Kauno apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, kurioje:

E. B., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, profesinio išsilavinimo, vedęs, dirbantis pagal verslo liudijimą statybos darbus, registruotas darbo biržoje, gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas nusikaltimu, numatytu Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 3 dalyje (fizinio skausmo sukėlimu mažamečiui),

Aprašomoji dalis

nustatė:

2018 m. sausio 24 d. apie 22.30 val., E. B., namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), sutuoktinės mažametei dukrai R. K., gim. (duomenys neskelbtini), delnu trenkė vieną kartą per veidą, pastumdamas parvertė ją ant lovos, sugriebęs už rankų pradėjo purtyti, tuo sukeldamas jai fizinį skausmą.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamasis kaltu prisipažino visiškai ir patvirtino, kad aplinkybėse nurodytu laiku ir vietoje, sutuoktinės dukrai R. K. delnu trenkė vieną kartą per veidą, pastumdamas parvertė ją ant lovos, sugriebęs už purtė. Suvokia, kad tokie jo veiksmai sukėlė nukentėjusiajai fizinį skausmą. Smurtą panaudojo supykęs dėl to, kad sutuoktinės dukra jam pasakė, kad jis jai ne tėvas, kad jo nekenčia. Gailisi. Sutinka per 6 mėn. atlyginti 300 Eur žalą. Prašo neskirti baudos, nes jis vienintelis šeimoje dirba, sutuoktinė nedirba, šeimoje auga du nepilnamečiai vaikai, prašo geriau skirti laisvės atėmimo bausmę ir jos vykdymą atidėti.

Be kaltinamojo prisipažinimo, jo kaltė visiškai įrodyta kitais bylos duomenimis bei rašytiniais įrodymais, ištirtais Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 291 straipsnyje nustatyta tvarka, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 273 straipsnio pagrindu sutrumpinus įrodymų tyrimą.

Pas ikiteisminio tyrimo teisėją apklausta nukentėjusioji mažametė R. K. parodė, kad tarp jos ir mamos kilo žodinis konfliktas, nes ji pasiėmė anksčiau atimtą telefoną, kurio nenorėjo mamai atiduoti. Mama su patėviu kambaryje ieškojo telefono. Kuomet pasakė, kad patėvis jai yra niekas, pastarasis trenkė jai į kairį skruostą delno apačia, pagriebė už rūbų, parvertė ant lovos ir purtė. Ant veido atsirado paraudimas. Po to, ji išgėrė vaistų, kad būtų iškviesta greitoji medicinos pagalba ir gydytojai ją išvežtų. Mamos prašė iškviesti policijos pareigūnus, tačiau ji atsisakė. Mama viską matė, tačiau liudija prieš ją. Ant jos kūno smurto žymių nebuvo, tik suplėšytas megztinis. Patėvis ne pirmą kartą ją mušė ir tampė už plaukų, yra grasinęs užmušti. Tėčiui nepasakojo apie tai, kas vyksta namuose. Jos sesuo yra įbauginta, kad nieko nepasakotų. Apie tai, kas vyksta namuose, yra pasakojusi draugei. Konflikto metu namuose buvo ji, mama, patėvis, brolis, kuris miegojo ir senelis, kuris nieko nematė. Patėvis ne kartą sumušė mamą, tačiau apie tai ji niekam nepranešė. Jautė skausmą, kai patėvis jai trenkė ir purtė. Dvi dienas iki konflikto susibraižė rankas, nes norėjo atkreipti dėmesį. (I t. b. l. 70-74)

2018-01-25 specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad odos įdrėskimai kairiame dilbyje R. K. padaryti kietais bukabriauniais daiktais ar paviršiais, kuo galėjo būti ir nagai, ne mažiau keturių trauminių kontaktų pasėkoje. Sužalojimai padaryti daugiau kaip prieš parą iki apžiūros. Sužalojimai vertinami kaip nežymus sveikatos sutrikdymas. Sužalojimų, kurie galėjo būti padaryti užduotyje nurodyto įvykio metu, t. y. 2018-01-24 apie 22.30 val., R. K. kūne nėra. (I t. b. l. 80)

Atstovė pagal įstatymą – laikina nukentėjusiosios globėja L. K. parodė, kad R. K. yra jos brolio A. K. dukra. R. K. jai sakė, kad pyksta ant mamos, nes ji pasirinko vyrą, o ne ją. Nežino, kodėl G. B. namuose įvyko konfliktas. Pati R. K. apie konfliktą nepasakojo. (I t. b. l. 49, 52, 53)

Teisiamojo posėdžio metu L. K. nurodė, kad ji laikina globėja bus iki 2018 m. liepos mėn., nes atvažiuos mergaitės tėvas ir išsiveš nukentėjusiąją į Angliją. Nurodė, kad civilinį ieškinį mažina iki 300 Eur ir sutinka, kad kaltinamasis 300 Eur nukentėjusiajai sumokėtų per 6 mėn. Paaiškino, kad mergaitė yra sunkaus būdo, šiuo metu nurodžius VTAS, lankosi pas psichiatrą/psichologą. Patvirtino, kad po įvykio mergaitė buvo išsigandusi, sutrikusi, jai sakė, kad patėvis sudavė, purtė.

Liudytoja G. B. parodė, kad 2018-01-24 apie 22 val. paprašė dukros R. K. atiduoti telefoną, kurio neleido pasiimti. Dukra atsisakė atiduoti ir pradėjo ant jos šaukti. Ji pasikvietė savo vyrą, kad padėtų surasti telefoną. R. K. puolė ant jų abiejų ir šaukė. Ji ieškojo telefono ant lovos tarp patalynės, o jos vyras E. B. tuo metu R. K. pastūmė, kuri, kaip jai atrodo, nukrito ant lovos ir pradėjo labiau isterikuoti. Dukra toliau puolė ją ir E. B.. Ji toliau tarp dukros daiktų ieškojo telefono. Pastaroji šaukė ir liepė kviesti policijos pareigūnus. Ji padavė dukrai telefoną ir liepė pačiai išsikviesti. Dukra niekam neskambino ir toliau isterikavo bei verkė. Išėjusi iš dukros kambario, išgirdo lyg tai springimo garsą, sugrįžusi atgal, pamatė ant stalo padėtus du tuščius „APAP“ lapelius. Suprato, kad dukra išgėrė vaistus, todėl pati iškvietė policijos pareigūnus. Ant dukros veido jokių sužalojimų nematė. E. B. R. K. tik pastūmė. Ji dukrai smūgių nesudavė. Pastaruoju metu dukra yra labai konfliktiška, neklauso. Dukra vieną kartą lankėsi pas psichiatrą, pastaroji yra linkusi apkalbėti, nuolat kelia intrigas. (I t. b.l. 36-38)

Liudytojas E. S. parodė, kad 2018-01-24 dirbo kartu su Kauno apskrities VPK Kėdainių rajono PK vyriausiuoju patruliu V. M. ir apie 23 val. iš budėtojo gavo pranešimą apie smurtą artimoje aplinkoje, adresu (duomenys neskelbtini). Nuvykus, gauta duomenų, kad patėvis E. B. smurtavo prieš podukrą R. K.. Pastarosios mama paaiškino, kad konfliktas tarp jos ir dukros kilo dėl be leidimo paimto telefono. Pastaroji minėjo, kad į konfliktą įsikišo jos vyras E. B., tačiau nematė, kad jis butų mušęs R. K.. E. B. tik kartą pastūmė R. K., kuri nukrito ant lovos. R. K. verkdama paaiškino, kad konfliktas kilo dėl atimto telefono, kad konflikto metu patėvis delnu vieną kartą sudavė jai per veidą, sugriebė, parvertė ant lovos ir purtė. R. K. verkė, atrodė išsigandusi ir sutrikusi. Vienas iš jos skruostų, nepamena kuris, buvo paraudęs. Kitų išorinių sužalojimų nesimatė. E. B. teigė, kad R. K. viską išsigalvoja. Važiuojant greitosios pagalbos automobiliu, R. K. ne kartą pakartojo pasakotas aplinkybes. (I t. b.l. 113, 114)

Liudytojas V. M. parodė, kad 2018-01-24 dirbo kartu su Kauno apskrities VPK Kėdainių rajono PK vyriausiuoju patruliu E. S. ir apie 23 val. iš budėtojo gavo pranešimą apie smurtą artimoje aplinkoje, adresu (duomenys neskelbtini). Nuvykus, gauta duomenų, kad patėvis E. B. smurtavo prieš podukrą. Mergaitės mama paaiškino, kad konfliktas tarp jos ir dukros kilo dėl be leidimo paimto telefono. Pastaroji minėjo, kad į konfliktą įsikišo jos vyras E. B., tačiau nematė, kad jis butų mušęs dukrą. E. B. tik kartą pastūmė mergaitę, kuri nukrito ant lovos. Negirdėjo, ką paaiškino pati mergaitė, nes buvo kitame kambaryje. Su mergaite bendravo E. S.. Mergaitė verkė, atrodė išsigandusi ir sutrikusi. Abu jos skruostai buvo paraudę, tačiau nežino ar nuo verkimo, ar nuo suduoto smūgio. Jokių išorinių sužalojimų ant mergaitės kūno nesimatė. E. B. nurodė, kad pykstasi su podukra, jog kilo žodinis konfliktas, kurio metu, siekdamas podukrą nuraminti, paguldė ją ant lovos. E. B. nieko nesakė apie suduotą smūgį ir purtymą. (I t. b. l. 120, 121)

Liudytoja D. R. parodė, kad dirba VšĮ „Kėdainių PSPC“ Greitosios pagalbos skyriaus skubios medicininės pagalbos specialiste. 2018-01-24 po 23 val. gautas pranešimas vykti adresu (duomenys neskelbtini), kur nepilnametė, kaip vėliau nustatyta R. K., išgėrė vaistų. Atvykus, juos pasitiko policijos pareigūnai. R. K. rado verkiančią. R. K. neminėjo, jog prieš ją būtų smurtavęs patėvis ar kiti asmenys. Jos apie smurtą neklausė, nes ši informacija nebuvo nurodytą pranešime. Apžiūrėjus R. K., išorinių sužalojimų nepastebėjo. Jos paakiai buvo paraudę, tačiau galėjo parausti ir nuo verkimo. Greitosios pagalbos automobilyje R. K. papasakojo, kad dėl telefono patėvis ją vieną kartą pastūmė. Pastaroji nieko nesakė apie tai, kad patėvis būtų jai sudavę ar purtęs. (I t. b. l. 127, 128)

2018-03-08 apžiūros protokole nurodyta, kad peržiūrėtas vaizdo įrašas, kuriame fiksuotas R. K. ir pareigūno E. S. pokalbis. Protokole nurodyta, jog nematyti, ar mergaitės veide yra paraudimų arba išorinių sužalojimų. R. K. apie įvykį pasakoja nenuosekliai, pasikūkčiodama. Vaizdo įraše matyti, kad R. K. pasakė, jog patėvis trenkė jai per veidą ir parodė į kairį skruostą. R. K. taip pat nurodė, kad patėvis ją pargriovė ant lovos ir puolė draskyti, suplėšė megztinį, o mama ją gynė. Po to mama iškvietė policijos pareigūnus. (I t. b. l. 26-32)

Iš 2018-01-25 savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolo matyti, jog Kėdainių VTAS vyr. specialistė L. K. pateikė sportinį džemperį, kurį įvykio metu vilkėjo R. K.. (I t. b. l. 87-89)

Iš 2018-01-29 daiktų apžiūros protokolo matyti, jog apžiūrėtas ir nufotografuotas sportinis džemperis. Apžiūros metu nustatyta, kad ties kaklu matomas 5,5 cm plyšimas. (I t. b. l. 90-95)

Nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai ir išvados. Byloje surinktų ir teisiamajame posėdyje ištirtų įrodymų visuma, tai yra paties kaltinamojo prisipažinimu, ištirtais nukentėjusiosios, liudytojų parodymais, kitais aukščiau aprašytais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad 2018 m. sausio 24 d. apie 22.30 val., E. B., namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), sutuoktinės mažametei dukrai R. K., gim. (duomenys neskelbtini), delnu trenkė vieną kartą per veidą, pastumdamas parvertė ją ant lovos, sugriebęs už rankų pradėjo purtyti, tuo sukeldamas jai fizinį skausmą.

Pagal BK 140 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. To paties straipsnio 3 dalyje nustatyta: ,,Tas, kas šio straipsnio 1 dalyje nurodytą veiką padarė mažamečiui...“. Objektyviai nusikaltimas gali pasireikšti mušimu ar kitokiu smurtavimu, sukėlusiu nežymų sveikatos sutrikdymą ar fizinį skausmą. Mušimas ar kitoks smurtavimas reiškia poveikį į žmogaus kūną siekiant sukelti fizinį skausmą, tačiau juo nei sunkiai nei nesunkiai nesužalojant, nesusargdinant ir tokių padarinių nesiekiant. Tai gali būti vienkartinis ar daugkartinis fizinis ar mechaninis poveikis į žmogaus kūną: smogiant ranka, koja, kietu daiktu, stumiant ir pan. Kadangi nukentėjusiajai nusikaltimo padarymo laiku buvo 13 metų amžiaus, ji laikytina mažamete.

Kaltinamasis kaltu pagal jam pareikštą kaltinimą prisipažino visiškai, patvirtino panaudojęs kaltinime nurodytą fizinį smurtą savo sutuoktinės mažametės dukros, tai yra savo podukros atžvilgiu. Tai, kad kaltinamasis smurtavo prieš mažametį asmenį patvirtina ištirti aukščiau aprašyti įrodymai: nukentėjusiosios, liudytojų parodymai dėl panaudoto fizinio smurto turinio, vaizdo įrašo duomenys apie nukentėjusiosios nurodytą jos atžvilgiu panaudotą fizinį smurtą, suplėšyto rūbo apžiūros protokolas.

Nusikaltimai, numatyti BK 140 str. padaromas tik tyčia, tiesiogine arba netiesiogine. Tai reiškia, kad kaltininkas suvokia, jog mušdamas ar kitaip smurtaudamas gali sukelti fizinį skausmą, padaryti nežymų sveikatos sutrikdymą ir to siekia arba sąmoningai leidžia kilti tokiems padariniams. Byloje surinktų įrodymų visuma, kaltinamojo panaudoti smurtiniai veiksmai, patvirtina, jog kaltinamasis veikė tiesiogine tyčia. Kaltinamasis, būdamas suaugęs ir psichiškai sveikas, tai yra suvokdamas savo veiksmus, galėdamas ir privalėdamas juos valdyti, turėjo suprasti ir suprato savo veikos pavojingumą, numatė galinčias kilti pasekmes - kad jo smurtavimas sukels nukentėjusiajai fizinį skausmą, gali padaryti ir sveikatos sutrikdymą, ir to siekė. Tarp kaltinamojo veikos ir pasekmių yra tiesioginis priežastinis ryšys. Nusikalstama veika baigta, nes sukeltos BK 140 straipsnio 1 dalies dispozicijoje nurodytos pasekmės – mažametei dėl jos atžvilgiu kaltinamojo panaudoto fizinio smurto buvo sukeltas fizinis skausmas.

Teismas, išanalizavęs surinktus įrodymų visumą, daro išvadą, kad E. B. padarė nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 3 dalyje (fizinio skausmo sukėlimas mažamečiui).

Atsakomybę lengvinančios ir sunkinančios aplinkybės. Kaltinamojo prisipažinimas padarius nusikaltimą ir gailėjimasis pripažintinas atsakomybe lengvinančia aplinkybe. Atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra.

Bausmės skyrimo nuostatos. Teismas, skirdamas bausmę kaltinamajam, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį – padaryta nusikalstama veika tyčinė, baigta, nesunki; į atsakomybę lengvinančią aplinkybę, į tai, kad nėra atsakomybę sunkinančių aplinkybių; į padarytos veikos motyvus ir tikslus – smurtas panaudotas dėl niekuo nepateisinamo pykčio, prieš mažametį vaiką; į kaltininko asmenybę charakterizuojančius duomenis: neteistas, galiojančių nuobaudų neturi, turi nepilnametį vaiką, sveikas, tvirtina, kad dirba pagal verslo liudijimą, registruotas darbo biržoje.

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, į kaltinamojo poziciją dėl laisvės atėmimo, o ne švelnesnių bausmių skyrimo, nepriklausomai nuo to, kad kaltinamasis nėra teistas, tačiau byloje nukentėjusiajai nurodžius apie ankstesnį kaltinamojo smurtavimą šeimoje, kaltinamajam skirtina minimali terminuota laisvės atėmimo bausmė (BK 50 str., 61 str.), bausmę 1/3 mažinant (BK 64¹ str.) ir paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidedant minimaliam laikui, nes yra pagrindas manyti, kad bausmės tikslas gali būti pasiektas be realaus bausmės atlikimo (BK 75 str.), pirmą kartą teisiamam kaltinamajam skiriant vieną įpareigojimą (LR BK 75 str. 2 d., 3 d.), bei, kartu su bausme, kaltinamajam skiriant ir baudžiamojo poveikio priemonę – įpareigojimą dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose (BK 67 str. 2 d. 9 p., 3 d.).

Kardomoji priemonė. Kaltinamasis buvo laikinai sulaikytas nuo 2018-01-24 iki 2018-01-25. Paleidus jam buvo paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, kuri paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

Civilinis ieškinys. Nukentėjusiosios įstatyminė atstovė laikina globėja L. K. byloje buvo pareiškusi civilinį ieškinį dėl 1000,00 Eur neturtinės žalos atlyginimo (1 t., b. l. 60), kurį teisiamojo posėdžio metu sumažino iki 300 Eur ir prašė priteisti iš kaltinamojo nukentėjusiajai.

Kaltinamasis sutiko su 300,00 Eur dydžio civiliniu ieškiniu.

Nustatyta, kad nukentėjusioji dėl nusikalstamos veikos patyrė neturtinę žalą, nes dėl kaltinamojo veiksmų patyrė ir fizinį skausmą, ir dvasinius išgyvenimus, po nusikaltimo buvo paimta iš šeimos, apgyvendinta pas laikiną globėją.

Kadangi kaltinamasis sutiko atlyginti nukentėjusiosios įstatyminės atstovės prašomą priteisti 300,00 Eur sumažintos neturtinės žalos atlyginimą, nustačius, jog mažametei nukentėjusiajai buvo padaryta neturtinė žala, 300,00 Eur neturtinės žalos atlyginimas, kuris atitinka sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus, priteistinas iš kaltinamojo nukentėjusiajai, nes žala priežastiniu ryšiu susijusi su kaltinamojo tyčiniais kaltais veiksmais (BPK 115 str.).

Daiktiniai įrodymai. Sportinis džemperis, saugomas Kėdainių r. PK (I t. b. l. 100), nukentėjusiosios įstatyminei atstovei atsisakius jį pasiimti, nuosprendžiui įsiteisėjus konfiskuotinas ir sunaikintinas (BK 72 str.).

Proceso išlaidos. Sutinkamai su BPK 103 str., proceso išlaidomis, kurios yra pagrįstos dokumentu - pažyma apie pašto išlaidas, pripažintinos 5,08 Eur pašto išlaidos, todėl priteistinos iš kaltinamojo valstybei.

Rezoliucinė dalis

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297 str., 301-305 str., 307 str. 1 d., teismas

nusprendžia:

E. B. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 3 dalyje (fizinio skausmo sukėlimas mažamečiui), ir nuteisti 3 mėnesių laisvės atėmimo bausme;

remiantis Lietuvos Respublikos BK 64¹ str., bausmę 1/3 mažinti ir galutinę bausmę paskirti 2 (dviejų) mėnesių laisvės atėmimą;

remiantis BK 75 str. 1-3 d., paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 1 (vienerių) metų laikui, ir bausmės vykdymo atidėjimo metu įpareigoti E. B. dirbti arba būti registruotam darbo biržoje;

bei paskirti baudžiamojo poveikio priemonę: E. B. įpareigoti dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, įpareigojant baudžiamojo poveikio priemonę įvykdyti per 4 (keturis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo (teismas išaiškina, kad asmeniui, kuris vengia įvykdyti jam paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę (išskyrus turto konfiskavimą), teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali jam paskirti bausmę pagal BK 243 straipsnį. Šiuo atveju nuteisimas neatleidžia nuteistojo nuo pareigos įvykdyti paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę).

Į laisvės atėmimo bausmės laiką įskaityti laikino sulaikymo laiką nuo 2018-01-24 iki 2018-01-25 (1:1).

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.

Priteisti iš kaltinamojo E. B. nukentėjusiajai R. K., gim. (duomenys neskelbtini), 300,00 Eur (trijų šimtų eurų 00 ct) neturtinės žalos atlyginimą.

Daiktinį įrodymą – sportinį džemperį, saugomą Kėdainių r. PK, nuosprendžiui įsiteisėjus konfiskuoti ir sunaikinti.

Priteisti iš kaltinamojo E. B. 5,08 Eur (penkių eurų 08 ct) teismo pašto išlaidas valstybei (mokėti pasirinktinai į vieną iš Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmonės kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų, įmokos kodas 5660; nesumokėjus ir nuosprendžiui įsiteisėjus išieškojimas perduodamas vykdyti antstoliui).

Nuosprendis per dvidešimt (20) dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, paduodant skundą bylą nagrinėjusiam teismui (išaiškinti, kad jei bus teikiamas skundas, skunde turi būti nurodyta, ar apeliacinėje instancijoje skundas turėtų būti nagrinėjamas rašytinio ar žodinio proceso tvarka).