Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje F. J., a.k (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 str. 1 d., padarymu;

Aprašomoji dalis

n u statė:

F. J., mušdamas, nežymiai sužalojo žmogų, o būtent: jis 2009 m. liepos 24 d., apie 14 val., buitinio konflikto metu, plastikiniu įrankiu, skirtu dulkėms iš kilimų iškratyti, mušė kaimynę S. S.. Suduodamas pastarajai smūgius į veidą, rankas ir kitas kūno vietas padarė jai nežymų sveikatos sutrikdymą.

Kaltinamasis F. J. kaltu pagal pareikštą privatų kaltinimą dėl nusikalstamos veikos padarymo neprisipažino ir parodė, kad įvykio dieną jis paskambino S. S. ir paprašė nuraminti bei sudrausminti jos dukrą. Pokalbio metu pasakė, kad dėl netinkamo pastarosios dukros ir jos draugų elgesio ir keliamo triukšmo neturi ramybės nei dieną, nei naktį. S. S. ėmė ginti savo dukrą, sakydama, kad jos dukra yra gera, todėl tarp jų kilo konfliktas. Netrukus po to, kai jis padėjo telefono ragelį ir susirengė išeiti į lauką išpurtyti drabužių, laiptinėje išgirdo triukšmą, kažkas pradėjo spardyti jo buto duris. Kai tik jis atidarė duris, pro jas įbėgo kaimynė S. ir spyrė jam į koją žemiau kelio. Nuo skausmo jis parkrito, o ant jo užvirto S. ir pradėjo jį draskyti. Ji krito ant kabyklos ir veidu atsitrenkė į batų dėžės dureles. Jis, tik kaire ranka išstūmė S. per savo buto duris, tačiau jos nemušė. S. buvo girta, nuo jos sklido alkoholio ir narkotikų kvapas, todėl parkrito pati. Viskas vyko jo buto prieškambaryje. Bute tuo metu buvo jo dukra ir anūkas. Dukra nekreipė dėmesio, o anūkas buvo koridoriuje ir matė, kaip S. buvo ant jo užkritusi. Kilimų mušeklio rankoje neturėjo. Niekas iš kaimynų įvykio nematė, liudytojai yra pasamdyti. Prašo iš nukentėjusiosios priteisti 500 Lt. advokato padėjėjo teisinei pagalbai apmokėti( b.l. 76-77).

Nukentėjusioji S. S. teismui paaiškino, kad 2009 m. liepos 24 d. buvo namuose ir ruošėsi švęsti savo gimtadienį. Apie 14 val. paskambino kaimynas F. J. ir ėmė priekaištauti, kad jos dukra elgiasi netinkamai, kad pas ją automobiliais atvažiuoja ir išvažiuoja įvairūs asmenys, kurie sustoja po kaimyno langais ir neišjungia automobilių variklių, garsiai leidžia muziką ir pan. Išvadino ją ir dukrą necenzūriniais žodžiais, todėl telefonu jam pasakė, kad tuoj nusileis pas jį ir šis turės viską paaiškinti. Priėjusi prie kaimyno durų, spaudė durų skambutį, ranka beldė į duris, šaukė kaimyną išeiti. Po minutės kaimynas duris atidarė ir jai nespėjus pasakyti nei žodžio, F. J. pradėjo ją mušti kilimų daužymui skirtu įrankiu. Jai, stovinčiai laiptinėje prie kaimyno buto durų, buvo suduota per galvą, ranką, veidą. Į kaimyno butą įėjusi, o tuo labiau parkritusi, nebuvo. Narkotikų nevartoja, tą dieną buvo blaivi. Dėl patirtų sužalojimų kreipėsi į gydymo įstaigas, teismo med. ekspertą, rašė pareiškimą policijai. Po sumušimo skaudėjo galvą, rankas ir kūną, patyrė nepatogumų dėl veide atsiradusių kraujosruvų savaitę turėjo vengti žmonių. Į darbą vaikščiojo veidą dengdama akiniais, dėl tokios išvaizdos pasklido įvairios kalbos, kurios pakenkė jos reputacijai. Prašo iš kaltinamojo priteisti 5000 Lt, patirtai neturtinei žalai atlyginti ir 520 Lt, med. ekspertizės atlikimo išlaidų beiadvokato teisinei pagalbai apmokėti (b.l. 75-76).

Liudytoja V. S. teismui paaiškino, kad 2009 m. liepos 24 d. namuose atsiliepė į kaimyno F. J. telefono skambutį ir išgirdo įžeidinėjimus. Toliau su kaimynu kalbėjo dukra S., kuri po pokalbio nuėjo pas kaimyną visko išsiaiškinti. Dukra grįžo labai greitai, verkdama ir su raudona dėme ant veido. Sakė, kad ją kilimų mušekliu mušė kaimynas. F. J. maždaug prieš metus yra mušęs ir ją už tai, kad ji ryte, tvarkydama kiemą, trukdo miegoti.

Liudytoja E. Č. teismui paaiškino, kad 2009 m. liepos 24 d., apie 17 val., su savo šeimos nariais atvažiavo pasveikinti savo sesers S. S.. Atvažiavusi rado ją užsiverkusią, primuštą. Sesuo papasakojo, kad ją mušė kaimynas F. J. tuo metu, kai ji norėjo su juo pasiaiškinti kodėl jis ją ir jos dukrą, įžeidinėja.

Liudytoja N. S. teismui paaiškino, kad tiek kaltinamasis, tiek nukentėjusioji yra jos laiptinės kaimynai. Kaltinamojo ir liudytojos butai yra vienas prieš kitą. 2009 m. liepos 24 d., ruošdamasi ilgesniam laikui išvažiuoti į sodą, tvarkėsi namuose. Išgirdusi triukšmą laiptinėje, nuėjo pažiūrėti per duryse esančią akutę. Pradžioje pamatė mojuojant ranką, su joje esančiu kilimų mušekliu ir S.. F. J. stovėjo buto tarpduryje ir mojavo tuo įrankiu. S. pargriuvusi nebuvo. Į konfliktą nesikišo, tačiau kai sekmadienį grįžo iš sodo, kaimynas F. J. pats jai pasakojo apie įvykusį konfliktą ir pasisakė, kad nukentėjusiajai užvožė kilimų mušekliu.

Liudytojas M. T. teismui paaiškino, kad 2009 m. liepos 24 d., apie 14-15 val., jam paskambino jo žmona S. S. ir pasisakė, kad yra sumušta. Apie tai, kad ją sumušė kaimynas F. J. žmona pasakė tik tuomet, kai jie važiavo į policijos komisariatą. Buvo aiškiai matyti, kad yra sumušta dešinė žmonos veido pusė. Vėliau žmoną vežė į ligoninę.

Nepilnametis liudytojas A. B., teisiamojo posėdžio apklaustas kaltinamojo iniciatyva, teismui parodė, kad 2009 m. liepos mėnesį, tikslesnės datos neprisimena, apie 15 val. jis buvo namuose ir žiūrėjo televizorių. Girdėjo, kaip jo senelis F. J. kalbasi su kažkuo telefonu. Su kuo ir apie ką kalbėjo, negirdėjo. Po kiek laiko kažkas paskambino į duris ir jis, pažiūrėjęs per akutę, pamatė kaip kaimynė S. kumščiais daužo duris. Jis buto durų neatidarė ir nuėjęs į kambarį užsidarė duris. Kambario durų stiklas yra matinis, todėl matė, kaip ta kaimynė įkrito ir abu su seneliu buvo nugriuvę. Senelis buvo pargriuvęs ant nugaros , kaip buvo nukritusi kaimynė nematė. Kaimynė buvo buto koridoriuje ir ginčijosi su seneliu. Dėl ko barėsi su seneliu nežino, tačiau senelio keiksmažodžius girdėjo. Visą tai matė per durų stiklą. Padėti seneliui nėjo, nes bijojo. Į konfliktą nesikišo, kadangi galvojo , jog jeigu kas nutiktų blogo, liktų už tai atsakingu.

2009-07-28 specialisto išvada Nr. G 2972/09 (01) patvirtina, kad 2009-0307-24 S. S. padarytos poodinės kraujosruvos dešinio smilkinio, dešinio peties ir dešinio žąsto srityse, paveikus kietu buku daiktu. Sužalojimai vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu (b.l.2-3).

Teisiamojo posėdžio metu išvadą visiškai patvirtino M. Romerio universiteto teismo medicinos instituto Vilniaus skyriaus teismo medicinos ekspertas V. K.. Atsakydamas į teismo ir proceso dalyvių klausimus, ekspertas paaiškino, kad pagal S. S. padarytų sužalojimų pobūdį galima daryti pagrįstą išvadą, kad jie nebūdingi griuvimui arba atsitrenkimui. Tokie sužalojimai galėjo būti padaryti tik mušant bent kokiu kietu daiktu. Vienintelė kraujosruva, kuri buvo nustatyta dešinio žasto išoriniame paviršiuje distalinėje dalyje, galėjo būti padaryta tiek mušant, tiek ir griūnant.

Motyvuojamoji dalis

Nors F. J. savo kaltę neigia, ji visiškai įrodyta pateiktų įrodymų visuma. Teismas neturi pagrindo abejoti nukentėjusiosios ir juolab tiesioginės įvykio liudininkės N. S. parodymais. Teismas atkreipia dėmesį į tai, kad ši liudytoja teismui paaiškino, kad ne tik kad matė, kaip kaltinamasis, tarpduryje prieš jį stovint nukentėjusiajai, mojavo kilimų mušekliu, tačiau ir iš paties kaltinamojo girdėjo, kad jis mušekliu „užtvojo“ nukentėjusiajai. Kaltinamojo ir jo argumentus apie tai, kad nukentėjusioji jį puldama parkrito pati ir todėl galėjo susižaloti, bei tai, kad įvykis buvo jo buto prieškambaryje, teismas laiko kaltinamojo gynybine pozicija. Tokius kaltinamojo argumentus paneigia liudytojos N. S. parodymai apie tai, kad ji asmeniškai matė, jog nukentėjusioji buvo mušama laiptinėje prie kaltinamojo buto durų, bei teismo med.eksperto išvados ir paaiškinimai, kad sužalojimai nukentėjusiajai padaryti ją mušant ir nėra būdingi griuvimui.

Kaltinamojo F. J. nusikalstama veika kvalifikuotina pagal LR BK 140 str. 1d., kadangi jis, veikdamas tiesiogine tyčia, kilusio konflikto metu suduodamas smūgius nukentėjusiajai S. S., padarė jai nežymų sveikatos sutrikdymą.

F. J. atsakomybę lengvinančių bei atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Baudžiamojoje byloje nukentėjusioji pareiškė civilinį ieškinį dėl 5000 litų neturtinės žalos ir 520 Lt bylinėjimosi išlaidų priteisimo. Civilinio ieškinio dalis dėl 520 Lt bylinėjimosi išlaidų atlyginimo yra pagrįsta pateiktais dokumentais, todėl tenkintina visiškai.

Nukentėjusioji, patirtą neturtinę žalą įvertino 5000 Lt ir nurodo, kad dėl patirto sužalojimo pergyveno ne tik fizinį skausmą, tačiau patyrė ir kitus nepatogumus. Civilinis ieškinys, pareikštas nukentėjusiosios dėl neturtinės žalos atlyginimo, tenkintinas iš dalies.

LR CK 6.25 str. 2d. nustatyta, kad pagrindiniai neturtinės žalos nustatymo kriterijai yra pasekmės ir neturtinę žalą padariusio asmens kaltė. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį atsižvelgia į tai, kad padarytas nesunkus nusikaltimas, nukentėjusiajai padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas. Vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais bei atsižvelgdamas į kaltinamojo socialinę padėtį, kurią patvirtina teismui pateikti dokumentai, teismas laiko, kad 1000 Lt yra pakankama suma nukentėjusiosios patirtai neturtinei žalai atlyginti.

Skirdamas bausmę, teismas vadovaujasi bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais (LR BK 54 str.), atsižvelgia į kaltinamojo asmenybę. Kaltinamasis įvykdė tyčinę nusikalstamą veiką, priskiriamą prie nesunkių nusikaltimų. Jis anksčiau teismo neteistas, nusikalto pirmą kartą, kas sąlygoja bausmės, nesusijusios su laisvės atėmimu, skyrimą.

Už padarytą nusikalstamą veiką kaltinamajam skirtina bausmės rūšis – laisvės apribojimas, jos dydį, vadovaujantis LR BK 61 str., parenkant nuo BK 48 straipsnio 2 dalyje numatyto vidurkio.

Iki nuosprendžio įsiteisėjimo kaltinamajam kardomoji priemonė neskirtina. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 296, 297, 301, 303, 308 str., teismas,

Rezoliucinė dalis

nuspre n d ė:

F. J. pripažinti kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą LR BK 140 str. 1 d., ir nubausti jį laisvės apribojimu 6 mėnesiams, įpareigojant be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos ir nebendrauti su S. S., a.k. (duomenys neskelbtini)

Iki nuosprendžio įsiteisėjimo kaltinamajam kardomosios priemonės neskirti.

S. S. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies.

Iš F. J. priteisti S. S. 520 Lt (penki šimtai dvidešimt litų). patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimui ir 1000 Lt (vienas tūkstantis litų) padarytai neturtinei žalai atlyginti.

Nuosprendis per 20 dienų apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto 2 apylinkės teismą.