Vilniaus apygardos teismo nutartis

2019-12-03 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. eAN2-526-935/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2019-12-03
Bylos Nr.
eAN2-526-935/2019
Teisminio proceso Nr.
4-68-3-03452-2019-7
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Ugnius Trumpulis
Pažeidėjas
V. Z.
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla Nr. AN2-526-935/2019Teisminio proceso Nr. 4-68-3-03452-2019-7Procesinio sprendimo kategorijos: 6.1; 21.11.10 (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. gruodžio 3 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Ugnius Trumpulis apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal pažeidėjo V. Z. (V. Z.) atstovės advokatės apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. spalio 1 d. nutarimo, kuriuo V. Z. buvo pripažintas kaltu ir nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 95 straipsnio 1 dalį 3000 Eur dydžio bauda.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė

1. V. Z. nubaustas už tai, kad jis, būdamas UAB „A.B.R.“ direktoriumi, pažeidė Lietuvos Respublikos darbo kodekso 42 straipsnio 2 dalies bei Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo (toliau – UĮ) 56 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatas, kadangi, esant darbo sutarties požymiams, leido bendrovės autoservise, esančiame (duomenys neskelbtini), dirbti nuo 2019 m. gegužės 9 d. iki 2019 m. gegužės 13 d. M. P. (dabar S.) – aptarnauti klientus ir užsakinėti detales, 2019 m. gegužės 9 d. – V. S. – atlikti autošaltkalvio darbą – remontuoti automobilio VW, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) duris ir jų varstymo mechanizmą, teisės aktų nustatyta tvarka nesudaręs su kiekvienu iš jų rašytinės darbo sutarties ir nepranešęs apie tai Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniam skyriui (toliau – VSDFV) mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki darbo pradžios.

II. Apeliacinio skundo argumentai

2. Apeliaciniame skunde V. Z. atstovė prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. spalio 1 d. nutarimą ir administracinio nusižengimo teiseną nutraukti.

3. Apeliaciniame skunde aiškinama, kad tarp V. Z. ir M. S. bei V. S. nebuvo susiklostę darbo santykiai. Su M. S. ir V. S. buvo susitarta dėl aiškiai apibrėžtų paslaugų, kurių atlikimą asmenys planavo ir vykdė savarankiškai, t. y., nebuvo pavaldumo santykio, šalys buvo pasirašiusios civilines paslaugų sutartis, kurių galiojimą sutarties šalys patvirtino pirmosios instancijos teisme. M. S. pirmosios instancijos teisme patvirtino, kad laiką atliekant paslaugą planavo savarankiškai, nebuvo gavęs įpareigojimų būti konkrečioje darbo vietoje konkrečiu metu. V. S. pirmosios instancijos teisme patvirtino, kad dirbo pagal paslaugų sutartį, automobilio remontui naudojo savo įrankius. Vieno specifinio įrankio, kuris priklauso autoservisui, panaudojimas, apeliantės nuomone, pavaldumo santykio tarp V. Z. ir V. S. nepatvirtina.

4. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad civilinių paslaugų sutarčių galiojimą bei jų atitikimą šalių valiai pirmosios instancijos teisme patvirtino tiek V. Z., tiek V. S., tiek M. S.. Vien tik sutarčių numeracijos netikslumai bei sutarčių registracijos žurnalo nebuvimas nepaneigia tokių sutarčių įrodomosios galios. Kasos pajamų orderiai, pagal kuriuos sutartis sudariusiems asmenims buvo išmokėti pinigai pagal paslaugų sutartis, patvirtina minėtų sutarčių galiojimą ir realumą.

5. Apeliaciniame skunde atkreipiamas dėmesys į tai, kad Darbo inspekcija įmonės autoservise patikrinimą atliko du kartus, t. y., 2019 m. gegužės 9 d. ir 2019 m. gegužės 13 d., kurių metu autoservise buvo rastas tik M. S., tačiau, apeliantės vertinimu, tai nepatvirtina santykių tęstinumo tarp V. Z. ir M. S..

Atsiliepimas

6. Atsiliepimu į apeliacinį skundą Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus teritorinis skyriaus atstovas prašo skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutarimą palikti nepakeistą ir apeliacinio skundo netenkinti.

7. Atsiliepime nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai, objektyviai ir visapusiškai išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą bei tinkamai V. Z. paskyrė nuobaudą. Pirmosios instancijos teismas padarė teisingą išvadą, kad V. Z. savo vadovaujamoje įmonėje „A.B.R.“ leido dirbti V. S. ir M. S. teisės aktų nustatyta tvarka neįforminus darbo santykių. V. Z. veikė tiesiogine tyčia. Be to, V. Z. anksčiau už analogiškus pažeidimus buvo baustas du kartus.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai

V. Z. atstovės advokatės skundas netenkinamas.

8. ANK 95 straipsnio 1 dalyje yra numatyta darbdavių ar kitų atsakingų asmenų atsakomybė už nelegalų darbą. Nelegaliu darbu pagal UĮ 56 straipsnio 1 dalies 1 punktą laikomos fizinio asmens (darbuotojo) pavaldžiai kitam asmeniui (darbdaviui) ir jo naudai atlygintinai atliekamos darbo funkcijos, kai darbdavys nesudaro darbo sutarties raštu arba nepraneša VSDFV teritorinei įstaigai mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki darbo pradžios apie darbuotojo priėmimą į darbą. Teismų praktikoje pripažįstama, kad darbas yra vertinamas kaip nelegalus, kai yra nustatomi šie požymiai: 1) asmuo pradėjo dirbti realiai; 2) darbdavio ir nelegalaus darbuotojo santykiai turi darbo sutarties požymius, t. y. darbas dirbamas darbdaviui ir darbuotojui susitarus, dirbamas tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbas arba einamos tam tikros pareigos, asmuo dirba paklusdamas darbovietėje nustatytai darbo tvarkai, asmuo dirba atlygintinai; 3) nebuvo laikomasi darbo sutarties sudarymo taisyklių (pavyzdžiui, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėje byloje Nr. N575-2358/2009, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-25-942/2018 ir kt.).

9. Be jokių abejonių, juridinis asmuo turi teisę sudaryti paslaugų teikimo sutartis dėl tam tikros užduoties atlikimo, rezultato pasiekimo ir panašiai. Tokiu atveju tarp šalių susiklosčiusius teisinius santykius reglamentuoja civilinės teisės normos. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.716 straipsnio 1 dalyje paslaugų teikimo sutartis apibrėžiama kaip vienos šalies (paslaugų teikėjo) įsipareigojimas pagal kitos šalies (kliento) užsakymą suteikti klientui tam tikras nematerialaus pobūdžio (intelektines) ar kitokias paslaugas, nesusijusias su materialaus objekto sukūrimu (atlikti tam tikrus veiksmus arba vykdyti tam tikrą veiklą), bei kliento įsipareigojimas už suteiktas paslaugas sumokėti. CK 6.716 straipsnio 2 dalyje yra numatyta, kad CK XXXV skyriaus nuostatos taikomos tik tokioms paslaugoms, kai tarp paslaugų teikėjo ir kliento neatsiranda darbo ar kitokių pavaldumo (subordinacijos) santykių. Atsižvelgiant į tai, būtina nustatyti, ar konkretus paslaugas teikiantis asmuo yra savarankiška sutarties šalis (vykdantis individualią veiklą asmuo) ar darbo funkcijas atliekantis darbuotojas, t. y., ar tarp šalių yra susiklostę sutartiniai ar darbo santykiai, kuriems įstatymas kelia papildomus, su asmenų įdarbinimu susijusius reikalavimus. Vienas iš požymių skiriančių paslaugų teikimo sutartį nuo darbo sutarties, yra savarankiškumas. Veikla yra savarankiška tuomet, kai asmuo pats sprendžia su savo veikla susijusius klausimus, pats pasirenka veiklos kryptį, pats dengia savo išlaidas, susijusias su veikla, gauna pajamų iš vykdomos veiklos, moka mokesčius. Be to, civilinių sutarčių esmė – šalių įsipareigojimas dėl tam tikro produkto sukūrimo, užduoties atlikimo, t. y. tokios sutartys yra orientuotos į rezultatą, priešingai nei darbo sutartis, kuri nustato pagrindinį uždavinį – atlikti tam tikrą funkciją, t. y. formaliai teisiškai siejamą su procesu, bet tiesiogiai nesiejamą su gaunamu rezultatu.

10. Iš vienkartinės paslaugos teikimo sutarties, kuri buvo sudaryta tarp UAB „A.B.R.“ direktoriaus V. Z. ir M. S., kuris nebuvo įregistravęs individualios veiklos, turinio matyti, kad M. S. UAB „A.B.R.“ nuo 2019 m. gegužės 9 d. iki 2019 m. gegužės 17 d. turėjo teikti klientų aptarnavimo paslaugas (b. l. 13). Pirmosios instancijos teisme V. Z. nurodė, kad M. S. atliko klientų aptarnavimo funkciją, o būtent į savo telefoną iš darbinio telefono priimdavo peradresuojamus klientų skambučius, susitardavo dėl automobilių remonto, paskirstydavo darbus meistrams, kreipdavosi į V. Z. dėl reikiamų detalių įgijimo. Po remonto darbų atlikimo M. S. patikrindavo, kaip jie buvo atlikti. Jeigu būdavo viskas gerai, automobilį atiduodavo klientui, nurodydavo, kiek klientas turi sumokėti įmonei. Jis privalėjo organizuoti visišką mechanikų užimtumą (b. l. 97). Tyrimo metu V. Z. taip pat paaiškino, kad M. S. turėjo priimti klientus, užvaryti automobilius ant keltuvo, prižiūrėti remonto darbų technologinius procesus, mokyti mechanikus, tikrinti remonto eigą, rengti reikalingus dokumentus, juos pasirašyti (b. l. 35). Tiek pirmosios instancijos teisme (b. l. 98), tiek tyrimo metu (b. l. 17) M. S. patvirtino, kad jis buvo atsakingas už automobilių priėmimą remontui. Liudytojas taip pat aiškino, kad jis privalėjo bendrauti su klientais, aprūpinti darbuotojus pilnu darbo užimtumu. Patikrinimo, vykusio 2019 m. gegužės 13 d., metu jis aiškino darbuotojui, kaip naudotis suvirinimo aparatu (b. l. 97-98).

11. Taigi M. S. ir V. Z. nurodytos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad M. S. UAB „A.B.R.“ atliko darbines funkcijas, t. y. – UAB „A.B.R.“ priiminėjo klientų automobilius remontui, buvo atsakingas už sklandų autoservise teikiamų paslaugų vykdymą, o sudaryta vienkartinė paslaugos teikimo sutartis neatspindėjo tikrosios šalių valios ir susidariusių faktinių teisinių santykių. Tiek M. S., tiek V. Z. parodymai visiškai patvirtina, kad M. S. veikė UAB „A.B.R.“ naudai, o sudarytas susitarimas dėl darbo pobūdžio nebuvo apibrėžtas konkrečiu rezultatu. Priešingai, tiek iš vienkartinės paslaugos teikimo sutarties turinio, tiek iš M. S. ir V. Z. parodymų yra visiškai akivaizdu, kad buvo susitarta dėl tarpusavio bendradarbiavimo aptarnaujant autoserviso klientus, kuris nėra apibrėžtas konkretaus rezultato pasiekimu. M. S. atliko konkrečias sutartas darbines funkcijas, jo atliekami darbai buvo nuolatinio bei tęstinio pobūdžio, už juos buvo sutartas ir sumokėtas atlyginimas.

12. Kaip jau buvo minėta anksčiau, asmeniui, kuris veikia pagal paslaugų teikimo sutartį, yra būdingas savarankiškumas. Tiek iš V. Z., tiek iš M. S. parodymų apie atliekamą klientų aptarnavimą yra akivaizdai matyti, kad M. S. veikė ne savarankiškai, o pakluso įmonėje nustatytai tvarkai ir veikė šioje tvarkoje apibrėžtose ribose. Pats V. Z. nurodė, jog klientų aptarnavimo paslauga apima ir automobilio užvarymą ant keltuvo, remonto darbų technologinių procesų priežiūrą, mechanikų mokymą ir kt. Tai, kad M. S. prižiūrėjo darbų procesą ir vykdė mechanikų mokymą visiškai patvirtina jo parodymai dėl to, kodėl jis 2019 m. gegužės 13 d. buvo rastas autoservise su suvirinimo aparatu rankose. Taigi apeliacinės instancijos teismui nekyla abejonių, kad minėtos funkcijos gali būti atliekamos tik autoserviso patalpose ir tik darbo metu. Be to, pats M. S. tyrimo metu nurodė, kad jo darbo laikas yra fiksuotas, t. y., nuo 08.00 iki 17.00 val. (b. l. 17). Pastebėtina ir tai, jog darbo inspektoriams abu kartus atliekant įmonės patikrinimą, t. y., tiek 2019 m. gegužės 9 d., tiek 2019 m. gegužės 13 d. M. S. buvo rastas jam pavestas funkcijas atliekantis autoservise. Šis faktas tik dar kartą patvirtina, jog M. S. neveikė savarankiškai, jo veikla buvo apribota nustatytu darbo grafiku ir vieta. Atsižvelgus į aptartas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad šalis siejo ne civiliniai teisiniai santykiai, o darbo teisiniai santykiai. Taigi tarp UAB „A.B.R.“, vadovaujamos V. Z., ir M. S. susiklostę teisiniai santykiai privalėjo būti įforminti rašytine darbo sutartimi, o apie M. S. darbą privalėjo būti pranešta VSDFV teritoriniam skyriui teisės aktų nustatyta tvarka.

13. Apeliaciniame skunde nesutinkama, kad tarp V. Z. vadovaujamos įmonės „A.B.R.“ bei M. S. buvo susiklostę tęstiniai santykiai. Minėtus teiginius visiškai paneigia liudytojo T. V., M. S. parodymai bei kiti byloje užfiksuoti duomenys. Liudytojas T. V. pirmosios instancijos teisme nurodė, kad įmonės patikrinimas buvo atliktas du kartus. Tiek 2019 m. gegužės 9 d., tiek 2019 m. gegužės 13 d. autoservise patikrinimo metu buvo M. S., kuris neneigė, kad tuo metu įmonėje dirbo pagal vienkartinę paslaugos teikimo sutartį (b. l. 96). Minėtas aplinkybes visiškai patvirtina duomenys užfiksuoti nelegalaus darbo tyrimo akte, paties M. S. parodymai tiek pirmosios instancijos teisme, tiek tyrimo metu. Pirmosios instancijos teisme M. S. patvirtino, kad tiek 2019 m. gegužės 9 d., tiek 2019 m. gegužės 13 d. autoservise atliko jam pavestas užduotis (b. l. 97-98). Iš vienkartinės paslaugos teikimo sutarties, sudarytos tarp UAB „A.B.R.“ ir M. S., turinio matyti, kad M. S. įsipareigojo vykdyti klientų aptarnavimo paslaugą autoservise, esančiame (duomenys neskelbtini), nuo 2019 m. gegužės 9 d. iki 2019 m. gegužės 17 d. (b .l. 13) Taigi, akivaizdu, kad tarp UAB „A.B.R.“ ir M. S. buvo susiklostę tęstinio pobūdžio santykiai.

14. Apeliacinės instancijos teismui nekelia abejonių ir tai, kad V. S. 2019 m. gegužės 9 d. UAB „A.B.R.“ atliko darbines funkcijas, o V. Z. kaip įmonės vadovas su V. S. privalėjo sudaryti rašytinę darbo sutartį ir pranešti apie tai VSDFV mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki darbo pradžios.

15. Nagrinėjamu atveju bandoma įrodyti, kad tarp V. S. ir UAB „A.B.R.“, vadovaujamos direktoriaus V. Z., susiklostę santykiai buvo įforminti vienkartine paslaugos teikimo sutartimi, kurią abi šalys vykdė. Vis tik jokia paslaugų teikimo sutartis atlikto patikrinimo metu nebuvo pateikta. Be to, byloje esantis vaizdo įrašas (VID_20190509_100518) leidžia daryti išvadą, jog tokia sutartis negalėjo būti pateikta, kadangi jos sudaryti iki patikrinimo nebuvo pagrindo ir poreikio. Iš vaizdo įrašo matyti, jog V. S. aiškina, kad jis į darbą atėjo tik prieš dešimt minučių ir jam buvo parodytas objektas, kurį jis turėjo remontuoti, šiuo atveju buvo vertinama, ar jis sugebės pataisyti konkretų gedimą, buvo vertinami jo gebėjimai, kaip jis sugeba dirbti. Taigi tokie V. S. paaiškinimai leidžia daryti išvadą, kad jokia paslaugų teikimo sutartis su juo negalėjo būti sudaryta, kadangi V. Z. neturėjo duomenų apie jo gebėjimus bei kvalifikaciją. Teigtina, kad paslaugų sutartis paprastai sudaroma su asmeniu, kuris turi gebėjimus suteikti tam tikrą paslaugą, pasiekti sutartą rezultatą, o ne siekiant įvertinti jo darbinius sugebėjimus. Taip pat vaizdo įraše užfiksuoti duomenys leidžia daryti išvadą, kad V. S. darbus vykdė įmonės naudai bei pakluso joje galiojančiai tvarkai. Čia pažymėtina ir tai, kad V. S. tyrimo metu paaiškino, jog atlikdamas darbus naudojosi įmonės įrankiais. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį ir į tai, kad paminėto vaizdo įrašo matyti, jog V. S. paaiškino, kad jis turėjo nuimti vieno automobilio durų bėgelį (pastebėtina, jog byloje esančioje vienkartinėje paslaugos teikimo sutartyje apskritai nėra nurodyta, dėl kokių konkrečių darbų atlikimo buvo sutarta). Akivaizdu, jog tokiems darbams atlikti nėra būtina jokia speciali kvalifikacija ir jų nebūtų galėjęs atlikti įmonėje jau dirbantis asmuo. Šių darbų atlikimui nebuvo poreikio pasitelkti asmens, kurio darbiniai sugebėjimai nebuvo žinomi (tik vertinami) ir kuris net neturėjo visų darbų atlikimui būtinų įrankių.

16. Anksčiau aptarti duomenys, vertinant juos kartu su tuo, kad buvo dirbama įmonės patalpose, neįregistravus individualios veiklos, leidžia daryti išvadą, jog V. S. atliko darbines funkcijas, o V. Z. pažeisdamas teisės aktų reikalavimus leido minėtam asmeniui neteisėtai dirbti. Skundą nagrinėjantis teismas konstatuoja, jog vienkartinė paslaugų teikimo sutartis, sudaryta su V. S., (b. l. 14) nepaneigia nelegalaus darbo fakto, šios sutarties galiojimo nepatvirtina ir kasos išlaidų orderis (b. l. 16) (šis orderis patvirtina tik tai, kad darbai buvo atliekami už atlygį). Paminėta sutartis kartu su anksčiau aptartais duomenimis leidžia daryti išvadą, jog ji buvo sudaryta tik tam, kad būtų sukurta V. Z. veiksmų teisėtumo iliuzija bei siekiant nuslėpti tikrąjį teisinių santykių pobūdį, išvengti atsakomybės. Tas pats pasakytina ir apie vienkartinės paslaugos teikimo sutartį, sudarytą su M. S..

17. Įvertinus visa, kas buvo aptarta anksčiau, apeliacinis skundas negali būti tenkinamas, o skundžiamas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. spalio 1 d. nutarimas paliekamas nepakeistu.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis ANK 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. spalio 1 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje palikti nepakeistą ir V. Z. atstovės advokatės apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.

Teisėjas Ugnius Trumpulis