- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-05-08
- Bylos Nr.
- 1A-352-255-2014
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Regina Bertašienė (pirm.), Eduardas Maškevičius, Stasys Valužis
- Nuteistasis
- A. S.
Pranešėja R. Bertašienė Baudžiamoji byla Nr. 1A-352-255/2014
2014 m. gegužės 8 d.
Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Reginos Bertašienės, teisėjų Eduardo Maškevičiaus, Stasio Valužio, sekretoriaujant Ingai Navickienei,
teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. S. apeliacinį skundą dėl Tauragės rajono apylinkės teismo 2014 m. vasario 17 d. nuosprendžio, kuriuo A. S. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 2 dalį ir nuteistas vienerių (1) metų laisvės atėmimo bausme. Pritaikius BK 64¹ straipsnį paskirta bausmė sumažinta 1/3 (keturiais mėnesiais) iki 8 mėn. (aštuonių mėnesių) laisvės atėmimo.
Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, bausmės subendrintos dalinio bausmių sudėjimo būdu. Prie šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės iš dalies pridėta Šilalės rajono apylinkės teismo 2013 m. gegužės 28 d. nuosprendžiu paskirta šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmė ir A. S. paskirta subendrinta bausmė - vieneri metai (1 m.) laisvės atėmimo.
Bausmės pradžia skaičiuotina nuo A. S. sulaikymo dienos. Kardomoji priemonė - rašytinis pasižadėjimas neišvykti - nekeistina iki nuosprendžio įsiteisėjimo. Bausmę skirta atlikti pataisos namuose.
Aprašomoji dalis
nustatė:
A. S. nuteistas už tai, kad jis 2013 m. lapkričio mėn. 16 d., laikotarpiu tarp 11.00 val. - 13.00 val., tikslus laikas nenustatytas, (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, pro neužrakintas buto duris įsibrovė į R. S. priklausantį butą ir iš rankinėje buvusios piniginės pavogė 200 Lt. Tokiu būdu nukentėjusiajai R. S. padarė 200 Lt turtinę žalą.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu nuteistasis A. S. prašo pakeisti Tauragės rajono apylinkės teismo 2014 m. vasario 17 d. nuosprendį ir paskirti jam 2 metų laisvės atėmimo bausmę, bausmės vykdymą atidėti 1 metams ir 6 mėnesiams.
Apeliaciniame skunde nurodo, kad 2012 m. vasario 25 d. jis išėjo į laisvę, po to susimušė su savo broliu ir jam buvo paskirta 1 metų laisvės atėmimo bausmė, bausmės vykdymas buvo atidėtas 1 metams. Nurodo, kad jis R. S. valė pečių ir nukentėjusioji jam buvo skolinga 70 Lt. Būdamas apsvaigęs nuo alkoholio padarė vagystę, pagrobė 200 Lt, vėliau šiuos pinigus R. S. grąžino ir su ja susitaikė. Teismas nepagrįstai dėl šio nusikaltimo pasiuntė jį vieneriems metams už grotų. Apeliantas nurodo, kad jis 2014 m. vasario 14 d. vedė savo draugę V. K., yra sukūręs šeimą, jiems gimė dukra V.. Kadangi bijo prarasti žmoną ir vaiką, prašo teismo paskirti jam 2 metų laisvės atėmimo bausmę, bausmės vykdymą atidėti 1 metams ir 6 mėnesiams, nes su nukentėjusiaisiais jis yra susitaikęs, dėl nusikalstamų veikų labai gailisi, pažada ateityje nebedaryti nusikaltimų.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į A. S. apeliacinį skundą nukentėjusioji R. S. nurodo, kad nesutinka su A. S. teiginiais, kadangi ji nebuvo skolinga A. S. ir su juo nesusitaikė. Kaip buvo sutarta, už krosnies išvalymą ji jam sumokėjo 20 litų. A. S. nebaigė valyti krosnies ir dar reikalavo pinigų, o negavęs jų, išėmė krosnies sklendę, angą užtinkavo, taip keldamas grėsmę jos ir jos vyro gyvybei. Nukentėjusioji mano, kad A. S. prašymas atidėti jam paskirtos bausmės vykdymą yra nepagrįstas.
Teismo posėdyje nuteistojo gynėja advokatė M. Kunickienė prašo apeliacinį skundą tenkinti, prokuroras prašo apeliacinį skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas.
Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau BPK) 320 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti.
Apeliacinės instancijos teismas ištyręs byloje esančią medžiagą, priimtą nuosprendį, skundo argumentus daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes, tinkamai įvertino byloje surinktus ir tiesiogiai teisiamajame teismo posėdyje ištirtus įrodymus, padarė motyvuotas išvadas dėl nuteistojo kaltės, nuteistojo A. S. nusikalstamą veiką tinkamai kvalifikavo, kartu teisingai taikė baudžiamojo įstatymo bei baudžiamojo proceso normas. Pats apeliantas nusikalstamos veikos kvalifikacijos neginčija, kaltę dėl padarytos nusikalstamos veikos pripažįsta ir dėl jos gailisi, todėl teisėjų kolegija dėl nuteistojo kaltės nepasisako (BPK 320 straipsnio 3 dalis). Iš apeliacinio skundo argumentų matyti, kad apeliantas nesutinka su jam paskirta bausme, mano, kad yra galimybė jam taikyti BK 75 straipsnį ir bausmės vykdymą atidėti neskiriant jam realaus laisvės atėmimo, prašo jam paskirti 2 (dviejų) metų laisvės atėmimo bausmę ir bausmė vykdymą atidėti 1 (vieneriems) metams ir 6 (šešiems) mėnesiams.
BK 54 straipsnyje numatyti bendrieji bausmės skyrimo pagrindai reikalauja, kad teismas bausmę skirtų neperžengdamas įstatymo straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcijos ribų, atsižvelgtų į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Nagrinėjamu atveju nustatyta, jog A. S. pripažintas kaltu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, pagal kurią nuteistajam paskirta 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausmė. BK 178 straipsnio 2 dalis numato, kad tas, kas atvirai pagrobė svetimą turtą arba pagrobė svetimą turtą įsibrovęs į patalpą, ryšių kabelių kanalų sistemą, saugyklą ar saugomą teritoriją, arba viešoje vietoje pagrobė svetimą turtą iš asmens drabužių, rankinės ar kitokio nešulio (kišenvagystė) arba automobilį, arba pagrobė strateginę ar svarbią reikšmę nacionaliniam saugumui turinčių juridinių asmenų infrastruktūrą sudarantį turtą ar jo dalį, baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės apribojimu, arba laisvės atėmimu iki šešerių metų. Pirmosios instancijos teismas skirdamas bausmę atsižvelgė į tai, kad A. S. padarė tyčinį, apysunkį, savanaudišką nusikaltimą, anksčiau teistas šešis kartus, ankstesnės bausmės nėra atlikęs, teistumas neišnykęs ir nepanaikintas, nusikalstamą veiką padarė laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu, baustas administracine tvarka. Be to, teismas pripažino A. S. atsakomybę lengvinančia aplinkybe tai, kad jis savo kaltę pripažino visiškai ir nuoširdžiai gailėjosi dėl savo nusikalstamos veikos, tačiau nustatė ir atsakomybę sunkinančią aplinkybę - nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio. Įvertinęs visas šias aplinkybes pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti tik A. S. paskyrus realią laisvės atėmimo bausmę ir A. S. už nusikalstamos veikos, numatytos BK 178 straipsnio 2 dalyje, padarymą, skyrė mažesnę nei sankcijoje numatytos bausmės vidurkis bausmę – 1 (vienerius) metus laisvės atėmimo. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, paskirta bausmė atitinka padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, todėl jos keisti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo. Be to, teismas atsižvelgė į tai, kad byla buvo išnagrinėta atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą, A. S. savo kaltę dėl padarytos nusikalstamos veikos pripažino, todėl buvo visos sąlygos taikyti BK 64¹ straipsnį, kurio pagrindu pirmosios instancijos teismas A. S. paskirtą bausmę sumažino vienu trečdaliu. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs tai, kad A. S. nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 2 dalyje, padarė laisvės atėmimo bausmės atidėjimo laikotarpiu, nusprendė, kad nėra galimybės taikyti BK 75 straipsnį, be to, teismas įvertino ir tai, kad anksčiau A. S. jau keturis kartus buvo taikytas laisvės atėmimo bausmės atidėjimas, tačiau nuteistasis išvadų nedaro ir toliau vykdo nusikalstamas veikas.
Iš apeliacinio skundo argumentų matyti, kad apeliantas ginčija teismo sprendimą dėl BK 75 straipsnio nuostatų netaikymo ir mano, kad gali būti taikomas bausmės vykdymo atidėjimas, nurodo, kad su nukentėjusiąja susitaikė, yra sukūręs šeimą, turi rūpintis neseniai gimusia dukra.
BK 75 straipsnyje nustatytos dvi būtinos sąlygos, kurioms esant, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą: asmuo turi būti nuteisiamas už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus ne didesne kaip ketverių metų laisvės atėmimo bausme arba ne didesne kaip šešerių metų laisvės atėmimo bausme už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus; teismas turi nuspręsti, jog yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Spręsdamas bausmės vykdymo atidėjimo klausimą kiekvienu konkrečiu atveju teismas turi išnagrinėti visas aplinkybes, susijusias tiek su padaryta nusikalstama veika, tiek su nuteistojo asmenybe. Teismas savo išvadą turi formuoti pagal visas BK 41 straipsnio nuostatas, t. y. turi būti įvertinta, ar atidėjus bausmės vykdymą asmuo bus sulaikytas nuo nusikalstamų veikų darymo, pakankamai nubaustas, ar jam bus atimta ar apribota galimybė daryti naujas nusikalstamas veikas, ar nuteistas asmuo laikysis įstatymų ir nebenusikals, ar bus užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas.
Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, byloje esantys duomenys neleidžia daryti išvados, jog A. S. paskirtos bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. A. S. nusikalstamą veiką padarė bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu, praeityje buvo teistas šešis kartus už panašias nusikalstamas veikas, yra baustas administracine tvarka. Todėl apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad A. S. iš ankstesnių teistumų išvadų nepadarė ir toliau pažeidinėja įstatymus, daro naujas nusikalstamas veikas. Atidėjus laisvės atėmimo bausmės vykdymą A. S. nebus apribota galimybė toliau daryti analogiškus nusikaltimus, jis nebus sulaikytas nuo nusikalstamų veikų darymo ateityje ir nebus pakankamai nubaustas. Apelianto nurodytos aplinkybės, kad jis sukūrė šeimą, todėl, jam realiai atliekant bausmę, jis negalėtų toliau rūpintis šeima, nėra pakankamas pagrindas taikyti BK 75 straipsnio nuostatas ir atidėti paskirtos bausmės vykdymą, nes būdamas ne kartą teistas, jis puikiai suvokė nusikalstamų veikų darymo pasekmes ir sąmoningai pasirinko veikimo būdą – vėl įvykdė analogišką nusikalstamą veiką rizikuodamas savo laisve. Esant išdėstytoms aplinkybėms, teisėjų kolegija daro išvadą, kad padarytas nusikaltimas nėra atsitiktinis A. S. neigiamas poelgis – tai jo ankstesnio neteisėto elgesio padarinys dėl nenoro laikytis įstatymų. Tai, kad A. S. laisvės atėmimo bausmės atidėjimo vykdymo laikotarpiu vėl pažeidė baudžiamuosius įstatymus, leidžia daryti išvadą, kad A. S. nėra pagrindo dar kartą atidėti paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą.
Atsižvelgus į visas išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendį keisti nuteistojo apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Nuteistojo A. S. apeliacinį skundą atmesti.