- Teismas
- Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmai
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2021-02-17
- Bylos Nr.
- I1-1681-621/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 3-64-3-00012-2019-1
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skundas (prašymas) atmestas
- Teisėjas
- Žanas Kubeckas (pirm.)
- Pareiškėjas
- A. V.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybė, Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių
- Kategorijos
- 20.2.3.2Neturtinė žala
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. V. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Šiaulių tardymo izoliatoriaus, dėl neturtinės žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas A. V. (toliau – pareiškėjas) kreipėsi į Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmus su skundu (2 b. l.) ir prašo priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių tardymo izoliatoriaus (toliau – Atsakovas), 200 Eur neturtinę žalą. Pareiškėjas skunde nurodė, kad Šiaulių tardymo izoliatoriuje (toliau – Šiaulių TI) buvo laikomas nuo 2018-11-05 iki 2018-11-12, pažeidžiant teisės aktų reikalavimus. Buvo laikomas kamerose, kuriose sanitarinis mazgas atitvertas sienelėmis, tačiau nėra viršaus, tualetas yra tupimas, t. y. skylė grindyse. Iš šios skylės pastoviai sklido nemalonus kvapas, kadangi sanitariniame mazge nėra ištraukiamosios ventiliacijos ir jis nėra visiškai atskirtas nuo gyvenamosios patalpos. Kamerose nebuvo nei radijo taško, nei pareigūnų iškvietimo mygtuko. 2018-11-07 pateikė prašymą dėl pareigūnų iškvietimo, bet pareigūnai nesugebėjo prieiti net pareiškėjui spardant duris. Pareiškėjo reikėjo skubiai išsikviesti pareigūnus, bet jis dvi valandas daužė duris ir niekas nepriėjo. Kamera Nr. 76 buvo blogos būklės, nuo sienų ir lubų krito tinkas. Lova buvo per trumpa, neišsimiegodavo. Apšvietimas nesiekė 200 lx, šviestuvai buvo netvarkingi, iš jų kyšojo laidai, švietė tik viena lempa. 2018-11-06 pateikė prašymą pasinaudoti ribota interneto prieiga, nes norėjo pasiruošti teismo posėdžiui, bet pareiškėjui nebuvo leista.
Dėl netinkamų kalinimo sąlygų pareiškėjas patyrė didelius dvasinius išgyvenimus, psichologinį smurtą, nepatogumus.
Atsiliepimas
Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas Šiaulių TI atsiliepime į pareiškėjo skundą (46-52 b. l.) prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepime nurodė, kad sanitarinis mazgas atitvertas iš visų keturių pusių, sienelių aukščiai atitinka nustatytas normas, netgi gerokai jas viršija, o įėjimas į sanitarinius mazgus atitvertas - durimis arba užuolaida, todėl tiek teiginiai dėl kamerų ploto neatitikimo ir sanitarinio mazgo netinkamo įrengimo yra atmestini.
Iš 2018-06-13 Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Šiaulių departamento patikrinimo akto Nr. PA-3723 matyti, kad kameroje Nr. 69 apšvieta tinkama, veiksnių, galinčių įtakoti nelaimingus atsitikimus, nenustatyta. Galimybė vėdinti patalpas per langus sudaryta.
Iš 2018-08-30 Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Šiaulių departamento patikrinimo akto Nr. PA-5666 matyti, kad kameroje Nr. 76 temperatūra tinkama.
Pažymėtina ir tai, kad kamerų remontas Šiaulių tardymo izoliatoriuje atliekamas pagal iš anksto sudarytą planą ir esamus materialinius, finansinius ir darbo resursus. Pridedama atliktų ūkio skyriaus darbų suvestinė.
Šalies argumentai
Taip pat pareiškėjas skunde nurodo, kad iš tualeto sklido nemalonus kvapas. Atsakovas pažymi, kad jokie teisės aktai nereglamentuoja kamerose esančio kvapo parametrų. Tokie pareiškėjo teiginiai yra subjektyvūs kiekvieno asmens atžvilgiu, todėl negali būti vertinami kaip neturtinę žalą galintys sukelti veiksniai.
Pareiškėjas skunde nurodo, kad 2018-11-06 pateikė prašymą pasinaudoti ribota interneto prieiga (toliau - RIP), kadangi norėjo pasiruošti kitos dienos teismo posėdžiui. Nurodo, kad, vadovaujantis Suimtųjų ir nuteistųjų naudojimosi riboto interneto prieiga Šiaulių tardymo izoliatoriuje tvarkos aprašo, patvirtinto Šiaulių tardymo direktoriaus 2018-01-24 įsakymu Nr. 1/01-27, 10 punktu, suimtajam ar nuteistajam laikas ribotai interneto prieigai rezervuojamas atsižvelgiant į RIP užimtumą, o vadovaujantis 11 punktu, suimtiesiems ir nuteistiesiems galimybė pasinaudoti RIP sudaroma ne rečiau kaip kartą per 15 dienų. Atsižvelgus į RIP užimtumą, pareiškėjui rezervuotas laikas prisijungimui prie RIP 2018- 11-14, tačiau jis 2018-11-12 išvyko į Pravieniškių pataisos namus. Kadangi pareiškėjas nesikreipė prieš protingą laiką dėl naudojimosi RIP, Šiaulių TI neturėjo galimybės suteikti prieigą kitą dieną.
Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2009 m. liepos 10 d. įsakymu Nr. V-176 patvirtintų Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 13 punkte nustatyta, kad gyvenimo ir buities sąlygos kamerose turi atitikti Lietuvos Respublikos higienos normas. Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 2 punktas nustato: Taisyklės taikomos naujai statomiems, rekonstruojamiems ar kapitaliai remontuojamiems tardymo izoliatoriams. Analogiška nuostata nustatyta ir higienos normos. Patalpos, kuriose buvo laikomas pareiškėjas įrengtos pagal Higienos normos reikalavimus. Kitos pareiškėjo nurodomos aplinkybės dėl sąlygų Šiaulių TI yra nepagrįstos.
Pareiškėjo pretenzijos atsakovui už šį laikotarpį laikytinos nepagrįstomis ir nesuteikiančiomis pagrindo Šiaulių tardymo izoliatoriaus pareigūnų veiksmus pripažinti neteisėtais. Nenustačius dėl šio laikotarpio Šiaulių tardymo izoliatoriaus neteisėtų veiksmų (vienos iš viešosios atsakomybės sąlygų), pareiškėjo reikalavimas dėl žalos atlyginimo už šį laikotarpį negali būti tenkinamas.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Nagrinėjamoje byloje pareiškėjas A. V. kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti jam 200 Eur neturtinės žalos atlyginimą už laikotarpį nuo 2018-11-05 iki 2018-11-12. Žalą pareiškėjas kildina iš neteisėtų valdžios institucijos veiksmų neužtikrinant jam tinkamų kalinimo sąlygų Šiaulių tardymo izoliatoriuje.
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.271 straipsnio 1 dalis nustato, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Šioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės subjektas yra specialusis – viešas asmuo (valstybė arba savivaldybė). Šis atsakomybės subjekto ypatumas (viešas asmuo) lemia šioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės taikymo ypatumus, kadangi valstybės civilinė atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms (civilinė atsakomybė be kaltės): valstybės valdžios institucijų neteisėtiems veiksmams (neveikimui), žalai ir priežastiniam ryšiui tarp valstybės valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Todėl reikalavimas dėl žalos (tiek turtinės, tiek neturtinės), kuri kildinama iš valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo gali būti tenkinamas nustačius minėtų civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygų visumą. Nesant bent vienos iš šių sąlygų viešoji atsakomybė negalima.
Tam, kad būtų konstatuotas neteisėtumas CK 6.271 straipsnio prasme, reikia nustatyti, jog valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Sprendžiant dėl atitinkamos valstybės valdžios institucijos (jos pareigūnų) veikos neteisėtumo (CK 6.271 straipsnio prasme), kiekvienu atveju yra būtina nustatyti, kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklą, buvo pažeistos, kaip būtent šie pažeidimai pasireiškė asmeniui, teigiančiam, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalą, taip pat tai, ar atitinkamos pasekmės (jei jos nustatomos) atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų.
Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymo 3 straipsnyje nurodyta, kad tardymo izoliatoriaus administracija, užtikrindama suėmimo vykdymo tvarką ir tinkamas asmenų laikymo tardymo izoliatoriuose sąlygas, vadovaujasi Lietuvos Respublikos Konstitucija, šiuo ir kitais įstatymais, Lietuvos Respublikos tarptautinėmis sutartimis, kitais nacionaliniais ir Europos Sąjungos teisės aktais.
Laisvės atėmimo vietų įrengimo ir priežiūros sveikatos saugos reikalavimus ir sveikatos priežiūros organizavimą nustato Lietuvos higienos norma HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“, patvirtinta 2015-08-03 Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro įsakymu Nr. V-908 (toliau – Higienos norma).
Pareiškėjas skunde nurodė, jog patalpos (gyvenamosios kameros), kuriose jis buvo laikomas, neatitinka higienos normų reikalavimų – netinkamai įrengtas sanitarinis mazgas, nėra ventiliacijos, gyvenamojoje kameroje Nr. 76 nuo sienų ir lubų krenta tinkas, per mažas apšvietimas, neveikia šviestuvai.
Iš Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Šiaulių departamento patikrinimo akto Nr. (6.12 4.80)PA-3723 (36-37 b. l.) matyti, kad patikrinimo metu 2018-06-01 gyvenamojoje kameroje Nr. 69 patikrinus apšvietimo įrenginius, sanitarinio mazgo įrengimą, galimybę vėdinti patalpą, Higienos normos pažeidimų nenustatyta.
Iš Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Šiaulių departamento patikrinimo akto Nr. (6.12 4.80)PA-5666 (38-39 b. l.) matyti, kad patikrinimo metu 2018-08-28 gyvenamojoje kameroje Nr. 76 Higienos normos pažeidimų nenustatyta.
Iš pažymos apie 2018 metais atliktus remonto darbus (17-26 b. l.) matyti, kad 2018 m. balandžio 16-23 d. gyvenamojoje kameroje Nr. 69 buvo atlikti kameros ir sanitarinio mazgo remonto darbai: buvo pakabintos naujos WC užuolaidos, išardyti seni WC vamzdynai ir įrengti nauji, taip pat išardyta WC pakyla ir įrengtas naujas WC su nuleidimo bakeliu. Iš „San. mazgų zonų kamerose lentelės“ (11-12 b. l.) matyti, kad kamerose Nr. 69 ir 76 sanitarinis mazgas atitvertas OSB atitvarine konstrukcija, kurios aukštis kameroje 69 – 1,81 m., o kameroje Nr. 76 – 1,92 m. Tačiau iš fotonuotraukų (40-41 b. l.) matyti, kad kameroje Nr. 76 sanitarinis mazgas nėra atitvertas nuo bendros kameros erdvės OSB atitvarine konstrukcija, o tik uždengiamas užuolaida. Kameroje Nr. 69 nėra įrengtas naujas WC su nuleidimo bakeliu, kaip nurodoma pažymoje apie 2018 metais atliktus remonto darbus. Esant prieštaringiems duomenims pažymose ir fotonuotraukose, teismas remiasi fotonuotraukose užfiksuotais duomenimis ir daro išvadą, kad kameroje Nr. 76 sanitarinis mazgas uždengtas nuo bendros kameros erdvės užuolaida, abejose kamerose įrengtas tupimas klozetas. Tačiau atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjas skunde nurodo, jog jis neturtinę žalą patyrė dėl nemalonaus kvapo, sklidusio iš sanitarinio mazgo, teismas šiose pareiškėjo nustatytose ribose ir vertina atsakovo veiksmus. Pareiškėjas nekelia klausimo dėl privatumo pažeidimo ar tinkamo fiziologinių poreikių užtikrinimo naudojantis tupimu unitazu (nesant sėdimo unitazo), todėl teismas šių aplinkybių ir nevertina.
Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2009 m. liepos 10 d. įsakymu Nr. V-176 patvirtintų Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių (toliau – Eksploatavimo taisyklės) 2 punktas numato, kad „Šios Taisyklės taikomos naujai statomiems, rekonstruojamiems ar kapitaliai remontuojamiems tardymo izoliatoriams. Veikiantiems tardymo izoliatoriams taikomi tik tie šių Taisyklių reikalavimai, kurie nesusiję su pastato ar patalpų rekonstrukcijos darbais“. Šiaulių TI pastatytas iki šių taisyklių įsigaliojimo, todėl ginčui aktualiu laikotarpiu teisės aktai nenumatė imperatyvaus reikalavimo sanitarinį mazgą visiškai izoliuoti nuo likusio kameros ploto (Eksploatavimo taisyklių 14.5 punktas), sanitariniame mazge įrengti atskirą nuo gyvenamųjų patalpų oro šalinimo sistemą arba kameroje įrengti būtent mechaninį vėdinimą, o natūralus vėdinimas, t. y. vėdinimas per langus, atitinka teisės aktų reikalavimus (Eksploatavimo taisyklių 14.10 punktas, Higienos norma HN 134:2015 17 punktas). Tokios praktikos laikosi ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. vasario 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-226-822/2020). Įvertinus šias aplinkybes konstatuotina, kad atsakovo neteisėti veiksmai dėl blogo oro kameroje, nenustatyti.
Pareiškėjas dėl skunde nurodytų netinkamų kalinimo sąlygų, bylai aktualiu laikotarpiu, į Šiaulių TI administraciją su skundais nesikreipė (28 b. l.). Byloje nėra duomenų, kad pareiškėjas su skundais būtų kreipęsis į kitas kompetentingas institucijas (pavyzdžiui Nacionalinį visuomenės sveikatos centrą ar kt.) dėl netinkamų kalinimo sąlygų. Teisės aktai neįpareigoja Šiaulių TI administraciją nuolat fiksuoti patalpų, kuriose laikomi suimtieji (nuteistieji) būklės. Taip pat pažymėtina, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pasisakęs, jog aplinkybė, kad pareiškėjas ginčo laikotarpiu dėl nurodytų pažeidimų nesikreipė į Šiaulių tardymo izoliatoriaus administraciją ar kitas kompetentingas įstaigas, leidžia teigti, jog pažeidimai, jeigu jie iš tikrųjų buvo, nebuvo tokio pobūdžio, kad pareiškėjas patyrė tokio laipsnio neigiamą poveikį, kuris sukėlė vienkartinius ar trumpalaikius išgyvenimus ar emocijas, arba sudarė kliūtis, kurios buvo sudėtingos ar sunkiai įveikiamos (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017-02-20 nutartis administracinėje byloje Nr. A-964-520/2017). Gyvenamojoje kameroje Nr. 76 bylai aktualiu laikotarpiu ar praėjus neilgam laiko tarpui prieš ar po pareiškėjo buvimo šioje kameroje, nebuvo atlikta patikrinimų dėl kameros atitikimo higienos normos reikalavimams. Tačiau kaip matyti iš anksčiau minėto Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Šiaulių departamento patikrinimo akto Nr. (6.12 4.80)PA-5666, patikrinimas kameroje Nr. 76 buvo atliktas pagal suimtojo (nuteistojo) skundą dėl netinkamos oro temperatūros šioje kameroje. Kadangi kitos aplinkybės pagal skundą tikrintos nebuvo, darytina išvada, kad kitų pažeidimų skunde nurodyta ir nebuvo. Atsižvelgiant į šias aplinkybes darytina išvada, kad kitos sąlygos atitiko higienos normos reikalavimus. Teismas, įvertinęs pareiškėjo nurodytas aplinkybes, atsakovo atstovo atsiliepime nurodytas aplinkybes, Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Šiaulių departamento patikrinimo aktuose užfiksuotas aplinkybes, konstatuoja, kad neįrodyta, jog patalpos, kuriose buvo laikomas pareiškėjas, neatitiko higienos normų reikalavimų.
Pareiškėjas nurodė, kad kameroje nebuvo radijo taško ir iškvietimo mygtuko. Šie pareiškėjo teiginiai abstraktūs, nedetalizuoti, deklaratyvūs, pareiškėjas nenurodo, kuo pasireiškė jo teisų pažeidimas. Kalėjimų departamento prie LR teisingumo ministerijos direktoriaus 2009-07-10 įsakymu patvirtintų Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių (galiojusių iki 2020-12-22) (Žin., 2009, Nr. 84-3564) 14.4. punktas numatė, kad tardymo izoliatoriaus gyvenamosiose kamerose turi būti vidinio ryšio sistema (pasikalbėjimo moduliai ir radijas, mobiliojo ryšio telefonų aptikimas, aliarminis iškvietimas), tačiau taisyklių 2 punktas numato, kad taisyklės taikomos naujai statomiems, rekonstruojamiems ar kapitaliai remontuojamiems tardymo izoliatoriams, o veikiantiems tardymo izoliatoriams taikomi tik tie taisyklių reikalavimai, kurie nesusiję su pastato ar patalpų rekonstrukcijos darbais. Atsakovas nepateikė jokių duomenų ar argumentų, kad radijo taško ar aliarminio iškvietimo įrengimui reikalinga atlikti darbus, kurie pagal teisės aktų nuostatas būtų priskiriami pastato ar patalpų rekonstrukcijos darbams. Atsakovui neįrodžius minėtų aplinkybių, konstatuotina, jog teisės aktai Šiaulių TI numatė radijo taško ir aliarminio iškvietimo (signalizacijos mygtuko) įrengimą, tačiau įstaiga nesilaikė šio reikalavimo. Tokios pozicijos laikosi ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (žr. 2019 m. kovo 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-973-1062/2018, 2015 m. lapkričio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2227-624/2015 ir kt.). Tačiau įvertinus tai, kad pareiškėjas nenurodė kuo pasireiškė neturtinė žala, jo teiginiai deklaratyvūs, todėl konstatuotina, kad neįrodyta, jog pareiškėjas patyrė neturtinę žalą dėl radijo taško ir pavojaus mygtuko nebuvimo.
Pareiškėjas nurodė, jog kameroje Nr. 76 buvo per trumpa lova.
Tardymo izoliatorių kamerų įrengimą reglamentuoja Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2009-07-10 įsakymu Nr. V-176 patvirtintos „Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklės“ (Žin., 2009, Nr. 84-3564), kurių 14.6. punkte numatyta, kad gyvenamojoje kameroje turi būti pritvirtintos prie grindų metalinės lovos kiekvienam suimtajam, stalas ir taburetės (suoliukai), po lova gali būti įrengiama dėžė asmeniniams daiktams sudėti. Pareiškėjo teiginiai dėl per trumpos lovos yra deklaratyvūs, pareiškėjas su skundais dėl per trumpos lovos į Šiaulių TI administraciją nesikreipė. Iš pažymos „Apie gyvenamosiose kamerose esančių baldų užimamą plotą“ 13-16 b. l.) matyti, kad gyvenamojoje kameroje Nr. 76 gultas yra 1,82 x 0,7 m. dydžio. Iš pareiškėjo asmens sveikatos istorijos (57 b. l.) matyti, kad pareiškėjo ūgis yra 178 cm. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, pareiškėjo argumentai dėl per trumpos lovos atmestini, kaip nepagrįsti.
Pareiškėjas nurodė, kad buvo pateikęs prašymą pasinaudoti interneto prieiga, tačiau nebuvo nuvestas prie kompiuterio. Iš pažymos (28 b. l.) ir pareiškėjo prašymo (29 b. l.) matyti, kad pareiškėjas 2018-11-06 kreipėsi į Šiaulių TI direktorių dėl galimybės pasinaudoti riboto interneto prieiga (toliau – RIP). Ant pareiškėjo prašymo yra pareigūno rezoliucija „Įtraukti į 2018-11-09 grafiką“. Iš „Suimtųjų ir nuteistųjų naudojimosi ribota interneto prieiga grafiko nuo 2018-11-12 iki 2018-11-16“ matyti, kad pareiškėjas buvo įtrauktas į 2018-11-09 grafiką Nr. 61/04-2677, kuriame pareiškėjui nustatytas naudojimosi RIP laikas 2018-11-14 nuo 8.30 iki 21.30 val. (30 b. l.). Iš pažymos (10 b. l.) matyti, kad pareiškėjas Šiaulių TI buvo laikomas iki 2018-11-12. Pareiškėjas prašyme nenurodė pageidaujamos datos ar termino iki kada norėtų pasinaudoti RIP, taip pat neteikė prašymų jo neetapuoti iš Šiaulių TI iki kol nebus suteikta galimybė pasinaudoti RIP ar pakeisti nustatytą laiką į ankstesnį. Kadangi pareiškėjo 2018-11-14 nebuvo Šiaulių TI, todėl įvertinus anksčiau paminėtas aplinkybes konstatuotina, kad atsakovo neteisėti veiksmai dėl pareiškėjo nenuvedimo pasinaudoti ribota interneto prieiga, nenustatyti.
Pareiškėjas nurodė, jog pablogėjo jo sveikata. Teismas, įvertinęs pareiškėjo nurodytas aplinkybes, sveikatos istoriją, daro išvadą, kad nėra faktinio ir teisinio pagrindo nustatyti, jog pareiškėjo sveikata pablogėjo būtent dėl netinkamų kalinimo sąlygų Šiaulių TI nagrinėjamai bylai aktualiu laikotarpiu.
Įvertinus paminėtas aplinkybes, konstatuotina, kad atsakovas neatliko jokių neteisėtų veiksmų prieš pareiškėją. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes ir nesant vienos iš būtinų sąlygų civilinei atsakomybei kilti – valstybės valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (neveikimo) ar žalos, pareiškėjo prašymas priteisti jam neturtinės 200 Eur žalos atlyginimą iš Lietuvos valstybės atstovaujamos Šiaulių tardymo izoliatoriaus, atmestinas kaip nepagrįstas.
Rezoliucinė dalis
Remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84, 86, 87 straipsniais, 88 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas,
nusprendžia:
Pareiškėjo A. V. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Šiaulių tardymo izoliatoriaus dėl 200 Eur neturtinės žalos atlyginimo, atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per 30 kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmus.