- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-09-30
- Bylos Nr.
- 2S-673-252/2014
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Nijolė Danguolė Smetonienė
- Atsakovas
- A. J., R. B.
- Ieškovas
- J. K.
Pirmosios instancijos teismo teisėja Civilinė byla Nr. 2S - 673 - 252- 2014
NUTARTIS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2014 m. rugsėjo 30 d.
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Nijolė Danguolė Smetonienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės A. J. atskirąjį skundą dėl Pakruojo rajono apylinkės teismo 2014 m. gegužės 28 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-24-287-2014 pagal ieškovės J. K. – B. ieškinį atsakovams R. B. ir A. J. dėl sandorio nuginčijimo ir priverstinės hipotekos nustatymo sustabdymo ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Žemesnės instancijos teismas
Šiaulių apylinkės teismas 2013-10-24 nutartimi išskyrė į atskirą civilinę bylą ieškovės J. K. – B. ieškinio reikalavimus – pripažinti negaliojančia nuo sudarymo momento 2012-05-31 dovanojimo sutartį, sudarytą tarp atsakovų R. B. ir A. J., kuria atsakovas R. B. nuosavybės teise priklausantį butą su rūsiu 2,27 kv. m., pažymėtu R-31, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), perleido savo motinai atsakovei A. J., taikyti restituciją natūra ir grąžinti butą su rūsiu 2,27 kv. m., pažymėtu R-31, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), atsakovo R. B. nuosavybėn; nustatyti butui su rūsiu 2,27 kv. m., pažymėtu R-31, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiam (duomenys neskelbtini), priverstinę hipoteką iš atsakovo R. B. priteisto išlaikymo įsiskolinimo ir išlaikymo S. B. ir P. B. įvykdymo užtikrinimui.
Ieškovės J. K. B. atstovas advokatas D. N., vadovaudamasis CPK 163 str. 3 p., pateikė teismui prašymą sustabdyti šią civilinę bylą iki Pakruojo rajono apylinkės teisme bus išnagrinėta kita civilinė byla pagal ieškovės J. K. –B. ieškinį atsakovui R. B. dėl santuokos nutraukimo dėl atsakovo kaltės, turto padalijimo, išlaikymo įsiskolinimo bei išlaikymo vaikams priteisimo ir kitų reikalavimų. Nurodė, kad šioje civilinėje byloje ieškovė ginčija 2012-05-31 buto, esančio (duomenys neskelbtini), dovanojimo sandorį actio Pauliana pagrindu (CK 6.66 str.), įrodinėdama būtent tai, kad atsakovas R. B., turėdamas piniginę prievolę sumokėti išlaikymo vaikams įsiskolinimą bei išlaikymą vaikams, sudarė buto dovanojimo sutartį, pažeisdamas vaikų, kaip savo kreditorių, teises ir teisėtus interesus. Tuo tarpu Pakruojo rajono apylinkės teisme nagrinėjamoje civilinėje byloje dėl santuokos nutraukimo ir kitų reikalavimų nustatyti faktai (atsakovo išlaikymo įsiskolinimas vaikams 2012-05-31 datai, išlaikymo vaikams apimties bei atsakovo turtinės padėties nustatymas) turės tiesioginės teisinės reikšmės išsprendžiant šioje byloje pareikštus ieškovės reikalavimus dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu, restitucijos taikymo, įskaitant ir prašymą dėl priverstinės hipotekos nustatymo.
Žemesnės instancijos teismas
Pakruojo rajono apylinkės teismas 2014 m. gegužės 28 d. nutartimi sustabdė civilinę bylą Nr. 2-24-287/2014 iki įsiteisės teismo sprendimas civilinėje byloje Nr. 2-23-284/2014 (CPK 163 str. 3 p.). Nurodė, kad šios nagrinėjamos civilinės bylos dalykas – pripažinti negaliojančia nuo sudarymo momento 2012 m. gegužės 31 d. dovanojimo sutartį, sudarytą tarp atsakovų R. B. ir A. J., kuria atsakovas R. B. perleido savo mamai atsakovei A. J. butą su rūsiu, esantį (duomenys neskelbtini), taikyti restituciją natūra ir nustatyti šiam butui su rūsiu priverstinę hipoteką iš atsakovo R. B. priteisto išlaikymo įsiskolinimo ir išlaikymo S. B. ir P. B. įvykdymo užtikrinimui. Taigi, ieškovė reiškia actio Pauliana ieškinį, siekdama apginti nepilnamečių vaikų S. B. ir P. B. teises į išlaikymą (jo įsiskolinimą) iš išlaikymą privalančio teikti vaikų tėvo atsakovo R. B., kuris, anot ieškovės, siekdamas išvengti prievolės dėl išlaikymo vykdymo, pablogino savo turtinę padėtį, perleisdamas butą su rūsiu savo motinai atsakovei A. J.. Tuo tarpu Pakruojo rajono apylinkės teisme nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr. 2-23-284/2014 pagal ieškovės J. K. –B. ieškinį atsakovui R. B., tretiesiems asmenims Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyriui, UAB „Šiaulių banko lizingas“, išvadą teikiančiai institucijai – Šiaulių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės, neturtinės žalos atlyginimo, santuokos metu įgyto turto padalinimo, išlaikymo įsiskolinimo ir išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo, nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, bei pagal atsakovo R. B. priešieškinį ieškovei J. K. B. dėl separacijos nustatymo, santuokoje įgyto turto padalinimo, vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo, naudojimosi gyvenamuoju namu tvarkos nustatymo atsakovas R. B. ginčija reikalavimą dėl vaikams mokėtino išlaikymo dydžio ir išlaikymo įsiskolinimo, kartu nurodydamas, jog vaikams išlaikymas ir/ar išlaikymo įsiskolinimas nėra nei priteistas, nei išieškomas. Taigi, akivaizdu, jog skolininkas – atsakovas R. B. ginčija ne tik reikalavimo teisę, bet ir jo dydį. Pažymėjo, jog kasacinio teismo plenarinė sesija dėl civilinės bylos sustabdymą reglamentuojančių įstatymų aiškinimo ir taikymo yra išaiškinusi, jog nagrinėdamas pirmąją actio Pauliana sąlygą – neabejotiną ir galiojančią kreditoriaus reikalavimo teisę – ir spręsdamas, ar sustabdyti civilinės bylos pagal actio Pauliana nagrinėjimą dėl kitos civilinės bylos, teismas visų pirma turi įvertinti kitoje civilinėje byloje reiškiamų ieškinio reikalavimų pobūdį ir galimo jų patenkinimo įtaką kreditoriaus reikalavimo teisei, o civilinė byla pagal actio Pauliana tuo pagrindu, kad iškeliama kita civilinė byla, kurioje skolininkas ginčija kreditoriaus reikalavimo teisę, turėtų (galėtų) būti stabdoma tuo atveju, jeigu, patenkinus skolininko ieškinio reikalavimus toje byloje, kreditoriaus reikalavimo teisė, kaip galiojanti prievolė, būtų paneigta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2012 m. lapkričio 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-P-311/2012). Šiuo atveju teismas sprendė, jog tiek nagrinėjamoje byloje, tiek Pakruojo rajono apylinkės teisme nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr. 2-23-284/2014 reiškiami reikalavimai ir dėl išlaikymo įsiskolinimo bei išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo. Tokiu būdu, akivaizdu, jog abiejose bylose nustatinėtini iš esmės tapatūs teisiškai reikšmingi faktai: ar egzistuoja neabejotina ir galiojanti kreditorių – nepilnamečių vaikų reikalavimo teisė skolininkui – vaikų tėvui atsakovui R. B., išsiaiškintinas šalis siejančios prievolės atsiradimo momentas, nes kreditoriaus teises ir interesus gali pažeisti tik tie sandoriai, kurie sudaryti po prievolės atsiradimo ir t. t. Atsižvelgdamas į tai, kad atsakovas R. B. ginčija kreditorių – nepilnamečių vaikų, atstovaujamų ieškovės J. K. B. reikalavimo teisę, o teismų praktikoje yra išaiškinta, jog, kai skolininkas ginčija kreditoriaus reikalavimo teisę ar šio dydį, ginčas turėtų būti nagrinėjamas iki sprendimo dėl skolininko sudaryto sandorio negaliojimo actio Pauliana pagrindu (2008 m. rugsėjo 21 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos dėl actio Pauliana, netiesioginio ieškinio, sulaikymo teisės ir prevencinio ieškinio institutų taikymo apžvalga, Teismų praktika Nr. 29, 2008 m.), bei įvertinęs aukščiau išdėstytą ir siekdamas išvengti prieštaringų sprendimų tarpusavyje susijusiose bylose priėmimo, teismas konstatavo, jog ieškovės ir jos atstovo prašymas yra pagrįstas.
Šalies argumentai
Atskiruoju skundu atsakovė A. J. prašo Pakruojo rajono apylinkės teismo 2014-05-28 nutartį dėl bylos sustabdymo panaikinti. Nurodo, kad šioje byloje ginčijamo sandorio suma daugiau nei 5 kartus viršija tariamą atsakovo R. B. įsiskolinimą, dėl kurio prašoma pripažinti neteisėtu patį sandorį, kas leidžia teigti, jog reiškiamas itin neproporcingas reikalavimas. Ieškovė grįsdama prašomą priteisti išlaikymo vaikams dydį nurodo, kad atsakovas R. B. yra pajėgus mokėti didesnį išlaikymą bei išlaikymo įsiskolinimą vaikams, pateikia teismui turto deklaracijas už tris praėjusius metus, iš kurių matyti, kad R. B. pajamos, gaunamos per vienerius metus, yra beveik dešimt kartų didesnės nei tariama skola, kartu ir viršija dovanoto buto kainą. Taigi, pati ieškovė byloje įrodinėja, kad atsakovas turi pakankamai pajamų ir galėtų mokėti prašomo dydžio vaikams išlaikymą. Byloje nėra įrodymų, kad atsakovas, dovanojimo sutartimi perleidęs butą motinai, tapo nemokus ar neturi pakankamai turto kreditorių reikalavimams patenkinti ir taip sukelia realią grėsmę, kad galimi įsipareigojimai nebus tinkamai įvykdyti. Be to, butas, dėl kurio dovanojimo sutarties teisėtumo sprendžiamas ginčas, yra atsakovo asmeninė nuosavybė, todėl net ir tuo atveju, jei sandoris būtų pripažintas neteisėtu ir būtų taikytina restitucija, jis atitektų R. B. ir nebūtų dalintinas tarp sutuoktinių nutraukiant santuoką. Apelianto manymu, bylos sustabdymas tais motyvais, jog abejose bylose nustatinėtini iš esmės tapatūs teisiškai reikšmingi faktai, yra formalūs, kadangi prievolė išlaikyti vaikus kilusi nuo vaiko gimimo objektyviai egzistuoja, o tariamo įsiskolinimo dydis, net ir jo neginčijant, yra neproporcingas keliamiems reikalavimams. Be to, byloje pateikti įrodymai leidžia teismui priimti sprendimą nelaukiant civilinės bylos Nr. 2-23-284/2014 baigties. Priešingu atveju, t. y. sustabdžius civilinę bylą, užsitęs teismo procesas, atitinkamai bus pažeistos atsakovės A. J. teisės savo nuožiūra disponuoti jai priklausančiu turtu, pažeidžiami proceso operatyvumo, koncentruotumo bei teisingumo principai.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į atsakovės atskirąjį skundą ieškovė prašo skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą. Nurodo, jog atskirajame skunde iš esmės nurodomi nesutikimo su ieškovės pareikšto actio Pauliana ieškiniu motyvai, tačiau nėra konkrečių motyvų, kad teismas būtų netinkamai taikęs bei aiškinęs CPK 163 str. 3 p., nukrypęs nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos aiškinant bei taikant privalomojo bylos sustabdymo instituto teisės normas.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas atmestinas, pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).
Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas atskirojo skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą. Neatsižvelgdamas į atskirojo skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320 ir 338 str.). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 str. 2 d., teismas nenustatė.
Byloje spręstinas klausimas, ar nutartis, kuria pirmosios instancijos teismas sustabdė civilinės bylos nagrinėjimą iki įsiteisės teismo sprendimas Pakruojo rajono apylinkės teisme nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr. 2-23-284/2014, laikytina pagrįsta ir teisėta. Kaip matyti iš skundžiamos Pakruojo rajono apylinkės teismo 2014 m. gegužės 28 d. nutarties turinio, teismas darė išvadą, kad minėtoje civilinėje byloje faktinių aplinkybių įvertinimas ir priimtas sprendimas turės prejudicinę galią nagrinėjamai civilinei bylai, todėl vadovaudamasis CPK 164 str. 3 p. sustabdė civilinės bylos nagrinėjimą.
Pagal CPK 163 str. 3 p., teismas privalo sustabdyti bylą, kai negalima nagrinėti tos bylos tol, kol bus išspręsta kita byla, nagrinėjama civiline, baudžiamąja ar administracine tvarka. Įstatymų leidėjo įtvirtinta teismo pareiga tokiu atveju sustabdyti bylą paaiškinama siekiu išvengti prieštaringų sprendimų tarpusavyje susijusiose bylose, taip pat tuo, kad nereikėtų tų pačių faktų nustatinėti kelis kartus, būtų taupoma tiek byloje dalyvaujančių asmenų, tiek teismo lėšos ir laikas.
Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą teisės aiškinimo ir taikymo praktiką CPK 163 str. 3 p. įtvirtintas privalomojo civilinės bylos sustabdymo pagrindas taikomas tada, kai tarp nagrinėjamos civilinės bylos ir teisinio rezultato kitoje neišnagrinėtoje byloje yra prejudicinis ar kitas tiesioginis teisinis ryšys, t. y. kai kitoje byloje nustatyti faktai turės teisinę reikšmę priimant teismo sprendimą nagrinėjamoje byloje. Kasacinio teismo išaiškinta, kad sustabdyti civilinę bylą tol, kol neišspręsta kita byla, nurodytu pagrindu galima tik tada, kai neišnagrinėtos bylos susijusios taip, jog kitoje byloje nustatyti faktai turės įrodomąją, prejudicinę ar privalomąją galią sustabdomai bylai. Be to, negalėjimas išnagrinėti civilinės bylos, kol nebus išnagrinėta kita byla, reiškia, jog teismui, siekiančiam išspręsti byloje pareikštą reikalavimą, reikalingi tam tikri faktai, kuriuos būtina nustatyti kitoje byloje, ir bylą nagrinėjantis teismas pats negali jų nustatyti. Jeigu teismas visus teisiškai reikšmingus faktus gali nustatyti nagrinėjamoje byloje, kai tarp bylų nėra tiesioginio teisinio ryšio, nėra pagrindo stabdyti bylos pagal CPK 163 str. 3 p. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. rugsėjo 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-309/2009; kt.).
Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pirmosios instancijos teismas, siekdamas teisingai pritaikyti CPK 163 str. 3 p. įtvirtintą bylos privalomojo sustabdymo pagrindą, turėjo tinkamai nustatyti įrodinėjimo dalyką abiejose bylose. Teismas, spręsdamas, ar yra tarp dviejų nagrinėjamų civilinių bylų tiesioginis teisinis ryšys ar ne, turėjo išsiaiškinti, kokie teisiškai reikšmingi faktai turi būti nustatyti byloje, kurios nagrinėjimą sustabdė pagal CPK 163 str. 3 p., ir kokie nustatinėjami civilinėje byloje, dėl kurios sustabdė bylą.
Šiuo atveju civilinėje byloje Nr. 2-24-287/2014 yra sprendžiamas klausimas dėl 2012-05-31 dovanojimo sutarties, sudarytos tarp atsakovų R. B. ir A. J., kuria atsakovas nuosavybės teise priklausantį butą su rūsiu perleido savo motinai atsakovei A. J., pripažinimo negaliojančia, prašoma taikyti restituciją natūra ir grąžinti butą su rūsiu, nustatyti butui su rūsiu priverstinę hipoteką iš atsakovo priteisto išlaikymo įsiskolinimo ir išlaikymo įvykdymo užtikrinimui. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas 2012-05-31 dovanojimo sutarties negaliojimo klausimą actio Pauliana pagrindu šioje civilinėje byloje, sustabdė civilinės bylos nagrinėjimą, laikydamas, kad galutinis procesinis sprendimas civilinėje byloje Nr. 2-23-284/2014 bus reikšmingas nagrinėjant šioje civilinėje byloje sandorio negaliojimo pripažinimo klausimą. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismo skundžiamoje nutartyje išdėstyti argumentai, kad tarp civilinių bylų yra tiesioginis teisinis ryšys, yra pagrįstas. Civilinėje byloje Nr. 2-23-284/2014 nustatytos faktinės aplinkybės ir jų pagrindu priimtas procesinis sprendimas sukurs tiesiogines teisines pasekmes šioje civilinėje byloje: o būtent – civilinėje byloje Nr. 2-23-284/2014 nustatyti faktai (atsakovo išlaikymo įsiskolinimo vaikams 2012-05-31 datai nustatymas, išlaikymo vaikams mokamo periodinėmis išmokomis apimties nustatymas) turės tiesioginę teisinę reikšmę išsprendžiant ieškovės reikalavimus bei priimant teismo sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-24-287/2014. Civilinės bylos sustabdymas CPK 163 str. 3 p. pagrindu atitinka šio privalomojo bylos sustabdymo pagrindo paskirtį.
Sutiktina su apeliantės nuomone, jog sustabdžius civilinę bylą iš esmės užsitęs teismo procesas. Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 str. 1 d. įtvirtinta asmens teisė į tai, kad byla būtų išnagrinėta per įmanomai trumpiausią laiką, yra viena iš sudėtinių teisės į teisingą bylos nagrinėjimą dalių ir įpareigoja teismą rūpintis kiek įmanoma greitesniu bylos išnagrinėjimu. Lietuvos CPK nustatyti civilinio proceso tikslai taip pat reikalauja, kad teismas siektų kuo greičiau išnagrinėti bylą ir atkurti teisinę taiką tarp ginčo šalių, nesudarytų sąlygų bylai vilkinti (CPK 2, 7, 72, kt. str.). Dėl to teismas bylos sustabdymo pagrindų negali taikyti formaliai, kiekvienu atveju privalo įsitikinti, kad yra aplinkybės, kurios sudaro įstatymo nurodytą pagrindą sustabdyti konkrečią bylą. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šiuo atveju pirmosios instancijos teismas įvertino aukščiau paminėtas aplinkybes, atsižvelgė į proceso tikslus, pagrįstai vadovavosi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, todėl laikyti, jog sustabdžius civilinę bylą bus pažeistos A. J. teisės, nėra pagrindo. Apeliacinės instancijos teismas taip pat pažymi, jog atsakovės nurodytos aplinkybės apie tai, kad ginčijamo sandorio suma daugiau nei 5 kartus viršija atsakovo įsiskolinimą, nėra pateikta įrodymų, jog atsakovas dovanojimo sutartimi perleidęs butą motinai atsakovei A. J. tapo nemokus ar neturi pakankamai turto kreditorių reikalavimams patenkinti, sprendžiant klausimą dėl privalomo bylos sustabdymo teisinės reikšmės neturi, vertintinos kaip deklaratyvaus pobūdžio.
Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, teismas konstatuoja, kad civilinė byla sustabdyta pagrįstai, todėl apeliantės skundas atmestinas kaip nepagrįstas. Teisiškai reikšmingų aplinkybių, kurios būtų pagrindu skundžiamai teismo nutarčiai panaikinti, apeliantė nenurodė ir apeliacinės instancijos teismas nenustatė, todėl skundžiama nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Pakruojo rajono apylinkės teismo 2014 m. gegužės 28 d. nutartį palikti nepakeistą.