato davėjui – P. B..
Nuosprendžiui įsiteisėjus, vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 72 str., konfiskuoti ir sunaikinti narkotinę medžiagą – heroiną ( bendras kiekis 196,87 g, grynos narkotinės medžiagos kiekis 69,101 g ), heroiną ( bendras kiekis 0,109 g, grynos narkotinės medžiagos kiekis 0,012 g ).
Nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikinti paketą su polietileniniais maišeliais, paketą su polietileniniu maišeliu, dviem suplėšytais maišeliais penkiomis kanalizacijos vamzdžių detalėmis, voką su tyrimo objektais, voką su trimis plastikiniais maišeliais ir nenarkotiniais milteliais.
Chalatą nuosprendžiui įsiteisėjus grąžinti L. M..
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos Apeliaciniam teismui, skundą paduodant per Vilniaus apygardos teismą.