- Teismas
- Panevėžio apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2014-04-24
- Bylos Nr.
- 1-79-412/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 1-45-1-00511-2013-4
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Arūnas Nevardauskis
- Kaltinamasis
- E. D.
- Civilinis ieškovas
- M. U., Panevėžio teritorinės ligonių kasos
- Advokatai
- Arvydas Alekna, Orinta Aleknaitė
- Kategorijos
- 1.2.26.2.1Viešosios tvarkos pažeidimas – nusikaltimas (BK 284 str. 1 d.)
- 1.1.8.13Kardomojo kalinimo įskaitymas į paskirtą bausmę (BK 66 str.)
- 1.1.8.7.9Veika padaryta asmens, apsvaigusio nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų, jeigu šios aplinkybės turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 str. 1 d. 9 p.)
- 2.1.15.1.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 2.1.15.1.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 2.3.6.4.5pavadinimo nepavyko patikrinti
nukentėjusiajam ir civiliniam ieškovui M. U., jo atstovams – advokatui Arvydui Aleknai, advokato padėjėjai Orintai Aleknaitei,
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje
E. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, pagrindinio išsilavinimo, bedarbis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas 2012-06-01 Panevėžio apylinkės teismo pagal LR BK 178 str. 2 d. – bauda 20 MGL,
kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 284 str. 1 d.
Aprašomoji dalis
nustatė:
E. D. 2013 m. gegužės 18 d., apie 21 val. 30 min., viešoje vietoje – Panevėžyje, nesaugomoje automobilių stovėjimo aikštelėje, esančioje prie Staniūnų g. 73 ir 75 namų, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, tyčia, įžūliu elgesiu, susijusiu su asmens sveikatos sutrikdymu, demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir sutrikdė visuomenės rimti ir tvarką, o būtent: dėl mažareikšmės dingsties sudavė kumščiu nukentėjusiajam M. U. į veidą, pataikydamas į akinius ir juos sulaužydamas, po to sudavė smūgius nukentėjusiajam į kaklą, krūtinę, nugarą, kojas, tokiu būdu pargriaudamas nukentėjusįjį M. U. ant žemės, tada, tęsdamas nusikalstamus veiksmus, spyrė ne mažiau penkiolikos kartų nukentėjusiajam į įvairias kūno vietas, šokinėjo ant jo kūno, tuo padarydamas M. U. poodinę kraujosruvą krūtinės kairiame šone, odos įdrėskimą kaktoje – nežymų sveikatos sutrikdymą.
Kaltinamasis E. D. kaltu prisipažino iš dalies - pripažįsta sudavęs M. U. vieną smūgį ranka ir kelis kartus spyręs koja. Kaltinamasis parodė, kad 2013 m. gegužės mėnesį vakare jis, būdamas neblaivus, su draugu T. L. išėjo į kiemą pavedžioti šuns. Norėdami padresuoti šunį, jie mėtė jam kamuoliuką. Pro šalį ėjo kaimynė I., su draugu, kaip vėliau sužinojo – M. U.. M. U., praeidamas pasakė jiems užgaulią repliką. Jis dėl jo žodžių jis supyko, pribėgo prie M. U. ir spyrė jam kelis kartus koja, vieną kartą į krūtinę, vieną kartą į nugarą ir trenkė kumščiu į galvą. Po smūgių M. U. nukrito ant žemės, gulinčiam M. U. jis spyrė vieną kartą. Tuo metu prie jų šaukdama pribėgo šaukdama kaimynė I.. Tada jis liovėsi mušęs M. U.. Po kurio laiko atvyko policijos pareigūnai, kurie jį sulaikė. Nurodė, kad gailisi dėl savo elgesio , atlygino dalį turtinės žalos – 800 litų.
Be kaltinamojo E. D. prisipažinimo iš dalies kaltu, jo kaltę padarius LR BK 284 str. 1 d. numatytą nusikalstamą veiką taip pat pagrindžia bylos įrodymai:
Nukentėjusysis M. U. parodė, kad 2013-05-18, vakare, jis su drauge I. Č. ėjo namo ir pastebėjo, kad pro juos praskrido akmuo. Atsisukęs pamatė du asmenis, renkančius nuo žemės akmenis ir mėtančius šuniui, kad jis juos gaudytų. Staiga vienas iš jaunuolių keikdamasis pribėgo prie jo ir sudavė smūgį jam į veidą, pataikė į akinius, kurie nukrito ant žemės. Po to tas pats jaunuolis trenkė jam dar kelis kartus kumščiu. Nuo smūgių jis pargriuvo ant nugaros. Tada jaunuolis pradėjo jį spardyti, o jis dengėsi rankomis galvą. Jam gulinčiam buvo suduoti smūgiai į nugarą, krūtinę, kojas, galvą. Buvo ne mažiau kaip penkiolika spyrių. Jautė kad ant jo šokinėjo, šoko ant galvos, šono ir kojų. Jis pradėjo rėkti ir prarado sąmonę. Sąmonę atgavo prieš atvykstant greitajai pagalbai, bet vežamas į ligoninę, jis tai prarasdavo, tai atgaudavo sąmonę. Šio įvykio metu buvo deformuoti jo akiniai, 341 Lt. vertės, sugadintas jo naujai 2013-03-29 „Tele2“ salone įgytas 989 Lt vertės mobilaus ryšio telefonas “Samsung GT I8190 IMEI 355577051942470“, kuris buvo dėkle prie kelnių diržo. Taip pat buvo ištempti ir sugadinti jo rūbai, jis patyrė 1649,43 Lt turinę žalą, kurios dalį – 800 Lt kaltinamasis jam atlygino. Taip pat patyrė neturtinę žalą, kurią vertina 8000 Lt - kaltinamasis iš jo šaipėsi ir jam grasino, po sužalojimų nukentėjusysis jautė didelį fizinį skausmą, be to – jis bijojo, kad dėl sumušimo gali prarasti regėjimą, baiminasi, kaip sužalojimai gali ateityje paveikti jo sveikatą.
Nukentėjusiojo M. U. parodymus iš esmės patvirtina ir įvykio vietoje buvusios liudytojos I. Č. parodymai, kuri parodė, kad 2013 m. gegužės mėnesį, vakare, ji su draugu M. U. ėjo pas jį į namus. Einant prie Staniūnų g.73 namo, į juos kažkas pradėjo kažką mėtyti, ji pastebėjo, kad mėtė jos kaimynas kaltinamasis E. D.. M. U. paklausė, ką jis daro. Tada E. D. prie jo priėjo ir pradėjo mušti M. U.. Iš pradžių sudavė kelis smūgius kumščiais, spyrė i kojas. M. U. nuo smūgiu parkrito, jam gulint, E. D. pradėjo jį spardyti į šonus, galvą. T. L. buvo šalia, bet nieko nedarė tik jai pasakė: „bėk, nes pati gausi“. Ji pabėgo ir girdėjo, kaip M. U. dejavo ir šaukė iš skausmo. E. D. nustojus jį mušti, ji grįžo prie M. U. ir pamatė kad jis buvo be sąmonės. Ji paskambino i policiją. Atvykę policijos pareigūnai sulaikė E. D..
Liudytojas T. L. parodė, kad, kad 2013 m. pavasarį, vakare jis išvedė pasivaikščioti šunį į Staniūnų gatvę ir pamatė draugą E. D.. Abu mėtė jo šuniui kamuoliuką. Tuo metu pro šalį ėjo iš matymo pažįstami jaunuolis ir mergina. Jaunuolis – nukentėjusysis M. U. jiems pasakė nepadorų žodį ir tada E. D. nubėgo link to jaunuolio ir merginos, o jis liko stovėti ir laikė šunį. Girdėjo kad iš Staniūnų 75 namo kiemo sklido triukšmas. Daugiau įvykio aplinkybių jis nematė.
Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Panevėžio skyriaus 2013-06-18 specialisto išvadoje Nr. G 653 /13 (05) nurodyta, kad M. U. padaryta poodinė kraujosruva krūtinės kairiame šone, odos įdrėskimas kaktoje, padaryti kietais bukais daiktais, 2 trauminiais poveikiais, galimai įvykio aplinkybėse nurodytu laiku. Sužalojimai kvalifikuojami nežymiu sveikatos sutrikdymu. Papildomoje 2013-09-16 specialisto išvadoje pG 353/13 (05) nurodyta, kad pateiktuose medicinos dokumentuose M. U. diagnozuota trumparegystė ir periferinė tinklainės degeneracija, kuri gydyta lazerio terapija. Periferinė tinklainės degeneracija dažniausiai pasitaiko trumparegiams asmenims ir jos priežastys gali būti paveldimi ar įgyti tinklainės mitybos sutrikimai, todėl M. U. regėjimo pablogėjimas gali būti ir nesusijęs su jo sumušimu 2013-05-18 (1 t. b.1.53, 55).
2013-05-31 daiktų apžiūros protokole matyti, kad ant nukentėjusiojo pateiktų apžiūrai daiktų – džemperio, kelnių, matyti rusvos spalvos dėmės, akinių rėmelis deformuotas. Po apžiūros daiktai grąžinti nukentėjusiajam (1 t. b.l. 67-73).
Asmens blaivumo testu Nr. 7084, 2013-05-18, 22.07 val., E. D. nustatytas 2,34 promilių girtumas (1 t. b.1.1 04).
Vertinant šiuos teisme ištirtus įrodymus, teismas neturi pagrindo nei vienų jų netikėti, tai yra šie įrodymai atitinka įrodymų teisėtumo, leistinumo, nešališkumo principus. LR BK 284 straipsnio 1 dalies dispozicija numato, kad tas, kas viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, patyčiomis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką, padarė viešosios tvarkos pažeidimą. Esminis viešosios tvarkos pažeidimo objektyvusis požymis yra, kad minėtais būdais demonstruojant nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai, turi būti sutrikdoma visuomenės rimtis ar tvarka. Šio nusikaltimo sudėtis yra materialioji, todėl visuomenės rimties ar tvarkos sutrikdymas turi būti realus. Šis nusikaltimas padaromas tiesiogine tyčia, todėl kaltininkas turi suvokti, kad savo veiksmais sutrikdo visuomenės rimtį ar tvarką ir nori taip veikti (LR BK 15 str. 2 d. 1 p.). Vienas iš alternatyvių LR BK 284 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos – nepagarbos aplinkiniams ar aplinkai demonstravimo – būdų yra įžūlus elgesys. Įžūlus elgesys – tai agresyvus, moralės požiūriu nepriimtinas, aplinkinius šokiruojantis veikimas ar neveikimas, kuriuo trikdoma visuomenės rimtis ir viešoji tvarka. Įžūlūs veiksmai asmeniui inkriminuojami paprastai tada, kai jie susiję su akivaizdžiu, demonstratyviu agresyvumu; toks elgesys gali būti fizinis smurtas prieš žmogų. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (toliau – LAT) Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartys Nr. 2K-122/2008, 2K-412/2009, 2K-587/2007, kt.).
Kvalifikuojant veiką pagal LR BK 284 str. 1 d., būtina nustatyti, ar veika padaryta viešoje vietoje. Viešoji vieta – tai tokia vieta, kurioje nusikalstamos veikos padarymo metu yra ar turi teisę lankytis kiti asmenys. Veika laikoma padaryta viešoje vietoje nepriklausomai nuo to, ar nusikaltimo darymo metu toje vietoje kas nors buvo, ar ne. Svarbu tai, kad dėl laisvo priėjimo prie tokios vietos joje bet kuriuo momentu gali atsirasti kitų asmenų, kurie dėl kaltininko veiksmų patirs nepatogumų (LAT nutartys Nr. 2K-670/2002, 2K-796/2007, Nr. 2K-122/2008, Nr. 2K-314/2012, kt.). Nagrinėjamoje byloje yra nustatyti faktiniai duomenys, patvirtina, kad kaltinamasis E. D. nusikalstamą veiką padarė Panevėžyje, Staniūnų gatvėje, prie namų Nr. 73 ir 75 esančioje automobilių stovėjimo aikštelėje. Nusikalstama veika padaryta pavasario pabaigoje, vakare, apie 21.30 valandą, o tai gegužės mėnesio pabaigoje yra šviesus paros laikas, taigi įvykį galėjo pro daugiabučių namų langus, ar praeidami matyti ar bet kada įvykio vietoje atsidurti ir dėl to patirti nepatogumų ir pašaliniai asmenys. Nusikalstamą veiką matė kartu su nukentėjusiuoju ėjusi I. Č., kuri dėl kaltinamojo elgesio labai išsigando ir buvo šokiruota, įvykį iš dalies matė ir girdėjo šunį vedžiojęs liudytojas T. L.. Todėl nagrinėjamu atveju konstatuotina, kad E. D. nusikalstamą veiką padarė viešoje vietoje. Nors kaltinamasis E. D. savo kaltę pripažino tik iš dalies, t.y. pripažino tik sudavęs vieną smūgį ir kelis kartus įspyręs, teismas tokius jo parodymus vertina kritiškai, iš dalies kaip asmens siekį sušvelninti savo padėtį. Be to, neatmetama galimybė, kad E. D., būdamas 2,34 promilių girtumo, gali detaliai neatsiminti visų įvykio aplinkybių. Nukentėjusiajam suduotų smūgių ir spyrių kiekį ir pobūdį patvirtina tiek išsamūs, nuoseklūs, vienas kitą papildantys nukentėjusiojo ir liudytojos I. Č. parodymai, tiek specialisto išvada bei aplinkybė, kad nuo sužalojimų nukentėjusiajam buvo dingusi sąmonė.
Akivaizdu, kad dėl E. D. veiksmų visuomenės rimtis buvo realiai sutrikdyta. Kaltinamasis E. D., dėl menkavertės dingsties panaudodamas smurtą prieš M. U., žinodamas ir suprasdamas, kad įvykį mato arba gali pamatyti ne vienas pašalinis asmuo, visiškai nepaisė visuomenėje priimtų elgesio taisyklių ir moralės normų, pažeidė nusistovėjusias žmonių tarpusavio bendravimo normas ir taip sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką. Visuma teismo ištirtų ir įvertintų įrodymų leidžia konstatuoti, kad kaltinime nurodyta pavojinga visuomenei veika buvo padaryta, o kaltinamojo E. D. kaltė padarius nusikaltimą, numatytą LR BK 284 str. 1 d., yra visiškai įrodyta ir kvalifikuota tinkamai.
Motyvuojamoji dalis
Skiriant bausmę E. D. už padarytą nusikalstamą veiką, teismas atsižvelgia į atsakomybę lengvinančias, sunkinančias aplinkybes, į veikos pavojingumo visuomenei laipsnį, į kaltės formą bei rūšį, į nusikalstamos veikos motyvus bei tikslus, į nusikalstamos veikos stadiją, į kaltinamųjų asmenybes (LR BK 54 str. 1, 2 d.).
Kaltinamojo E. D. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nėra. Jo atsakomybę sunkina, kad nusikalstamą veiką kaltinamasis padarė apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (LR BK 60 str. 1 d. 1 p., 9 p.).
Parinkdamas bausmės rūšį ir dydį E. D., teismas atsižvelgia į tai, kad jis padarė vieną nusikalstamą veiką, kuri priskiriama nesunkiems nusikaltimams (LR BK 11 str. 3 d.), kaltinamasis nusikalstamą veiką padarė tiesiogine tyčia. Teismas taip pat atsižvelgia į kaltinamojo asmenybę – kaltinamasis E. D. pas psichiatrą ir priklausomybės ligų specialistą nesilankė (1 t. b.1. 141); teistas, baustas administracine tvarka – be nuobaudų už KET pažeidimus, jis 5 kartus baustas pagal LR ATPK 174 str. (viešos tvarkos bei rimties pažeidimas), 3 kartus pagal LR ATPK 178 str. (alkoholinių gėrimų vartojimas viešojoje vietoje), ATPK 50 str. (turto sugadinimas), ATPK 187 str. (pasipriešinimas policijos pareigūnui, einančiam jam pavestas viešosios tvarkos saugojimo pareigas. Policijos pareigūno teisėto nurodymo ar reikalavimo nevykdymas); informacijos apie baudų sumokėjimą nėra (1 t. b.1.123-136); gyvenamojoje vietoje charakterizuojamas patenkinamai (1 t. b.1. l43).
Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, vadovaujantis LR BK 56 str. 1 d., bausmės skyrimo pagrindais (LR BK 41 str., 61 str.), teisingumo ir protingumo kriterijais, E. D. už padarytą nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 284 str. 1 d., skirtina bausmė – laisvės apribojimas (LR BK 50 str. 1 d., 2 d., 284 str. 1 d.). Tik tokia bausme bus galima pasiekti LR BK 41 str. įtvirtintą bausmės paskirtį. Kitokios bausmės paskyrimas akivaizdžiai prieštarautų teisingumo, protingumo ir proporcingumo kriterijams.
Kaltinamajam E. D. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikintina.
Panevėžio teritorinė ligonių kasa pareiškė civilinį ieškinį dėl 456,34 Lt turtinės žalos atlyginimo (1 t. b.l. 76-79). Turtinę žalą sudaro M. U. gydymo išlaidos. Ieškinys patvirtinamas visiškai, nes yra pagrįstas faktiniais duomenimis bei įrodymais, žala padaryta tiesioginiais tyčiniais kaltinamojo nusikalstamais veiksmais (Lietuvos Respublikos BPK 109 – 115 str., LR CK 6.280 str. 1 d.).
Byloje nukentėjusysis M. U. pareiškė 1649,43 Lt civilinį ieškinį turtinei žalai atlyginti, kurios dalį – 800 Lt kaltinamasis atlygino, todėl turtinės žalos atlyginimui M. U. prašo priteisti 849,43 L . Žala, remiantis LR CK 6.249 str. yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai) taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Nagrinėjamu atveju žalą sudaro dėl įvykio negauta dalis atlyginimo (nes nukentėjusysis buvo nedarbingas), t.y. jam nebuvo išmokėti 786,41 Lt, taip pat jis pirko vaistus, vyko pas medikus, į konsultacijas, darė ir teismui pateikė nuotraukas, reikėjo keisti akinių stiklus ir akinių rėmelius, pirkti megztinį. Dalį jo patirtos turtinės žalos atlygino AB „Lietuvos draudimas“. Likusi neatlyginta turtinės žalos dalis sudaro 849,43 Lt . Esant šioms aplinkybėms konstatuotina, kad nukentėjusiajam kaltinamojo nusikalstamais veiksmais padaryta žala įrodyta, dalyje dėl turtinės žalos ieškinio neginčija ir pats kaltinamasis E. D.. Vadovaujantis LR CK 6.246 str. 1 d., 6.249 str. 1 d., 6.251 str. 1 d., iš kaltinamojo, nukentėjusiajam priteistina 849,43 Lt turtinei žalai atlyginti.
Nukentėjusysis M. U. byloje pareiškė 8000 Lt civilinį ieškinį dėl nusikaltimu padarytos neturtinės žalos atlyginimo. Neturtinės žalos dydį nukentėjusysis grindžia tuo, kad sužalojimas turėjo didelę neigiamą įtaką jo sveikatai, jis ilgą laiką jautė skausmus. Be fizinio skausmo, patyrė gilius dvasinius išgyvenimus, jaučiasi sugniuždytas ir viešai pažemintas, patyrė patyčias, kaltinamasis iš jo šaipėsi ir jam grasino, po sužalojimų nukentėjusysis jautė didelį fizinį skausmą, be to – jį baugino mintis, kad dėl sumušimo gali prarasti regėjimą, jam daromo operacijos, jis baiminasi, kaip sužalojimai gali ateityje paveikti jo sveikatą. Pagal CK 6.250 straipsnyje įtvirtintą prezumpciją neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo. Teisės aktuose sveikata yra siejama ne tik su ligų ar fizinių defektų nebuvimu, bet ir su psichine bei dvasine asmens gerove: Lietuvos Respublikos sveikatos sistemos įstatymo 2 straipsnyje nurodyta, kad sveikata – asmens ir visuomenės fizinė, dvasinė ir socialinė gerovė. Lietuvos Respublikos psichikos sveikatos priežiūros įstatymo 1 straipsnyje įtvirtinta nuostata, kad psichikos sveikata – natūrali žmogaus asmenybės būsena, kuri turi būti saugoma arba grąžinama sutrikimų bei ligų atvejais. Pagal Pasaulio sveikatos organizacijos apibrėžimą psichikos sveikata yra emocinis ir dvasinis atsparumas, kuris leidžia patirti džiaugsmą ir ištverti skausmą, nusivylimą, liūdesį. Tai teigiamas gėrio jausmas, kuriuo remiasi tikėjimas savo bei kitų žmonių orumu ir verte. Taigi, vadovaujantis minėtų įstatymų bei kitų teisės aktų, kuriuose apibrėžiamos ligos ir kiti sveikatos sutrikimai, nuostatomis, teisė reikalauti neturtinės žalos atlyginimo gali būti įgyvendinama siejant neturtinę žalą ne tik su fiziniais defektais, bet ir su psichine bei dvasine asmens gerove. Asmens sveikata yra viena iš svarbiausių, nesunkiai pažeidžiamų, ir ne visada atkuriamų vertybių, todėl turi būti itin saugoma. Nustatant atlygintinos žalos dydį asmens sužalojimo atveju įvertinamas ne tik pats sveikatos sutrikdymo sunkumas, bet ir jo pobūdis, trukmė, pasveikimo galimybė, liekamieji reiškiniai, asmens turėtų galimybių praradimas. Vertinant neturtinės žalos dydį, didelis dėmesys taip pat skiriamas nusikalstamos veikos tyčiai: ar žala padaryta tyčine ar netyčine veika. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Šioje byloje nukentėjusiajam padaryta žala jo asmens sveikatai, jo sveikata sutrikdyta nežymiai. Teismas, vertindamas nukentėjusiojo sveikatos sutrikdymo mąstą, atsižvelgia į tai, kad nukentėjusiajam kaltinamojo nusikalstamais veiksmais buvo sužalota labiausiai matoma ir gyvybiškai svarbi kūno vieta – jo galva, kakta. Nukentėjusysis buvo spardomas gulintis, negalėdamas pasipriešinti ir apsiginti, dėl kaltinamojo veiksmų buvo praradęs sąmonę. Nusikalstama veika padaryta tyčia. Sprendžiant neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia ir į kaltinamojo turtinę padėtį – jis neturi pajamų, nedirba, registruotas darbo biržoje, neturi turto, į kurį galėtų būti nukreiptas išieškojimas, todėl, nustatant atlygintiną neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia ir į turtinę kaltinamojo padėtį, siekiant, kad kaltinamasis E. D. turėtų realią galimybę šią žalą atlyginti.
Atsižvelgiant į visas nurodytas aplinkybes bei vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais, civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos tenkintinas iš dalies, nukentėjusiajam priteistina 4000 Lt neturtinės žalos iš kaltinamojo E. D..
Remiantis LR BPK 103 straipsniu, iš kaltinamojo priteistina valstybei 28,00 Lt proceso (pašto) išlaidų.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Baudžiamojo proceso kodekso 297 str., 303 str. 2 d., 4 d., 304 str., 305 str. 1 d., 307 str. 1 d., 308 str., teismas
nusprendžia:
E. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini), pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą LR BK 284 str. 1 d., ir jam paskirti bausmę – laisvės apribojimą vieneriems metams, įpareigojant per šešis mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos atlyginti M. U. turtinę žalą (849,43 Lt) bei per šešis mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos neatlygintinai išdirbti 80 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis (Lietuvos Respublikos BK 48 str. 1 d., 2 d., 3 d., 6 d. 2 p., 5 p.).
Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.
Panevėžio teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį tenkinti visiškai ir priteisti iš E. D. Panevėžio teritorinei ligonių kasai 456,34 Lt turtinės žalos atlyginimą už M. U. gydymą.
M. U. civilinį ieškinį dėl turtinės žalos atlyginimo tenkinti visiškai ir priteisti iš E. D. 849,43 Lt M. U..
M. U. ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkinti iš dalies ir priteisti E. D. 4 000 Lt neturtinę žalą M. U..
Pripažinti proceso išlaidomis ir priteisti iš E. D. 28 Lt proceso (pašto) išlaidų valstybei.
Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui per Panevėžio miesto apylinkės teismą.