- Teismas
- Tauragės apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2020-06-25
- Bylos Nr.
- 2YT-1119-607/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-46-3-00296-2020-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Daiva Žebelienė
- Pareiškėjas
- R. B.
- Suinteresuotas asmuo
- VĮ Turto bankas, Tauragės rajono savivaldybės administracija
žodinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos R. B. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys VĮ Turto bankas, Tauragės rajono savivaldybės administracija.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
P. R. B. prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad ji įgijo nuosavybės teisę pagal įgyjamąją senatį į pastatą-gyvenamąjį namą, nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų byloje pažymėtą (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), su priestatu (duomenys neskelbtini) bei priklausiniais: klėtimi, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), daržine, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), šuliniu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini).
Nurodo, kad 1989 m. pradėjo dirbti melžėja tuo metu buvusiame „(duomenys neskelbtini)“ kolūkyje. Kolūkio administracija jai suteikė gyvenamąjį plotą – gyvenamąjį namą, nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų byloje pažymėtą (duomenys neskelbtini), unikalus Nr(duomenys neskelbtini), su priestatu (duomenys neskelbtini) bei priklausiniais: klėtimi, unikalus Nr(duomenys neskelbtini), daržine, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir šuliniu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini). Jokie dokumentai jai nebuvo išduoti nei suteikiant gyvenamąjį plotą, nei likviduojantis kolūkiui „(duomenys neskelbtini)“. Nuo 1989 m. su šeima pradėjus gyventi minėtame name iki šiol visus statinius naudoja savo reikmėms, rūpinasi jais, remontuoja ir naudoja kaip savo. Šiuo metu nori įregistruoti aukščiau minėtus stalinius Valstybės įmonėje „Registrų centras“, tačiau Valstybinė įmonė „Registrų centras“ atsisako įregistruoti pastatus, motyvuodama tuo, kad negali pateikti nuosavybės teisę patvirtinančių dokumentų. Pastato nuosavybės teisę patvirtinančių dokumentų negali pateikti, kadangi tokie dokumentai jai niekada nebuvo išduoti. Pastatai yra valstybei priklausančioje žemėje. Nustačius jai prašomą juridinę reikšmę turintį faktą, šią žemę galėtų išsipirkti. Daiktinės teisės į nekilnojamuosius daiktus, suvaržymai, juridiniai faktai Nekilnojamojo turto registre neužregistruoti.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo VĮ „Turto bankas“ atsiliepimu prašo netenkinti pareiškimo. Nurodo, kad pareiškime nurodytas namas ir pagalbinio ūkio pastatai ir kiemo statiniai, esantys (duomenys neskelbtini), gali tapti privačios nuosavybės teisės objektu, jei jie buvo suformuoti teisės aktų nustatyta tvarka. Šiuo metu byloje esantys rašytiniai įrodymai nepatvirtina to fakto, jog pareiškime nurodyti nekilnojamojo turto objektai buvo suformuoti laikantis teisės aktų reikalavimų, o pagal byloje esančius įrodymus nėra galimybės nustatyti, kas buvo 1906 m., 1958 m., 1988 m., minėtų statinių statytojas ir savininkas, bei kokiu teisiniu pagrindu kolūkis ,,Šešuvis” valdė juos. Taip pat nėra aišku, kokia teise jie buvo suteikti pareiškėjai. Be to, daiktas gali būti įgyjamas įgyjamąja senatimi, jeigu jis gali būti privačios nuosavybės teisės objektu Pažymi ir tai, kad iki 1989 metų pabaigos, kaimo vietovėje pastatyti statiniai buvo registruojami vykdomojo komiteto, kurių teisių perėmėjomis buvo vietos savivaldos institucijos, ūkinėse knygose. Byloje nesant jokių duomenų apie šio daikto statytojus, negalima padaryti vienareikšmiškos išvados, jog nekilnojamojo turto objektai, į kuriuos ketina pareiškėja įgyti nuosavybės teisę pagal įgyjamąją senatį, nepriklausė valstybei ar vietos savivaldybei.
Suinteresuotas asmuo Tauragės rajono savivaldybės administracija atsiliepime nurodė, kad neprieštarautų pareiškimui, jeigu pareiškėja pateiktų įrodymus apie gyvenamojo būsto perdavimą. Nurodo, kad Tauragės rajono savivaldybės administracijos, tiek Gaurės seniūnijos apskaitoje nėra gyvenamojo pastato su priklausiniais, (duomenys neskelbtini). Tauragės rajono savivaldybės administracijos archyve, taip pat nėra duomenų apie „(duomenys neskelbtini)“ kolūkio gyvenamąjį pastatą su priklausiniais, esančiais (duomenys neskelbtini).
Šalies argumentai
Pareiškėja R. B. teismo posėdyje palaikė pareiškimą jame nurodytų motyvų pagrindu. Papildomai nurodė, kad dirbo „(duomenys neskelbtini)“ kolūkyje. Toje vietovėje buvo tuščias gyvenamasis namas ir jai valdžia jį suteikė. Vietovė - (duomenys neskelbtini). Jis įėjo į kolūkio ribas. Kolūkio pirmininkas, pavarde N., davė leidimą ten gyventi. Jai tiesiog nurodė ten eiti gyventi, jokio raštiško dokumento negavo. Namo būklė buvo prasta. Reikėjo langus įsidėti, pečių pasistatyti, susidėti grindis. Būstą pasigerino savo asmeninėmis lėšomis. Kas prieš tai tame name gyveno, nežino. Nuo 1980 metų ir iki šiol ten tebegyvena.
Pareiškėjos atstovas R. J. palaikė pareiškimą. Papildomai nurodė, kad kreipėsi į Tauragės regiono archyvo filialą dėl duomenų suteikimo dėl gyvenamojo namo suteikimo R. B., tačiau dokumentų negavo. Gavo tik tokius dokumentus, kuriuose B. minima (duomenys neskelbtini) kaime esančiuose namų knygose. Tai ne ta pati vietovė, (duomenys neskelbtini) kaimas yra netoliese. Kitų rašytinių dokumentų – nėra. Tauragės savivaldybės archyvas nieko neturi, nepriėmė prašymo išvis.
Liudytojas R. N. teismo posėdyje parodė, kad turi ūkį, esantį (duomenys neskelbtini). ūkyje yra įsirengęs dirbtuves, nuolat jame lankosi. R. B. gyvena priešais jį. Jos tas namas buvo medinis, apleistas, ji į vieną galą parėjo su vaikais. Tikriausiai leido kolūkis apsigyventi, ji ten dirbo. Ji dirbo fermoje melžėja. R. B. ten pat gyvena dabar. Ji apie 30 metų ten gyvena. Ankščiau tais laikais be kolūkio leidimo nebūtų galima apsigyventi.
Liudytojas E. A. teismo posėdyje parodė, kad R. B. yra jo kaimynė. Jis gyvena adresu (duomenys neskelbtini). Jo ir R. B. namus skiria apie 600 m. Ją pažįsta nuo tada, kai ji persikraustė gyventi į (duomenys neskelbtini). K. B. parsikraustė, tas namas buvo apleistas, prieš tai jame niekas negyveno. R. B. vyras dirbo fermoje kiek žino, R. B. irgi dirbo fermoje, melžėja. Nežino, ar pirko ji tą namą. Tai buvo kolūkio egzistavimo metai.
Atsiliepimas
Suinteresuoti asmenys į teismo posėdį neatvyko, gauti prašymai bylą nagrinėti jų atstovams nedalyvaujant ir remtis atsiliepimuose išdėstytais argumentais.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Pareiškimas tenkintinas.
Pareiškėja prašo nustatyti juridinį faktą, kad įgijo nuosavybės teisę pagal įgyjamąją senatį į pastatą-gyvenamąjį namą, nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų byloje pažymėtą 1A1m, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), su priestatu (duomenys neskelbtini) bei priklausiniais: klėtimi, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), daržine, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), šuliniu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini). Pareiškėja teigia, kad minėtus statinius valdo nuo 1980 m., kuomet kolūkio „(duomenys neskelbtini)“ pirmininkas, jai leido apsigyventi šiame ūkyje. Pareiškėja aptariamo ūkio perdavimo ir valdymo aplinkybes įrodinėja liudytojų parodymais.
Teismo posėdyje liudytojais apklausti R. N. ir E. A. parodė, kad pareiškėja, adresu (duomenys neskelbtini), gyvena apie 30 metų. Pažymėjo, kad pareiškėja dirbo kolūkyje (duomenys neskelbtini) melžėja ir būtent kolūkis leido jai šiame ūkyje apsigyventi. Jiems nėra žinoma, kas gyveno šioje sodyboje iki atsikraustant pareiškėjai.
Nekilnojamojo turto registro duomenimis nustatyta, kad daiktinės teisės, jų suvaržymai, juridiniai faktai į gyvenamąją namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), klėtį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), daržinę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), šulinį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini), neįregistruoti.
Lietuvos Respublikos CK 4.68 straipsnis numato, kad fizinis ar juridinis asmuo, kuris nėra daikto savininkas, bet yra sąžiningai įgijęs daiktą bei sąžiningai, teisėtai, atvirai nepertraukiamai ir kaip savą valdęs nekilnojamąjį daiktą ne mažiau kaip dešimt metų, kai per visą valdymo laikotarpį daikto savininkas turėjo teisinę galimybę įgyvendinti savo teisę į daiktą, bet nė karto nepasinaudojo ja, įgyja nuosavybės teisę į tą daiktą. Įgyjamoji senatis yra savarankiškas nuosavybės teisės įgijimo būdas. Toks nuosavybės teisių įgijimo būdas taikomas, kai pareiškėjas nėra ir nebuvo įgijęs nuosavybės teisės į daiktą kitokiu CK 4.47 straipsnyje numatytu būdu. Taip pat jeigu yra visos CK 4.68 – 4.71 straipsniuose numatytos sąlygos: 1) daikto valdymas yra prasidėjęs sąžiningai; 2) daiktas nėra įregistruotas kito asmens vardu, jis nepriklauso valstybei ar savivaldybei; 3) visą valdymo laikotarpį daiktas buvo valdomas teisėtai, sąžiningai, atvirai ir nepertraukiamai; 4) daiktas visą valdymo laikotarpį buvo valdomas kaip savas, t. y. pareiškėjas elgėsi kaip daikto savininkas ir suvokė, kad kiti asmenys neturi daugiau teisių už jį į valdomą daiktą; e) valdymas tęsėsi CK 4.68 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą - ne mažiau kaip dešimt metų.
16 Išanalizavus bei įvertinus byloje esančių įrodymų visumą, konstatuotina, kad pareiškėja nėra ir nebuvo įgijusi nuosavybės teisių į gyvenamąjį namą, ir jo priklausinius, esančius (duomenys neskelbtini), ji nėra šio nekilnojamojo turto savininkė. Tačiau ji sąžiningai pradėjo jį valdyti bei teisėtai, atvirai, nepertraukiamai ir kaip savą valdo daugiau kaip dešimt metų. Pareiškėja nuo 1980 m. gyvena šioje sodyboje, rūpinasi jos priežiūra ir remontu. Byloje nėra duomenų, kad per laikotarpį, kuriuo pareiškėja valdo gyvenamąjį namą, į šį turtą kas nors būtų pareiškęs pretenzijas, jokių pretendentų į šį turtą neatsirado ir paskelbus viešai internete apie šios bylos nagrinėjimą teisme CPK 532 straipsnio nustatyta tvarka. Teismas nenustatė, kad gyvenamas namas priklausytų valstybei ar savivaldybei. Jis nėra registruotas ir kitų asmenų vardu. Šioje byloje, yra įrodytos visos CK 4.68 – 4.71 straipsniuose nustatytos sąlygos, todėl pareiškėjos pareiškimas tenkintinas.
Teismas atmeta suinteresuotų asmenų nurodytas aplinkybes, kad pastatai, adresu (duomenys neskelbtini), gali priklausyti valstybei ar savivaldybei. Civiliniame procese galioja laisvo įrodymų vertinimo principas, reiškiantis, jog bet kokios informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais (CPK 185 str.). Įrodymų vertinimas civilinėje byloje grindžiamas vadinamąja tikėtinumo taisykle, pagal kurią tam tikrų faktinių aplinkybių buvimą teismas dėl to, kad jis pats nėra ginčijamų teisinių santykių dalyvis ar stebėtojas, konstatuoja tada, kai jam nekyla didelių abejonių dėl tų aplinkybių egzistavimo. Teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tada, kai byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti, jog labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. spalio 19 d. nutartis civilinėje byloje Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamentas v. UAB „Marių žvejys“, bylos Nr. 3K-3-416/2007; 2001 m. kovo 26 d. nutartis civilinėje byloje G. R. v. Knygų prekybos valstybinės firmos „Knyga“ Raseinių filialas, bylos Nr. 3K-3-260/2001; kt.).
Nagrinėjamoje byloje nėra duomenų, kad pastatai, adresu (duomenys neskelbtini), priklausytų valstybei ar savivaldybei. Iš suinteresuoto asmens Tauragės rajono savivaldybės administracijos atsiliepimo matyti, kad Tauragės rajono savivaldybės administracijos, Gaurės seniūnijos apskaitoje nėra gyvenamojo pastato su priklausiniais, esančiais (duomenys neskelbtini). Taigi ši suinteresuotų asmenų nurodyta aplinkybė grindžiama tiktais prielaida. Pažymėtina, kad pareiškėjos pareiškime išdėstytas aplinkybes, bei paaiškinimus, duotus teismo posėdžio metu, patvirtina liudytojų parodymai. Byloje nėra duomenų, leidžiančių abejoti teismo posėdyje nurodytų aplinkybių tikrumu.
Atsižvelgiant į šių aplinkybių visumą, teismas, laiko įrodytu, jog pastatas-gyvenamasis namas, nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų byloje pažymėtas (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), su priestatu (duomenys neskelbtini) bei priklausiniais: klėtimi, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), daržine, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), šuliniu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), priklausė nuosavybės teise kolūkiui „(duomenys neskelbtini)“, kad žodiniu kolūkio administracijos, t. y. kolūkio pirmininko N. leidimu 1980 m. suteiktas ir perduotas aukščiau minėtas gyvenamasis plotas pareiškėjai, tuo metu kolūkio narei, dirbusiai kolūkyje melžėja; neišduodant pareiškėjai jokių patalpų suteikimo ir perdavimo dokumentų.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 260 straipsniu, 268 straipsniu, 270 straipsniu, 444 straipsnio 2 dalies 8 punktu, 448 straipsniu, teismas
nusprendžia:
Nustatyti kad R. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) įgyjamosios senaties būdu įgijo nuosavybės teisę į pastatą-gyvenamąjį namą, nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų byloje pažymėtą (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), su priestatu (duomenys neskelbtini) bei priklausiniais: klėtimi, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), daržine, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), šuliniu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini).
Faktą nustatyti statinių registravimo VĮ Registrų centras“ Tauragės filiale tikslu.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui per Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmus.